vilius šapoka

Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis. Apie kitų metų biudžetą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Vyriausybė tęsi pažadą ir pradeda iš esmės peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės patvirtintą ūkio gaivinimui skirtą 5,8 mlrd. eurų vadinamąjį Ateities ekonomikos DNR planą. Konkretesni sprendimai numatomi kitą savaitę.  Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad iš plano norima eliminuoti 2014-2020 metų ES paramos lėšas.

Vyriausybė pritarė įsigyti beveik 500 tūkst. Covid-19 vakcinų iš JAV gamintojų „Moderna“. Vakcinos gamintojai skelbia, kad jos efektyvumas siekia beveik 95 proc., o šalutinio efekto ji nesukelia net vyresnio amžiaus žmonėms. „Gruodžio 1 d. buvo gauta Europos Komisijos informacija, kad Lietuva iki gruodžio 2 d. turi pateikti papildomą informaciją apie vakcinos įsigijimą“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti praėjusios kadencijos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-ą pensiją, tačiau siūlo ją  diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Didžioji dalis pasiūlymų birželį Vyriausybės patvirtintam Ateities ekonomikos DNR planui nėra taiklūs, sako bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog investicijos į žmogiškuosius išteklius, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizavimą yra kryptys, kurių Lietuvai reikia, tačiau anot jos, didelė dalis siūlomų investicijų yra „į trinkeles“ – infrastruktūrą, kelius ar miestų aikštes.

Vyriausybei nusprendus nuo šeštadienio įvesti karantiną ir apriboti daugelio įmonių veiklą, daugeliui kilo klausimų, kaip bus remiamas dėl to negalintis dirbti verslas ir jo darbuotojai. Tiesa, parama nebus tokia, kaip buvo pavasarį, įvedus pirmą karantiną. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio finansų ministras Vilius Šapoka paaiškino, kuo skirsis parama per šį karantiną.

Finansų ministras abejoja, ar šešėlinės ekonomikos dalis 2021 metais sumažės. Viliaus Šapokos teigimu, sunkmečių metu šešėlis yra linkęs augti.  „Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žiniasklaidai teikia komentarus apie Vyriausybės priimtus sprendimus dėl kitų metų valstybės biudžeto, minimalios algos, pensijų ir kitų išmokų didinimo. Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis, reaguodamas į finansų ministro abejones dėl 13 pensijos, pažymėjo, kad tai spręs ne jis, o Vyriausybė. Ministrų kabineto vadovas tikino, kad rinkimų rezultatus vertina gerai, o pokalbiai tarp kairiųjų partijų dėl galimos koalicijos jau vyksta. Kalbėdamas apie valstybės biudžeto projektą, S. Skvernelis atmetė opozicijos kaltinimus, kad nebus vykdomi įstatymais numatyti įsipareigojimai.

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės. „Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kur link rutuliosis pandemija“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Dėl koronaviruso krizės augant valstybės skolai, ateityje gali tekti  didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pakeitus ekonomikos struktūrą, jų našta nebūtų tokia sunki nei gyventojams, nei šalies ūkiui, sako finansų ministras. „Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Investuojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas, tempas šiemet yra didesnis nei pernai, tačiau jis išlieka nepakankamas, sako finansų ministras.  „Per septynis šių metų mėnesius investuota 602 mln. eurų iš ES fondų lėšų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu investicijos yra 31 proc. didesnės, tačiau tam, kad užtikrintume ekonomikos skatinimo ir 2020 metų investicijų spartinimo plano įgyvendinimą, vidutinis investavimo tempas per mėnesį turėtų būti ne mažesnis nei 115,5 mln.

Lietuvai per koronaviruso krizę pradėjus beprecedentes ekonomikos skatinimo priemones, finansų ministras perspėja, kad negalima imtis veiksmų, kurie perkaitintų ekonomiką. Vilius Šapoka pabrėžė, kad skatindama ekonomiką Lietuva turi laikytis subalansuoto požiūrio ir skeptiškai vertino siūlymus dar didinti socialines išmokas. „Kalbant apie ateitį, tai tikrai neturime imtis perteklinių žingsnių, kad perkaitintume savo ekonomiką.

Vyriausybei trečiadienį svarstant pirmuosius ekonomikai po krizės gaivinti skirto vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, ministrų kabineto nariai susiginčijo dėl jų parengimo kokybės ir sprendimų priėmimo tempo.  Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pareiškė, kad Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas parengtas netinkamai ir pasiūlė atidėti jo priėmimą.   „Reikia parengti normaliai dokumentus, kadangi aiškinamasis raštas yra visiškai kitaip parengtas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD sąrašo lyderė Seimo rinkimuose Ingrida Šimonytė, komentuodama finansų ministro mintis apie ateinančių metų biudžetą ir išsakytą būtinybę jame rūpintis augančia valstybės skola, atkreipia dėmesį, kad labiausiai diskusijas dėl ateinančių metų apsunkina tai, jog nėra aiškus atspirties taškas, t. y. šių metų faktinė padėtis.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Finansų ministras Vilius Šapoka su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) politinės misijos atstovais pirmadienį aptars preliminarias rekomendacijas Lietuvai.   Ministras su EBPO ekspertais kalbėsis apie Lietuvos ekonominę situaciją, pristatys rengiamą Lietuvos „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pranešė Finansų ministerija.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Antradienį ministras Vilius Šapoka nuotolinėje konferencijoje pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis. Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad pritaria jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros („Vipos“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, bet skeptiškai vertina valstybės dalyvavimą mažmeninės bankininkystės versle, tam panaudojant Lietuvos pašto infrastruktūrą. „Jeigu Lietuvos paštas pradėtų užsiimti bankine veikla, jis gautų bankinę licenciją ir turėtų stabdyti pašto veiklą.

Per karantiną Lietuvoje dalis žmonių neteko darbo, nes ne visiems verslams pavyko išsaugoti darbuotojus. Apie tai, kiek per karantiną Lietuvoje padaugėjo bedarbių, pokalbis su Sodros direktore Julita Varanauskiene. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad teigiami ženklai matyti darbo rinkoje, kur situacija pamažu stabilizuojasi. „Nuo balandžio pabaigos pastebimas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas.

Finansų ministras Vilius Šapoka skuba džiaugtis, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai gegužę atrodo kiek geriau nei balandį. Tarp teigiamų tendencijų jis išskiria pokyčius darbo rinkoje, pozityviai pasikeitusius verslo ir vartotojų lūkesčius bei gerėjantį gyventojų nusiteikimą dėl savo finansinės ateities. Nepaisant to, pildyti valstybės biudžetą vis dar sekasi sunkiai. V. Šapoka Vyriausybėje antradienį pristatė atnaujintą Lietuvos ekonominę apžvalgą.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Muitinės departamento vadovo paieškos stringa, nes nėra norinčių dirbti už mažą atlyginimą.   „Pagrindinė priežastis tai, kad tos finansinės sąlygos muitinės vadovui yra per mažos. Kai skelbiami konkursai, dalyvių skaičius būna labai minimalus“, – trečiadienį Seimo“ Biudžeto ir finansų komitete sakė V. Šapoka, atsakydamas į konservatorės Gintarės Skaistės klausimą, kada departamentas turės nuolatinį vadovą.

Lietuvoje dėl koronaviruso ir saugant žmonių sveikatą įvesto karantino kilo ir ekonominė krizė, kurai įveikti jau dabar ruošiamos įvairios priemonės. Ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis naujienų portalo tv3.lt studijoje – apie tai, kaip išsikapanosime iš ekonominės krizės. Antradienį paskelbta, kad į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd.

Lietuvą ir pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija sudavė smūgį ir pasaulio ekonomikai. Todėl Lietuva nusprendė imtis ne tik trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, bet kurti ilgalaikį investicijų planą. Per pusantrų metų Lietuva ketina investuoti 6,3 mlrd. eurų į įvairias sritis, tikėdamasi sulaukti dvigubos grąžos, praneša finansų ministras Vilius Šapoka.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Nors ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta, kad premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka opozicijai atsakys į įvairius klausimus, nė vienas iš jų posėdyje nedalyvavo ir numatytu laiku klausimus neatsakė. Tiesa, galiausiai Vyriausybės nariai į opozicijos klausimus atsakė vėliau žodžiu per Vyriausybės valandą.

Šiemet dėl pasaulinės pandemijos kilusi krizė nėra panaši į prieš dešimtmetį per pasaulį nusiritusią ekonominę krizę, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, skirtingai nei prieš dešimtmetį, Lietuva yra kur kas geriau pasiruošusi finansiniams sunkumams, nes kaupė rezervą, užsitikrino gerą ilgalaikio skolinimosi reitingą ir vykdė tvarią fiskalinę politiką. „Noriu pabrėžti, kokie yra esminiai skirtumai. Situacija tikrai gerokai skiriasi nuo to, kurią turėjome prieš dešimtmetį.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybei karantino laikotarpiu kol kas pavyksta rasti balansą tarp žmonių sveikatos ir ekonomikos. Pasak premjero, Vyriausybė neketina skubotai priimti karantino švelninimo sąlygų, pirmiausiai neatsižvelgusi į ekspertų išvadas dėl epidemiologinės situacijos šalyje. „Suprantame, kad turime surasti balansą, nes turime visi, matyt, norą, kad verslo sąlygos galėtų būti švelninamos, kad galėtų žmonės dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius.

Jeigu koronaviruso plitimas Lietuvoje  bus sustabdytas per pirmąjį šių metų pusmetį, šalies ekonomika smuks 7,3 proc., rodo Finansų ministerijos parengta prognozė. Jeigu viruso plėtra nebus suvaldyta, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks „dviženkliais skaičiais“, pirmadienį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka. „Ekonominės prognozės tikrai nieko gero nežada.

Europos Sąjungos finansų ministrai ketvirtadienį susitarė dėl 500 mlrd. eurų vertės plano, turinčio pagelbėti koronaviruso pandemijos smarkiai paveiktų Europos valstybių ekonomikoms, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.

Lietuvai iš tarptautinių finansų institucijų valstybės iždo reikmėms skolinantis 1,5 mlrd. eurų koronaviruso krizės pasekmėms mažinti, finansų ministras sako, kad Vyriausybė toliau derasi su tarptautiniais bankais, taip pat ketina skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose. Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.

Vyriausybė iš pasiskolintų lėšų dėl koronaviruso ruošiasi skirti daugiau nei 370 mln. eurų verslui bei apsaugos priemonėms. Finansų ministerijos penktadienį registruotame nutarime nurodoma, kad 325 mln. eurų bus skirti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, šie pinigai bus nukreipti verslui skirtoms priemonėms įgyvendinti, siekiant išlaikyti verslo subjektų likvidumą ir šalinti padarinius dėl koronaviruso. 44,5 mln. eurų bus skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, iš jų 38,8 mln.

Verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nebegali vykdyti savo veiklos, tačiau yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusių įmonių sąrašą, nieko papildomai daryti nereikia – jam savaime bus atidedami mokesčiai ir neskaičiuojami delspinigiai, ketvirtadienį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka. „Priemonės tiek dėl mokesčių atidėjimo, tiek dėl delspinigių netaikymo, tiek dėl išieškojimo stabdymo taikomos dėl visų mokesčių.

Finansų ministras Vilius Šapoka skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako šiuo metu nesiūlantis peržiūrėti 2020 metų biudžeto – ar tai galėtų būti daroma ateityje, priklausys nuo sprendimo, kiek galėtų būti didinamas valstybės skolos lygis. „Šiuo metu tikrai nesiūlome peržiūrėti biudžeto, pagrindinis fokusas dabar turėtų būti, kaip sušvelninti esamą situaciją, kad ta duobė būtų kuo įmanoma švelnesnė“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį sakė V. Šapoka.

Bandydama gelbėti labiausiai dėl koronaviruso krizės pažeidžiamą verslą, Vyriausybė suformavo daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, antradienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Turime padaryti viską, kad pandemijai pasibaigus, o pandemija pasibaigs, ekonomika staigiai atšoktų į viršų. Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą. Jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones.

Finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtu COVID-19 pasekmių mažinimo fondu rūpinsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda. Fondo lėšos bus skiriamos pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Pirmosios surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams – perkamos asmens apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Prezidentas Nausėda giria Vyriausybės ir Seimo patvirtintą 2,5 milijardo eurų ekonomikos gelbėjimo planą. Ar tikrai tas planas išgelbės? Klausiame finansų ministro Viliaus Šapokos. Ministre, patvirtintas 2,5 milijardų ekonomikos gelbėjimo planas.

Dar iki Lietuvoje paskelbus karantiną, šalies gyventojai ėmė šluoti parduotuvių lentynas, bandydami apsirūpinti negendančiais maisto produktais. Turėdami omenyje, kad prekybininkai gali bandyti užsidėti antkainį populiariausioms maisto prekėms, premjeras ir finansų ministras neatmeta galimybės ilgainiui imti reguliuoti maisto produktų kainas. Antradienį Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka sulaukė klausimo, kaip ketina elgtis, jeigu staiga pakils būtinųjų prekių kainos.

Išmokos dėl karantino dirbti negalintiems ir vaikus, senyvo amžiaus ar neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims, siūlymas atidėti būsto ar kitokių paskolų įmokų mokėjimą bei komunalinių mokesčių apmokėjimą – tokios ir dar daugiau pagalbos iš valstybės gali tikėtis laikinai dirbti negalintys asmenys, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos ekonomika dėl pasaulinės pandemijos neabejotinai patirs nuostolių.