vilius šapoka

Prezidentūroje susitiko laikinasis finansų ministras V. Šapoka ir prezidentas G. Nausėda. Nors Lietuva turėtų ruoštis ekonomikos lėtėjimui ir galimai naujų mokesčių bangai, prezidentas tikisi, kad tai nepalies socialinės rizikos srityje esančių lietuvių. V. Šapoka pažymėjo, kad netrukus pamatysime, kurie prieš rinkimus dalinti politikų pažadai virs realybe.

Lietuvoje svarstant nuo 2020 metų įvesti taršių automobilių mokestį, finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad būtina taikyti ir mokesčius, ir paskatas. „Būtina taikyti tiek paskatas pakeisti automobilį į mažiau taršų, tiek tam tikrą registracijos mokestį, tam kad būtų paskata taršų automobilį realizuoti. Aš manau, tik toks „sumuštinis“ galėtų suveikti“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Šapoka.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris vienija apie 50 nevyriausybinių organizacijų, parašė atvirą laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame prašo atleisti dabartinį finansų ministrą Vilių Šapoką. Laiško autoriai rašo, kad naujasis prezidentas ne kartą yra sakęs, jog nori kurti gerovės valstybę, bet dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka elgiasi visai kitaip, todėl nevyriausybinės organizacijos prašo iš pareigų atleisti šį ministrą.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pristatė savo komandą ir pasidalijo Vyriausybės formavimo įžvalgomis. Nausėda aiškina, kad vien sudaryta nauja koalicijos sutartis ministrų likimo neapsprendžia. Esą jau nurašyti ministrai gali pasilikti postuose, o planuojantys tęsti darbus gali neįveikti prezidentūros barjero. Diena Prezidentūroje prasideda ministrų apsilankymu. Kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė dėkoja Sauliaus Skvernelio kabinetui už pastangas.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. taikyti akcizą neapdorotam tabakui. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, šiuo siūlymu siekiama užkirsti kelią kontroliuojančių institucijų nustatytiems piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai apdoroto tabako gaminių gamybai ar prekybai.

Europos Komisijai (EK) paraginus Lietuvą didinti biudžeto pajamas įvedant automobilių taršos mokestį, premjeras žada svarstymus dėl draudimo į Lietuvą įvežti taršius automobilius. Saulius Skvernelis siūlo nustatyti didelį taršių automobilių registracijos mokestį. „Žingsnis būtų nebeleisti į Lietuvą įvežti taršių automobilių nustačius registracijos mokestį, kad tiesiog neapsimokėtų (įvežti – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė S. Skvernelis.

Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozavo visos tarptautinės organizacijos, todėl Lietuva taip pat turi tinkamai pasiruošti lėtesniam augimui ir besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės – gyventi pagal išgales, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Turime padaryti viską tam, kad valstybės ištekliai būtų panaudojami efektyviau, besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės.

Siekiant plėtoti kapitalo rinką bei sukurti geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų projektų įgyvendinimui, iš vertybinius popierius viešai platinančių įmonių siūloma nereikalauti parengti jų emisijos prospekto, jei vertybinių popierių bendra pardavimo Europos Sąjungoje vertė per 12 mėnesių neviršys 8 mln. eurų.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Finansų ministras Vilius Šapoka šiemet Lietuvos katalikų bažnyčiai skyrė 1 mln. 238,9 tūkst. eurų – 144 tūkst. eurų daugiau nei pernai, kai rengtasi popiežiaus Pranciškaus vizitui. Palyginti su 2017-aisiais, ši suma išaugo dvigubai. Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, Bažnyčiai daugiau lėšų skirta, nes bus remontuojamos kelios bažnyčios. Tai nutarta dar praėjusių metų pabaigoje vyskupų prašymu.

Seime pateiktas siūlymas, kad darbdaviai galėtų darbuotojus skatinti ne tik atlyginimu, bet ir vadinamosiomis socialinėmis iniciatyvomis – nuo sporto klubo iki vestuvių apmokėjimo. Šias liberalo Jono Varkalio įstatymo pataisas pirmadienį aprašo naujienų portalai delfi.lt ir 15min.lt Daug diskusijų kelia tai, kad socialinėms iniciatyvoms skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, o jas taikantys darbdaviai taip pat turėtų pranašumą viešuosiuose pirkimuose.

 Valstybės saugumo departamentui (VSD) skiriamas papildomas milijonas eurų. Antradienį Seime balsuojant dėl biudžeto priėmimo buvo pritarta tokiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako siūlymui. Už balsavo 85 Seimo nariai, du buvo prieš ir trys Seimo nariai susilaikė. V. Bakas teigė, kad siūlymas susijęs su VSD technologine pažanga ir gebėjimais reaguoti į grėsmes.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

Kitų metų valstybės biudžeto priėmimo atidėjimas savaitei nieko nekeistų, sako finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į tokį opozicijos raginimą. „Kalbant apie biudžeto priėmimą, ar atidėti savaitei, ar ne – tai nieko nekeis. Manau, kad reikia kalbėti labai realistiškai“, – naujienų portalo delfi.lt laidai „DELFI dėmesio centre“ pirmadienį sakė V. Šapoka.

Apsaugos mechanizmai, skirti užtikrinti, jog konsolidavus mokesčius nauda liks dirbančiam žmogui, nebus taikomi „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms, todėl neteisinga teigti, kad didžiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos dar labiau išaugs, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Įstatymas negarantuoja, jog darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, jog daugiau nei 90 proc.

Vyriausybė pirmadienį pritarė patobulintam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame numatyta skirti papildomų lėšų savivaldybių biudžetams ir pedagogų atlyginimams. Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, siekia 10,59 mlrd. eurų, išlaidos – 11,696 mln. eurų, o biudžeto deficitas – 1,106 mlrd. eurų. Palyginti su pirmuoju 2019 metų biudžeto projekto variantu, kitų metų pajamos didėja maždaug 3,5 mln.

Švietimo ir mokslo ministerijoje streikuojantys mokytojai reaguodami į ministrės Jurgitos Petrauskienės atstatydinimą nuogastauja, kad taip Vyriausybė gali bandyti vilkinti derybas, tačiau tikisi, kad derybos bus atnaujintos dar pirmadienį. „Yra dvi versijos atstatydinimo, mes norėtume tikėti gerąją. Viena versija, kad gali derybos trukti ilgiau ir tai yra viena iš priemonių, kad derybos būtų ilginamos.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Finansų ministras pripažįsta, kad įgyvendinus mokesčių reformą, mažėtų tantjemų, bendrovės valdybos ar stebėtojų  tarybos narių gaunamų metinių išmokų, apmokestinimas „Sodros“, privalomojo sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiais. Tačiau Vilius Šapoka taip pat pabrėžia, kad situacija jau yra taisoma. „Yra įžvelgta tam tikra kolizija. Yra jau svarstoma, kaip tą koliziją išspręsti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė V. Šapoka.

Diskusijas dėl platesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ir naujo dalies automobilių mokesčio valdžia tęs kitais metais, sako finansų ministras. Nepaisant šiemet kartą jau atmestos šių mokesčių įvedimo idėjos, Vilius Šapoka teigia, jog po Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų reikia rasti sutarimą su visuomene.

Keturios valstybinės institucijos, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija antradienį visuomenei pristatė kampaniją „KIEK“, kurios ašimi tapo internetinė skaičiuoklė, kuri gyventojams padės susigaudyti kitąmet įsigaliosiančiuose mokesčių pokyčiuose. „Reformos patvirtintos ir priimtos, tačiau mūsų darbas tuo nesibaigia.

Iš šešėlio 2019 metais ketinama surinkti apie 200 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Labai panaši suma numatoma kaip ir šiemet – apie 200 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Vilius Šapoka.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Šitų metų biudžetas yra orientuotas į reformas, o skirstant valstybės iždo pinigus didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms, sako finansų ministras. Vilius Šapoka tikisi, kad parlamentas palaikys Vyriausybės biudžeto projektą. „2019 metų biudžetas atlieps reformas, galima jį vadinti reformų biudžetu, nes didžiosios sumos ir padidėjimai yra numatyti būtent švietimo, sveikatos, pensijų sritims, inovacijų sričiai.

Finansų ministerija gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad ateityje šalies ūkio augimas turės labiau remtis vidaus paklausa. „Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome. Stiprėja vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus, ir tai yra vienas esminių ekonomikos variklių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Šapoka.

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams. „Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus.

Finansų ministerija siūlo nemokumo sistemos pertvarką, kuri sudarytų įmonėms palankesnes sąlygas išsaugoti ir plėtoti veiklą, grąžinti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto, o jo atveju – užtikrinti juridinių asmenų greitesnį pasitraukimą iš rinkos. Ministerija pateikė Vyriausybei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą, kurio įgyvendinimas, tikimasi, padidins ir Lietuvos investicinį patrauklumą.

Siekdama kovoti neigiamais klimato kaitos padariniais Vyriausybė ketina skatinti šalies didmiesčius riboti dyzelinių automobilių eismą. Aplinkos ministerijos parengtame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Lietuva ir dar septynios Šiaurės Europos šalys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant bendrą kapitalo rinkų sąjungą, siekiant pagerinti nebankinio finansavimo galimybes verslui. Aštuonių finansų ministrų laiške rašoma, kad spartesnis sprendimų priėmimas būtinas atsižvelgiant į britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) ir ES politinį ciklą – kitąmet vyks Europos Parlamento rinkimai, kurie apsunkins sprendimų priėmimą.

Finansų ministras Vilius Šapoka prognozuoja, kad kitų metų biudžete bus matomas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius, tačiau tikslesni skaičiai bus atskleisti rudenį, rašo 15min.lt. "Bendrus skaičius, žinoma, kad matome, atitinkamai sudėliotas biudžeto planas, derybos su ministerijomis puikiai pavyko. Prognozuojame remdamiesi Stabilumo programa - buvo numatyta, kad perteklius 2019 metais sieks apie 0,6 proc. BVP. Tai tokį ir planuojame", - tvirtino V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį pradeda turą po Lietuvos apskritis, kur aptars regionų aktualijas bei plėtros vizijas, mokesčių pasikeitimus nuo kitų metų ir šešėlinės ekonomikos mažinimą. Pirmasis susitikimas su vietos savivaldos, verslo ir bendruomenių atstovais vyks Alytuje, pranešė ministerija.

Siekdama išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, Lietuva turi užtikrinti technologinę pažangą ir inovacijų diegimą, trečiadienį pareiškė aukšto rango Europos Komisijos (EK) pareigūnas. EK Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre'as taip komentavo Lietuvos finansų ministro Viliaus Šapokos perspėjimą, kad vidutinių pajamų spąstų riziką kelia numatomas ES sanglaudos paramos mažėjimas. „Būsimas Lietuvos vystymosi kelias nepriklauso nuo Sanglaudos politikos.

Staigus Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos politikos mažinimas didina tikimybę, jog Lietuva paklius į vidutinių pajamų spąstus, sako finansų ministras Vilius Šapoka. Pasak jo, vidutinių pajamų spąstai dar labiau paspartintų emigraciją iš Lietuvos. „Mums nėra priimtinas Europos Komisijos pasiūlymas Sanglaudos politikos finansavimą Lietuvai mažinti 24 proc. Visada pasisakėme už lėšų skyrimo taisykles, numatančias laipsnišką lėšų mažinimą 75 proc.

Vokietijai ir Prancūzijai šią savaitę sutarus dėl bendro euro zonos biudžeto sudarymo, Lietuva nėra įsitikinusi jo nauda, sako finansų ministras. Vilius Šapoka tvirtina, kad Vyriausybė palaiko stiprią ir įvairiems svyravimams atsparią euro zoną. „Palaikome Vokietijos ir Prancūzijos norą stiprinti konkurencingumą, konvergenciją, stabilumą ir investicijas į inovacijas. Tačiau nesame įsitikinę dėl šių šalių siūlomo kurti atskiro Euro zonos biudžeto naudos.

  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, nors dar praėjusią savaitę buvo priėmęs priešingą sprendimą.   Komitetas balsavo po to, kai Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė kai kurių Seimo narių siūlymui įvesti du – 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, tačiau nepasisakė dėl „Sodros“ įmokų lubų.

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime.  Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako gaminiams, taip pat taikyti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizų įstatymo pataisos numato akcizais (68,6 euro už kilogramą) apmokestinti kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį.

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori valdantieji. Nematę prasmės klausytis vien palankios reformai nuomonės, opozicija paliko salę.

Seime antradienį vyks diskusija dėl Vyriausybės teikiamų mokesčių ir pensijų sistemų tobulinimo pasiūlymų. Seimo posėdžio metu vykstančioje diskusijoje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Dar balandžio mėnesį Vyriausybės pristatyta parengta mokesčių ir pensijų reforma pasiekė Seimo salę. Tikėtasi, kad viskas įsigalios nuo kitų metų, tačiau ne visi pasiūlymai tinka Seimo nariams ir lengvai prasiskins kelią. Kaip pastebėjo konservatorius Andrius Kubilius, Vyriausybė šią reformą vadina itin svarbia, tačiau už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo tik 52 nariai. Konservatoriai siūlo steigti laikinąją komisiją dėl mokesčių ir pensijų reformos.

Seimas grąžino tobulinti pasiūlymą įvesti įvesti progresinius mokesčius. Opozicijai priklausantys socialdemokratai siūlo keturis – nuo 15 iki 20 proc.– ų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė jų parengtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 15, o susilaikė 43. Balsuojant dėl pataisų grąžinimo, už buvo 57, prieš – 38 Seimo nariai.

LR Finansų ministerijos organizuojamas geriausių Europos Sąjungos investicinių projektų konkursas „Europos burės“ pasiekė kulminaciją – gegužės 24 d. Klaipėdos koncertų salėje bus apdovanoti geriausių Europos Sąjungos investicinių projektų vykdytojai. Internetinio balsavimo metu paaiškėjo finalininkai: šiais metais interneto vartotojai projektams atidavė daugiau nei 170 tūkst. balsų.

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos pabaigos liko tik kiek mažiau nei mėnesis. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad šiuo metu struktūrinių reformų paketai guli Vyriausybėje. „Stadija tokia, kad šiandien turėsime Vyriausybės pasitarimą. Trečiadienį Vyriausybės posėdį.

Vyriausybė skyrė beveik 235 tūkst. eurų Baltijos jūros nuniokotam Palangos paplūdimio kopagūbriui atkurti. Lėšos skirtos Palangos savivaldybei. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo. „Išnagrinėję Palangos miesto savivaldybės prašymą, parengėme projektą dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo, kuriuo siūlome skirti Palangos miesto savivaldybei beveik 235 tūkst.

Mokesčių reforma vis dar kelia nemažai klausimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, štai būtent nekilnojamojo turto mokestis labiausiai gali kirsti per pensininkų kišenę, o sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos nustumti į šešėlį. SEB banko organizuotoje diskusijoje finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad numatyta reforma vyktų trejus metus, tad šiuo laikotarpiu naujų mokestinių pakeitimų nebesulauktume.

Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audun Halvorsen pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117.6 mln. eurų, beveik 98 proc. šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos bus panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.

Lietuvoje viešintis Norvegijos sosto įpėdinis kronprincas Haakonas sako, kad šios šalies parama turėtų būti nukreipta į pilietinės visuomenės ir teisingumo sistemos stipinimą Lietuvoje. Per jo vizitą Prezidentūroje pasirašyti du memorandumai dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo 2014–2021 metais įgyvendinimo. Nors Norvegija nėra ES narė, tačiau priklauso EEE ir teikia Lietuvai finansinę paramą socialiniams skirtumams mažinti.