viktorija čmilytė-nielsen

Asmeniniai interesai negali būti iškelti aukščiau valstybės pareigūnų, kalbėdamas apie Seimo pirmininkės ir premjerės norą nebūti saugomomis visą laiką sakė Saulius Skvernelis. TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs ministras pirmininkas aiškino, kad toks jų noras gali baigtis labai liūdnomis pasekmėmis tiek šalies tarnautojoms, tiek valstybei. Seimo pirmininkė ir premjerė teigė, kad nenori būti visą laiką saugomos. Ką jūs, kaip buvęs premjeras, apie tai manote? Tai nepriklauso nuo tavo norų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Svarstant šį siūlymą Seime kilo arši diskusija. Valstiečių atstovas Dainius Gaižauskas apeliavo į valstybės vadovių moteriškumą, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkirto kolegą pavadindama šovinistu. Ministrė vėliau paaiškino, kad norėjo D. Gaižauską pavadinti nenorminės leksikos terminu.

Minsko režimas ir toliau eina diktatūros stiprinimo keliu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tą ji pareiškė praėjus metams po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutupdymo Baltarusijos sostinėje. Čia buvo sulaikytas tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Šių metų gegužės pradžioje Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Baltarusijos teismo buvo nuteista šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Opozicija kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad norima priimti įstatymą taikomą konkrečioms asmenybės. Parlamento vadovė kaltinimus atmeta ir tikina, kad Lietuvoje valstybės vadovų apsauga yra neracionaliai didelė. Seimo pirmininkė atmeta opozicijos kritiką, kad įregistruotas įstatymas yra taikomas prie konkrečių personalijų, šiuo atveju – jos ir premjerės.

Karo karštinei krečiant regioną svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą ir atjautą, pirmadienį atidarydama Pasaulio litvakų kongresą sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šis Pasaulio litvakų kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastaruoju metu pasaulis išgyvena daugybę pokyčių, todėl liberaliems politikams dabar yra geriausias laikas veikti. „Viskas keičiasi taip greitai ir taip radikaliai, kad taip, kaip buvo anksčiau, nebebus. Todėl turime prisitaikyti gyventi pokyčiuose“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimo dalyvius šeštadienį Vilniuje sakė partijos pirmininkė.

Valdantysis Liberalų sąjūdis šeštadienį šalia Vilniaus renkasi į partijos suvažiavimą, tvirtins naują vizualinį identitetą. „Partijos simbolio pakeitimą planavome jau porą metų, tai labai ilgas procesas, jis tikrai nesidaro per porą savaičių, ir džiaugiuosi, kad jis pasiekė finalinę atkarpą ir dabar bus pristatytas visiems suvažiavimo dalyviams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis nesupranta tokios valstybės vadovių užgaidos. Politiko teigimu, šioje srityje negalima priimti dalinių sprendimų, o apsauga palieka pakankamai asmeninės erdvės valstybės vadovų gyvenime. „Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto.

Kostiumuoti apsauginiai, panašu, išvargino valstybės vadoves moteris. Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ingrida Šimonytė nori būti nesaugomos laisvalaikiu. Dabar jas apsauga lydi ištisą parą, tačiau tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė siūlo šias pareigas einančius asmenis saugoti tik darbo, oficialių vizitų metu – laisvalaikį nori leisti be palydos. Sako, kad nebūtina, o ir europinė praktika kitokia.

Parlamento pirmininko ir premjero apsauga galėtų būti paprastesnė, sako Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš nesiečiau tai su manimi ar premjere asmeniškai, bet tiesiog kiek per pusantrų metų man teko bendrauti su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkais, tapo akivaizdu, kad tikrai galima būtų organizuoti apsaugą kiek paprasčiau ir naudojant šiek tiek mažiau resursų. Apie tai ir yra šis įstatymo projektas“, – trečiadienį LRT sakė parlamento vadovė.

Seime žengtas dar vienas žingsnis iki valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui. Nors dalis opozicijos priešinosi šiam sprendimui ir teigė, kad tai priešina didelę dalį visuomenės, sustabdyti proceso jai neužteko balsų ir po svarstymo Seimas tam pritarė. Už tai balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 33, 16 susilaikė.

Antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta projektas, kuriame numatyta Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šį klausimą reikėjo išspręsti jau seniai ir sutinka, kad opozicijoje yra politikų, kurie šiam sprendimui nepritaria iš principo. „Tai vienas tų klausimų, kurį senokai reikėjo išspręsti.

Antradienį į Seimo darbotvarkę grįžta klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Seimo darbotvarkėje – įstatymo projektas dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso. Siūloma V. Landsbergį oficialiai skelbti buvus nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu.

Sekmadienį popiet Vilniaus Katedros aikštėje vyksta renginys „Visos šeimos svarbios“. Jo tikslas atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra įvairių šeimų ir pabrėžti, kad visos šeimos, taip pat ir LGBTQ+ yra svarbios. Gyvai į susirinkusius kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen. Renginį pradėjo jo vėdėja Elžbieta Latėnaitė dėkodama visoms šeimoms, taip pat ir LGBT šeimoms. Po to kelias dainas atliko Dominykas Vaitiekūnas.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen darbotvarkė – itin užimta. Keturių vaikų mama darbo dienas leidžia Vilniuje, o savaitgaliais skuba į gimtuosius Šiaulius. Moteris neslepia, jog dėl sėkmingos politinės karjeros teko daug paaukoti.    „Sakyčiau, kad per daugiau nei pusantrų metų, kai esu Seimo pirmininkė, akivaizdu, jog darbotvarkės yra tokios, kad kalbėti apie kažkokį poilsį, asmeninius pomėgius nebėra prasmės.

Projektas dėl partnerystės bus teikiamas užsitikrinus palaikymą, ties tuo šiuo metu dirbama, sako Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš ne kartą esu sakiusi, kad teikti šį projektą reikia, kai bus užtikrintas palaikymas, ties tuo dabar ir dirbama, žinau, kad aktyviai dirba kolegos iš Laisvės frakcijos, ir aš pati turiu ne vieną susitikimą, skirtą tam“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tvyrant įtampai Rusijos remiamame Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė Lietuvos paramą Kišiniovui. Nuotoliniame pokalbyje antradienį su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu ji taip pat pažymėjo, kad pastarųjų dienų incidentai regione skirti destabilizuoti saugumo situaciją. „Moldova – viena iš Rytų partnerystės šalių, kuriai Lietuva skiria ypatingą dėmesį. Suprantame kaip karas Ukrainoje paveikė Moldovą.

Berlynas nebeketina grįžti prie įprastų santykių su Rusija, sako iš vizito Vokietijoje grįžusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Vakar išgirdau ne viename pokalbyje, kad grįžimo į taip vadinamą business as usual (įprastų santykių), verslo darymą, santykius, tokius, kokie jie buvo dešimtmečiais – jie nebemato tokios galimybės.

Europos atsakas Rusijai dėl karo prieš Ukrainą priklausys nuo Vokietijos lyderystės, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Berlyne susitikusi su Vokietijos Bundestago pirmininke Barbel Bas. „Lietuva labai vertina Vokietijos indėlį į mūsų saugumą ir vadovavimą NATO priešakinėms pajėgoms.

Sekmadienį sveikindami stačiatikius su Velykomis, šalies vadovai ragino neprarasti vilties. Prezidentas Gitanas Nausėda šia proga linkėjimus siuntė ne tik Lietuvos, bet ir karo draskomos Ukrainos stačiatikiams. „(...) kreipiuosi į mūsų bendrapiliečius, Lietuvos stačiatikių ir sentikių bendruomenes, taip pat žiauraus karo negandas patiriančius brolius ir seseris ukrainiečius, kurie šiandien mini prisikėlimo šventę. Linkiu, kad šv.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Seimui priėmus Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad procesas ir toliau vyks sklandžiai, o diskusijos kils nebent dėl detalių. „Galbūt dėl kažkokių detalių nuomonės išsiskirs – aš tą prognozuočiau, bus diskusija, tačiau iš esmės procesas vyksta labai sklandžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad papildoma laisva diena tėvams,  dirbantiems viešajame sektoriuje ir auginantiems vaikus iki trejų metų, leistų geriau derinti darbą ir šeimos pareigas. Ji taip pat atmeta kritiką, kad tai diskriminuotų tėvus, dirbančius privačiose įmonėse. „Apie diskriminaciją tikrai negalime kalbėti – yra sudaroma papildoma alternatyva tiems tėvams, kurie dirba viešajame sektoriuje.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė, ar leisti į Seimą galės kandidatuoti 21 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiai. Iki šiol Konstitucija leidžia Seimo nariu rinkti ne jaunesnį kaip 25 metų asmenį. Seimas uždegė žalią šviesą ir nuleido rinkimuose norinčiųjų dalyvauti amžiaus kartelę. Už balsavo 101 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai.

Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino kaltinamuosius „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio teismo sprendimo ji ir tikėjosi. Savo socialiniame tinkle V. Čmilytė-Nielsen taip pat išreiškė dėkingumą kiekvienam, kas tikėjo liberalų partija. „Tokio teismo sprendimo ir tikėjausi. Gerai, kad baigėsi šis ilgas ir sekinantis procesas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusius Vyriausybės metus teigia vertinanti „labai aukštu balu“. Taip ji teigė antradienį premjerei Ingridai Šimonytei parlamentarams pristatant praėjusių metų Ministrų kabineto veiklos ataskaitą. „Nesu, matyt, visiškai objektyvi, bet vertinčiau labai aukštu balu“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad daugiausia įtakos politiniams sprendimams turėjo kontekstas.

Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Joje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi palankaus teismo sprendimo savo vadovaujamai politinei jėgai ir tikina, kad Liberalų sąjūdis ištvėrė didžiulę žalą jam padariusį politinį skandalą. „Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių sakė, kad mes laukiame greito sprendimo.

Penktadienį minint Kultūros dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo kelti naują Taikos vėliavos simbolį – Ukrainos vėliavą. Jos teigimu, pastaruoju metu Taikos vėliava dažnai plevėsavo Donecko karo zonoje kaip Naujosios Rusijos ženklas. „Taikos vėliava, kurios baltame fone tris rubino spalvos taškus juosia tokios pat spalvos žiedas, daugybę dešimtmečių buvo Kultūros dienos simbolis. Jis reiškė įsipareigojimą saugoti meno, mokslo ir kultūros vertybes.

Seimas kitą savaitę ketina imtis Konstitucijos pakeitimų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau norint keisti Konstituciją, šalyje negali galioti šiuo metu įvestas nepaprastosios padėties režimas. Seimo pirmininkė tikina, kad bus daroma trumpa pertraukta dėl nepaprastosios padėties. „Jau darbotvarkė kito ketvirtadienio yra patvirtinta, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės pristatytos valstybės biudžeto korekcijos bei antiinfliacinis planas yra geras, turintis sisteminių pokyčių ir Seime jis turėtų būti priimtas.

Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) palikimo, būtina stiprinti jai teikiamą paramą, pirmadienį Varšuvoje sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti. „Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen visuomeniniu padėjėju tapo ukrainietis iš Visagino Vadimas Chomenko. „Nuo šiandien Vadimas – mano visuomeninis patarėjas. Jo veiklos laukas ir, galima, sakyti tikėjimas – tai pagalba Ukrainai bei iš jos kilusiems IT profesionalams“, – penktadienį feisbuke paskelbė parlamento vadovė. Pasak jo, Visagine gyvenantis V. Chomenko mato galimybę į šį miestą pritraukti ukrainiečius IT specialistus ir jį paversti technologijų centru.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo koreguoti procedūras dėl nepaprastosios padėties skelbimo. Pagal Seimo statuto pataisas, Seimo nutarimo projektą dėl mobilizacijos, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo galėtų rengti Vyriausybė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad JTO noras sustabdyti Rusijos narystę Žmogaus teisių taryboje yra sveikintinas, tačiau nepakankamas. Pasak jos, reikia ne stabdyti narystę, o Rusiją išmesti lauk.  „Rusiją, Jungtinių tautų organizacijoje turinčią veto teisę, galime vadinti vėžiu, mažinančiu JTO veiksnumą ir galimybes priimti tokius sprendimus, kurių nusipelnė ši šalis. Tačiau JTO negali be galo apsimetinėti.

Okupantai Bučos miestą pavertė masinės kapavietės vieta. Šimtai civilių lavonų – tiesiog gatvėse. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašo, kad „sunku suvokti kiek iš tiesų dar žvėriškumo slypi ir kiek jo gali dar sukurti Rusija“. „Masinės kapavietės, egzekucijos aukoms surišus rankas, nuogi kūnai gatvėje. Visa tai – XXI a. Europoje, žemyne, kuris visą pasaulį įtikinėjo demokratijos pergale prieš autoritarinius režimus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Seimui ketvirtadienį bus teikiamas siūlymas įteisinti „šeimos darželius“. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad siūlymas sulauks palaikymo ir aiškina, kad šia priemone pirmiausia yra bandoma sumažinti šešėlį. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad vaikus ir dabar gali prižiūrėti tėvų pasirinkti žmonės, kai tėvai dirba ir į darželį vaikų neveda. Siūloma tėvams kompensuoti iki 50 proc. išlaidų, skirtų tokiam auklėtojui nusamdyti.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Liublianoje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. „Esu įsitikinusi, kad mažiausia, ką galime pasiūlyti už Europos ateitį kovojančiai Ukrainai, – suteikti ES valstybės kandidatės statusą. Čia didelis lyderystės vaidmuo tenka Europos Parlamentui.

Kovo 26 d. Seimo rūmuose surengtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame turnyre paaiškėjo šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2022“ nugalėtojai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį lankosi Kyjive. Kiek vėliau politikė pasidalijo fotografija, kurioje ji įsiamžino su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Parlamento vadovė apie iš anksto neskelbtą vizitą į Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą pranešė socialiniame tinkle „facebook“. „Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.  Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“. „Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūk...

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Seimas ketvirtadienį turėtų be didesnių kliūčių pritarti gynybos išlaidų didinimui šiemet nuo 2,02 proc. iki 2,52 proc. BVP, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kaip matome iš diskusijos, kuri vyko tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek iš pasisakymų partijų atstovų, turėtų būti pritarimas šiam siūlymui, t.y. procento padidinimui iki 2,52 nuo BVP, manau, kad šitą sprendimą turėtumėme priimti rytoj Seime nesunkiai“, – LRT trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Pirmaisiais kadencijos metais, 2021-aisiais, parlamentarai paviešino penktadaliu daugiau susitikimų, nei ankstesni Seimo nariai, trečiadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).  Pasak organizacijos, išanalizavusios parlamentarų darbotvarkes, pernai Seimo nariai paviešino 1179 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, lyginant su 971 susitikimu 2017 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiška dėl opozicinės Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvos kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. „Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutariame, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, matyti ir iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo įrankio – mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Kai kurios rusakalbių bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai Lietuvoje dėl gyventojų požiūrio į vietos rusus po to, kai Kremlius paskelbė karą prieš Ukrainą. Ieškant būdų, kaip šią problemą išspręsti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Jos teigimu, privalu imtis veiksmų, kad rusakalbiai Lietuvoje nebūtų kaltinami dėl agresyvaus Kremliaus režimo veiksmų.