viktorija čmilytė-nielsen

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bereikalingu įtampos kėlimu vadina viešus aiškinimusis tarp prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovo Žygimanto Pavilionio. „Aš vertinu šį incidentą kaip visiškai nereikalingą įtampos kėlimą.

Seimo pirmininkė teigia, kad „fundamentalių prieštaravimų“ 2022 metų biudžeto projektui neišsako nei opozicija, nei pozicija, todėl jis vertinamas pozityviai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuva turi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą.  „Mes privalome būti nuosekliai principingi. Esame ta valstybė, kuri labiausiai ragina taikyti sankcijas Baltarusijos režimui ir tokiu būdu išlaikyti spaudimą Lukašenkai bei jo artimiausiai aplinkai ir šiuo atveju turime būti principingi“, – interviu Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Apmaudu, kad interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui nukreipia dėmesį nuo svarbių sprendimų, kuriuos krizių sąlygomis reikia priimti Vyriausybei, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šios kadencijos valdančioji dauguma ir Vyriausybė yra unikalioje situacijoje neigiama prasme, nes turi dvi krizes, su kuriomis turi dirbti nuolat.

Šiemet viešojoje erdvėje dažnai linksniuota Stambulo konvencija gavo progą trijose Lietuvos savivaldybėse tapti kūnu. Žmogaus teisių aktyvistai pabandė pritaikyti konvencijos nuostatas savivaldybių gyventojų kasdienybėje ir stebėjo, kokių pokyčių pavyks pasiekti per metus. Paaiškėjo, kad per eksperimento laikotarpį ryškiai pasikeitė gyventojų požiūris į įvairių formų smurtą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ketvirtadienį minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, pranešė kviečianti prisijungti prie tarptautinės socialinės kampanijos „16 dienų prieš smurtą prieš moteris ir mergaites“. „Kone kasdien Lietuvoje girdime apie smurto prieš moteris atvejus, deja, vis dar skelbiama ir apie tragiškas istorijas, pasibaigiančias mirtimi. Pernai buvo per 58 tūkst.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Baltarusijai siekiant suskaldyti Europos Sąjungos vienybę, Bendrija išlaikys „aiškų bendrą tikslą“ įvedant sankcijas dėl kurstomos nelegalios migracijos. Savo „Facebook“ paskyroje ji teigė, kad buvo galima tikėtis, jog Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė bei „efektyvus veiksmų koordinavimas negali patikti nei Baltarusijos režimui, nei Rusijai“. „Reikėjo laukti, kad bus daroma viskas, kad tik tą vienybę suskaldyti, arba bent jau susilpninti.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šalies vadovams pateikė pandemijos valdymo siūlymus. Tarp jų – idėjos apjungti galimybių pasą ir koronastop.lt, atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, skelbti statistiką ne tik apie mirtis nuo COVID-19, bet ir tai, kiek žmonių mirė nuo kitų ligų.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertino Laisvės frakcijos žodžius dėl koalicijos ateities. Ji teigė, kad Laisvės frakcijos emocijos neturėtų lemti tolimesnio bendradarbiavimo koalicijoje. „Šią koaliciją sieja kur kas daugiau klausimų nei skiria. Manau, kad taip, tai yra emocingi pareiškimai, kurie neturėtų padaryti didelės įtakos ateities darbui. Be to, po balsavimų nuskambėjimo ir kiti pasisakymai apie ketinimus toliau grįžti prie šio klausimo, jį tobulinti.

Valdantieji telkia balsus siekdami atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pagrindinė priežastis atmesti veto yra siekis suvaldyti pandemiją, o ne noras laimėti politinę kovą. „Taip, šitas klausimas yra svarbus mūsų daugumai, bet svarbus yra pandemijos valdymo klausimas, ir mes stengiamės užtikrinti, kad pakaktų balsų.

Pasienyje nuo vidurnakčio įvestą nepaprastosios padėties režimą Lietuvos gyventojai pajus minimaliai, nes jis nukreiptas į neteisėtus migrantus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos gyventojai tai pajus minimaliai, iš esmės tų, kurie gyvena pasienyje, ir taip jau šiek tiek kitokia kasdienybė šiuo metu, kai mes patiriame hibridinę ataką iš Baltarusijos režimo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Spalio pradžioje visuomenėje kilo pasipiktinimas dėl pandemijos įkarštyje Valdovų rūmuose vykusio renginio, kurio svečiai nedevėjo kaukių. Antradienio vakarą pranešta, jog policija jau surašė tris protokolus ir skyrė baudas. Šią žinią pranešė naujienų portalas lrt.lt. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiam portalui patvirtino, jog dėl Valdovų rūmuose vykusio renginio trims asmenims jau yra surašyti protokolai, kuriais skiriamos 250 eurų siekiančios baudos.

Seimo sprendimu dalyje Lietuvos dėl migrantų antplūdžio nuo trečiadienio mėnesiui įvedama nepaprastoji padėtis. Ji galios Lietuvos pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas. „Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas jau antradienį gali imtis nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Parlamento vadovė tikisi, kad opozicijos atstovai supranta padėties rimtumą ir palaikys Vyriausybės priimtą sprendimą. „Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais.

Didėjant įtampai pasienyje su Baltarusija nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvos pasienio savivaldybėse būtų logiškas žingsnis, sako Seimo vadovė. „Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad Seimas atmes prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. „Kažkokių naujų argumentų nebuvo pateikta iš prezidento pusės, tai aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip nei balsavo, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji teigė, kad galimybė veto atmetimui yra. „Yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle „Facebook“ prakalbo apie nuo koronaviruso mirusią gimdyvę. Pasak Seimo pirmininkės, jei gimdyvė būtų pasiskiepijusi, merginos galimybės gyventi ir auginti vaiką būtų didensės.  V. Čmilytė-Nielsen sako, kad tikisi, jog ši istorija pažadins sąžinę tų, kurie skleidžia dezinformaciją ir melagienas apie skiepus.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Kaimyninė Latvija įveda karantiną, tačiau Lietuvoje apie tai dar anksti kalbėti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė tikisi, kad Seimas antradienį pritars mokamui darbuotojų testavimui, o tai bus viena iš priemonių, kuri padės stabilizuoti augančius koronaviruso skaičius. „Lietuva šiuo metu yra viena iš tų šalių, kur ribojimai yra švelnūs. Lyginant su Italija, ta pačia kaimynine Latvija, daugeliu kitų valstybių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime bus rengiamos pataisos, jog „Atviros Klaipėdos“ situacija nepasikartotų. „Kalbėjome su Žurnalistų sąjungos atstovais apie tas iniciatyvas, kurios gimsta Seime, koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą, ir tų iniciatyvų yra ne viena. Manau, kad pavyks ištaisytų tuos įstatymus, kurie nėra tobuli, ir norisi, kad tie pokyčiai būtų kokybiški“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės planuojama numatyti prievolė darbdaviams apmokėti už nesiskiepijančių darbuotojų koronaviruso testus nėra teisinga verslo atžvilgiu. Pasak jos, nesiskiepijantieji už testus turėtų mokėti patys. „Šis siūlymas (...), mano galva, nėra teisingas darbdavių atžvilgiu.

Energijos išteklių kainų šuolį sušvelninsiančios priemonės neturėtų tapti rinkos reguliavimo precedentu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vis dėl to ji teigė, kad svarbu padėti mažiausias pajamas turintiems gyventojams.

Vyriausybei siunčiami Ramūno Karbauskio laiškai Viktorijai Čmilytei-Nielsen kelia šypseną. Jos teigimu, šešėlinės Vyriausybės vadovas šitaip nori sulaukti papildomo dėmesio. Ji abejojo, ar šie laiškai pasižymi svariu turiniu, ar tėra noras būti pastebėtam. Žinių radijo laidoje „Pozicija“ Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasakė, ką iš tikrųjų galvoja apie Ramūno Karbauskio valdžiai adresuojamus laiškus. Jos vertinimu, laiškai yra kiek senovinė, tačiau visiškai legitimi priemonė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad neturėtų būti sunku rasti kompromisą su prezidentu Gitanu Nausėda dėl partnerystės apibrėžimo. „Kalbant apie galimus prezidento sprendimus, galimus prezidento veto, kalbant konkrečiai apie partnerystę, girdėjau pastabą dėl formuluotės apibrėžimo, kuri, matyt, nelabai sunkiai pakoreguojama“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji.

Seimui liko vienas žingsnis, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl žemesnės amžiaus kartelės kandidatams į Seimą. Siūloma į parlamentą leisti kandidatuoti ne nuo 25-erių, o nuo 21-erių metų amžiaus. Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį pateiktas pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, 12 susilaikė.

Seimo nariai ketvirtadienį ketina apsispręsti dėl jų darbo sąlygas nustatančio įstatymo – planuojama nuo kitos kadencijos atsisakyti viešbučio, mažinti algą už posėdžių nelankymą, tačiau projektas nereglamentuos parlamentarų atostogų. Jei nuobaudas posėdžių nelankantiems palaiko dauguma, tai dėl Seimo narių apgyvendinimo kyla nemažai ginčų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad karantinas Lietuvoje gali būti grąžintas, nes dabartinių priemonių negana. O Saulius Skvernelis blogai vertina planus įvesti naują karantiną, nes buvusio premjero teigimu, Vyriausybė praleido šiltąjį sezoną pasiruošimui naujajai koronaviruso bangai, o tai rodo, kad šis ministrų kabinetas su pandemija nesusitvarko.  „Visi matome nerimą keliančius skaičius.

Šeštadienį Trakuose vyko Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Jo metu Liberalų sąjūdis rinko naują partijos pirmininką. Šis postas atiteko ir iki tol Liberalų sąjūdžiui vadovavusiai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. 1953 Liberalų sąjūdžio nariai turėjo teisę balsuoti, 1756 nariai registravosi, o balsavime dalyvavo 854 Liberalų sąjūdžio nariai. 670 balsų surinko V. Čmilytė-Nielsen. Ji ir buvo išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininke.

Perrinkimo siekianti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine jėga. „Mūsų visų tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine partija, kuri vienytų ir ugdytų liberaliai mąstančius visuomenės narius. (...) Mūsų partijos reitingai, pasak apklausų, yra stabilūs – išlaikome pakankamai užtikrintą pasitikėjimą“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime Trakuose teigė politikė.

Šeštadienį Traskuose vyksta Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Partija čia rinks naują pirmininką. Į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo koalicijos partneriams ir teigė, kad valdančiąjai koalicijai pastaruoju metu skrendančios kritikos strėlės panašėja į ultimatumus. Žengusi ant scenos Liberalų partijos suvažiavime premjerė I. Šimonytė juokavo, kad pagal oro sąlygas atrodo, jog susirinkta į konservatorių suvažiavimą.

Šeštadienį Trakuose vyks valdančiojo Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, per jį paaiškės naujas partijos pirmininkas. Į partijos pirmininko postą pretenduoja dabartinė šios politinės jėgos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pirmininkės pavaduotojas, parlamentaras Andrius Bagdonas. Pagal patvirtintą tvarką, Liberalų sąjūdžio pirmininką rinkti gali tik nario mokestį sumokėję partijos nariai.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pradeda balsavimą renkant partijos pirmininką. Dėl posto varžosi dabartinė partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Andrius Bagdonas. Anksčiau iš rinkimų kovos pasitraukė Seimo narė Edita Rudelienė, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje Seimo nariams akcentavo, kad šiandien esame nuolatinių skirtingų pasirinkimų kelyje, o skuboti pasirinkimai, girdint tik savo argumentus, skatina priešpriešą ir pyktį visuomenėje. Parlamentarams jis siūlo rinktis ne jėgą ir bizūną, o dialogą. Tradiciškai, kaip ir prieš kiekvieną eilinę Seimo sesiją, parlamentarams sveikinimą perdavė prezidentas G. Nausėda.

Seimas penktadienį renkasi į eilinę rudens sesiją: naujas politinis sezonas prasidės be planuoto mitingo po parlamento langais, bet apjuostas antiriaušinėmis tvoromis, taip pat su daugybe nežinomųjų darbotvarkėje. Prieš partnerystės įteisinimą, Stambulo konvenciją pasisakantis Lietuvos šeimų sąjūdis negavo leidimo rengti mitingo prie Seimo ir protestas perkeltas į Katedros aikštę, tačiau kol kas neaišku, ar aistras kurstantys projektai iš viso bus Seimo rudens darbotvarkėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda prieš rudens sesiją Seimui kelia uždavinius imtis mokesčių reformos bei rūpintis spartesniu senatvės pensijos augimu. Prezidento teigimu, langas įgyvendinti mokestinius pakeitimus pamažu užsiveria. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais aptarė rudens sesijos darbus. „Pirmiausiai atkreipčiau dėmesį į tai, kad reikia toliau laikyti tos politikos, kurią mes pradėjome 2020 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada per rudens sesiją pateikti pasiūlymų paketą, susijusį su šeima. „Aš pati ketinu teikti įstatymų paketą, kurį vadinu šeimų paketu, tai yra tai, kas susiję su šeimų gyvenimo pagerinimu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šiame pakete bus siūlymai dėl karjeros ir vaikų priežiūros derinimo, namų darželio įteisinimas, įstaigose, kur dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, vaikų kambarių numatymas ir pan.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Šeštadienį Kaune pirmą kartą vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių. Tarp kurių buvo galima išvysti ir ne vieną žinomą žmogų. Minėtose eitynėse pasirodė politikai:  Aušrinė Armonaitė bei Tomas Vytautas Raskevičius. Šios eisenos nepraleido Naglis Bierancas su tinklaraštininke Agne Kultinaite. Kaip atsakas joms toje pačioje vietoje vyko ir viešo meldimosi akcija.

Šeštadienį Kaune pirmą kartą vyko LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride“. Eitynės pritraukė apie 2 tūkst. dalyvių. Kaip atsakas joms toje pačioje vietoje vyko ir viešo meldimosi akcija. Eitynių metu kilo kai kurių asmenų pasipriešinimas, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, agresyvaus elgesio necenzūrinių žodžių buvo sulaikyta 18 žmonių. Po dvejų teismų ir konflikto su Kauno savivaldybe, „Kaunas pride“ eitynės šeštadienį vis dėlto vyko.

Vilniaus miesto savivaldybei antradienį nusprendus neduoti leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžiui rugsėjo 10-ąją prie Seimo rengti mitingą, parlamento pirmininkė sako, kad akcijos organizatoriai ir sostinės valdžia turėtų ieškoti kompromiso. „Jeigu tokios apimties ir tokios trukmės mitingas negalimas vienoje vietoje, abi pusės dar turi laiko rasti kompromisą“, – BNS perduotame komentare sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šeimų sąjūdžio kvietimą pasikalbėti priėmusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kalbėjosi su dar vieną mitingą organizuojančio judėjimo iniciatoriumi Raimondu Grinevičiumi. Po susitikimo „Šeimų maršo“ vadovas teigė besitikintis valdžios geranoriškumo dėl galimybių paso ribojimų. Ar tokių sušvelninimų galima tikėtis, Seimo pirmininkės TV3 Žinių „Dienos komentare“ klausė žurnalistas Vladimiras Laučius.

Rugsėjo 10 d. Šeimų sąjūdis planavo surengti dar vieną mitingą prie Seimo. Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad leidimą mitingui atšaukia. Pasak savivaldybės, apsvarstyta iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gauta informacija, atsižvelgta į Martyno Mažvydo bibliotekos prašymą ir kitus dalykus. Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė kalbėjosi su policijos ir rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo atstovais. Po pokalbio surengta spaudos konferencija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį ryte susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptarti ir jau buvę mitingai, ir planuojami protestai. Seimo pirmininkė teigė išgirdusi Šeimų sąjūdžio pažadą, kad rugsėjį vyksiantis mitingas bus taikus, o pareikštus reikalavimus planuoja perduoti koalicijos partneriams. Šeimų sąjūdis rugsėjo 10 d. planuoja rengti dar vieną protestą. Ateinančiam protestui aptarti Seimo pirmininkė susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais.