v. putinui

„Vladimiras Putinas praktiškai pradėjo ir užbaigė tyrimą dar tuo metu, kai Boriso Nemcovo kūnas nebuvo atšalęs, – jis pavadino žmogžudystę „provokacija“, – rašo Garis Kasparovas „The Wall Street Journal“. „Šis pikantiškas terminas naudojamas, kai norima pasakyti: Rusijos prezidento priešai žudo vienas kitą, norėdami sugėdinti begėdį,“ – tęsia autorius.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Pasaulis be nacizmo – tai, anot „The Daily Beast“, yra tokiu pačiu pavadinimu Maskvoje registruotos organizacijos užduotis. Ji siekia „politinės denacifikacijos Rytų Europoje“, taip pat norėtų suvaldyti „išvešėjusią fašistinę ideologiją neseniai nepriklausomybę atgavusiose buvusios SSRS valstybėse“ ir, kas atrodo dar labiau ginčytina, „silpninti tas Vakarų politines jėgas, kurios užsiima bendros nacistinės Vokietijos ir SSRS atsakomybės dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios propaganda“. Anot stra...

Vladimiro Putino viešųjų ryšių aparatas dirba visu pajėgumu, tuo abejoti neleidžia pastarųjų dienų pareiškimai. Suaktyvėjusių karo veiksmų Donecke fone D. Peskovas apkaltino Ukrainą „atmetus V. Putino pasiūlymą“ dėl ugnies nutraukimo. Sekmadienį, o čia derėtų atkreipti dėmesį, V. Putino spaudos atstovai išplatino šalies prezidento pareiškimą, kuriame išsakoma kritika Ukrainos valdžiai dėl situacijos paaštrėjimo Donecko oro uoste.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija „užsidirbo“ 3,5 trilijono dolerių už naftą. Tie pinigai, kaip leidiniui „Novaja Gazeta“ rašo Julija Latynina, kažkur dingo. Rusijos realios aukso atsargos sudaro beveik 200 mlrd. dolerių, iš jų – 25 mlrd. (tai yra daugiau nei 10 proc.) šalies Centrinis bankas išleido per paskutines dvi 2014-ųjų savaites tam, kad tos valstybinės įmonės, kurios pateko į Vakarų sankcijų sąrašus, galėtų pigiau nusipirkti valiutos ir išsimokėti skolas.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

tęsinys. Pradžia Jie gali? Ir vėl, ieškant atsakymo, gelbėja gana nuoširdus ir atviras D. Medvedevas. Spaudos konferencijoje jis pasakė: „Pirmiausia (aš norėčiau tai specialiai pabrėžti), ta krizė, kuri prasidėjo 2008 metais pasaulio ekonomikai apskritai ir mūsų ekonomikai kaip globalios ekonomikos daliai, nesibaigė.

Laikraščio „Reporter“ žurnalistas Vladimiras Mamatovas, uždavęs klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šios dienos konferencijos metu, nebuvo girtas, rašoma lenta.ru. Šią informaciją patvirtino keli šaltiniai, jų tarpe ir žurnalisto vadovė Irina Aleksandrova. „Jis iš tiesų nebuvo girtas, jis yra patyręs du insultus ir kaukolės traumą. Todėl jis kiek užsikerta kalbėdamas,“ – paaiškino I. Aleksandrova.

Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas jau antrą kartą šiais metais (pirmą kartą – po Krymo aneksijos) kreipėsi į Rusijos Federalinį susirinkimą. To kreipimosi laukė tiek pasaulis, tiek Rusijos visuomenė, nes norėjo išgirsti atsakymus apie šalies santykius su Vakarais ir planus dėl tolimesnės ekonominės raidos, kuri pastaruoju metu komplikuojasi dėl krentančių naftos kainų ir rublio devalvacijos.

Vienas iš buvusių CŽV vadovų perspėja, kad net jeigu Vladimiras Putinas kažkiek ir sumažins savo ekspansinę retoriką, tai jo bandymai didinti Rusijos įtaką buvusiose sovietų respublikose tik prasideda, rašo „The Washington Times“. „Jis neturi jokio ryškesnio politinio stimulo keisti dabartinį kursą, – teigia Johnas E. McLaughlinas, buvęs CŽV direktoriaus pavaduotojas George'o Busho prezidentavimo laikotarpiu.

Lapkričio mėnesį įvyko iš karto du tarptautiniai aukšto lygio renginiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (paprastai žymimos anglišku trumpiniu APEC) valstybių vadovų susitikimas Pekine ir G 20 valstybių grupės aukščiausio lygio susitikimas Australijos mieste Brisbane.

Vakarai nesugeba deramai atsakyti į Vladimiro Putino Rusijos vykdomą agresiją, nes „jaučiasi esą tiek turtingi, kad leidžia sau prabangą tikėti galimybe išeiti atostogų iš istorijos ir ignoruoti nekintamą prievartos ir konfliktų tikrovę“. Taip portalui LRT.lt tvirtina Hooverio instituto (JAV) mokslinis bendradarbis, karo istorijos ekspertas prof. Bruce‘as Thorntonas.

Pranešime Federalinei tarybai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymės realios kovos su korupcija ir ekonomikos liberalizacijos būtinybę. Apie tai lapkričio 19-ąją pranešė „Bloomberg“ remdamiesi savo neįvardintais šaltiniais.

 Rusija sutiko atnaujinti dujų tiekimą karo nuniokotai Ukrainai ateinančią žiemą pagal Europos Sąjungos (ES) palaikomą milijardų dolerių vertės sutartį, kurią šios trys šalys ketvirtadienį pasirašė Briuselyje. Kaip vertinti svarbų energetinį susitarimą ir kokius pokyčius Rusijos politinėje arenoje galėtų įnešti krintančios energetinių išteklių kainos, Radijo „Laisvoji banga“ eteryje aiškinomės su Rytų Europos studijų centro ekspertu Laurynu Kasčiūnu.

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

Petras Auštrevičius, kartu su dar 60 Europos Parlamento narių, išsiuntė atvirą laišką Rusijos prezidentui V. Putinui, kuriuo raginama paleisti laisvėn neteisėtai kalinamą Ukrainos karinių pajėgų pilotę Nadeždą Savčenko.

 „Pasak trijų gerai informuotų šaltinių, verslininkai, artimi Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai, ruošiasi įsigyti „Vedomosti“, – didžiausią laikraštį, dar nekontroliuojamą iš Kremliaus,“ – tvirtina „Bloomberg“. Vakar V. putinas pasirašė įsakymą, apribojantį užsienio piliečių teises į žiniasklaidos kontrolę, primena publikaciją ruošę žurnalistai.

 Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.

Šiandien Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas užimtas tuo, kad, bandydamas apžioti tai, kas neapžiojama, planuoja transformuoti „psichologinį“ Rusijos žemėlapį į „politinį“. Tai rašoma unian.net Jevgenijaus Matiušenkos ir Aleksandro Zasmoržuko publikacijoje „V. Putino Baltijos bangavimas“. Palyginimas su „napoleoniškais užmojais“ jau nusistovėjo ir prigijo beveik visose pasaulio šalyse.

 Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Opozicijos lyderis ragina Europos valstybes skirti su Rusija kovojančiai šaliai dalį ES paramos.  Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, akivaizdu, kad įvykiai Ukrainoje, diktuoja naujus iššūkius visam regionui, todėl Lietuva turi galvoti ne tik apie tai, kaip pačiai pasiruošti atremti galimus iššūkius, bet ir paskatinti kitas Vakarų šalis labiau padėti Ukrainai, ,,parodant kad Rusijos planai yra pasmerkti žlugti”. ,,Lietuva turi toliau siekti, kaip sustabdyti Rusijos ag...

 Donbaso separatistams pralaimint, Vladimirui Putinui Ukrainoje liks du keliai – pradėti tiesioginę karinę intervenciją, siekiant sustabdyti „brolžudiško pilietinio karo kančias“ arba paskelbti paliaubas, tačiau ir toliau užsiimti Ukrainos silpninimu, kuris sugrąžintų ją į Rusijos gniaužtus.

 Žinomas JAV ekspertas, buvęs JAV prezidento J. Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Z. Brzezinskis pateikė savo viziją, kaip galėtų būti sureguliuota Ukrainos krizė (daugiau informacijos galima rasti čia ir čia). Tiesa, šiandien jis jau nėra toks įtakingas kaip kadaise, bet neabejotina patirtis daro jo samprotavimus vertus dėmesio. Pirmas punktas Z. Brzezinskio plane – Rusijos atgrasymas nuo jėgos naudojimo apskritai ir nuo destabilizavimo veiksmų rytinėje Ukrainos dalyje.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

Rusijos politikos gerbėjų gretos pasipildys naujais veidais. Aneksavusi Krymą Rusija sužadino daugelio šalies piliečių patriotinius jausmus ir meilę vadui V. Putinui. Neseniai dizaineriai Anna Trifinova ir Ivanas Eršovas pristatė naują, tačiau jau spėjusį išpopuliarėti produktą „Vsio putiom“ (rus. viskas puiku). Naujaisiais marškinėliais pasipuošė Rusijos televizijos žvaigždės armėnas Michailas Galustianas ir gruzinas Jevgenijus Papunaišvilis.

(papildyta 18.49) Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, kur, anot NATO, pastarosiomis savaitėmis buvo sutelkta apie 40 tūkst. rusų karių.

Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.

 Rusija kariauja su Ukraina. Drąsiai rašau šį teiginį, nes kitos valstybės teritorijos užgrobimas yra akivaizdus karo veiksmas. Tačiau tiksliai kvalifikuoti dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą yra sunkiau. Tai nėra įprastinis ginkluotas susirėmimas. Nors ant realių karo veiksmų ribos balansuojama iki šiol, konfliktas kol kas nėra peraugęs į vadinamąją karštąją karo stadiją. Tačiau neįmanoma ignoruoti kito – propagandinio – karo, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje kelia nerimą, kad rusų kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, rašo „The New York Times“. Taičau politinių analitikų manymu, Maskva užsiima daug sudėtingesniu žaidimu – bando išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“. Turėdamas tokį tikslą Kremlius iškelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai netinkamas, - Kijevas privalo įvesti federacinę valdymo sistemą ir sustiprinti sričių gubernatorių valdžią visoje U...

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme. Dėl skaudžios istorinės praeities į šiuos pusiasalio gyventojus Krymo krizės metu krypo ir tebekrypsta Vakarų pasaulio akys.

Kol Barackas Obama kritęs į apmąstymus, ar JAV reiktų apsiimti pasaulinio lyderio įvaizdį, kaip buvo baigiantis Antrajam pasauliniam karui, V. Putinas ryžtingai nusiteikęs į tai, kad įgyvendintų savo svajonę – atstatyti Sovietų imperiją, jeigu tik įmanoma, teigia Argentinos istorijos profesorius George'as Chaya.

Pagarsėję savo destruktyvia veikla internete „Anonymous Ukraine“ programišiai turi nedaug sąsajų su Ukraina, teigiama bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisėsaugos ataskaitoje. Šiuos žodžius savo paskyroje patvirtino ir „tikrieji“ Ukrainos anonimai.

Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc.

Rusijos opozicija šeštadienį vėl pradėjo protestus, per kuriuos reikalaujama Rusijos politinės sistemos reformos, skelbia „RIA Novosti“. „Mes ir toliau reikalausime žodžio laisvės, po paskelbtų reformų vėl surengti naujus parlamento ir prezidento rinkimus. Be to, mes reikalaujame panaikinti žiniasklaidos cenzūrą bei paleisti į laisvę politinius kalinius“, – per protestą Maskvos centre sakė neužregistruotos Liaudies laisvės partijos (PARNAS) vienas pirmininkų Vladimiras Ryžkovas.

Kinija Rusijos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui skyrė savo taikos premiją. Konfucijaus taikos premijos steigėjai pirmą tokį apdovanojimą įteikė praėjusiais metais, Pekinui pasipiktinus Nobelio taikos premijos skyrimu įkalintam Kinijos disidentui Liu Siaobo (Liu Xiaobo). Steigėjai sakė, kad nusprendė apdovanojimą skirti V. Putinui, nes jis priešinosi NATO puolimams Libijoje. V. Putinas nedalyvavo penktadienį vykusioje apdovanojimo ceremonijoje.

Vakar Europos Parlamente vykusio viešo susitikimo metu europarlamentaras Vytautas Landsbergis pasidalino savo įžvalgomis su vienu žymiausių Rusijos opozicijos atstovų, daugkartiniu šachmatų pasaulio čempionu Gari Kasparovu apie Dūmos rinkimų rezultatus. V. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad po rinkimų pakito Dūmos sudėtis, ir norėjo išgirsti G. Kasparovo vertinimą apie Dūmos būsimą pavaldumą Prezidentui.

Įkalintas buvęs naftos kompanijos  „Jukos“ vadovas M. Chodorkovskis , duodamas interviu agentūrai „Reuters“, pasidalino įžvalgomis dėl Rusijos ateities, atsakė į klausimą, ar ruošiasi keršyti V. Putinui,  kurio prezidentavimo laikotarpiu iš vieno turtingiausių šalyje žmonių virto  paprastu kaliniu, rašo newsru.com. Buvusio magnato nuomone, kitais metais Rusijos prezidentu taps asmuo, kurį paskirs Kremlius.

Iki rinkimų Rusijoje liko devyni mėnesiai.  Spektaklis prasidėjo. Pasijodinėjimai žirgais, viešos Kūčios su vietos bobulių rankų darbo megztiniu, kelionė į Sibirą ir bondiadą primenantys pusnuogio buvusio Rusijos prezidento nuotykiai su leopardais žurnalistų akivaizdoje verčia sunerimti: ką šį sykį mums nori pasakyti ledinio veido Vladimiras Vladimirovičius Putinas? Žinia, kurią mums siunčia buvęs Rusijos prezidentas, šiek tiek kitokia, nei anksčiau – šiek tiek linksmesnė, gal net žadan...