v. putinui

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ganėtinai aiškiai ir sistemingai leidžia suprasti, kad net aukščiausias pareigas užimantys valdininkai nėra apsaugoti nuo kaltinimų korupcija, rašoma „Bloomberg“. Tačiau Aleksejaus Uliukajevo areštas išsiskiria iš bendro vaizdo, mano jis. Istorija su šiuo valdininku verčia suabejoti tiek V. Putino ekonomikos komandos, tiek ir „Rosneft“ vado Igorio Sečino perspektyvomis.

JAV spec. tarnybos jaučia „nežinomybės nerimą“ prieš standartinį pagrindinių valstybės paslapčių perdavimą naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, praneša „The Washington Post“. Apimti siaubo „Aš šiandien dirbsiu sulaikęs kvėpavimą, beveik apimtas siaubo,“ – pasakojo leidiniui vienas iš pareigūnų. „Mes nežinome, kas vyks artimiausius ketverius metus ar netgi artimiausius kelis mėnesius,“ – pažymėjo jis.

Šiais metais Rusijoje vaikai skubėjo ne tik į mokyklą. Daugiau nei 12 tūkst. moksleivių įsitraukė į naujai įkurtos sukarintos organizacijos „Jaunoji armija“ gretas.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Rusijos prezidentas per pastaruosius pusantrų metų tampa vis mažiau patrauklus savo rinkėjams, žmonės apie jį vis labiau neturi nuomonės, skelbia „Levada centr“ atliktos apklausos rezultatai. Pagrindiniais jo privalumais rusai laiko armijos ir Rusijos pozicijos pasaulyje sustiprinimą, rašoma „rbc.ru“. 1999-ųjų rugpjūčio 8-ąją Borisas Jelcinas patvirtino V. Putino kandidatūrą į premjero postą.

Ypatingų Rusijos bylų tyrėjas Andrejus Zykovas, vykdęs paties įtakingiausio šiuo metu šioje šalyje bylos tyrimą, buvo atleistas iš darbo vos tik Vladimiras Putinas tapo prezidentu. Bendraudamas su „Bild“ pareigūnas teigia, kad Rusijoje „aukštas pareigas užimančius valdininkus skiria mafija“. A. Zykovo liudijimo negalima vadinti „žmogaus iš gatvės nuomone“: jis asmeniškai vykdė tyrimą ir rinko įrodymus. Vokietijos žurnalistai pažymi, kad tokie užsispyrę asmenys Rusijoje paprastai ilgai negyvena.

Dešimtmetis Ingušetijos (Rusija) gyventojas Islamas Gatijevas į vietos Rusijos prezidento Vladimiro Putino priimamąjį atnešė tris tūkstančius rublių (apie 42 eurus), tokiu būdu siekdamas padėti šios šalies vadovui įveikti ekonominę krizę šalyje, praneša newsru.com. Berniukas priimamajame paliko savo ranka surašytą laišką prezidentui ir paliko savo santaupas. Gyventojų priėmime, kurį atliko pats Ingušetijos vadovas Abubakaras Malysagovas, Islamas pareiškė, kad norėtų būti panašus į V. Putiną.

Estija, Latvija ir Lietuva žino, kas gali įvykti, jeigu Europa nėra vieninga, rašoma „The Washington Post“. Antrojo pasaulinio karo metu Baltijos šalys liko be Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos apsaugos, užsiėmusios mūšiais už savo pačių išgyvenimą, ir tai nulėmė jų okupaciją, iš pradžių nacių įvykdytą 1940 metais, o 1944-aisiais – „griežtos diktatūros“ SSRS, kuri užsitęsė iki pat 1991-ųjų. Taip pat ir dabar laisvų ir klestinčių, tačiau nedidelių (6,2 mln žmonių ir 56 tūkst.

Prieš du metus visos 28 Europos Sąjungos šalys, pakraupusios dėl Maskvos pažeistų tarptautinės teisės normų Ukrainoje, sudavė Kremliui atitinkamą atsaką.

Niūrioje Rusijos „visi puola“ realybėje kartas nuo karto išlenda baudžiamųjų kazokų būrių veikla. Taip vadinamieji kazokai, kuriuos kartu su „baikeriais“ (žymieji „Naktiniai Vilkai“), „našistais“ (buvusi jaunimo organizacija „Našy“, vėliau perorganizuota į „Set“). V. Putino valdymo metu atgaivintos kazokų stanicos įgavo savo reikšmę Kremliaus režimo schemose.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudalyvavo jau ritualinėje „Tiesioginėje linijoje“. Tai buvo 3 valandas 40 užsitęsęs maratonas, apėmęs viską, kas tik įmanoma – nuo kelių būklės Omske (taip, jos vis dar baisios, nors ir staigiai palopytos) iki klausimo apie tai, kaip keikiasi Rusijos prezidentas (taip, keikiasi riebiai, tačiau tik pats sau). Šį kartą tai buvo gana blankus spektaklis, ir susidarė įspūdis, kad pačiam V. Putinui buvo nuobodu, rašo Niujorko universiteto profe...

Praėjusią savaitę organizuotame pristatyme Briuselyje, analitinė bendrovė iš Ciuricho „Media Tenor“ pareiškė, kad britų televizija, ypač BBC, nepateikia žiūrovams subalansuotos informacijos apie Europos Sąjungą ir nepakankamai skiria dėmesio tam, kokią ES daro įtaką Didžiajai Britanijai, rašoma „The Guardian“. Tyrimo metu dalyviai žiūrėjo reportažus ir vertino, ar jie iš esmės yra pozityvūs ar negatyvūs.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright interviu austrų laikraščiui „Die Presse“ pasakoja apie Rusijos grįžimą į politinę areną, ES susiskaldymą ir pasaulinės bendrijos silpnumą migracijos krizės fone. Pirmoji tokias aukštas pareigas JAV užėmusi moteris, kurios tikrasis vardas yra Marie Jana Korbelová, yra Antrojo pasaulinio karo metais į JAV emigravusio Čekoslovakijos diplomato duktė, tikriausiai, todėl ji turi tokią kategorišką poziciją pabėgėlių klausimais.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją teksto dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Šių metų kovo 31-ąją „Reuters“ žurnalistai paviešino tyrimo rezultatus, anot kurių verslininkas Grigorijus Bajevskis, Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pastarojo „artimųjų ratui“ priskiriamo Arkadijaus Rotenbergo pažįstamas, dovanojo prabangų nekilnojamąjį turtą Ana Zacepilinai, Laisan Kabajevai (Alinos Kabajevos sesuo), Katerinai Tichonovai (numanoma Vladimiro Putino dukrą) ir Alisa Charčeva (mergina, kuri žymi tik tuo, kad fotografavosi V. Putinui skirtam kalendoriui). Alisa Charčeva, 24 ...

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai nusprendė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas, po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad diena plakatui pakabinti buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai Stalino mirties metinės. Ką plakate reiškia „šitas“ – irgi menka paslaptis.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Sirijos teritorija tapo konfliktų vieta, kurioje kovoja šešios valstybės, tačiau aukos – tik vietos gyventojų sąskaita, rašo „Le Point“. Sirijos konfliktas šiuo metu išgyvena lūžio momentą. Karas tampa tik didžiųjų ar regiono valstybių tarpusavio nesantaikos išraiška ir pretekstu. Visi suvedinėja sąskaitas kovojančiais tarpusavyje sirais. Šis karas, anot JT ataskaitų, jau nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių, rašoma leidinyje.

„Artimiausias (V. Putino, – red. past.) ratas ir toliau keičiasi“, – pareiškė artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, buvęs kgbistas ir Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas „Bloomberg“ leidiniui.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...

Politologas Stanislavas Belkovskis radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš anksto žinojo apie Paryžiuje ruošiamus teroro išpuolius dėl savo išplėtotų ryšių teroristinėje organizacijoje „Islamo valstybė“. Ekspertas taip pat viešai apkaltino Rusiją prisidėjus prie išpuolių prieš Prancūziją, kurie buvo įvykdyti lapkričio 13-ąją, rašoma „Newsader“. Anot analitiko, Rusijos spec.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

Šiandien Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino tai, kas jau senokai sklandė žiniasklaidoje – Vladimiras Putinas į Niujorką vyksta kalbėti apie Siriją. Tą, iš kurios į Europą netikėtai pradėjo plūsti socialinę įtampą keliantys pabėgėliai, ir kurios pakrantėje pastarosiomis savaitėmis knibžda Rusijos karinių laivų ir transporto lėktuvų.

„Kai Vladimiro Putino kariauna 2014-ųjų pradžioje užėmė Krymo pusiasalį, Ukrainos laikinoji valdžia svarstė klausimą, ar reikėtų smogti „žaliesiems žmogėliukams“, kuriuos ten atsiuntė Rusija, atgal.

Praėjo metai nuo Rusijos paskelbto embargo. Tačiau nepaisant niūrių prognozių, Lenkijos maisto produktų gamintojai skelbia apie rekordinį pelną, rašoma dw.com. „Norite priešintis V. Putinui – valgykite obuolius ir gerkite obuolių sidrą“, – savo skaitytojams pasiūlė Grzegorzas Nawacki, ekonomikos leidinio „Puls Biznesu“ redaktorius. Taip jis sureagavo į Rusijos draudimą įvežti produktus iš ES.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Vladimiro Putino carystės netektys yra tiesiog kolosalios. Rusijos aukso atsargos šiuo metu yra vertinamos 45 mlrd. dolerių ir yra tokios pat vertės, kaip ir 2011 metų rudenį. V. Putino tikslas buvo aiškus. Rusijos prezidentas norėjo sustiprinti šalies iždą, todėl Kremlius įnirtingai pirko auksą. Tačiau ši strategija V. Putinui pasirodė pragaištinga, teigiama „Die Welt“ žurnalistų Nando Sommerfeldto ir Holgerio Zschäpitzo tyrime.

Kai Vladimiras Putinas 2000 metais pirmą sykį nugalėjo prezidento rinkimuose, jis premjeru paskyrė žmogų, kuris nebuvo panašus į tuometį elitą, rašoma „El Mundo“ interviu su Michailu Kasjanovu. Būtent šis politikas išsiskyrė vesdamas derybas su Vakarų kreditoriais Rusijos nemokumo metu, „jam buvo pavesta demontuoti priešpaskutines planinės šalies ekonomikos struktūras (paskutinės išliko iki šiol)“, – pažymi straipsnio autorius Xavieras Colas.

Buvęs „JUKOS“ vienas iš savininkų Michailas Chodorkovskis kalbėdamas su „Sobesednik“ žurnalistu Dmitrijumi Bykovu papasakojo apie galimus kandidatus į Rusijos prezidento postą ir apie tai, kaip jis gauna informaciją iš Kremliaus. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, iš kur buvęs magnatas gauna duomenų apie aukščiausias pareigas einančio asmens poziciją, pašnekovas atsakė, kad juos jam pateikia valdininkai. „Daugelis valdininkų viršutiniuose aukštuose užsiima taip vadinamu „hedge'inimu“ (angl.

Britų ir JAV žurnalistai pasidomėjo Rusijos prezidento ir jo artimųjų pajamomis ir, rodosi, nesirengia apsiriboti keliais paprastais klausimais Kremliui. Vakarų šalys Rusijos prezidento ryšius su verslo elitu laiko jo silpnąja vieta, į kurią ir turėtų smogti sankcijos, įvestos dėl pradėto karo Ukrainoje. „The Times“ pažymi, kad Vašingtono sankcijos, skirtingai nuo Europos, nutaikytos į V. Putino ir jo aplinkos senus draugus ir bendražygius.

Baltarusijos leidinys „by24.org“ vaizdžiai apibūdina Rusijos analitiko Michailo Krutychino komentarą – „rusų „Gazprom“ puolė į paniką“. Pats autorius tokių vaizdingų epitetų nenaudoja, tačiau gerų naujienų rusų energetikos milžinui taip pat neturi.

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę. Tai, kad Raudonojoje aikštėje nebuvo Baltijos valstybių lyderių (o Lietuva net diplomato neatsiuntė), savaime suprantama. Jos vertina Didžiojo Tėvynės karo pabaigą kaip naujos savo okupacijos pradžią.

Futbolo pasaulis šiandien sukrėstas – likus trims dienoms iki kasmetinio FIFA kongreso pradžios, kuriame, tikimasi, Seppas Blatteris turėjo būti išrinktas organizacijos prezidentu eilinį, penktąjį kartą, organizacijoje buvo suimta mažiausiai 14 aukštas pareigas einančių funkcionierių. Korupcijos įtarimų šešėlis krenta ir ant paties generalinio sekretoriaus, kuriam kol kas kaltinimai nėra pareikšti.

Ataskaita „Putinas. Karas“, kurią rengė Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas, vasario 28-ąją nužudytas netoli Kremliaus, buvo šiandien paviešinta tinklalapyje „Putinas. Išvados“. Pilną dokumento tekstą sudaro 64 puslapiai. „Dožd.tv“ išrinko pagrindinius ataskaitos teiginius. Krymas „Krymo grąžinimo į Rusijos sudėtį“ scenarijų Rusijos Federacija parengė iš anksto ir itin kruopščiai.

Balandžio 22 d. Rusija ir pasaulis išvydo šalies užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendravimą su žurnalistais nauju formatu. Anksčiau ministrui teko dalyvauti, pavyzdžiui, V. Solovjovo laidoje ir atsakinėti į jo klausimus vienas prieš vieną, o dabar S. Lavrovą „kankino“ iš karto trys žiniasklaidos atstovai (panašiai kaip per prezidento V. Putino ir premjero D. Medvedevo susitikimus su žurnalistais). Reikėtų pažymėti, kad klausinėtojų rinkinys buvo gana specifinis: vyriausioji kanalo „Russia T...

JAV ir Vakarų sąjungininkų veiksmų analizė rodo, kad prieš Rusiją yra pradėta pirmoji hibridinio karo fazė. Tokias idėjas išdėstė, „Interfaks“ pranešimu, Vakarų karinės apygardos vadas generolas Anatolijus Sidorovas.

Per kelerius pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „naudodamasis savo totalia valdžia žiniasklaidoje ir hibridiniu karu, pristatė agresyvią nacionalistinę ideologiją, kuri sukūrė alternatyvią realybę“, rašoma „Newsweek“ Adriano Karatnycky straipsnyje. Be to, būdamas sovietų spec.

Taip vadinasi Europos užsienio reikalų tarybos (EURT) parengta ataskaita apie nepasiteisinusias Europos iliuzijas, kad europinis raidos modelis gali tapti pavyzdžiu visiems, apie Rusiją, kuri visai kitokia, negu įsivaizdavo europiečiai, ir apie tai, ką dabar reikia daryti ES, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kaip konstatuoja dokumento autoriai, europiniam projektui nepavyko sugundyti pasaulio.

Kino režisierius Nikita Michalkovas ir jo brolis, taip pat režisierius Andrejus Končalovskis nusprendė įkurti naują greitojo maisto restoranų tinklą, kuris galėtų konkuruoti su Vakarų žymiaisiais prekių ženklais. Idėjos įgyvendinimui, kurią jau palaikė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, reikės 971,8 milijono rublių (16,6 mln.

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas „L'Express“ pasakojo, kad Kremlius vykdo „globalios destabilizacijos“ projektą. Atsakydamas į leidinio korespondento Axelio Gyldeno užduotą klausimą, ar egzistuoja naujo Rusijos karinio puolimo tikimybė, Ukrainos premjeras atsakė: „Viskas priklausys nuo pono Putino pasirinktos strategijos. Mano manymu, yra sukurtas plataus masto planas, kurio tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę. Šių žodžių įrodymai yra akivaizdūs.

Kai karinė supervalstybė primena pasauliui, kad ji valdo branduolinį arsenalą, o jos pirštai yra laikomi ant gaiduko, reikėtų sunerimti, rašoma „The Times“ redakciniame straipsnyje.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pradėjo kampaniją, kurios tikslas yra priešintis Rusijos propagandos srautui, kuris, kaip baiminasi Europos lyderiai, destabilizuoja kontinentą, praneša „Newsweek“. Praėjusį ketvirtadienį ES vyriausybių vadovai dalyvavo susitikime Briuselyje, kuriame paprašė ES užsienio reikalų įgaliotinės Federicos Mogherini iki birželio sukurti detalų planą, kaip priešintis rusų „dezinformacijos kampanijoms“, rašoma leidinyje.

Vokiečių “Der Spiegel“ pakalbino buvusį Donecko smogikų karo lauko vadą Igorį Strelkovą. Buvęs vadas interviu papasakojo apie tai, kokį jis matė karo Donbase tęsinį ir pakomentavo opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymą. I. Strelkovas, pasakojo, kad negalvojo, jog karas užstęs taip ilgai ir pareikalaus tiek daug aukų. „Aš maniau, kad Maskva prisijungs Donbasą taip pat, kaip ir Krymą, remiantis referendumu,“ – pareiškė jis.

 Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.