v. putinui

Po baisios tragedijos Kemerovo prekybos centre Sergey Moskalenko paniro į komą. Berniukas patyrė itin sunkius sužalojimus, kai iškrito pro prekybos centro langą. Tačiau sužeidimai, kuriuos bandydamas išgyventi patyrė 11-metis berniukas, palyginus niekis su tuo, ką jam teks išgyventi artimiausiu metu.

Buvusio pasaulio šachmatų čempiono, o dabar – aktyvaus Rusijos opozicijos veikėjo Gario Kasparovo nuomone, Solsberyje įvykdytas pasikėsinimas į šnipą yra Rusijos darbas. O neseniai vykusius Rusijos prezidento rinkimus leidiniui „Wiener Zeitung“ jis pavadino farsu. „Absurdiška rinkimais vadinti šou, kuris vyko Rusijoje sekmadienį. Tai buvo farsas. Vienintelis rinkėjas, kurio balsas iš tiesų yra svarbus, – tai pats Putinas, – pareiškė G. Kasparovas.

Nors triuškinanti pergalė užtikrino V. Putinui naują įgaliojimų terminą, visiškai neaišku, kaip Rusijos prezidentas juo pasinaudos, rašoma „The Financial Times“. Kovo 1-ąją, kreipdamasis į Federacijų Tarybą, V. Putinas išsakė dvi prieštaraujančias, jeigu ne viena kitą eliminuojančias užduotis: šuolis į ekonomikos reformas, kuris kardinaliai pakeistų liaudies gyvenimą į gerą, ir bandymas priversti Vakarus gerbti Rusiją dėl šios branduolinės ginkluotės, kurią jis įvardijo kaip „neįveikiamą“. Dar ...

Vašingtonas pranešė, kad yra „susipažinę su Rusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatais“, tačiau sveikinti Vladimiro Putino su perrinkimu nesiruošiama. Apie tai pirmadienį agentūrai „Reuters“ paskelbė Baltųjų Rūmų administracijos atstovas Hoganas Gidley’us. „Rinkimų rezultatai mūsų nenustebino“, – pareiškė H. Gidley’us, pažymėjęs, kad JAV prezidento dienotvarkėje nėra suplanuota jokių sveikinamųjų skambučių V. Putinui.

Suskaičiavus beveik šimtą procentų balsavimo biuletenių Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas pirmauja surinkęs 76,67 proc. Komunistų atstovas surinko 11,79 proc., populistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. Opozicijos atstove save laikanti Ksenija Sobčak surinko 1,67 proc., liberalių pažiūrų atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,04 proc. Kiti kandidatai nesurinko ir 1 proc. balsų, rašoma „Current Time“. Balsavimo aktyvumas siekė 67,43 proc.

Kitaip nei „Putino rinkimai“ 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimų Rusijoje faktiškai ir nevadina. Abejonių, kad dabartinis šios šalies prezidentas juose nugalės nėra, tačiau „įvykdyti gamybos planą“ regionų vadovams vis tiek reikia. Buvo imtasi įvairiausių priemonių, kad žmonės ateitų į rinkimus, taip pat ir įvairių falsifikacijų, tačiau apklausos Rusijoje rodo, jog rinkėjai dažnai savo noru balsuoja už V. Putiną.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sakė, kad boikotavo sekmadienį vykstančius prezidento rinkimus, ir patarė rusams daryti tą patį. A. Navalnui dėl teistumo buvo uždrausta kelti savo kandidatūrą šiuose rinkimuose, tačiau daug kas nuosprendį jam laiko politiškai motyvuotu. Jis ragino savo šalininkus nebalsuoti sekmadienio rinkimuose, nes juose nėra jokios realios konkurencijos ir iš anksto aišku, kad juos laimės V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ruošdamasis ketvirtajai kadencijai atskleidė daugiau informacijos apie savo protėvius. Jo senelis iš tėvo pusės dirbo virėju Vladimirui Leninui ir Josifui Stalinui, pareiškė jis naujajame dokumentiniame filme apie jį, kuris buvo paviešintas praėjusį sekmadienį.

Sekmadienį įvykę Italijos parlamento rinkimai – dar vienas smūgis euroatlantinės bendrijos vienybei. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų aiškėja, kad trečia pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika suka euroskepticizmo link. Rinkimuose itin sėkmingai pasirodė populistinis „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), triumfavęs rinkimuose ir surinkęs apie 32 proc. balsų, ir radikali dešinioji „Lyga“ (buvusi „Šiaurės lyga“) su beveik 18 proc. balsų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pajuokavo, kad jam „gaila“, jog JAV iždas neįtraukė jo pavardės į sankcijų sąrašą, kuriame surašyti oficialieji pareigūnai ir verslo lyderiai. Šypsodamasis V.Putinas pasakė „Gaila“ (rus. obidno) savo šalininkams.

V. Putinas, akivaizdu, manė, kad atsidūręs prezidento poste D. Trumpas pakeis Rusijos-JAV santykius ir padės jam įgyvendinti visas jo pageidavimo sąrašo eilutes, rašoma „Newsweek“. Maskvoje iš esmės šaudyta šampano kamščiais, kuomet D. Trumpas nugalėjo. Kandidatas D. Trumpas atsisakė kritikuoti V. Putiną, tačiau prezidentas D. Trumpas nepradėjo eiti už caro pavadžio.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pirmadienį paragino šalies rinkėjus boikotuoti kitų metų kovą įvyksiančius prezidento rinkimus. Tokį pareiškimą jis paskelbė po kiek anksčiau priimto Centrinės rinkimų komisijos sprendimo neleisti jam kelti savo kandidatūros rinkimuose. „Skelbiame rinkėjų streiką. Prašysime visų boikotuoti šiuos rinkimus.

Rusijoje pirmadienį oficialiai prasidėjo kitų metų kovą įvyksiančių prezidento rinkimų kampanija, kurios favoritu laikomas ketvirtos kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas, pergalės atveju valdžioje liksiantis iki 2024 metų. Rusijos vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė aukštųjų parlamento rūmų, Federacijos Tarybos, priimtą rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad balsavimas vyks kovo 18-ąją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį rengia kasmetinę spaudos konferenciją, kuri bus jo pirmasis svarbus viešas pasirodymas po to, kai paskelbė sieksiąs naujos šešerių metų kadencijos ateinančių metų kovą vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose. Konferencija prasidėjo nuo bandymo sušvelninti gyventojų nepasitenkinimą ekonomine situacija šalyje. Rusijos prezidentas nusprendė pasigirti, kaip Vakarų ekonominės sankcijos „padeda“ vietos gamintojams.

2018 metais Rusijoje vyks naujo prezidento, arba kaip juokaujama pačioje Rusijoje, „Vladimiro Putino“ rinkimai. Vitalijus Škliarovas, asmeninis žurnalistės ir kandidatės į prezidentus Ksenijos Sobčak patarėjas, Vokietijos leidiniui „Handelsblatt“ paaiškino, kaip jis planuoja „Big Data“ technologijų pagalba laimėti rinkimus.

Rusijos valdžia vengia minėti 100-ąsias 1917-ųjų bolševikų revoliucijos metines – antradieniui planuojami tik kuklūs renginiai tam sukilimui, kuriuo prasidėjo 70 metų trukęs komunistų valdymas, paminėti. Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pagrindiniu jau 17 metų trunkančio savo valdymo šūkiu yra paskelbęs „stabilumą“, šią dieną nieko ypatinga neplanuoja, jam tai bus eilinė diena, anksčiau sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.

Skaitant pastarojo meto pranešimus JAV žiniasklaidoje, galima pagalvoti, kad Vladimiras Putinas – tai trijų metrų ūgio gigantas lėlininkas, kurį užtenka paprasčiausiai tampyti ant savo programišių armijos Kremliuje virveles, kad priverstų demokratiją mylinčius amerikiečius krūpčioti iš baimės prie savo „aifounų“. Kad savo šalyje Putinas – niekaip nesustabdomas visagalis, pasirengęs mesti iššūkį JAV daugelyje frontų užsienyje, rašo Suasan Glasser „The Politico“. Su tuo yra tik viena problema: pra...

Sudėjus visos Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos žmonių turtus susidarytų įspūdinga daugiau nei 20 mlrd. eurų suma, atskleidė naujas žurnalistinis tyrimas. 2016-aisiais, V. Putino pajamas sudarė 133 tūkst. dolerių, o jis pats dažnai priverstas neigti teiginius, kad yra vienas turtingiausių pasaulyje žmonių.

Rusijos elite – oligarchų ir kitų artimų prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, sugebėjusių per kelis dešimtmečius susikrauti turtus – pasirodė susiskaldymo požymiai, rašoma „New York Times“. Dabar, kuomet ekonomika išgyvena savo stagnacijos laikotarpį dėl tarptautinių sankcijų ir žemų naftos kainų, rezonansinė byla dėl kyšininkavimo aiškiai pademonstravo, kaip Rusijos visuomenės privilegijuotieji pademonstravo prasidėjusią kovą dėl gerokai sumenkusio ekonominio pyrago, siekdami persvaros pri...

Kaip savo senos ir tvirtos vyriškos draugystės tarp Silvio Berlusconi ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino simbolį buvęs italų premjeras padovanojo antklodę, papuoštą jų abiejų atvaizdu natūraliu ūgiu, rašoma „The Times“. „Tai ne pirmas sykis, kuomet du vyrai skiria dėmesį vienas kito miegamojo atributams, – ironizuojama leidinyje.

Kuomet Vladimiras Putinas buvo paskirtas prezidento B. Jelcino teisių perėmėju, iš jo laukė dviejų dalykų: stabilumo ir materialinės gerovės šalies gyventojams, o taip pat Rusijso statuso pasaulyje atstatymo, suomių „Yle“ rašo Janne Riiheläinenas. Energijos resursų eksporto augimas augančių naftos kainų sąlygomis leido valstybei išsikapstyti iš ekonominės prarajos, susiformavusios iškart po Sovietų Sąjungos.

Ekspertai iš „Peterburgo politika“ fondo, kuriam vadovauja daugelį metų cituojamiausiu Rusijos politologu vadinamas Michailas Vinogradovas, sudarė Rusijos viešų asmenų, kurie galėtų teoriškai būti svarstomi kaip Vladimiro Putino įpėdiniai, sąrašą. Sąraše nėra stipriausio dabartinės Rusijos opozicijos kandidato, kuriam Kremlius uždraudė dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Naujo įstatymų projekto dalis, susijusi su antirusiškomis sankcijomis, leis JAV prezidentui palaidoti dujetekio „Nord Stream 2“ planą. Rusija nesugebėtų jo įgyvendinti savo jėgomis, teigia „Die Zeit“ apžvalgininkas Maksimas Kirejevas. „Jeigu D. Trumpas paseks Rusijos teatro kanonais, prezidentui V. Putinui greitai ateis nesaldūs laikai“, – įsitikinęs žurnalistas, prisiminęs Antono Čechovo žodžius apie ginklą, kabantį pjesės pirmojoje dalyje scenoje kabo ginklas, pabaigoje jis būtinai iššaus.

Pastaruoju metu pasaulinės bendruomenės dėmesys yra koncentruotas iš esmės tik kovoje su ISIS Irake ir Sirijoje, kas yra iš esmės pateisinama. Po teroro išpuolių Londone iš Mančesteryje daugelis žmonių demonstruoja įdėmų interesą Mosulo išlaisvinimui nuo ISIS smogikų ir tam, kaip fanatikai džihadistai gali sureaguoti į savo kalifato praradimą, rašoma „The Telegraph“. Dėl to daugelis gana lengvai paleidžia iš regos zonos tas priemones, kurių yra imamasi kovoje su daug rimtesne potencialia grėsme ...

JAV žurnalistas, nacionalinio saugumo klausimais rašančio tinklaraščio „Lawfare“ redaktorius Benjaminas Wittesas Rusijos prezidento pasiekimus kovos menuose vadina falsifikacija, rašoma „The Washington Post“. Jis V. Putinui metė iššūkį kovai. Publicistas pareiškė, kad per Rusijos televizijas, o vėliau ir Vakarų žiniasklaidoje, platinama vaizdinė medžiaga, kurioje Vladimiras Putinas demonstruoja savo įgūdžius yra parodomosios akcijos, o jo priešininkai specialiai jam pasiduoda.

Ši, prieš dešimt metų nutikusi istorija, vis dar verčia apmirti visus, kurie bijo šunų: Vladimiras Putinas, pasižymintis demonstruojamu dominavimu ir pozicionuojama meile gyvūnams, sykį atsivedė labradorę Koni į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pasakojama „USA Today“. A. Merkel bijo šunų. Nuo pat vaikystės. V. Putino administracija paprasčiausiai negalėjo nežinoti apie garbaus svečio Sočyje asmeninius įpročius.

Iš dviejų pasaulio lyderių susitikimą penktadienį bus nukreiptos viso pasaulio akys. Maža to, iš jų susitikimo tikimasi sulaukti pokyčių pasaulio problemų sprendime. Tačiau kol kas nėra aišku, kokius konkrečiai klausimus jie spręs, o kai kurie ekspertai tikina, kad Hamburge bus „matuojamasi, kurio iš jų ego yra didesnis“. Santykiai tarp Rusijos ir JAV išlieka įtempti dėl skirtingų šių šalių pozicijų Sirijos ir Ukrainos klausimais. Taip pat dėl Vakarų taikomų sankcijų ir NATO plėtros.

Anot leidinio kalbintų Europos valdininkų, jų žvalgyba nurodo, kad Putinas yra įsitikinęs savo galimybėmis pergudrauti D. Trumpą, pasinaudodamas pažadais bendradarbiauti tokiose srityje, kaip kova su terorizmu, kad pasiektų nuolaidų dėl sankcijų Rusijai sušvelninimo. „Kuomet jūs susitinkate su Rusija, negalima nieko atiduoti šiaip sau“, – išsakė perspėjimą leidiniui vienas Vakarų politikas, kurio žodžiai atspindi daugelio Europos diplomatų mintis JAV ir Rusijos prezidentų išvakarėse.

Tikėtina, V. Putinas negali patikėti savo laime. Rusijos prezidentas ką tik patyrė didžiulę pergalę. Pergalę, kurios jam dar neseniai niekas nebūtų galėjęs prognozuoti, rašoma „Die Welte“. Nors Rusijos lyderis per pastaruosius metus atsikovojo tarptautinę politikos areną, ekonominėje plotmėje jo imperija atsidūrė kažkur neseniai pasaulyje praūžusios ekonominės krizės laikuose. Nuo pat Krymo krizės pradžios ir naftos kainų kritimo, į Rusiją atėjo ir ekonominė krizė.

Rusijoje šiuo metu „YouTube“ žiūrovų tarpe itin populiarios „rapo kovos“ (ang. rap battle), rodos persimetė ir į šalių prezidentų neoficialią diplomatinę kalbą. Tiesa, P. Porošenka ir V. Putinas nerepuoja, o cituoja klasikų eiles. Ukrainos prezidentas šią savaitę paskelbus Ukrainos bevizį režimą Europos Sąjungoje, savo gyventojams pareiškė, kad ta diena yra „paskutinis „Viso gero“ sovietinei ir Rusijos imperijoms“ ir pacitavo rusų poezijos klasiką M. Lermontovą.

Vladimiras Putinas šiandien beveik keturias valandas atsakinės į iš anksto paruoštus klausimus, nors Kremlius dievagojasi, kad iš anksto paruoštų klausimų ten nėra, bei pasakos rusams, kaip reikia „dar šiek tiek pakentėti, o tada tai užgyvensim“. Klausimai, standartiškai prasidėjo nuo vidaus problemų – mažo uždarbio ir pensijų. Rusijos prezidentas džiaugėsi įveikta recesija ir žadėjo pasidomėti, kodėl tokie maži šalyje atlyginimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu JAV režisieriui Oliveriui Stone’ui papasakojo apie savo dukteris, jų šeimas ir santykius su jais. Jis pabrėžė, kad didžiuojasi savo vaikais ir kartais diskutuoja su žentais. Pasak valstybės vadovo, jo dukterys nėra susijusios su politika ar stambiu verslu ir užsiima mokslu bei išsilavinimu. „Jos neužsiima politika, jos neužsiima jokiu stambiu verslu. Jos užsiima mokslu, išsilavinimu.

Rusijos Dūmos jaunimų reikalų struktūroje atsirado nauja, informacinės visuomenės ir masinių informavimo priemonių ekspertų taryba, praneša RT. Žiniasklaidoje šis naujas darinys jau įvardijamas kaip „blogerių taryba“, o iniciatyva susilaukė nevienareikšmiškos reakcijos.

Kuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikvietė NBC žurnalistę Megyn Kelly užduoti jam klausimus tiesiog vykstančio pompastiško forumo metu, jis tikriausiai galvojo, kad jam bus paprasčiau, negu Donaldui Trumpui, stojusiam į konfrontaciją su M. Kelly rinkiminės kampanijos 2016-aisiais metu. Tačiau nepavyko, „The Washington Post“ rašo Davidas Ignatiusas.

Rusijoje pastaruosius kelis mėnesius itin išsiplėtė protestų geografija. Jau nieko nebestebina pastarųjų metų protestų tendencijų išryškėjimas dėl nusilpusios ir į recesiją panirusios Rusijos ekonomikos. Politinė Rusijos sistema, kurią sukūrė Vladimiro Putino aparatas, taip pat neatlaiko spaudimo. Masiniai 2011-2012 protestai buvo tiesiogiai susiję su falsifikuotais rinkimais ir V. Putino grįžimo į prezidento postą.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sirijoje dislokavo unikalų rusų ginklą – kelis čečėnų ir ingušų, kilusių iš neramaus Šiaurės Kaukazo regiono, spec. padalinius, rašoma „Foreign Policy“. „Šis dalyvavimas leidžia Kremliui padidinti savo vaidmenį teritorijoje būtent tuo metu, kai jis „įsikasa“, bandydamas ten įsitvirtinti ilgam.

Visuomeninio judėjimo „Atviroji Rusija“ lyderis Vladimiras Kara-Murza, kuris per pastaruosius dvejus metus dukart vos ne žuvo mįslingomis aplinkybėmis, viešėdamas Niujorke davė interviu vokiečių „Bild“. Jame „pats svarbiausias rusų disidentas“ pareiškė, kad „ore juntamas rusų pavasaris, kurio metu jaunoji karta gali nublokšti Putiną iš jo pareigų“. „Šiam korumpuotam ir autokratiniam režimui Rusijoje nėra ateities,“ – įsitikinęs V. Kara-Murza.

Pirmasis per dvejus metus Angelos Merkel vizitas į Rusiją suteikia tik labai menką viltį, kad įtampa tarp Berlyno ir Maskvos sumažės, rašoma „Financial Times“. Abu lyderiai, kurių susitikimas įvyks antradienį, turi gilius nesutarimus dėl eilės klausimų: pradedant karai Ukrainoje bei Sirijoje ir baigiant kaltinimais Kremliui dėl įtakos Vakarų Europoje vykstantiems rinkimams.

Vos prieš kelis mėnesius Rusijos politiniuose sluoksniuose vyravo euforija dėl Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu. Pagaliau, buvo teigiama, atsirado prezidentas, kuris kalbėjo malonius dalykus Rusijos prezidentui V. Putinui ir kalbėjo apie santykių su Rusija stiprinimą. Valstybinėje žiniasklaidos jis buvo pozicionuojamas kaip pasakų princas, riteris blizgančiais šarvais, kuris turėtų išgelbėti Rusijos ir JAV santykius. Dabar jau to nebėra. „Šį rytą mes išgirdome daug kritikos D. Trumpui.

Maksimas Miščenka – vienas iš žinomiausių dutūkstantųjų prokrelimškų judėjimų aktyvistų, žmogus iš Vladislavo Surkovo ir „Rusmolodiož“ epochos, kuomet šie atliko pagrindinį propagandinį vaidmenį, netrukus sės į kalėjimą dviem su puse metų dėl sukčiavimo.

Prasidėjus Krymo aneksijai, į okupantų pusę perėjo praktiškai visos pusiasalio jėgos struktūrų pajėgos, taip pat ir kariuomenė, interviu „censor.net.ua“ pasakojo tuomet prezidento pareigas ėjęs Aleksandras Turčinovas. Jis pažymėjo, kad Ukraina kovoti prieš Rusijos agresiją 2014-aisiais faktiškai neturėjo galimybių. „Iš 13 tūkst. Ukrainos kariuomenės pajėgų Kryme priesaikai ištikimi liko 3900. Saugumo tarnybos pareigūnai – 99 proc. išdavė priesaiką. Tarp VRM pareigūnų, išdavusių Krymą, – 99 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pokalbio su Donaldu Trumpu metu užsiminė apie galimybę pratęsti sutartį dėl puolamosios ginkluotės mažinimo (angl. „News START“, rus. SNV-3), tačiau pastarasis nesuprato, apie ką kalbama. Šią informaciją šiandien paviešino agentūra „Reuters“, remiantis šaltiniais JAV valdžioje. Pasak agentūros, amerikiečių prezidentas paprašė savo pašnekovo palaukti, kad galėtų su savo patarėjais pasitarti, kas čia per „New START“ sutartis.

2017-ieji pasižymės ir Rusijos prezidento rinkimų kova. Vienas iš opozicijos veikėjų, kovotojas su korupcija Aleksejus Navalnas pačioje praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad mes iššūkį 2018-aisiais vyksiančiuose rinkimuose Kremlių užėmusioms struktūroms. Tačiau jo laukia itin sudėtingas kelias, ne tik dėl prieš jį atsisukusios sistemos veiklos, bet ir dėl susiskaldžiusios opozicijos.

Po 2015-ųjų įvykių neabejotina Rusijos kariuomenės galia atsidūrė visų dėmesio centre, rašoma „The Independent“. Leidinys teigia, kad šios šalies dalyvavimas bombarduojant Alepą iššaukė viso pasaulio pyktį, o amerikiečių tarnybos nustatė rusų kariuomenės programišių įtaką JAV prezidento rinkimuose.

Jau besibaigiančiais 2016 metais tarptautinė bendruomenė nenoromis ar per prievartą sudarė sąlygas pačiai save į kampą įsistūmusiai Rusijai žengti politinius žingsnius į priekį. O ir pats Kremlius pateikė rimtų argumentų bent jau pretenduoti į tarptautinės politikos galingųjų rato sugrįžimą. Apie tai, į ką transformuosis Rusija 2017-aisiais ir kaip tai gali paveikti Lietuvą, tv3.lt paprašė pakomentuoti politologus ir ekspertus. Rusija į naujuosius metus įžengia apimta dvejopų nuotaikų.

Politologai įsitikinę, kad rinkimų į Bundestagą 2017-aisiais išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandys įvairių akcijų dėka pakirsti vokiečių pasitikėjimą savo šalimi, valdžia ir asmeniškai kanclere Angela Merkel, bei pastūmėti žmones į kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų rankas, rašoma „Bild“. Europos Tarybos ekspertas Rusijos klausimais Gustavas Gresselis paaiškino: reikalas tame, kad Angela Merkel „kaip joks kitas Europos lyderis kaunasi už vieningą Europą ir laisvą, demokratinį...