v. putino

Iš dviejų pasaulio lyderių susitikimą penktadienį bus nukreiptos viso pasaulio akys. Maža to, iš jų susitikimo tikimasi sulaukti pokyčių pasaulio problemų sprendime. Tačiau kol kas nėra aišku, kokius konkrečiai klausimus jie spręs, o kai kurie ekspertai tikina, kad Hamburge bus „matuojamasi, kurio iš jų ego yra didesnis“. Santykiai tarp Rusijos ir JAV išlieka įtempti dėl skirtingų šių šalių pozicijų Sirijos ir Ukrainos klausimais. Taip pat dėl Vakarų taikomų sankcijų ir NATO plėtros.

Anot leidinio kalbintų Europos valdininkų, jų žvalgyba nurodo, kad Putinas yra įsitikinęs savo galimybėmis pergudrauti D. Trumpą, pasinaudodamas pažadais bendradarbiauti tokiose srityje, kaip kova su terorizmu, kad pasiektų nuolaidų dėl sankcijų Rusijai sušvelninimo. „Kuomet jūs susitinkate su Rusija, negalima nieko atiduoti šiaip sau“, – išsakė perspėjimą leidiniui vienas Vakarų politikas, kurio žodžiai atspindi daugelio Europos diplomatų mintis JAV ir Rusijos prezidentų išvakarėse.

Buvusi Argentinos futbolo legenda Diego Maradona, viešėdamas Rusijoje pakliuvo į sekso skandalą. Sankt Peterburgo viešbutyje apsistojusį futbolo funkcionierių viena vietos mergina apkaltino seksualiniu priekabiavimu, praneša „Fontanka.ru“. Rytas į pirmadienį viešbutyje prasidėjo neramiai, praneša leidinys „Mash“. Apie 4 ryto viešbučio registratūroje pasirodė mergina, kuri pranešė, kad ji yra žurnalistė ir patyrė seksualinį išpuolį D. Maradonos kambaryje.

Tikėtina, V. Putinas negali patikėti savo laime. Rusijos prezidentas ką tik patyrė didžiulę pergalę. Pergalę, kurios jam dar neseniai niekas nebūtų galėjęs prognozuoti, rašoma „Die Welte“. Nors Rusijos lyderis per pastaruosius metus atsikovojo tarptautinę politikos areną, ekonominėje plotmėje jo imperija atsidūrė kažkur neseniai pasaulyje praūžusios ekonominės krizės laikuose. Nuo pat Krymo krizės pradžios ir naftos kainų kritimo, į Rusiją atėjo ir ekonominė krizė.

JAV naikintuvui praėjusį savaitgalį numušus sirų „Su-22”, Rusija pateikė gąsdinančius perspėjimus taikytis į amerikiečių ir koalicijos partnerių lėktuvus virš Sirijos. Tačiau kova danguje yra mažiausiai, ko Rusija galėtų norėti, ir ji jau „spaudžia stabdžių pedalus“, rašoma „Business Insider“. Visų pirma, Rusija pareiškė, kad taikysis į JAV orlaivius į vakarus nuo Eufrato upės Sirijoje.

Griežtos Vakarų sankcijos Rusijai, tikėtina, paveikia jos ekonomiką – tačiau tai tik pusė darbo. Kitą pusę galima geriau suprasti, apsilankius projekto, kuris užtikrins Putino režimui pinigų dar 50 metų, pristatymą, „The Guardian“ rašo ekologė ir Rusijos opozicijos veikėja Jevgenija Čirikova. „Šis projektas vadinasi „Nord stream 2“. Jis numato dujų tiekimą dujotekiu tiesiogiai iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, ir jo neveikia jokios sankcijos“, – aiškina ji.

Anot leidinio „Time“, Biarice (Biarritz) nekilnojamą turtą yra įsigijęs numanomas V. Putino žentas Kirilas Šamalovas. Čia, leidinio teigimu, ne sykį matė ir Liudmilą Putiną. JAV leidinio žurnalistas Simonas Shusteris papasakojo apie „slaptą Putino buveinę“ Prancūzijoje. Jo teigimu, 2016-ųjų pradžioje pas vieną iš miesto nekilnojamo turto pardavėjų pradėjo rinktis žurnalistų užklausos, kuriose buvo domimasi sandoriu, kurį ji sudarė 2012 metais. Pirkėjas ir pardavėjai buvo turtinti rusai.

Kuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikvietė NBC žurnalistę Megyn Kelly užduoti jam klausimus tiesiog vykstančio pompastiško forumo metu, jis tikriausiai galvojo, kad jam bus paprasčiau, negu Donaldui Trumpui, stojusiam į konfrontaciją su M. Kelly rinkiminės kampanijos 2016-aisiais metu. Tačiau nepavyko, „The Washington Post“ rašo Davidas Ignatiusas.

Jelizaveta Peskova, Rusijos prezidento atstovo spaudai dukra, birželio pirmąją savo „Instagram“ paskyroje surašė neįprastai ilgą tekstą, kuriame sarkastiškai surašė savo karališkai prabangų gyvenimą. Paryžiuje gyvenanti mergina ne sykį yra pasižymėjusi aštriais pasisakymais. Sykį ji sukėlė rusų pasipiktinimą pareiškusi, kad Rusijoje ji gyventi nenorėtų, o Vakarų vertybės ir gyvenimo stilius jai yra labiau priimtini.

Praėjus trims metams nuo Krymo aneksijos ir sankcijų Maskvai įvedimo dėl Ukrainos puolimo iš Rusijos sklinda prieštaringi signalai dėl jos ekonomikos būklės. Daugelis faktorių, vienok, nurodo tai, kad artėja rimta griūtis, po kurios seks ir tolimesni sukrėtimai, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Prekyba nafta užtikrina 26 proc. Rusijos pajamų valiuta. Maskvos Carnegie centro duomenimis, federalinis biudžetas 84 proc. yra užtikrinamas pajamomis iš naftos eksporto.

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Tai nežadėjo nieko bloga. Turbūt taip reikėtų pasakoti šią istoriją apie Kremliaus pabandymą žengti „koja į koją su šiuolaikinėmis tendencijomis“. Tačiau nevykęs viešųjų ryšių triukas baigėsi filmo scenarijaus vertu fiasko. Buvusi vienos iš populiariausių grupių Rusijoje „Leningrad“ vokalistė Alisa Voks (A. Burmistrova), miglotomis aplinkybėmis palikusi grupę, pernai pradėjo solinę karjerą. Karjera klostosi sunkiai.

Rusijoje pastaruosius kelis mėnesius itin išsiplėtė protestų geografija. Jau nieko nebestebina pastarųjų metų protestų tendencijų išryškėjimas dėl nusilpusios ir į recesiją panirusios Rusijos ekonomikos. Politinė Rusijos sistema, kurią sukūrė Vladimiro Putino aparatas, taip pat neatlaiko spaudimo. Masiniai 2011-2012 protestai buvo tiesiogiai susiję su falsifikuotais rinkimais ir V. Putino grįžimo į prezidento postą.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Sušio baras siūlo patiekalą „Pergalės diena“ su juodais ir raudonais ikrais, parduotuvėse parduodami oro balionėliai, kavos puodeliai, marškinėliai ir šlepetės – viskas oranžine ir juoda spalvomis, rašoma „The Washington Post“. Oranžinė ir juoda, sovietų karinio apdovanojimo (nuo 1943-ųjų, iki tol šis apdovanojimas buvo naudojamas carinėje Rusijoje ir nacių pusėję kariavusio Andrejaus Vlasovo būrių vėliavose) spalvos, dabar tapo rusų patriotizmo simboliu.

Balandį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas susitiko su savo kolegomis Maskvoje, o taip pat ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. Tillersonas išsakė JAV nerimą dėl to, kad dviejų šalių santykiai atsidūrė „neregėtose žemumose“. Anksčiau šią savaitę R. Tillersonas perspėjo, kad Basharo Assado režimo palaikymas Sirijoje neatitinka jų pozicijos, rašoma „The Washington Post“. 2015 metais Maskvoje buvo priimta Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategija (NSS), dokumentas apie šali...

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

Dislokavusi „Iskander“ kompleksus Kaliningrade, Maskva į pavojų pastatė pagrindinius Europos miestus. Atsakydama į tai NATO perkėlė savo batalionus ir naujausius „nematomus“ naikintuvus į Baltijos šalis. Tuo pat metu Kremlius giriasi ginklų pardavimais. Kaliningradas 2016-ųjų spalį Rusija realizavo jau seniai regztą planą dislokuoti „Iskander“ Kaliningrado teritorijoje. Dabar didžiausi Europos miestai tapo potencialiai pažeidžiamais.

Kremlius neplanuoja okupuotos Donbaso dalies prisijungti prie Rusijos arba pripažinti jos kaip atskiros valstybės. Vietoje to Rusija yra pasirengusi įvykdyti „palaipsninę Donbaso integraciją“, rašoma „Bloomberg“ kurie remiasi savo šaltiniais Rusijoje. Kuo tai skiriasi nuo elementarios aneksijos, leidinys nepaaiškina, tačiau net trys skirtingi šaltiniai patvirtino, kad bus vykdoma „skirtingų etapų integracija“, kuri leis Donecko ir Luhansko sritis „visiškai atskirti“ nuo Ukrainos.

Kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje ekspertas Antonas Šechovcovas Prancūzų leidiniui „Le Monde“ pasakojo, kad europiečių ultranacionalistinių partijų, tokių kaip „Nacionalinis frontas“ Prancūzijoje, patriotizmas yra tik masalas, nes iš tiesų jos visos paklūsta Kremliui. Belgijos neofašistų 80-ųjų epochos ideologas Jeanas-Françoisas Thiriartas siūlė įkurti eurosovietinę imperiją – fašistinę-komunistinę supervalstybę nuo Vladivostoko iki Dublino.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

Ivanka Trump ką tik tapo „pirmąją JAV dukterimi“ ir Baltuosiuose Rūmuose gavo savo atskirą kabinetą. Donaldui Trumpui ji pasitarnaus kaip „akys ir ausys“, tačiau realiai jokių oficialių pareigų 35-ių Ivanka neužims, jai taip pat nebus mokamas atlygis. rašoma BBC. Ši sėkminga verslininkė ir žvaigždžių pasaulio naujienų nuolatinė dalyvė stojo į kitų šalių vadovų įtakingų dukterų gretas. BBC įvardijo įdomiausias jų.

Populiarus posakis apie didžiąją mūsų rytų kaimynę sako, kad Rusijos protu neįmanoma suvokti. Šis posakis regis idealiai tinka apibūdinti Kremliaus užsienio politikai, mat nuspėti ką darys Vladimiro Putino režimas yra ypač sunku. Tačiau yra viena svarbi detalė, kuri atskleidžia Rusijos užsienio politikos paslapties skraistę.

Kremlius šiandien pareiškė, kad Rusijos prezidento administracija nėra gavusi laiškų iš buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus su prašymu įvesti kariuomenę 2014-ųjų kovą. „Reikalas toks, kad jokio laiško oficialiai prezidento administracijoje nebuvo. Jokio panašaus dokumento prezidento administracijoje nebuvo registruota,“ – pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ar turėtų JAV ir Vakarai nerimauti dėl didėjančios Rusijos įtakos grėsmės? Jūs galite taip galvoti, rašoma „The Washington Post“. Įtaka JAV rinkimams, karai Sirijoje ir Ukrainoje, visa tai dominuoja pirmuosius laikraščių puslapius. Tačiau iš esmės tikroji Rusijos įtaka yra itin trapi. Už šalies kišimosi į Vakarų politiką, įsiveržimo į Ukrainą ar Sirijos prezidento Basharo al Assado fasada Rusija susiduria su giliomis visuomenės ir ekonominėmis problemomis.

Sausio mėnesį įvyko naujojo JAV prezidento inauguracija: kontroversiškai vertinamas verslininkas Donaldas Trumpas užėmė galingiausios pasaulio valstybės vadovo vietą. Šiandien yra populiaru spėlioti, kokia gi bus Amerika valdant šiam prezidento ir kokia kryptimi galėtų pasisukti jos politika. Galima bandyti atskleisti tai analizuojant paties D. Trumpo pasisakymus, kurių viešojoje erdvėje netrūksta.

Buvusio KGB bei FST pareigūno, o taip pat artimiausio „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino patarėjo Olego Jerovinkino mirtis praėjusių metų gruodį nuo širdies smūgio galėjo būti inscenizuota Kremliaus, praneša „The Telegraph“. Leidinys teigia, kad rusas nemažai prisidėjo prie anksčiau šį mėnesį nutekintos informacijos apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ryšius su Rusija surinkimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pažadėjo gerinti blogus santykius su Rusija bei nuramino JAV sąjungininkus, kad palaiko NATO. Neseniai pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas taip pat patyrė pirmąją teisinę nesėkmę dėl savo tarptautinę visuomenę suneraminusio įsako stabdyti pabėgėlių priėmimą ir neleisti atvykti musulmoniškų šalių piliečiams. Federalinė teisėja iš dalies blokavo šį sprendimą.

Rusijos parlamento žemieji rūmai penktadienį galutinai pritarė įstatymui, kuriuo naikinama baudžiamoji atsakomybė už kai kurias šeiminio smurto formas. Valstybės Dūma trečiuoju skaitymu patvirtino įstatymo projektą, kuriuo panaikinama baudžiamoji atsakomybė už šeimos narių sumušimą, jeigu nesukeliama kūno sužalojimų, o už tokį nusižengimą pažeidėjas būtų baudžiamas 15 dienų areštu ar bauda. Teisės aktas buvo priimtas 380 balsais prieš tris.

„Auksinis lietus“, sekso tarnaitės, „bunga bunga“, misofobų susirinkimai – Donaldas Trumpas toli gražu ne vienintelis iš vienintelis iš prezidentų ir diktatorių, apie kurio keistus seksualinius polinkius sklinda gandai, rašoma „The Daily Beast“. Praėjusios savaitės pradžioje „BuzzFeed“ ir CNN paviešino skirtingas „nepatikrintų nutekintų duomenų“ versija.

Stačiatikių Kalėdų šventę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvyko paminėti į seną Sviato Jurejevisko vienuolyną Novgorodo srityje. Ten jis susitiko su tais pačiais žvejais, su kuriais susipažino rugsėjį kelionės į Ilmenį kartu su premjeru Dmitrijumi Medvedevu metu.

Ukrainos žurnalistas savo pareiškimu taip pribloškė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis net pamiršo prieš tai užduotus klausimus ir paprašė juos dar sykį pakartoti.

Po vakarykščio Vladimiro Putino pareiškimo apie „analogų neturinčią Rusijos kariuomenę“ amerikiečiai sureagavo audringai. Donaldas Trumpas savo „Twitter“ paskyroje iškart rėžė atsaką, o JAV valstybės departamentas pažymėjo, jog „amerikiečių kariuomenės galimybės niekam nekelia klausimų“. „Mūsų branduoliniai ginklai turi šluoti viską ir visus“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino ateinančiais metais sustiprinti šalies karinį branduolinį potencialą ir užtikrinti, kad jos r...

JAV prezidentas Barackas Obama dar spalio mėnesį pasinaudojo karštąja linija tarp Maskvos ir Vašingtono – taip vadinama „raudonuoju telefonu“, kad perspėtų Rusiją dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją, praneša NBC, remiantis aukštas pareigas užimančio šaltinio duomenimis. B. Obama, pasak televizijos pašnekovo, savo kreipimesi pirmą sykį pavartojo terminą „karinis konfliktas“. „Tarptautinė teisė, taip pat ir įstatymai, liečiantys karinius konfliktus, yra taikoma ir kibernetinei erdvei.

Privačios karinės grupuotės „Vagner“, kurios samdiniai kariavo Ukrainoje ir Sirijoje, vadą apdovanojo V. Putinas, skelbia „Fontanka“. Primename, kad Rusijos įstatymai draudžia privačią karinę veiklą – už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Donbase ir Sirijoje kariaujančios „Vagner“ grupuotės vadas, tokia pačia pravarde žinomas Dmitrijus Utkinas, buvo pastebėtas iškilmingo priėmimo Kremliuje, skirto Tėvynės herojų dieną paminėti, metu.

JAV žvalgybos vadas Johnas Brennanas susitikimo su Donaldu Trumpu metu perspėjo dėl galimų iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Prieš mėnesį analogišką mintį vokiečių žiniasklaidai dėstė ir vienas žymiausių Rusijos opozicijos veikėjų – Michailas Chodorkovskis.

Daugelis politikų kalbų yra gerokai nuobodžios, teigiama „The Washington Post“. Leidinys atkreipė dėmesį, kad dabartinis Rusijos premjeras yra itin „jautrus“ tokioms kalboms ir dažnai tiesiog nusnūsta ilgų renginių metu. Net jei tai yra šalies prezidento Vladimiro Putino metinė kalba, kaip buvo šį ketvirtadienį.

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ganėtinai aiškiai ir sistemingai leidžia suprasti, kad net aukščiausias pareigas užimantys valdininkai nėra apsaugoti nuo kaltinimų korupcija, rašoma „Bloomberg“. Tačiau Aleksejaus Uliukajevo areštas išsiskiria iš bendro vaizdo, mano jis. Istorija su šiuo valdininku verčia suabejoti tiek V. Putino ekonomikos komandos, tiek ir „Rosneft“ vado Igorio Sečino perspektyvomis.

Energetiniai ištekliai ir prekyba jais išlieka svarbia didžiosios politikos dalimi. „Dujų diplomatija“, jeigu tai būtų galima taip apibūdinti, grįžta į aktualią darbotvarkę. Daug pastangų tam deda Rusija, kuri seniai vertina energetinius išteklius kaip puikią politinę priemonę, leidžiančią skatinti vienus ir bausti kitus. Po netikėto Maskvos susitaikymo su Turkija prikeliamas „Turkų srauto“ projektas.

Pastaruoju metu Maskva mėgaujasi „kingmakerio“ – to, kuris „parenka karalių“, vaidmeniu, teigiama vokiečių politiniame apžvalginiame leidinyje „Frankfurter Rundschau“. V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.

Kovoti su Rusijos propaganda britų karius apmoko Lietuvos ginkluotosios pajėgos, skelbia „Daily Mail“. Britų leidiniui pavyko sužinoti, kad specialus baltų dalinys moko Didžiosios Britanijos spec. padalinius atpažinti Kremliaus taktiką manipuliuojant viešąja nuomone. Žinios perduodamos britų kariuomenei Leidinys pažymi, kad Lietuva atsidūrė priešakinėse Rusijos ir Vakarų fronto linijoje, bei turi pakankamai patirties analizuojant Vladimiro Putino informacinį karybos pobūdį.

Didžiosios Britanijos generolas Richardas Shirreffas, kalbėdamas su leidiniu „The Guardian“ prisimena momentą, kuomet jis suvokė, kad NATO kaktomuša susidūrė su vis agresyvėjančia Rusija. „Tai buvo 2014-ųjų kovo 19, diena, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymą,“ – teigia jis.

Nuo pat pirmos akimirkos, kai žiniasklaida paskelbė apie „Boeing“ lėktuvo katastrofą virš Ukrainos, Rusijos žiniasklaida ir oficialūs atstovai nuolat išsakydavo abejones vykdomo tyrimo duomenimis.  Galima įžvelgti vienintelį visas tas versijas vienijantį dalyką – didžioji dalis jų pasirodydavo kaip „atsakas“ Vakarų atliekamiems tyrimams.

Dėl visko kalti Vakarai, „politiniai technologai“, „neaiški minia žmonių, reikalavusi Sovietų Sąjungos griūties“, „sovietų kariai išvis niekada nešaudo“, „nuo šūvių patys slėpėsi už tankų“, „Gorbačiovas ir Jelcinas – išdavikai“ – štai tokiomis realijomis gyvena dabartinės Rusijos informacinė erdvė. Rusijos propagandinės valstybinės televizijos „Rossija 1“ Kaliningrado padalinys surengė įspūdingos apimties demagogijos ir iškraipytų faktų laidą, skirtą Sausio 13-osios įvykiams.

Baltarusijos prezidentas viešai pasiskundė dėl Rusijos taikomo spaudimo energetikos srityje, bei pažadėjo „nesileisiąs stumdomas“. Vietos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais 62-ąjį gimtadienį švenčiantis Baltarusijos lyderis nesulaukė jokio V. Putino sveikinimo šia proga. Aliaksandro Lukašenkos teigimu, Rusija specialiai vilkina dujų kainos derybas. Anot jo, Maskva ir Minskas jau keletą mėnesių „krapštosi“ ir negali rasti bendro sprendimo.

Kuomet praėjusį mėnesį naujienų agentūros „Bloomberg“ vyriausias redaktorius paklausė Vladimiro Putino dėl Rusijos sąsajų su JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto elektroninio pašto įsilaužimu, šis pateikė nieko nepaneigiantį atsakymą.

Sekmadienį Rusija rinksis naują parlamentą, kuriame pastaruosius 16 metų karaliauja valdančioji „Vieningoji Rusija“ partija. Leidinys „Newsweek“ pažymi, kad šių rinkimų kampanija yra itin blanki, tačiau atrinko įdomiausia, kas jų metu nutiko. Visų pirma reikia paaiškinti, kad absoliučiai niekas neabejoja dabartinės totalitarinės ir kleptokratinės valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pergale.

Šiais metais Rusijoje vaikai skubėjo ne tik į mokyklą. Daugiau nei 12 tūkst. moksleivių įsitraukė į naujai įkurtos sukarintos organizacijos „Jaunoji armija“ gretas.