v. putino

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Petro Porošenka pirmadienį kalbėjosi telefonu ir, be kita ko, aptarė Kijevo ir separatistų apsikeitimą belaisviais, trečiadienį pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „P. Porošenka ir V. Putinas užvakar tikrai kalbėjosi telefonu“, – pranešė jis žurnalistams trečiadienį. D. Peskovo teigimu, tas pokalbis įvyko Kijevo iniciatyva.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – peršalo, paskelbė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Lyg ir nieko nuostabaus, kad žmogus gripo sezonu susirgo, tačiau anksčiau, per visas tris prezidentavimo kadencijas, apie tokias problemas Kremlius pranešti neskubėdavo. „Jis peršalęs, – patikslino D. Peskovas.

Tarptautiniu mastu dėl Malaizijos oro linijų civilių lainerio numušimo paieškomas, bei prorusiškiems smogikams Ukrainoje vadovavęs, buvęs Rusijos saugumietis Igoris Strelkovas paskelbė, kad oficialioji Rusijos valdžios pozicija dėl JAV vadovaujamos koalicijos karinių veiksmų Sirijoje neatitinka tikrovės.

Rusijos centrinė rinkimų komisija antradienį užregistravo Vladimirą Putiną kandidatu į Rusijos prezidentus. Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, sprendimas buvo vienbalsiai priimtas per Centrinės rinkimų komisijos (CRK) antradienio posėdį. „Tai precedento neturintis atvejis. Visi kandidatai, pasiekę CRK, perėjo patikrinimą“, – sakė CRK pirmininkė Ela Pamfilova. V. Putino pažymėjimas buvo išduotas jo patikėtiniui Sergejui Kabyševui.

Donaldo Trumpo administracija pirmadienį vakare paskelbė ilgai lauktą 114 Rusijos politikų ir 96 „oligarchų“, kurie palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, sąrašą, taip patenkindama Kongreso reikalavimą nubausti Maskvą už kišimąsi į JAV 2016 metų rinkimus. Politikų sąraše yra visa prezidento administracija, nurodyta Kremliaus interneto svetainėje, ir ministrų kabinetas, o oligarchų sąrašas tiksliai atitinka žurnalo „Forbes“ sudaryto Rusijos milijardierių sąrašo viršūnę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pajuokavo, kad jam „gaila“, jog JAV iždas neįtraukė jo pavardės į sankcijų sąrašą, kuriame surašyti oficialieji pareigūnai ir verslo lyderiai. Šypsodamasis V.Putinas pasakė „Gaila“ (rus. obidno) savo šalininkams.

V. Putinas, akivaizdu, manė, kad atsidūręs prezidento poste D. Trumpas pakeis Rusijos-JAV santykius ir padės jam įgyvendinti visas jo pageidavimo sąrašo eilutes, rašoma „Newsweek“. Maskvoje iš esmės šaudyta šampano kamščiais, kuomet D. Trumpas nugalėjo. Kandidatas D. Trumpas atsisakė kritikuoti V. Putiną, tačiau prezidentas D. Trumpas nepradėjo eiti už caro pavadžio.

Mokslininkai paneigė teiginius, nuskambėjusius filme „Blokados kraujas. Genetika“, skirtame paminėti Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) blokados 75-metį, skelbiama „newsru.com“. Filme be kitų dalykų yra kalbama apie tai, kad blokadą išgyvenę žmonės savo vaikams „suteikė ypatingus, dėl daugybinių nepriteklių mutavusius genus“. Tarp šiuos genus paveldėjusių asmenų filme yra minimas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, besiruošiantis šių metų prezidento rinkimų procesui.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas yra sėdėjęs už grotų, buvo užpultas, jam uždrausta pasirodyti valstybinėse televizijose, o dabar jam užkirstas kelias dalyvauti kovą vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuos, beveik neabejojama, laimės dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas.

Sovietų Sąjungos laikais nebuvo tokių galimybių platinti informaciją, kaip dabar. Maža to, nesėkmės ir tragedijos buvo specialiai nutylimos, o žiniasklaida atsitverdavo tylos siena. Aišku, radijas „iš lūpų į lūpas“ niekas ir tuomet nebuvo atšaukęs, todėl informacija taip ar taip pasklisdavo, o dažnai pavirsdavo ir neįtikėtinomis legendomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog komunistai savo ideologijos neišradinėjo, o tik pritaikė jai krikščioniškąsias vertybes. Anot V. Putino, komunistinė ideologija artima krikščionybei, nes abiejų jų vertybės – laisvė, lygybė, brolybė, teisingumas. „O Komunizmo statytojų kodeksas? Tai sublimacija, tai primityvi ištrauka iš Biblijos. Nieko naujo nebuvo sugalvota“, – pareiškė V. Putinas.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ penktadienį prisiėmė atsakomybę už anksčiau šią savaitę įvykdytą sprogdinimą viename Sankt Peterburgo prekybos centre, sužeidusį 14 žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į Centrinę rinkimų komisiją (CRK) ir asmeniškai padavė dokumentus dėl savo kandidatūros iškėlimo kitų metų kovą įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. Prieš pateikdamas dokumentus V. Putinas atkreipė dėmesį į laiką, rodomą ekranuose Centrinėje rinkimų komisijoje. „Viskas pagal valandas, minutes“, – pasakė jis. CRK atstovai paaiškino, kad rodomas laikas, likęs iki balsavimo dienos.

Rusijoje pirmadienį oficialiai prasidėjo kitų metų kovą įvyksiančių prezidento rinkimų kampanija, kurios favoritu laikomas ketvirtos kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas, pergalės atveju valdžioje liksiantis iki 2024 metų. Rusijos vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė aukštųjų parlamento rūmų, Federacijos Tarybos, priimtą rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad balsavimas vyks kovo 18-ąją.

Sankt Peterburgo (Rusija) rajonui priklausančio miestelio Kolpino buvęs meras Vadimas Ivanovas buvo nuteistas 8 metams kalėjimo dėl moters apiplėšimo namo laiptinėje. Bausmę jis atliks sugriežtinto režimo kolonijoje, rašoma „Current Time“. V. Ivanovas sulaikytas buvo 2016-ųjų rugsėjį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį rengia kasmetinę spaudos konferenciją, kuri bus jo pirmasis svarbus viešas pasirodymas po to, kai paskelbė sieksiąs naujos šešerių metų kadencijos ateinančių metų kovą vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose. Konferencija prasidėjo nuo bandymo sušvelninti gyventojų nepasitenkinimą ekonomine situacija šalyje. Rusijos prezidentas nusprendė pasigirti, kaip Vakarų ekonominės sankcijos „padeda“ vietos gamintojams.

Šiandien Tarptautinis olimpinis komitetas ruošiasi paskelbti savo vieną iš svarbiausių sprendimų per visą istoriją. Tačiau darosi akivaizdu, kad žiemos žaidynėse Pietų Korėjoje Rusijos rinktinei yra ne vieta, rašoma „The New York Times“. Po visų rusų machinacijų Olimpiadoje Rusijos rinktinės neturi būti jokiuose šventiniuose renginiuose: nei vėliavos iškėlimo, nei himno atlikimo, nei nacionalinės formos pristatymo.

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

Po susitikimo su Sirijos lyderiu Basharu al Assadu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo šalies armija „Siriją išgelbėjo kaip valstybę“, Sirijos režimo pajėgoms laimint prieš sukilėlius ir „Islamo Valstybės“ (IS) grupuotę. Pirmadienio susitikimas surengtas per B. Assado „darbinį vizitą“ į Juodosios jūros kurortą Sočyje, prieš V. Putino susitikimą su Turkijos ir Irano lyderiais svarstyti taikos proceso Sirijoje atnaujinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris informavo apie savo derybas su Sirijos lyderiu Basharu al Assadu, pranešė Baltieji rūmai. V. Putinas, kuris su B. al Assadu buvo susitikęs pirmadienį Sočyje, JAV lyderiui pasakė, kad Damaskas pritaria parlamento ir prezidento rinkimų surengimui, paskelbė Kremlius.

Rusija, Turkija ir Iranas pasiuntė Vašingtonui simbolišką signalą, kad amerikiečiai gali likti už borto, o visai įmanoma, kad po ISIS sunaikinimo būtent regiono lyderės diktuos žaidimo taisykles, rašoma „The Jerusalem Post“. Sekmadienį, lapkričio 19-ąją, Turkijos, Rusijos ir Irano diplomatai susitiko Antalijoje, Turkijoje, kad pasirengtų didelio masto susitikimui, kuris prasidės lapkričio 22-ąją Sočyje.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Rusijos Federacijos regionuose netrukus turėtų atsirasti nauji spec. apsaugos daliniai, kurie „saugos“ ir įdėmiai seks vietos valdžios ir verslo elito atstovus. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos Dūmai pasiūlė įstatymo projektą, kuris suteiktų jo vadinamai „asmenine“ Nacionalinei gvardijai įgaliojimus saugoti gubernatorius svarbių renginių metu. Kam Kremliui reikia imtis tokių veiksmų, aiškinama JAV analitinės žvalgybos bendrovės „Stratfor“ ataskaitoje.

Pasaulį sudrebinęs žurnalistinis tyrimas, kurio metu buvo paviešintas milžiniškas mokesčių lengvata padedančios pasinaudoti bendrovės „Appleby“ duomenų kiekis, iš naujo į informacinį paviršių iškėlė svarbų „mokesčių rojaus“ klausimą. Tiksliau, kaip teigiama leidinyje BBC, iškeltas klausimas dėl žalos, kurią šios mokestinės lengvatos daro ekonomikai.

„Panamos popierių“ paviešinimas praėjusiais metais sukėlė „Pandoros dėžės“ efektą visoms ofšorinio pasaulio paslaptims, teigiama naujojo žurnalistinių tyrimų centro „International Consortium of Investigative Journalists” (ICIJ) dalyvių Rusijoje „Novaja Gazeta“ straipsnyje. Anot jų, praėjus daugiau nei metams po vieno iš didžiausių slaptų duomenų nutekinimo, žurnalistams į rankas pateko milijonai dokumentų apie sąskaitų Kaimanuose, Bermuduose ir kitos egzotinėse salose savininkus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvakarėse pareiškė, kad Rusijos Federacijoje „tam tikros jėgos tikslingai ir profesionaliai“ renka įvairių etninių grupių biologinę medžiagą. Rusijos vadovas kažkokių konkrečių detalių nesiteikė atskleisti. Tačiau žurnalistai nusprendė, kad V. Putino žodžiai gali būti susiję su Kremliui priklausančių žiniasklaidos priemonių keliama gąsdinimo biometrinių duomenų rinkimu banga.

Skaitant pastarojo meto pranešimus JAV žiniasklaidoje, galima pagalvoti, kad Vladimiras Putinas – tai trijų metrų ūgio gigantas lėlininkas, kurį užtenka paprasčiausiai tampyti ant savo programišių armijos Kremliuje virveles, kad priverstų demokratiją mylinčius amerikiečius krūpčioti iš baimės prie savo „aifounų“. Kad savo šalyje Putinas – niekaip nesustabdomas visagalis, pasirengęs mesti iššūkį JAV daugelyje frontų užsienyje, rašo Suasan Glasser „The Politico“. Su tuo yra tik viena problema: pra...

Kremliui nepavykus pasiruošti valdžios perdavimo procesui Rusijoje, Vladimiro Putino pasitraukimas iš prezidento posto būtų „tikra tragedija“, nes tai privestų prie „subalansuotos stabdžių ir atsvaros sistemos“ griūties, teigia Rusijos opozicijos politikas Konstantinas Borovojus leidiniui „Obozrevatel“. Atsakydamas į klausimą, ar yra tikimybė, kad V. Putinas atsisakys dalyvauti, opozicionierius paaiškino: „Politinė sistema Rusijoje sutvarkyta tokiu būdu, kad egzistuoja skirtingos elito grupės, ...

Sudėjus visos Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos žmonių turtus susidarytų įspūdinga daugiau nei 20 mlrd. eurų suma, atskleidė naujas žurnalistinis tyrimas. 2016-aisiais, V. Putino pajamas sudarė 133 tūkst. dolerių, o jis pats dažnai priverstas neigti teiginius, kad yra vienas turtingiausių pasaulyje žmonių.

Rusijos elite – oligarchų ir kitų artimų prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, sugebėjusių per kelis dešimtmečius susikrauti turtus – pasirodė susiskaldymo požymiai, rašoma „New York Times“. Dabar, kuomet ekonomika išgyvena savo stagnacijos laikotarpį dėl tarptautinių sankcijų ir žemų naftos kainų, rezonansinė byla dėl kyšininkavimo aiškiai pademonstravo, kaip Rusijos visuomenės privilegijuotieji pademonstravo prasidėjusią kovą dėl gerokai sumenkusio ekonominio pyrago, siekdami persvaros pri...

Rusijos milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo darbuotojai skuba užbaigti tilto į Krymą statybas, o Vladimirui Putinui vaikystės draugui atsirado nauja užduotis, rašoma „Bloomberg“. Prieš 70 metų Josifas Stalinas nusprendė statyti tunelį, vedantį į Sachaliną, esantį į šiaurę nuo Japonijos, ir dabar Rusijos prezidentas nusprendė atgaivinti šį megaprojektą, kuris, jo vertinimais, atsieis 286 milijardus rublių.

Kuomet Vladimiras Putinas buvo paskirtas prezidento B. Jelcino teisių perėmėju, iš jo laukė dviejų dalykų: stabilumo ir materialinės gerovės šalies gyventojams, o taip pat Rusijso statuso pasaulyje atstatymo, suomių „Yle“ rašo Janne Riiheläinenas. Energijos resursų eksporto augimas augančių naftos kainų sąlygomis leido valstybei išsikapstyti iš ekonominės prarajos, susiformavusios iškart po Sovietų Sąjungos.

Dėl karinės technikos gedimo du žmonės atsidūrė ligoninėje. Maža to, rusų ir baltarusių organizuojamose karinėse pratybose dalyvavusio sraigtasparnio ataka buvo nufilmuota ir paviešinta „YouTube“. Jekaterinburgo leidinys „66.ru” skelbia, kad nelaimės metu nukentėjo 2 žmonės, kurie buvo pristatyti į ligoninę.

„Visi bilietai buvo išparduoti per kelias valandas, o seansas turėjo būti rodomas padidintomis saugumo priemonėmis, – leidiniui „Le Monde“ pasakojo Rusijoje didžiulį skandalą sukėlusią juostą nusprendę rodyti kino teatrų atstovai. – Apsaugoje dirbo daugiau nei 30 žmonių. (…) Salėje taip pat buvo du policijos pareigūnai, saugumo tarnybų pareigūnai, įskaitant ir civiliai apsirengę, taip pat ir lauke“, – pasakojo „Iliuzion“ kino teatrų tinklo direktorius Antonas Aleksejenka.

„Nord Stream“ projektu pradėjo ir toliau jo vystymu užsiima buvę KGB ir Stasi agentai, kurie naudoja spaudimą aukščiausiu valdžios lygmeniu – tvirtina danų žurnalistas Jensas Hovsgaardas. Pasak žurnalisto, jie užsiima Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Danijos politikų korumpavimu ir šantažu.

Pastaruoju metu Rusija puola JAV iš pačių įvairiausių pozicijų, dažnai prieštaraujančių viena kitai. Rusijos botai palaikė D. Trumpo prezidentinę kampaniją, tačiau kuomet jis tapo prezidentu, prokremliška žiniasklaida pradėjo vaizduoti jį silpnu valdytoju. Vladimiras Putinas iš Rusijos išsiunčia amerikiečių diplomatus, apribojusius savo galimybes pagerinti santykius su ta pačia administracija, kurią jis norėjo matyti JAV valdžioje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad JT taikdarių misijos dalyvavimas Donbase „būtų į naudą“ sprendžiant Kremliaus įsiūbuoto karo Ukrainos rytuose problemą, ir nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijai pateikti atitinkamą rezoliuciją JT Saugumo Tarybos svarstymui, praneša censor.net.ua. „Taikdarių dalyvavimą, net galima sakyti ne taikdarių, o tų žmonių, kurie užtikrina ESBO misijos saugumą, laikau visiškai tinkamu ir nematau čia nieko blogo.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar jo aplinką prigauti meluojant yra gana sudėtinga. Dažniausiai oficialioji Kremliaus propaganda (nepainioti su propagandos tinklu žiniasklaidoje ar internete) remiasi aptakiomis diplomatinėmis frazėmis, naudojasi įvairiomis manipuliacijomis ir vengia teiginių, kuriuos būtų galima patikrinti. Tačiau V. Putino interviu Oliveriui Stone’ui yra išskirtinis – jame užfiksuoti net du akivaizdūs melai, o vienas jų net buvo seniai išaiškintas.

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

JAV užsienio politikos žurnalas „National Interest“ apžvalgininkas Robertas Beckhusenas teigia, kad Rusija gali bandyti kištis į neramumus Venesueloje, rašoma „Newsader“. Savo straipsnyje jis atkreipia dėmesį į Rusijos karinio-politinio leidinio straipsnį, kuriame Maskvai yra rekomenduojama svarstyti karinės intervencijos į Lotynų Amerikos šalį galimybę, tokiu būdu gelbėjant žlungantį „draugiško režimo“ vadovą Nicolas Maduro.

Rusijos delegacija JT liepos 6-ąją paviešino oficialų pareiškimą, kritikuojantį tai, kaip Vašingtonas sprendžia Šiaurės Korėjos krizę, rašoma „The Washington Post“. Savo pareiškime Kremliaus diplomatai ginčijo amerikiečių kaltinimus Šiaurės Korėjai dėl tarpkontinentinės raketos paleidimo netoli Japonijos teritorinių vandenų liepos 4-ąją, tvirtindami, kad Pchenjanas iš tiesų paleido vidutinio nuotolio raketą. Rusija taip pat pasisakė prieš JT siūlymą griežtinti sankcijas Pchenjanui.

Nėra nieko įstabaus tame, kad šiandien yra gana sudėtinga įsivaizduoti Rusiją be Putino: netgi aršūs jo priešininkai neišgali pasiūlyti bent kokią alternatyvą jo Rusijos vizijai, rašoma „Bloomberg“. Praėjusią savaitę įvyko daug ginčų pačioje Rusijoje sukėlę dviejų žymių šioje šalyje veikėjų debatai.

Pastaruoju metu pasaulinės bendruomenės dėmesys yra koncentruotas iš esmės tik kovoje su ISIS Irake ir Sirijoje, kas yra iš esmės pateisinama. Po teroro išpuolių Londone iš Mančesteryje daugelis žmonių demonstruoja įdėmų interesą Mosulo išlaisvinimui nuo ISIS smogikų ir tam, kaip fanatikai džihadistai gali sureaguoti į savo kalifato praradimą, rašoma „The Telegraph“. Dėl to daugelis gana lengvai paleidžia iš regos zonos tas priemones, kurių yra imamasi kovoje su daug rimtesne potencialia grėsme ...

„Mažosios Rusijos“ įkūrimas – tipinis rusiškas siužetas, pradedant nuo žeminančio ukrainiečių žemių vadinimo, kuris nebuvo naudojamas jau šimtą metų, iki „valstybės perkūrimo“ formato federalizmo pagrindu, tipinio Rusijos valdžios politikai jau daug metų, rašoma „Ukrainskaja Pravda“. A. Zacharčenka praktiškai atskleidė Kremliaus užsienio politikos pagrindą Ukrainos atžvilgiu, nors po to Maskva pasirinko atsiribojimo nuo savo pačių marionetės taktiką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „The New York Times“ atskleidė kai kurias savo neformalaus bendravimo G20 lyderių susitikimo metu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį JAV žiniasklaida pakrikštijo „slaptu susitikimu“, detales. Pasak JAV prezidento, pokalbis tęsėsi 15 minučių, o abu prezidentai „paprasčiausiai juokavo“, bei palietė rusų vaikų įvaikinimo temą. D. Trumpas paaiškino, kad jo žmona Melania vakarienės metu sėdėjo šalia Rusijos prezidento kitame stalo gale.

JAV žurnalistas, nacionalinio saugumo klausimais rašančio tinklaraščio „Lawfare“ redaktorius Benjaminas Wittesas Rusijos prezidento pasiekimus kovos menuose vadina falsifikacija, rašoma „The Washington Post“. Jis V. Putinui metė iššūkį kovai. Publicistas pareiškė, kad per Rusijos televizijas, o vėliau ir Vakarų žiniasklaidoje, platinama vaizdinė medžiaga, kurioje Vladimiras Putinas demonstruoja savo įgūdžius yra parodomosios akcijos, o jo priešininkai specialiai jam pasiduoda.

Ši, prieš dešimt metų nutikusi istorija, vis dar verčia apmirti visus, kurie bijo šunų: Vladimiras Putinas, pasižymintis demonstruojamu dominavimu ir pozicionuojama meile gyvūnams, sykį atsivedė labradorę Koni į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pasakojama „USA Today“. A. Merkel bijo šunų. Nuo pat vaikystės. V. Putino administracija paprasčiausiai negalėjo nežinoti apie garbaus svečio Sočyje asmeninius įpročius.