v. putinas

„The Independent“, remiantis „Interfaks“ pranešimu, skelbia, kad Archangelsko srityje, vienoje iš netoliese esančių gyvenviečių, dėl „keturiolika kartų viršyto radiacijos lygio po raketos sprogimo kariniame poligone yra paskelbta gyventojų evakuacija“. Srities gubernatorius Igoris Orlovas „Interfaks“ neigia informaciją apie evakuaciją Nionoksų gyvenvietėje, kuri yra įsikūrusi netoli karinio poligono.

Rusijos opozicija ir paprasti Maskvos gyventojai planuoja šeštadienį masiškai išeiti į sostinės gatves reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų, nors policija suintensyvino veiksmus prieš aktyvistus, o balsingam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui vėl buvo pasiųstas už grotų.

Rusijoje militarizmas pasiekė naują lygį, anksčiau matytą tik totalitarinėse valstybėse. Vaikų įtraukimas į karinę veiklą apima ne tik tradicinius kadetų korpusus, tačiau ir vidurines mokyklas, darželius ar bažnyčias. Šimtams tūkstančių įvairaus amžiaus vaikų yra diegiamos propagandinės Putino valdžios ir „aplink – vien priešai“ ideologijos.

Liuksemburge vykstančiame Boriso Nužudymo bylos tyrime buvo paviešintas sensacingas Achmedo Zakajevo (buvęs Čečėnijos vicepremjeras) apklausų protokolas. Liudininkas papasakojo, kad dar 2012-aisiais jo informatoriai Čečėnijoje perspėjo dėl to, kad Rusijos valdžia ruošiasi „pašalinti“ Borisą Nemcovą ir dar kelis rusų opozicijos veikėjus, įskaitant Garį Kasparovą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį atskrido į Minską, kur dalyvaus Europos žaidynių uždaryme. Rusijos lyderį į šią ceremoniją birželio 25 d. pakvietė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Į Minską V. Putinas atskrido iš Sibiro pietinio Bratsko miesto, kur praeitą naktį, grįždamas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Japonijoje, surengė pasitarimą dėl didelių potvynių, niokojančių Irkutsko sritį.

Jungtinių Valstijų specialusis atstovas Sirijai Jamesas Jeffrey trečiadienį pareiškė, kad prieš anksčiau šį mėnesį Sočyje vykusias Rusijos prezidento Vladimiro Putino, diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo derybas Vašingtonas ir jo sąjungininkai sutarė didinti spaudimą Maskvai siekiant išspręsti Sirijos problemą.

Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino meiluže vadinama Alina Kabajeva neseniai pagimdė dvynukus. „Ekspress-Novosti“, remiantis „šaltinių duomenimis“, paskelbė, kad buvusi profesionali gimnastė du berniukus pagimdė Maskvos ginekologijos ir akušerijos centre. Skelbiama, kad viešumoje itin retai besirodanti Rusijos Dūmos narė buvo paguldyta į itin svarbių asmenų palatą, o kitos gimdyvės iš ten buvo iškeltos į kitus skyrius.

Rusiją sukrėtusios nelaimės Magnitogorske nukentėjusieji iš pradžių sulaukė vieno vietos valdžios smūgio – buvo atsisakyta juos iškraustyti, o likusi stovėti namo dalis buvo pripažinta tinkama gyventi. Neseniai šių „tinkamų gyventi“ butų gyventojai gavo pranešimą iš savo komunalinių paslaugų tiekėjų apie įsiskolinimus ir baudas. Po tragedijos – gyventojų skundai 2018-ųjų gruodžio 31-ąją dėl gamtinių dujų sprogimo sugriuvo viena daugiaaukščio Magnitogorske laiptinė, žuvo 39 žmonės.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apkaltino Rusiją siekiu pasisavinti bendrą visų antihitlerinės koalicijos valstybių pergalę Antrajame pasauliniame kare. Jis taip pat sakė, kad Ukrainos rytiniai regionai yra „taikios, suvienytos Europos forpostas“. „Kitaip nei Maskva mes nesiruošiame privatizuoti pergalės, drauge iškovotos visų antihitlerinės koalicijos šalių tautų.

Baltarusiją sudrebinę aukštas pareigas užimančių asmenų areštai ir Aleksandro Lukašenkos pykčiai derybose su Vladimiru Putinu paskatino gandus apie galimą pastarojo norą nušalinti nuo valdžios Baltarusijos vadovą. Tuo labiau, kad suimtasis buvęs „Batiuškos“ patikėtinis yra siejamas su Rusijos saugumu. Balandžio 27-ąją Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka anksčiau laiko paliko susitikimą Kinijoje dėl neįvardinto konflikto su Rusijos prezidentu V. Putinu.

Ukrainos ministrų kabinetas rengiasi paruošti sąrašą Rusijos pareigūnų, susijusių su supaprastintos Rusijos pasų išdavimo procedūros organizavimu ir realizavimu Kijevo nekontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, kuriems individualiai bus taikomos sankcijos. „Mes jau dabar žinome sąrašą asmenų, tiesiogiai susijusių su neteisėta veikla – pasų išdavimu Ukrainos piliečiams ir, faktiškai, spaudimu piliečiams ir jų vertimu gauti tokius dokumentus.

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo. Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams.

Rusija šiuo metu laiko 236 politinius kalinius, ir šis skaičius reikšmingai padidėjo per kelerius pastaruosius metus, prezidentui Vladimirui Putinui uoliai stengiantis atremti įsivaizduojamas grėsmes, sakoma pirmadienį žmogaus teisių gynėjų paremtoje studijoje. Naujausias skaičius yra daug didesnis, palyginus su padėtimi prieš ketverius metus – seniai Rusijoje veikiantis pilietinės visuomenės judėjimas „Memorial“ nurodo, kad 2015 metų vasarį šalyje buvo 46 politiniai kaliniai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, Ukrainos išrinktojo prezidento Volodymyro Zelenskio atsakomasis pareiškimas dėl Ukrainos pilietybės suteikimo kai kuriems rusams rodo, kad su naujuoju ukrainiečių lyderiu galima susitarti ir kad abi šalys ateityje gali prieiti prie bendros pilietybės. „Jeigu jie Ukrainoje ims teikti pilietybę rusams, o mes Rusijoje – ukrainiečiams, gana greitai mes prieisime prie bendro vardiklio ir pageidaujamo rezultato.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį vertė garbės sargybą ir pareigūnus laukti dvi valandas, bet galiausiai pasirodė vainiko padėjimo ceremonijoje Rusijos Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste. Kitą dieną po savo pirmojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu 10 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku Kim Jong Unas mieste turėjo dalyvauti ceremonijoje, bet nepasirodė.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ketvirtadienį pareiškė, kad jo derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo „labai reikšmingos“. „Ką tik labai reikšmingai apsikeitėme nuomonėmis klausimais, kuriais turime bendrų interesų“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis po beveik dvi valandas trukusių derybų su V. Putinu. Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad diskusijos su Vladivostoke viešinčiu Kim Jong Unu buvo gana išsamios. „Ką tik įvyko mūsų gana išsamus pokalbis akis į akį.

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai daugiau tarptautinių sankcijų dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką Rytų Ukrainos gyventojams. Kijevas „tikisi didesnio diplomatinio ir sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai“, pranešime sakė V. Zelenskio spaudos tarnyba. „Rusijos Federacija pripažino savo kaip šalies okupantės atsakomybę“, – priduriama jame.

Rusai socialiniuose tinkluose pradėjo palaikymo akciją Novgorodo srities gyventojui Jurijui Kartyževui, kuris tapo pirmąją oficialiai žinoma naujojo Rusijos cenzorių įstatymo, neleidžiančio nepagarbiai kalbėti apie valdžios atstovus, auka. Vyras buvo nubaustas pinigine bauda už įrašą savo socialiniame tinkle „Putinas – pasakiškas *****“ (necenzūruotame išsireiškime – idiotas atitikmuo). Znak.

Rusija, kurios oficiali propaganda dažnai gąsdina savo gyventojus Europą užplūdusiais migrantais, ėmėsi ambicingos užduoties: vos per penkerius metus gyventojų skaičių padidinti 5-10 mln. žmonių.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas balandžio pabaigoje apsilankys Rusijoje ir susitiks su šalies prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pranešė Kremlius. „Gavęs Vladimiro Putino kvietimą... Kim Jong Unas apsilankys Rusijoje antroje balandžio pusėje“, – sakoma Kremliaus tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį susitinkantis su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, pareiškė, kad oficialių santykių nebuvimas tarp kaimyninių šalių yra nenormali padėtis. „Mes seniai nesimatėme. Aukščiausio lygio susitikimas buvo prieš 10 metų. Visai neseniai užsienyje pasimatėme tik probėgšmais. Kontaktų tarp oficialių asmenų, oficialiųjų tarnybų, tarp kaimynių nebuvimas – nenormali padėtis“, – sakė Kremliaus vadovas.

 Po gaisro Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje pasaulis solidarizuojasi su Prancūzija ir siūlo savo pagalbą atstatant šią šventovę. Pirmadienio pavakarę įsiplieskusi ugnis nusiaubė XII amžiaus pastato stogą, dėl gaisro įgriuvo katedros smailė. Žinia apie šią nelaimę Prancūzijos sostinės širdyje daugybei sukėlė liūdesį ir atgaivino prisiminimus apie savo apsilankymus šioje ankstyvosios gotikos katedroje.

Praėjo penkeri metai nuo Krymo aneksijos, kurią vėliau pasmerkė faktiškai visas pasaulis. Rusija iki šiol laikosi „taikaus prisijungimo“ versijos. Tačiau surinkti duomenys rodo, kad ši karinė operacija galėjo būti iš anksto suplanuotas ciniškas kaimyninės valstybės teritorijos užgrobimas, o ne, kaip dažnai yra teigiama, ekspromtu surengtas stichinis „pasinaudojimas proga“. 2014-ųjų įvykiai Kryme vystėsi taip greitai, kad realiu laiku sureaguoti į juos nespėjo ne tik tuometinė laikinoji Ukraino...

NATO kovinės aviacijos aktyvumas Arkties ir Baltijos jūros regionuose yra 10 kartų didesnis nei Rusijos aviacijos, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Mūsų aviacijos aktyvumas Baltijos jūros zonoje, Arktyje yra dešimtkart mažesnis už NATO šalių aktyvumą. Reikia apie tai žinoti“, – sakė jis per diskusiją Tarptautinio Arkties forumo plenariniame posėdyje. Rusijos lėktuvai įskrenda tik į neutralią oro erdvę, tvirtino V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvoje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate. Jose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, energetikos ministras Aleksandras Novakas, ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Daugelį metų Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais rašantis „The Times“ apžvalgininkas Rogeris Boyesas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, ir karinėmis priemonėmis paremta politika, padėjo išsaugoti NATO aljansą. Ironiška, būtent Vakarų karinio aljanso griūties V. Putino komanda ir trokšta labiausiai. „Ačiū, Dieve, už Vladimirą Putiną! Ne, tai nėra įprastos Rusijos stačiatikių bažnyčios vado ir Kremliaus lyderio draugo Patriarcho Kirilo pagyros.

Savo įkūrimo 70-metį minintis NATO ketvirtadienį paskelbė, jog imasi naujų veiksmų Rusijos agresijai atsverti, šiuo klausimu deklaruodamas vieningą poziciją, nors kitais klausimais tarp Aljanso šalių esama nesutarimų.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį platinti visuomenei svarbią melagingą informaciją, vadinamąsias melagienas (angl. fake news), pirmadienį pranešė vyriausybė.   V. Putinas pasirašytos „Įstatymo dėl informacijos, informacinių technologijų ir informacijos apsaugos“ pataisos buvo paskelbtos Rusijos teisinės informacijos portale. Žmogaus teisių aktyvistai kritikavo šiuos teisės aktus ir teigė, kad jais gali būti pasinaudota žodžio laisvei slopinti.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį oficialiai sustabdė Maskvos dalyvavimą svarbioje Šaltojo karo laikų ginkluotės sutartyje.   V. Putinas „pasirašė įsaką dėl Rusijos dalyvavimo SSRS ir JAV sutartyje sustabdymo“, sakoma Kremliaus pranešime.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog Rusijos ir Baltarusijoje sąjunginėje valstybėje gali cirkuliuoti bendra valiuta – bendras rublis. „Mums siūloma valiuta. Jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red.) man retoriškai sakė: žinoma, tai bus rublis. Aš sakiau: be abejo, kad rublis. Ir jūs turite rublį, ir mes turime rublį. Kam mums reikia talerio? Esmė – kitur. Tai būtų ne Rusijos rublis ir ne Baltarusijos rublis.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka trečiadienį atvyko į Sočį tris dienas truksiančių derybų ir paslidinėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu; tai yra jau trečias jųdviejų susitikimas nuo gruodžio 25 dienos. Per susitikimą šiame Juodosios jūros kurorte, kur 2014 metais vyko žiemos olimpiada, abu lyderiai prieš stodami ant slidžių aptarė savo vadovaujamų posovietinių šalių glaudesnę integraciją.

Rusijos samdiniai vyksta į neramumų apimtą Venesuelą, neseniai paskelbė autoritetingos naujienų agentūros. Ten jie turėtų saugoti Vladimiro Putino globojamą ir milijardais dolerių remiamą Nicolo Maduro režimą. Anksčiau šie neoficialios kariuomenės atstovai jau dalyvavo mūšiuose Sirijoje ir užgrobiant Ukrainos teritorijas.

Kemerovo srities ligoninės bankams įsiskolino 1,7 mlrd. rublių. Kreditai buvo imami siekiant įgyvendinti taip vadinamus „Putino ukazus“ – 2012-ųjų gegužę V. Putino pasirašytus įsakymus, kuriais iki 2020-ųjų turėjo būti ženkliai pagerintos Rusijos valstybinio sektoriaus darbuotojų sąlygos. Dėl tokių nurodymų vykdymo prasiskolinusios ligoninės dabar gali būti priverstos atleidinėti darbuotojus.

Nesibaigiantis antilietuviškos propagandos Lietuvoje ir Rusijoje srautas, Kaliningrado srityje auganti ginkluotė, galima įtaka rinkimams Lietuvoje ir dar bent kurį laiką stabiliu išliksiantis Kremliaus režimas – tokias pagrindines Lietuvai Rusijos keliamas grėsmes pernai pastebėjo Lietuvos žvalgyba. Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

Maskva, atsakydama į Jungtinių Valstijų sprendimą pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, taip pat stabdo įsipareigojimus pagal šį susitarimą ir imasi kurti naujų tipų raketas, šeštadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Mūsų atsakas bus tapatus“, – jis sakė per susitikimą su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

Rusijos gyventojai nebetiki perspektyvomis šalyje, tačiau vis tiek ilgisi Sovietų Sąjungos, skelbia naujausios apklausos. Rusai užpernai užfiksavo rekordinius emigracijos metus, o didžiausią gėdą jie jaučia dėl buvusios imperijos griūties ir nuolatinio skurdo. Maža to, leidinio „Projekt“ analitikai ištyrė oficialią rusų migracijos statistiką.

Nuo pat Vakarų sankcijų įvedimo Rusijai 2014-ais metais jų efektyvumas iššaukia didelius debatus visame pasaulyje. 2018-aisiais buvo pradėtos taikyti priemonės, kurios turėtų atsakyti į ne vieną kylantį klausimą. Būtina atkreipti dėmesį į tris sankcijų praėjusiais metais taikymo ypatybes.

Rusija, Vokietija ir Prancūzija nesitarė dėl pastarųjų šalių stebėtojų siuntimo į Kerčės sąsiaurį nuolatinei misijai, pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas. „Mūsų prezidentas neseniai vykusiame pokalbyje su Vokietijos kanclere susitarė dėl Vokietijos ir Prancūzijos ekspertų stebėtojų vienkartinio apsilankymo. Atitinkami ekspertų pastebėjimai bus perduoti jų vadovams. Apie tai buvo kalbėta.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ prezidentui Vladimirui Putinui per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymo ceremoniją pademonstravo galimybę atsisakyti dujų tranzito per Baltarusiją ir Lietuvą į Karaliaučiaus sritį.

2018-ųjų pabaigoje Rusija parodė prie ko priveda neapgalvotų ir politiniais sumetimais paremtų įstatymų priėmimas. Tariama vaikų apsauga paremtos abstrakčios formuluotės baigėsi daline interneto cenzūra, baudžiamosiomis bylomis niekuo dėtiems žmonėms ir muzikantų persekiojimu. Panašus „vaikus nuo neigiamos informacijos saugantis“ įstatymas, kaip ir Rusijoje, buvo priimtas ir Lietuvoje.

Pastaruoju metu Rusijos verslo elito viršūnėse tvyro neramios nuotaikos. Vakarų sankcijų grėsmė verčia oligarchus šalintis Kremliaus, rašoma „Financial Times“. Nuolatos pabrėžiama, kad ignoruoti oficialius Kremliaus kvietimus – ne pats geriausias būdas vykdyti veiklą Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje. Tačiau situacija dabar tokia, kad rodytis ten – ne mažiau rizikingas veiksmas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį apsilankęs Uralo regiono Magnitogorsko mieste po vieno daugiabučio laiptinę sugriovusio sprogimo, pareiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir pažadėjo suteikti visą reikalingą pagalbą nukentėjusiems. Pirmadienio rytą galingas sprogimas, kaip manoma, sukeltas dujų nuotėkio, sugriovė vieną laiptinę blokiniame 10 aukštų name. Per šį incidentą žuvo mažiausiai keturi žmonės, bet dar dešimtys gali būti likę po griuvėsiais.

Rusijos kariuomenė trečiadienį sėkmingai išbandė savo naują ultragarsinių raketų kompleksą, informavo Kremlius. Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebėjo komplekso „Avangard“ bandymą iš Gynybos ministerijos kontrolės punkto. „Remdamasi mano instrukcijomis Gynybos ministerija paruošė ir surengė galutinį šios sistemos bandymą. Jis ką tik absoliučiai sėkmingai buvo užbaigtas“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su ministrų kabinetu.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė neatmetantis galimybės, kad kada nors ves. „Kaip padorus žmogus kada nors privalėsiu tai padaryti“, – Kremliaus vadovas sakė per savo kasmetinę spaudos konferenciją, atsakydamas į klausimą, ar ketina kada nors vesti. Tačiau 66 m. prezidentas neatskleidė, kas gali jo išrinktąja. V. Putinas taip pat pasidomėjo, ar šį klausimą uždavęs žurnalistas pats yra vedęs.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo apie pasaulyje didėjančią branduolinio karo grėsmę. Kalbėdamas per savo metinę spaudos konferenciją Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į JAV ketinimus trauktis iš 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Pasak V. Putino, jeigu JAV dislokuos Europoje vidutinio nuotolio raketų, Rusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pirmą kartą užsiminė, kad neatmeta idėjos ir kitoms šalims prisijungti prie svarbios Šaltojo karo sutarties, kuria apribojama vidutinio nuotolio branduolinė ginkluotė, arba galimybės pradėti derybas dėl naujo susitarimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau dirbęs Sovietų Sąjungos KGB agentu, ketvirtadienį pareiškė esąs patenkintas savo profesijos pasirinkimu ir pridūrė, kad dabar jam patys įdomiausi dalykai – genetika ir dirbtinis intelektas. „Ilgai rinkausi savo profesiją. Kaip žinote, anuomet mokiausi tuomečio Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo valstybinio universiteto teisės fakultete.

Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį paskelbė, kad „Stasi“ archyvuose buvo rasta šios Rytų Vokietijos slaptosios policijos tarnybos pažymėjimas, 9-ame dešimtmetyje išduotas Dresdeno mieste tuometės sovietinės KGB agentu dirbusio dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu. Leidinys antradienį paskelbė nuotrauką, kurioje matyti pasirašyta ir antspaudu pažymėta „majorui Vladimirui Putinui“ išduota kortelė, galiojanti iki 1989-ųjų pabaigos.

Rusijos ataka prieš Ukrainos laivus Azovo ir Juodosiose jūrose praėjusios savaitės naujienų antraštėse sugrąžino mus į jau primirštą konfliktą. Nepaisant Maskvos pozicijos, šis įvykis neabejotinai bus vertinamas kaip agresijos aktas. Į klausimą, kodėl tai vyksta būtent dabar ir būtent ten, galima atsakyti įvairiai. Tačiau vienas iš galimų atsakymų – V. Putino reitingai.