Užsienis

Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą dešimtys tūkstančių iš fronto grįžtančių karių turi amputuotas galūnes, o daugeliui jų prireiks pagalbos visą gyvenimą. Tačiau ne visos tokios amputacijos yra tiesioginių sužalojimų, patirtų fronto linijoje, pasekmė, rašo „The Telegraph“. Ukrainos vyriausiasis karo chirurgas nurodo, kad iki ketvirtadalio tokių amputacijų yra netinkamo paprastų medicininių priemonių naudojimo pasekmė. Kalbama apie kraujavimo stabdymo juostas.

Honkongo policija trečiadienį pranešė areštavusi dešimtis įtariamųjų, susijusių su viena iš didžiausių šiame mieste įvykdytų kriptovaliutų aferų – 1,6 mlrd. Honkongo dolerių (apie 174,4 mln. eurų) vertės kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo platformos JPEX skandalu. Policija platformos JPEX tyrimą pradėjo 2023 m. rugsėjį, kai miesto vertybinių popierių reguliavimo institucija apkaltino ją įtartina veikla ir produktų reklama neturint licencijos.

Trečiadienį Vokietijos įstatymų leidėjai apkaltino kraštutinių dešiniųjų partiją „AfD“, kad jos gretose veikia Rusijos „miegančioji kuopelė“. Tai naujausias kaltinimas partijai šnipinėjimu Maskvai. AfD atstovai parlamente tai neigė. Nuo spalio mėnesio AfD sulaukia kaltinimų, kad naudojasi parlamentinėmis užklausomis rinkti slaptą informaciją apie kritinę infrastruktūrą, saugumo ir karinius reikalus, ypač rytinėje Tiuringijos žemėje.

Karo analitikas Ivanas Stupakas pareiškė, kad Rusija šiandien neturi pasauliui ką pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę. Pasak eksperto, Kremlius, nuolat gąsdindamas branduoliniu ginklu, tik bando kompensuoti technologinį ir mokslinį atsilikimą bei sukurti didybės iliuziją, skelbia UNIAN. „Rusija civilizuotam pasauliui neturi ko pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę“, – pareiškė karo analitikas I. Stupakas.

Muitinės tyrėjai Berlyne konfiskavo didelį kiekį marihuanos ir sulaikė penkis įtariamuosius. Vyriškiai, kurių amžius – nuo 36 iki 69 metų, yra įtariami be leidimo į Vokietiją įvežę daugiau nei toną narkotikų, trečiadienį bendrame pareiškime pranešė Berlyno prokuratūra ir Berlyno-Brandenburgo muitinės tyrimo tarnyba. Hamburgo uoste atliekant jūrinių konteinerių muitinės patikrinimą, vienoje kokosų siuntoje buvo rasti įtartini paketai.

Prancūzijos kariuomenės vadas perspėja apie vis labiau kaistančią branduolinę įtampą tarp JAV ir Rusijos. Generolas Fabienas Mandonas sako, kad pastarieji Maskvos bandymai su branduolinį užtaisą galinčia nešti torpeda „Poseidon“ ir raketa „Burevestnik“ kelia nerimą visai planetai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nusprendė, kad Estijos draudimas rūkyti kalėjimuose pažeidžia pagrindines žmogaus teises, ir įpareigojo Baltijos valstybę sumokėti kompensaciją trims kaliniams. EŽTT šį sprendimą priėmė po to, kai gavo keturių rūkorių kalinių skundus dėl 2017 metais Estijoje įvesto draudimo rūkyti kalėjimuose. Teismas konstatavo, kad Estija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, garantuojantį teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas nurodė, kad vyras, kuris trečiadienį automobiliu rėžėsi į žmones ir sužeidė penkis, iš jų du sunkiai, šį veiksmą padarė tyčia. Anksčiau trečiadienį skelbta apie 10 sužeistųjų, tačiau ministras jų skaičių sumažino iki penkių. Vietos pareigūnai ir prokuroras teigė, kad įtariamasis yra 35 metų vyras iš Atlanto vandenyne esančios Olerono salos. Priduriama, kad jis gyveno vienas.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad antrą kartą deportavo į Prancūziją migrantą, vėl atplaukusį į Didžiąją Britaniją mažu laiveliu per Lamanšo sąsiaurį. Prieglobsčio prašytojas, kaip pranešama, iš Irano, rugsėjo 19 d. buvo išsiųstas į Prancūziją pagal Londono ir Paryžiaus susitarimą „vienas atvyksta, vienas išvyksta“, bet spalio 18 d. grįžo.

Moldovos proeuropietiška vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama uždaryti Rusų kultūros centrą. Kremlius ir prorusiška opozicija šį sprendimą pasmerkė.  Prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) ne kartą kaltino Rusiją kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios šalia karo draskomos Ukrainos, reikalus. Jos partija rugsėjį triuškinama persvara laimėjo parlamento rinkimus, išlaikydama mažą 2,4 mln. gyventojų turinčią šalį proeuropietiškame kelyje.

Vokietijos teismas trečiadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę paliatyviosios slaugos specialistui už 10 pacientų nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar 27 žmones. Vakariniame Acheno mieste teismas pripažino 44-erių kaltinamąjį kaltu dėl nusikaltimų, įvykdytų 2023 ir 2024 metais Viurzeleno miesto ligoninėje.

Hamburgo miestas trečiadienį paskelbė, kad Šiaurės Vokietijos pareigūnai pradės bendras kampanijas, skirtas apsiginti nuo dronų. Vokietijos lyderiai paskelbė, kad gynyba nuo dronų yra vienas iš jų pagrindinių prioritetų. Pastaruoju metu keliose Europos šalyse, įskaitant Vokietiją ir Daniją, įvyko daugybė paslaptingų dronų incidentų, nukreiptų prieš oro uostus ir svarbius karinius objektus.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Šaltojo karo pabaigos, branduolinio ginklo panaudojimo rizika yra reikšmingai padidėjusi. Kaip savo straipsnyje „Forbes“ rašo geofizikas ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius Scottas Montgomery, ši grėsmė yra visiškai reali. Autorius pažymi, kad kalbėjosi su branduolinio saugumo ekspertais, kurie pabrėžė – visuomenė dabar tik netinkamai suvokia branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) planuoja sekmadienį Gazos Ruože pradėti plataus masto skiepijimo kampaniją. Per 10 dienų nuo tymų, kiaulytės, raudonukės, poliomielito ir kitų ligų bus paskiepyta apie 44 tūkst. vaikų, kurių per dvejus Izraelio karo su Palestinos smogikų organizacija „Hamas“ metus negalima buvo pasiekti. Kitos skiepų dozės bus suleistos sausį.

Trečiadienį Didžiosios Britanijos policija pranešė pradėjusi per klaidą iš kalėjimo paleisto kalinio paiešką. Tai dar vienas incidentas, supurtęs Jungtinės Karalystės kalėjimų sistemą ir supykdęs parlamentarus. Londono Metropoliteno policijos pajėgos pareiškė, kad ieškomas 24 metų alžyrietis, per klaidą paleistas prieš savaitę. „Pareigūnai atlieka skubius tyrimus, siekdami jį surasti ir grąžinti į areštinę“, – sakė atstovas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte toliau negaili ironijos Kremliui. Trečiadienį Bukarešte viešėjęs Aljanso vadovas kandžiai sureagavo į Vladimiro Putino sušauktą Saugumo Tarybos posėdį, skirtą atsakui į JAV branduolinius bandymus.

Čekija, ligi šiol buvusi viena iš nuosekliausių Ukrainos sąjungininkių, sudarius naują vyriausybę greičiausiai atšauks savo pagalbą Kijevui – tai duodamas interviu naujienų portalui „Politico“, kurio tekstą cituoja naujienų agentūra „Unian“, pasakė ultradešiniojo sparno politikas Filipas Turekas, greičiausiai tapsiantis naujuoju Čekijos užsienio reikalų ministru. Pasak jo, naujoji vyriausybė laikysis Čekijos įsipareigojimų NATO ir gins tarptautinę teisę.

Turkų užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas trečiadienį pabrėžė Turkijos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) gynybos schemos dalimi, paminėdamas savo šalies kaip svarbios bloko saugumo užtikrintojos vaidmenį.  Turkija nori būti bloko 150 mlrd. eurų vertės Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) – mechanizmo, skirto stiprinti ES gynybos pajėgumus, – dalimi. Helsinkyje susitikęs su Suomijos kolege H. Fidanas pakartojo savo šalies poziciją.

Praėjus metams po rinkimų, kuriuose jis įveikė viceprezidentę Kamalą Harris, JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo jubiliejine žinute. Lapkričio 5 d. „Truth Social“ platformoje D. Trumpas paskelbė įrašą, kuriame priminė savo pergalę ir gyrė šalies pasiekimus per pastaruosius metus. „Su jubiliejumi! Šiandien, lapkričio 5-ąją, sukanka metai nuo vienos didžiausių prezidento rinkimų pergalių istorijoje – didžiulė garbė atstovauti mūsų šaliai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sumažinti karinio kontingento dalį Rumunijoje nėra priežastis nerimauti. Pasak jo, tokie perdislokavimai yra įprasta praktika, o JAV ir toliau išlaiko stiprų karinį buvimą Europoje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Pasak M. Rutte, JAV sprendimas peržiūrėti savo karinio buvimo Europoje mastą „nėra nieko neįprasto“. Nepaisant paskelbtų pokyčių, Vašingtonas vis dar išlaiko daugiau pajėgų nei iki 2022 metų.

Vykdant kovą su trimis tarptautiniais kreditinių kortelių sukčiavimo ir pinigų plovimo tinklais buvo sulaikyta 18 įtariamųjų, trečiadienį pranešė Vokietijos pareigūnai.  Vokietijos Federalinis kriminalinės policijos biuro (BKA) ir šalies vakaruose esančio Koblenco prokurorų duomenimis, tinklai ėmė nesąžiningus mokesčius už internetines prenumeratas suklastotose svetainėse ir padarė žalos už daugiau nei 300 mln. eurų.

Septyni italai alpinistai dingo snieguotuose Nepalo Himalajų kalnuose po kelias dienas trukusių smarkių audrų ir lavinos, nusinešusios devynių žmonių gyvybes, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Trys iš devynių patvirtintų žuvusiųjų nuo penktadienio, be tų, kurie buvo paskelbti dingusiais, buvo italai.

Dauguma suomių ir toliau palankiai vertina NATO, o beveik pusė baiminasi didelio karo Europoje, rodo naujausia Suomijos verslo ir politikos forumo (EVA) užsakyta apklausa, kuria remiasi šalies naujienų agentūra STI. Pranešama, kad nuo pavasario, kai buvo atlikta ankstesnė apklausa, visuomenės pasitikėjimas aljanso saugumo garantijomis išaugo. Beveik pusė respondentų – 46 proc.

Gazos Ruožo Nassero ligoninė, įsikūrusi pietiniame Kan Juniso mieste, trečiadienį pranešė, kad pagal tarpininkaujant JAV sudarytą paliaubų ir mainų susitarimą gavo 15 palestiniečių kalinių kūnus. „Į Nassero medicinos kompleksą Gazos Ruože atkeliavo dešimtoji palestiniečių kankinių kūnų partija, kurią sudaro 15 kankinių“, – pareiškime teigė ligoninė ir kartu pažymėjo, kad pagal susitarimą iš viso jau buvo gauti 285 žmonių kūnai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Prezidentūros teigimu, pokalbio metu šalies vadovas pakartojo, kad Lietuva tvirtai rems Ukrainą, suteikdama karines, politines ir humanitarines priemones, bei patvirtino ryžtą toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Šalies vadovas pabrėžė, kad, kaip ir praėjusiais metais, Lietuva išlaikys metinį įsipareigojimą skirti Ukrainai 0,25 proc.

Jungtinės Valstijos surengė tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandymą, taip atsakydamos į Rusijos vadovo Vladimiro Putino branduolinius gąsdinimus, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. Raketa, galinti nešti branduolinį užtaisą, bandymų metu nuskriejo apie 6700 kilometrų ir pataikė į numatytą taikinį Ramiajame vandenyne. Bendra šio tipo raketos skrydžio riba siekia maždaug 9500 kilometrų.

Meksikoje sulaikytas vyras, įtariamas grabinėjęs ir mėginęs pabučiuoti prezidentę Claudią Sheinbaum, kai ši šalies sostinėje susitiko su savo rėmėjais. Incidentas įvyko antradienį, kai C. Sheinbaum ėjo į netoli prezidentūros vykusį renginį, kaip matyti iš socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų pakeliui spausdama susirinkusiesiems rankas ir su jais fotografuodamasi.

JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išklausys argumentus dėl to, ar daugybė Donaldo Trumpo muitų buvo įvesti teisėtai. Ši istorinės bylos baigtis gali suteikti papildomą akstiną prieštaringai vertinamai prezidento ekonominei darbotvarkei – arba ją numarinti. Šioje byloje ant kortos pastatyti milijardai dolerių pajamų iš muitų ir svarbus D. Trumpo prekybos karų svertas, o konservatyvių pažiūrų teisėjų daugumą turinčiam teismui vėl tenka nagrinėti teisinį iššūkį prezidento galioms.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį buvo užpulta nepažįstamo vyro. Jis priėjo prie jos, bandė ją pabučiuoti ir lietė krūtinę, o prezidentę supusi minia viską tik stebėjo, bet nesiėmė jokių veiksmų, rašo dienraštis „El País“. Pranešama, kad vuyras sulaikytas. Užpuolimas baigėsi tik tada, kai prezidentės padėjėjų generalinio direktorato vadovas (padėjėjai yra žmonių komanda, kuri lydi prezidentę jos kasdienėje veikloje), įsiterpė tarp prezidentės ir vyro.

Rusija kaltina Ukrainą neva ši slepia, kad jos kariuomenė yra apsupta rytiniuose Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose.  Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą leisti Vakarų žurnalistams apsilankyti regione, nepaisant didelio susidomėjimo. „Kas slepiama Kyjive? Beviltiška jų pajėgų padėtis laikoma paslaptyje“, – teigė D. Peskovas.  Ukrainos kariuomenė ne kartą neigė Rusijos teiginius apie apsuptį regione.

Baltarusijos saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius pareiškė, kad „Lietuvos ir Lenkijos veiksmai pasienyje esą yra hibridinio karo elementas“. Pasak jo, kaimyninės šalys neva provokuoja įtampą vietoj to, kad siektų dialogo, o dėl jų sprendimų, anot A. Volfovičiaus, kenčia ne Baltarusija, o viso regiono stabilumas. „Lietuvos ir Lenkijos veiksmai pasienyje yra hibridinio karo elementas“, – pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos sekretorius A. Volfovičius, rašo BELTA.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos socialinių procesų stebėjimo ir analizės skyriaus vadovas Aleksandras Charičevas įspėjo, kad dėl susikaupusių socialinių, ekonominių ir politinių konfliktų, kad šalyje gali kilti pilietinis karas. Apie tai jis rašė straipsnyje „Kas mes esame?“ Kremliau režimo prižiūrimame žurnale „Valstybė“, cituoja „The Moscow Times“. Pilietinis karas, anot A. Charičevo, yra vienas iš penkių iššūkių, su kuriais susiduria Rusija.

Kremliaus cenzorė Jekaterina Mizulina ir vienu iš Rusijos karo Ukrainoje simbolių tapęs atlikėjas „Shaman“ susituokė okupuotame Donecke. Ceremonijos liudininku tapo Kremliaus statytinis regione Denisas Pušilinas. Rusijoje informatorės ir skundų rašytojos pareigas užimanti Jekaterina Mizulina ir dainininkas Jaroslavas Dronovas („Šamanas“) susituokė, skelbiama „Novaja Gazeta“. Apie tai jie parašė savo socialiniuose tinkluose. Pranešama, kad vestuvės vyko Rusijos aneksuotame Donecke.

Gazos Ruožo Nassero ligoninė pietiniame Kan Juniso mieste trečiadienį pranešė, kad gavo 15 palestiniečių kalinių palaikus pagal JAV tarpininkaujamą susitarimą dėl paliaubų ir apsikeitimo įkaitais ir kaliniais. „Dešimtoji palestiniečių kankinių palaikų siunta atvyko į Nassero medicinos kompleksą Gazos Ruože, iš viso 15 kankinių“, – sakoma ligoninės pranešime. Jame pažymima, kad pagal susitarimą iš viso buvo priimti 285 palaikai.

Vokietijos teismas trečiadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę paliatyviosios slaugos specialistui už 10 pacientų nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar 27 žmones. Vakariniame Acheno mieste teismas pripažino 44-erių kaltinamąjį kaltu dėl nusikaltimų, įvykdytų 2023 ir 2024 metais Viurzeleno miesto ligoninėje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pašiepė prieštaringai vertinamą kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento (EP) narį, kuriam Baltarusijos fondas, susijęs su šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu, skyrė „taikos premiją“, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Į keletą skandalų Lenkijoje įsivėlęs EP narys Grzegorzas Braunas buvo vienas iš aštuonių asmenų, apdovanotų vadinamąja „Taikos ir žmogaus teisių premija“, kurią skyrė tarptautinis Emilio Czeczko...

Du žmonės atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje, o aštuoni kiti yra sužeisti po to, kai vairuotojas įvažiavo į žmonių minią Prancūzijos Olerono saloje. 35-metis įtariamasis, kaip pranešama, bandė padegti savo automobilį, kuriame buvo keletas dujų balionų. Vairuotojas buvo sulaikytas policijos, pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo į žmogaus gyvybę.

Kultūros viceministru paskyrus prodiuserį Aleksandrą Broką, į viešumą iškilo jo praeities detalės – vyras anksčiau priklausė ritmologų sektai, kurios ištakos veda į Rusiją. Lietuvos kultūros viceministro pavadinta „neeline moterimi“ šio judėjimo dvasinė lyderė Evdokija Lučezarnova 2025 m. interviu pasakojo apie Rusijos didybę ir apie tai, kaip „dabar atėjo Rusijos laikas“. Kartu su kolege A. Brokas įkūrė Europos darnaus žmogaus institutą, kuris ir skleidžia ritmologų sektos idėjas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dėlto nusprendė skirti Jaredą Isaacmaną, technologijų milijardieriaus Elono Musko bendražygį, JAV kosmoso agentūros NASA vadovu. Jis pasiūlė 42-ejų J. Isaacmaną į šias pareigas, antradienio vakarą rašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kada tiksliai J. Isaacmanas turėtų būti oficialiai patvirtintas ir pakeistų dabar laikinai NASA vadovaujantį transporto sekretorių Seaną Duffy‘į, lieka neaišku.

Tuapsės uostas sustabdė naftos eksportą po ukrainiečių dronų atakos lapkričio 2 d., rašo „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais ir LSEG laivų sekimo duomenimis. Šiame uoste yra vienas didžiausių naftos produktų perkrovimo terminalų Rusijoje, skelbiama „Agentstvo“. Pažymima, kad per dronų ataką uoste stovėjo trys tanklaiviai, skirti transportuoti naftą, dyzelinį kurą ir mazutą. Tačiau iki trečiadienio visi trys laivai nuplaukė nuo prieplaukų ir buvo palikti plūduriuoti išmetę inkarą netoli uosto.

Po virtinės mirtinų lokių atakų Japonija trečiadienį į kalnuotą šalies šiaurę nusiuntė kariuomenę. Vietos institucijoms paprašius neatidėliotinos pagalbos, kariai padės medžioti žvėris, praneša agentūra „Reuters“. Nuo balandžio Japonijoje per daugiau kaip 100 lokių atakų mirtinai sudraskyta 12 žmonių, du trečdaliai jų – Akitos prefektūroje. Institucijų Akitoje duomenimis, pastebėtų lokių skaičius šiemet išaugo šešis kartus iki daugiau kaip 8 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė iki 2040 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 90 proc, lyginant su 1990-ųjų lygiu. Į šią normą įskaičiuoti 5 proc., kurie gali būti pasiekti įsigyjant vadinamuosius anglies dioksido kreditus projektams už ES ribų.

Rusija jau beveik ketverius metus nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą, žudo jos civilius. Anot Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimo, taip Kremlius „siekia užtikrinti šalies nepriklausomybę ir ginti nacionalinį garbę“, o Ukrainoje vykdomą genocidą V. Putinas palygino su Maskvos valstybės kova su Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos–Lenkijos valstybe) XVII a., rašo „The Moscow Times“. „Šiandien, išsaugodami šias tradicijas, mes taikiai, kūrybiškai ir karingai giname savo gimtosios Rusijo...

Vokiečių pianistas ir dirigentas Justus Franzas Kremliuje vykusioje ceremonijoje buvo apdovanotas Draugystės ordinu, kurį jam asmeniškai įteikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Justus Frantzas dėjo vaisingas pastangas suartinti Rusijos ir Vokietijos kultūras, kad jos abi taptų turtingesnės“, – sakė V. Putinas antradienį kalboje per apdovanojimo ceremoniją, kuri buvo surengta Rusijos nacionalinės vienybės dienos proga.

Antradienį vakare Niujorko mero rinkimų laimėtoju paskelbtas Zohranas Mamdani, kreipdamasis į savo rėmėjus užėmė atvirai konfrontacinę poziciją JAV prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu. „Šią politinės tamsos akimirką Niujorkas bus šviesa“, – po pergalės savo kalboje Niujorko Bruklino rajone sakė Z. Mamdani. Naujai išrinktas Niujorko meras tiesiogiai kreipėsi į D. Trumpą, kurio administracija ėmėsi drastiškų priemonių prieš nelegaliai į šalį patekusius žmones.

Kalifornija antradienį aiškiai nubalsavo už tai, kad būtų perbraižytos rinkimų apygardų ribos – demokratai šį balsavimą pavadino atsvara prezidento Donaldo Trumpo pastangoms keisti apygardų ribas savo naudai respublikoniškose valstijose.

Rusai „TikTok“ tinkle platina vaizdo įrašus, sukurtus naudojant dirbtinį intelektą (DI), jais siekiama demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir propaguoti „taikos bet kokia kaina“ idėjas. Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos. „TikTok“ tinkle platinami vaizdo įrašai, kuriuose „paprastų ukrainiečių“ gatvėje klausiama jų nuomonės apie karą, mobilizaciją ar taikos derybas.

Rusijoje ir toliau vystomas naratyvas, kad Vakarai tariamai ruošiasi pulti Kaliningrado sritį ir „militarizuoja Baltijos šalis“. NATO šalys stiprina karinį buvimą Baltijos šalyse ir rengia Kaliningrado srities blokados variantus, šįkart pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Aljanso pratybų metu rengiami tokie scenarijai kaip Kaliningrado srities blokada.

Per gaisrą slaugos namuose Bosnijoje žuvo 10 žmonių ir dar apie 20 buvo sužeisti, pranešė policija. Gaisras antradienio vakarą kilo slaugos namuose Tuzloje Bosnijos ir Hercegovinos šiaurės rytuose. Nuotraukose iš nelaimės vietos matėsi iš vieno viršutinių aukštų kylantys dūmai. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Liepsnos įsiplieskė 21.00 val. ir po valandos buvo užgesintos, savo portale pranešė stotis „Federalna TV“. Trys sužeistieji gydomi reanimacijoje.