Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi gautomis lėšomis.
70-mečiui N. Sarkozy buvo skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą sąmokslą. Spalio 21-ąją jis tapo pirmuoju įkalintu buvusiu bet kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės vadovu, o jo advokatai nedelsdami paprašė jį paleisti.
Paryžiaus apeliaciniame teisme pirmadienį prasidėjo teismo posėdis ir jame dar šiandien gali būti priimtas sprendimas paleisti N. Sarkozy po 20 už grotų praleistų dienų. Buvęs lyderis, kalbėdamas vaizdo ryšiu iš kalėjimo, sakė, kad būti įkalintam yra „gniuždantis dalykas“. Kameroje tamsiai mėlyną švarką vilkintis N. Sarkozy buvo apsuptas advokatų.
„Tai sunku, labai sunku, be abejo, bet kuriam kaliniui. Netgi sakyčiau, kad tai gniuždantis dalykas“, – sakė jis. Visgi N. Sarkozy pridūrė, kad nori atiduoti pagarbą kalėjimo darbuotojams, kurie „padarė šį košmarą (...) pakeliamą“.
Prokuroras Damienas Brunet paprašė patenkinti N. Sarkozy prašymą dėl paleidimo. „Sąmokslo ir spaudimo liudytojams rizika pateisina prašymą paleisti į laisvę su teismo priežiūra“, – sakė jis.
Teismo salėje palaikymą reiškė jo žmona dainininkė ir manekenė Carla Bruni-Sarkozy ir du buvusio prezidento sūnūs.
Rugsėjo pabaigoje žemesnės instancijos teismas pareiškė, kad nusikaltimai yra „išskirtinio sunkumo“, todėl nurodė N. Sarkozy skirti realią laisvės atėmimo bausmę, net jei jis pateiktų apeliaciją.
Tačiau apeliacinė byla reiškia, kad N. Sarkozy vėl laikomas nekaltu, todėl teismas vertins jo suėmimo poreikį.
Pagal Prancūzijos įstatymus jis gali būti laikomas už grotų tik tuo atveju, jei nerandama jokio kito būdo apsaugoti įrodymus, neleisti paveikti liudytojų, neleisti jam pabėgti ar pakartotinai nusikalsti arba jį apsaugoti.
N. Sarkozy gali būti paleistas su sąlyga, kad bus teismo kontroliuojamas, arba jam gali būti skirtas namų areštas su elektronine apykoje. Apeliacinis teismas turėtų įvykti kovą.
Laiškų krūvos
Buvęs prezidentas kalėjime praleido daugiau nei dvi savaites, atskirtas nuo kitų kalinių. Gretimoje kameroje apsigyveno du jo asmens sargybiniai, turintys užtikrinti buvusio valstybės vadovo saugumą.
Kalėjimo prižiūrėtojai asmens sargybinių buvimą pavadino įžeidimu jų profesijai, tačiau vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas) teigė, kad tai buvo būtina „atsižvelgiant į jo statusą ir jam kilsiančią grėsmę“.
Spalio pabaigoje N. Sarkozy kalėjime aplankė teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas), nepaisydamas generalinio prokuroro Remy Heitzo (Remio Heico) įspėjimo, kad toks vizitas gali „pakenkti teisėjų nepriklausomumui“.
N. Sarkozy yra pirmasis į kalėjimą pasodintas Prancūzijos lyderis nuo to laiko, kai po Antrojo pasaulinio karo buvo įkalintas nacių kolaborantas Philippe'as Petainas (Filipas Petenas).
Praėjusią savaitę N. Sarkozy socialinio tinklo paskyroje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti krūvos laiškų, atvirukų ir siuntinių, kuriuos, kaip teigiama, jis gavo nuo jį palaikančių žmonių. Tarp siuntinių buvo koliažas, šokolado plytelė ar knyga.
Tą dieną, kai jis pateko į kalėjimą, didelė minia prie jo namų giedojo himną ir ragino jį „greičiau grįžti“.
Teisinės problemos
N. Sarkozy po pralaimėjimo per 2012 metų rinkimus susidūrė su daugybe teisinių problemų ir jau buvo nuteistas dviejose kitose bylose.
Vienoje iš jų jis atliko bausmę už kyšininkavimą – bandymą pelnyti teisėjo palankumą. Jam tuomet buvo skirtas namų areštas ir uždėta elektroninė apykojė, kuri po kelių mėnesių buvo nuimta.
Kitoje byloje Prancūzijos aukščiausios instancijos teismas vėliau šį mėnesį turėtų priimti sprendimą dėl kaltinimų neteisėtu 2012 metų rinkimų kampanijos finansavimu.
Vadinamojoje Libijos byloje prokurorai teigė, jog N. Sarkozy vardu veikę jo padėjėjai 2005-aisiais sudarė susitarimą su M. Kadhafi dvejais metais vėliau neteisėtai finansuoti jo prezidentinę kampaniją, pasibaigusią pergale.
Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadhafi buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Vakarai apkaltino Libiją 1988-aisiais susprogdinus lėktuvą virš Lokerbio Škotijoje, o 1989 metais – lėktuvą virš Nigerio, pražudant šimtus keleivių.
Teismo nutartimi N. Sarkozy buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamo sąmokslo. Tačiau tai neatitiko prokurorų išvados, kad jis buvo neteisėto kampanijos finansavimo gavėjas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
