uogos

Natūraliais vasaros vitaminais – uogomis – nukrautos kone visos šalies prekybvietės. Kas braškių jau atsivalgė, dabar renkasi vyšnias, agrastus, avietes ar miško uogas. Tačiau šiais metais sodo ir miško gėrybės kaip niekad brangios. „Ankščiau buvo, kaip karoliai, tokie didžiuliai. O dabar pažiūrėkite, nu, smulki uoga. Lygiai tas pats su agrastais“, – sako turgaus prekeivė.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) inicijuotą Nacionalinę uogų dieną 2023 metais kviečiame švęsti liepos 2 dieną. Liepos pradžioje Lietuvoje uogų pasirinkimas yra pats didžiausias – galima rasti braškių, medlievos, sausmedžio uogų ir kai kuriuose ūkiuose jau mėgautis šilauogėmis bei avietėmis, rašoma pranešime spaudai. LUAA nariai, kurių ūkiuose pirmąjį liepos sekmadienį dera uogos, liepos 2 d. visoje Lietuvoje skelbs apie atvirų durų dienas savo ūkiuose.

Vienas tyrimas parodė, kad kasdien valgant vienos rūšies uogas, sumažėja cholesterolio kiekis. Daugybė žmonių gyvena su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, o tai kelia grėsmę susidurti su rimtomis sveikatos problemomis. Dėl šios priežasties medikai ragina valgyti juoduosius serbentus. Jei cholesterolio kiekis yra per didelis, tai reiškia, kad jūsų kraujyje yra per daug riebiosios medžiagos, vadinamos cholesteroliu.

Nors sausmedžio uogos dažnam lietuviui dar skamba kaip egzotika, jų mėgėjų gretos pamažu gausėja. Pastaraisiais metais sausmedžių ir auginama daugiau. Tik šiemet jų derlius mažesnis, nes pakenkė pavasarinės šalnos ir atakavo paukščiai. Ir nors sezono pradžioje už pusės kilogramo indelį tenka pakloti apie 7 eurus, ūkininkai sako, kad derlių vos spėja skinti. Nešina indeliais ūkininkė skuba į savo sausmedžių plantaciją Alytaus pašonėje.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ aplankė Kazlų Rūdos savivaldybėje šilauoges sėkmingai auginančią Astą Matukynę, kuri pirmuosius krūmus pasodino 2016 metais po apsilankymo šios televizijos laidos rengiamuose mokymuose. Ūkininkauti pagal profesiją teisininkę pastūmėjo 3 hektarų žemės lopinėlį jai padovanoję tėvai. Astos teigimu, vos gavusi žemės ji pradėjo domėtis, kas galėtų augti smėlingoje žemėje ir „Svajonių ūkio“ mokymuose apsisprendė auginti šilauoges.

Pradėjo sirpti pirmosios miško uogos – žemuogės. Prekyvietėse už litrą kvapniųjų žemuogių uogautojai prašo 20-ies ar 25-ių eurų. Tad pamatę kainą dalis žmonių tik pasimėgauja miško uogų kvapu, o labiausiai išsiilgusieji perka po nedidukę stiklinaitę už 4 ar 5 eurus. O uogautojai neslepia – tikėtis, kad žemuogės šiemet pigs, neverta. Miškuose sausa, uogų nedaug, o ir jų ieškant tenka gerokai pavargti.

Vasaros sezonui įžengus, žmonės pradėjo žvalgytis šviežių uogų derliaus. Kol vieni dairosi braškių, žemuogių ar šilauogių skirtingose prekybos vietose, dalis gyventojų parduodamų uogų pasiūlymus žeria internetinėje erdvėje.  Vienoje iš socialinio tinklo „Facebook“ grupių internautė Valerija (vardas pakeistas – red. past.) paviešino skelbimą apie parduodamas žemuoges.

Prasidėjus vasaros sezonui neretai keičiasi ir mitybos įpročiai, vartojamų maisto produktų racionas. Dažniau mėgaujamės šašlykais, ant grilio kepta mėsa, daržovėmis, įvairiomis uogomis, arbūzais. Tačiau pasirodo, tam tikrų maisto produktų yra nerekomenduojama vartoti esant karštiems orams, o suskrudęs šašlykas gali net ir paskatinti vėžį. Sporto trenerė, dietistė Rūta Beišytė-Aminova teigia, kad karštomis dienomis reikėtų vengti riebių, itin kaloringų maisto patiekalų.

Prasidėjo šviežių lietuviškų uogų – ne tik populiariųjų braškių, šilauogių ir aviečių, bet ir lietuviams dar gana neįprastų sausmedžio uogų – sezonas. Didelė dalis tautiečių vis dar nėra ragavę šių uogų ir nė nenumano, kad jos auginamos Lietuvoje. Itin skanios, organizmui naudingos sausmedžio uogos, pasak specialistų, yra kone tobulas vitaminų šaltinis bei puikiai tinka ruošti desertus ar net padažus.

Prasideda lietuviškų braškių sezonas, o daržininkai mėgėjai jau laukia nesulaukia, kada pirmosios uogos užaugs ir jų soduose. Vasarą visi skuba atsivalgyti gardžių raudonų uogų, o ir ne veltui – braškėse gausu organizmui naudingų medžiagų, tačiau specialistė primena – braškes būtina rinktis atsakingai.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.

Sodininkai stveriasi už galvų – įpusėjus pavasariui užklupusios kone rekordinės šalnos vietomis pražudė maždaug 95 procentus būsimo derliaus. Esą kai kur šiemet gali ir visai nebūti, ką skinti. Nedaug optimizmo ir uogynuose – šalnos čia taip pat savo juodą darbą padarė. Nors kai kurie braškių augintojai būsimą derlių bandė gelbėti net nemiegodami naktimis ir kūrendami laužus. Ankstų rytą braškių lauko pakraštyje Kauno rajone laužai deginami ne šiaip sau.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.

Pasirūpinti savo akimis nėra taip lengva. Pavyzdžiui, kai kurios akių ligos yra paveldimos, o kitas sukelia tokie veiksniai kaip aplinka. Tačiau yra būdų, kaip apsaugoti akis – vienas iš jų  yra mityba. Akių priežiūros specialistė ir optometristė iš „Rohto Dry Aid“ Francesca Marchetti pasakojo: „Akių sausumas yra dažna būklė, kuri vis labiau plinta. Taip atsitinka, kai ašarų liaukos gamina nepakankamai ašarų arba pasikeičia jų konsistencija.

Nors sakoma, kad niekas nėra apsaugotas nuo onkologinių ligų, tačiau pabandyti užkirsti kelią šių ligų atsiradimui gali tinkama mityba. Sužinokite, kurie produktai yra įvardijami kaip galintys sumažinti vėžio riziką. Teigiama, kad tam tikruose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra natūralių junginių, gali būti medžiagų, kurios atitolina riziką susirgti vėžiu, rašoma medicalnewstoday.com. Obuoliai Vienas tokių produktų – obuolys.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje. Tai yra bendras įvairių būklių, turinčių įtakos širdžiai ar kraujagyslėms, pavadinimas. Yra žinoma, kad dieta vaidina svarbų vaidmenį sergant šiomis ligomis, o maisto, kuriame yra daug riebalų ir druskos, geriausia vengti, nes dėl riebaus maisto gali užsikimšti kraujagyslės ir tai trukdytų kraujo tekėjimui į širdį. Druska padidina kraujospūdį, o tai papildomai apkrauna tokius organus kaip širdis.

Vaisiuose gausu antocianinų – pigmentų, suteikiančių uogoms išskirtinę spalvą. Paaiškėjo, kad šios medžiagos taip pat gerina širdies sveikatą. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje. Taip vadinamos būklės, pažeidžiančios širdį arba kraujagysles, rašo express.co.uk. Žinoma, kad mityba turi įtakos šių ligų vystymuisi, todėl geriausia vengti daug riebalų ir druskos turinčio maisto.

Nors agrastuose gausu įvairiausių vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų, lietuviai vis labiau pamiršta apie šią nuo seno mūsų šalyje vertinamą uogą. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, jie taip pat padeda kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo, inkstų, šlapimo pūslės ligų. Daugiau apie populiariausias lietuviškas agrastų veisles papasakojo TV3 laidos „Svajonių ūkis“ konsultantas, ūkininkas Adomas Ryliškis.

Vaistu nuo šimto ligų vadinami putinai šiemet užderėjo kaip niekad gausiai. Krūmai apkibę jų kekėmis, net linksta šakos. Kas tingi prisiskinti, uogų ieško turguje arba perka jau pagamintus produktus. Ir nors šios uogos daugelį atbaido dėl nemalonaus kvapo ir kartaus skonio, vertingųjų savybių gausa putinai pranoksta daugelį kitų uogų.

Grybų miškai šį rudenį kol kas šykšti, užtat raudonuoja spanguolės ir bruknės. Sezonas tik prasidėjo, o uogautojai sako, kad nurinktos dar ir neprisirpusios. Neradę grybų, žmonės neša iš miško spanguoles ir bruknes. Dauguma žino apie šių uogų naudą mūsų sveikatai, mitybos specialistai irgi ragina prisirinkti jų ir reguliariai valgyti. Bet, sako, kad lietuviai daro vieną esminę klaidą. Varėnos rajone, netoli Merkinės, pakelėje miško gėrybėmis prekiauja Kęstutis.

Kognityvinis nuosmukis dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes kai kurios smegenų funkcijos suprastėja, kai žmogus sensta, dažnai skirtingu tempu. Tačiau žmonės gali imtis veiksmų kognityviniam nuosmukiui sušvelninti. Vienas iš tokių būdų yra subalansuota mityba, kurioje yra gausu vaisių ir daržovių. Remiantis naujausiais tyrimais, kai kurie iš šių vaisių ir daržovių yra veiksmingesni už kitus, rašo express.co.uk.

Apie prasidėjusį rudenį praneša ne tik spalvas keičiantys ir nuo medžių krentantys lapai. Dar vienas rudens pranašas – nuraudusios šermukšnių uogos, kurios ne tik gražios, bet ir naudingos. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Pomologinių kolekcijų grupės vadovas Edvardas Meidus naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokiomis naudingomis savybėmis pasižymi šermukšniai bei atsakė į klausimą, kodėl juos geriausia skinti po didesnių šalnų.

Pastaruoju metu vykdomi juodųjų šeivamedžių vaisių biologiškai veikliųjų junginių įvairovės cheminių savybių tyrimai, taikant modernias biotechnologijas ir sukuriant naujus augalinius preparatus, maisto papildus, funkcinius ingredientus. Juoduogių šeivamedžių žiedai pripažinti kaip kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava, naudojama augalinių vaistinių preparatų gamybai.

Netrukus prasidės kone ilgiausiai išsilaikančių uogų – spanguolių – sezonas. Rugpjūčio pabaigoje derančios rūgščios uogos yra vienintelės, kurių galima įsigyti šviežių net žiemą. Kuo naudingos spanguolės, o kam jų vartoti reikėtų saikingai, pataria gydytoja dietologė.

Dėl rūgštokai karstelėjusio skonio bruknės dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – tradiciškai verdamos jų uogienės su kriaušėmis ir obuoliais, jos dedamos į rauginamus kopūstus. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad bruknės yra vienas pagrindinių antioksidacinių medžiagų šaltinių, įvardijamos kaip superuogos – jų naudą itin vertina Skandinavijos šalių gyventojai.

Lietuvoje jau prasidėjo vienų vėlyviausių vasaros uogų – gervuogių – sezonas. Šios uogos vadinamos tikromis vitaminų bombomis. Tiesa, uogų augintoja iš Kėdainių rajono sako, kad kol kas Lietuvos gyventojai tik pratinasi prie gervuogių. Ūkininkės teigimu, tai kone brangiausios uogos, gal todėl žmonės jų perka tik paskanauti. Kilogramas gervuogių kainuoja 6–7 eurus. Ir panaši kaina išsilaiko bene visą sezoną. Vitas rodo nuo gervuogių svyrančias šakas. Tačiau ne visos dar prinokusios.

Lietuviams suplūdus į miškus grybauti ar uogauti, specialistai įspėja, kad ne visos miške augančios gėrybės yra valgomos. Svarbu žinoti, kad neretai nuodingi gali būti ne tik grybai, bet ir uogos.   Paragavus kai kurių uogų galima stipriai apsinuodyti, o didesnis jų kiekis neretai būna mirtinas. Apie tai, kokias nuodingas uogas lengva supainioti su tinkamomis vartoti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto biologas Lukas Petrulaitis.

Yra tam tikrų sveikatos būklių, dėl kurių Jums gali kilti didesnė rizika turėti šių nuosėdų savo kūne, dar vadinamų ateroskleroze. Tai gali būti aukštas cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis ir diabetas. Tačiau aterosklerozė, kaip ir šios sąlygos, taip pat susijusi su įvairiais gyvenimo būdo veiksniais, pavyzdžiui, nesveiko maisto valgymu, nepakankamu mankštinimusi ir per dideliu alkoholio kiekiu.  Todėl sąmoningai pasirinkdami, ką valgysite, galite sumažinti širdies ligų riziką.

Braškės, šilauogės, mėlynės ir trešnės džiugina mus kone visą vasarą. Ypač šiuo laikotarpiu neretai norisi šokolado gabalėlį iškeisti į šviežias uogas. Tai patvirtina ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ statistika – žmonės išties aktyviai dairosi šviežių uogų. Tokį sveikuolišką elgesį sveikina „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Daugelis vasarą mėgsta pasigardžiuoti braškėmis ar kitomis raudonomis uogomis, tačiau retas žino, kokią naudą jos teikia organizmui. Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad raudonose uogose gausu vitaminų, jose taip pat pilna sveikatai naudingų medžiagų, rašo mirror.co.uk. Įvairių naudingų medžiagų yra tiek daug, kad jų vartojimas gali sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant nutukimą, diabetą, kataraktą, vėžį, širdies ligas, insultą ir hipertenziją.

Prasidedant produktų konservavimo sezonui, kai kurie tautiečiai prisipažįsta – mada rauginti ar marinuoti uogas, daržoves, ar vaisius kiek blėsta. Vis populiariau darosi atsargas kaupti šaldiklyje, ar tiesiog džiovinti. Specialistai žeria patarimų, kad ir kokį būdą kaupti atsargas žiemai pasirinktume, svarbu žinoti, kaip tinkamai tai daryti.  Vilnietė Onutė turguje prekiauja serbentais. Parduoda ne viską – dalį moteris konservuoja žiemai – verda serbentų uogienę, tiksliau – serbentų želė.

Lietinga vasara mažina mėlynių derlių, bet ne jų kainas. Nors mėlynių sezonas įsibėgėjo, uogų rinkėjai sako, kad mėlynės mažos ir jų nedaug, tad kaip ir sezono pradžioje, taip ir dabar bent jau Vilniaus turguose už litrą uogų pirkėjai priversti mokėti po 7 ar 8 eurus. Tokios kainos esą gali išsilaikyti ir iki pat derliaus pabaigos. O sveikatos specialistai kiekvienam pataria mėlynių kasdien suvalgyti po dvi saujas.

Šalies augintojai pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Šių uogų derlius Lietuvoje vėluoja maždaug 2-iem savaitėmis, o prekyvietės jau užverstos lenkiškomis šilauogėmis. Tačiau šalies augintojai skaičiuoja, kad anksti prasidėjusios, lenkiškos uogos netrukus baigsis, tuomet ir karaliaus lietuviškos. Ūkininkai prognozuoja, kad šiais metais, nors auginimo sąnaudos ir išaugo, kaina laikysis panaši kaip ir pernai. Panevėžietė Ieva prisiskynė pilną dubenį uogų.

Šilauogė – mažo kaloringumo uoga, kurioje gausu antioksidantų, geležies, C, E, A ir B grupės vitaminų bei kitų kokybiškų maistinių medžiagų, skaidulų. Prinokusiose šilauogėse yra daug fenolinių junginių, kurie lemia antioksidacines ir priešuždegimines savybes. Dėl šių priežasčių „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.

Antroji vasaros pusė – tikras grybų rinkimo miškuose sezonas. Tačiau grybautojai rinkdami šias miško gėrybes gali susidurti su nematomomis problemomis, kurios gali pridaryti nemažai bėdos sveikatai. Laimei, save apsaugoti jie gali kreipdamiesi į Radiacinės saugos centrą. Lietuviai džaugiasi pilnomis pintinėmis uogų bei grybų.

Dažnam atrodo, kad sveika ir subalansuota mityba reikalauja daug laiko ir pastangų – būtina ne tik rasti optimalius maisto produktų derinius, bet ir pačiam ruošti kiekvieną patiekalą. Vis dėlto vasarą maitintis sveikai paprasta, nes galime džiaugtis šviežiu vaisių, uogų bei daržovių derliumi. Tačiau ką daryti šaltuoju sezonu? Maisto meistrai siūlo užšaldyti įvairius gamtos gėrybių derinius – šitaip vos per kelias minutes turėsite sotų, sveiką ir skanų patiekalą.

Ryškiosios šilauogės pasižymi ne tik nepaprastu skoniu, bet ir nauda sveikatai. Dėl gerųjų savybių kai kuriose šalyse šios uogos netgi vadinamos jaunystės uogomis. Be to, šilauogėmis galima gardinti pačius įvairiausius patiekalus – nuo pyragų iki kepsnių ar žuvies. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad uogos – neatsiejama vasarinio pirkinių krepšelio dalis. Naudingos sveikatai „Uogos  vasarą – tikrų tikriausias pirkinių krepšelio hitas.

Miškuose, vėluodamos kone 2 savaites, jau pasirodė pirmosios mėlynės. O už jų litrą uogautojai prašo ir 10-ies eurų. Kai, pavyzdžiui, pernai litrą mėlynių tokiu laiku buvo galima nusipirkti ir už 3 eurus. Uogautojai aiškina, kad kol kas uogų mažai, tad ir kaina aukšta. Jei užteks drėgmės ir netrūks šilumos, miško uogų, pasak uogautojų, turėtų būti gausu. O kai mėlynės ims sirpti gausiau ir kaina turėtų kristi.

Norintys iš sezoninių gėrybių pasiimti viską, kas geriausia, turėtų suklusti – parduotuvių lentynose jau atsirado ypač vertingų lietuviškų uogų, kurios dėl savo naudingų medžiagų gausos vadinamos „jaunystės šaltiniu“. Alytaus rajone sausmedžio uogas auginanti ir jas lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ tiekianti Laima Statutaitė džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių įvertina šių uogų skonį ir naudą organizmui.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Puikus ingredientas patiekalams Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių.

Pagaliau lysvėse prisirpo ir pirmosios lietuviškos braškės, o gyventojai, išsiilgę lauke saulės sunokintų uogų, jas graibstyte graibsto nuo prekystalių. Vilniečiai pinigų neskaičiuoja ir už jų kilogramą pasiryžę suploti kad ir 8 eurus, nors Marijampolėje tokios pat lietuviškos braškės kainuoja dvigubai pigiau. Mat marijampoliečiai sako, kad už jas tiesiog nemokėtų tiek, kiek įžūlesni prekeiviai lupa iš vilniečių. Pigiau nei vilniečiai braškes valgo ir Kauno, ir Panevėžio gyventojai.

Miškuose ir prekyvietėse pasirodė pirmosios miško žemuogės. O už jų litrą, pavyzdžiui, sostinėje, įžūlesnį prekeiviai prašo net 35 eurų. Uogautojai sako, kad pirmosios uogos visada brangiausios. Juolab kad šiais metais dėl šaltų ir lietingų orų žemuogės neskuba rausti ir nežinia, ar nesiliaujantys lietūs jų nesupūdys. Pirmosios vasaros miško uogos jau raudonuoja ir prekyvietėse. Už litrą Karolinos rinktų uogų sostinės Benedikto turguje tektų pakloti 35 eurus.

Trešnės – uogos, be kurių tiesiog neįsivaizduojama vasara. Prisirpusios ir kvapnios trešnės puikiai tiks tiek prie pusryčių košių, tiek saldžių kepinių ar traškių salotų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šviežios trešnės pasižymi ir nauda sveikatai. Jose gausu antioksidantų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų. Vasaros sezonu būtina skanauti šviežias uogas, tad trešnės galėtų būti vienas iš kasdienių pasirinkimų.

Laikinose prekyvietėse, prie parduotuvių, poilsio aikštelėse ar kitose sezoninės lauko prekybos vietose pirkėjams siūlomos braškės privalo atitikti kokybės, saugos ir ženklinimo reikalavimus. Todėl, jeigu turite išsaugoję pirkimo kvitą, nekokybiškas uogas galite iš karto grąžinti pardavėjui ir turite teisę atgauti sumokėtus pinigus arba gauti kitas kokybiškas braškes, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Uogos turi būti sausos, be šlapiuojančių vietų, pelėsio, puvinių.

Daugelį metų žmonės, namo parsinešę braškių, jas plauna tik su vandeniu, tačiau paaiškėjo, kad visą tą laiką jas plovėme netinkamai. Rachel Mansfield savo „Instagram“ paskyroje paaiškino, kaip reikėtų plauti šias uogas – stebėtina, bet tam reikia druskos. Rachel, kuri dalinasi receptais bei maisto nuotraukomis, turi savo tinklaraštį, savo sekėjams aiškino: „Sužinojau, kad aš netinkamai plaunu braškes. Aš jums parodysiu, kaip tinkamai jas nuplauti“, – tęsė ji, rankoje laikydama braškę.

Braškės – viena populiariausių ir mėgstamiausių vasaros uogų, puikiai tinkanti desertams arba kaip paprastas užkandis. Tačiau, kaip ir daugumos uogų, nuskintų braškių vartojimo laikas yra ribotas. Štai vienas triukas, kuris padės braškėms ilgiau išsilaikyti. Nesvarbu, ar mėgaujatės šviežiomis braškėmis ar su grietinėle, ar deserte – trumpas braškių galiojimo laikas gali sugadinti nuotaiką. Tačiau yra ką galima padaryti, kad jūsų braškės išsilaikytų ilgiau, rašoma express.co.uk.

Grybų ir uogų perdirbimu bei eksportu užsiimančios Lietuvos įmonės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje prarado pagrindinius produkcijos tiekėjus iš Rusijos ir Baltarusijos, atsiskaitymai su iki 80 proc. produkcijos tiekusiais partneriais tapo neįmanomi.

Vienomis saldžiausių laikomos vynuogių sultys drąsiai galėtų pretenduoti į deserto kategoriją – jos dažnai naudojamos įvairiems kokteiliams bei saldumynams ruošti. Vis dėlto, vynuogės yra ne tik saldžios, bet ir pasižymi  naudingais vitaminais bei mineralais. Kodėl verta vartoti vynuoges ir koks jų kiekis yra naudingas sveikatai, pataria gydytoja dietologė.

Anykštėnų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios braškės. Šiemet jos pradėtos skinti kone 2-iem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pasak augintojų, jei saulė lepins, derlius pirmųjų braškių planuojamas gausus. Sauja, tai yra 200 gramų dėžutė, pirmųjų braškių prekybos centre kainuoja 3 eurus. Daržininkė nuo svyrančių kekių kruopščiai atrenka ir skina tik prinokusias uogas.