uogos

INGREDIENTAI: 1 sauja aviečių 2 vienetai bananų 1 sauja juodųjų serbentų 0.5 litro pieno 1 vienetas ledų (vaniliniai, porcija) 1 sauja uogų (šilauogės) PARUOŠIMO BŪDAS: Bananus supjaustome, suberiame uogas , sudedame ledus ir supilame pieną. Viską suplakame.

INGREDIENTAI: 1 vienetas citrinų 200 gramų cukraus šiek tiek cukraus (apibarstymui) 3 vienetai kiaušinių 1 stiklinė kvietinių miltų 100 mililitrų grietinėlės (neriebi) 350 gramų varškės (liesa) 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus 20 gramų pudingo (vanilinis) šiek tiek uogų (šaldytos braškės, vyšnios, mėlynės ar pan.

INGREDIENTAI: 4 valgomieji šaukštai cukraus (baltasis) 4 valgomieji šaukštai cukraus (Danssukker „Farinas“) 3 valgomieji šaukštai kakavos 1 valgomasis šaukštas krakmolo (varškei) 1 sauja lazdyno reišutų (švieži) 4 vienetai kiaušinių 10 valgomųjų šaukštų kvietinių miltų 5 valgomieji šaukštai grietinėlės šiek tiek juodojo šokolado (puošimui) 400 gramų varškės („Presdent“) 180 gramų sviesto 2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių (lygūs) ...

INGREDIENTAI: šiek tiek cukraus pudros 50 gramų cukraus 2 vienetai kiaušinių 80 gramų kvietinių miltų 150 mililitrų pieno 3 valgomieji šaukštai ledų (vaniliniai) šiek tiek likerio (vyšnių arba apelsinų) šiek tiek druskos šiek tiek aliejaus 50 gramų sviesto 2 valgomieji šaukštai uogienės (Jūsų mėgstama) 250 gramų uogų (miško) PARUOŠIMO BŪDAS: Ištirpinkite sviestą ir sumaišykite jį su kiaušiniais, pienu, šiek tiek druskos bei miltai...

INGREDIENTAI: 1 pakelis tešlos (MANTINGA mielinė sluoksniuota) 1 vienetas kiaušinių šiek tiek cukraus pudros šiek tiek uogų (konservuotos) šiek tiek cukraus pudros Paruošimo laikas: Apie 30 min. Porcijų skaičius: 10 PARUOŠIMO BŪDAS: Tešlą iškočiokite iki 0,5 mm, o tada supjaustykite kvadratėliais. Kiekvieno kvadratėlio kampą įpjaukite įtrižai, i tada "malūnėlio" dalis lenkite įstrinai.

INGREDIENTAI: 2 pakeliai sausainių 1 sauja migdolų 90 gramų kondensuoto pieno 90 gramų sviesto 1 stiklinė bananų sulčių 4 pakeliai želės 250 gramų maskarponės sūrio 250 gramų jogurtinės grietinės 250 gramų grietinėlės 100 gramų kondensuoto pieno 6 valgomieji šaukštai auksaspalvio sirupo 2 valgomieji šaukštai vanilinio cukraus 1 vienetas žaliųjų citrinų 3 valgomieji šaukštai želatinos 100 gramų konservuotų persikų sirupo ...

INGREDIENTAI: šiek tiek cinamono 0.5 stiklinės cukraus 1 vienetas kiaušinių 1 stiklinė vandens šiek tiek druskos 3 stiklinės uogų (šviežios/šaldytos) 2 stiklinės grikių miltų PARUOŠIMO BŪDAS: Iš kiaušinio, vandens, miltų bei šiek tiek druskos paruošiame tešlą koldūnams. Saldžiam įdarui imame 3 stiklines šviežių arba šaldytų uogų (tinka juodieji serbentai, vyšnios be kauliukų, mėlynės, bruknės ir kt.

INGREDIENTAI: 200 mililitrų vandens 1 pakelis želės (mėgstamo skonio) 360 gramų jogurto šiek tiek uogų Paruošimo laikas: Apie 30 min. Porcijų skaičius: 6 PARUOŠIMO BŪDAS: Želės miltelius ištirpinti karštam vandeny,kai atvės dėti į šaldytuvą.Želei pradėjus tirštėti,pilam ją i plaktuvą ir suplakam kartu su jogurtu,plakti apie10 min.Suplakus supilti į formą ir padėti sustingti.Putėsiams pilnai sustingus galima uždėti mėgstamų uogų,jas užpilti žele sluoksniu.

INGREDIENTAI: 1 sauja uogų (vasaros) 300 gramų vaisių (mėgiami) 5 valgomieji šaukštai jogurto Paruošimo laikas: Apie 10 min. Porcijų skaičius: 2 PARUOŠIMO BŪDAS: Į stiklines gražiai sluoksniuoti supjaustytus vaisius, ant viršaus dėti smulkiai pjaustytas braškes ir užpilti viską jogurtu. Skanaus.

INGREDIENTAI: 1 stiklinė pieno 3 vienetai persikų 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus 1 saujelė uogų Paruošimo laikas: Apie 10 min. Porcijų skaičius: 3 PARUOŠIMO BŪDAS: Persikus nulupti, nuplauti, išimti kauliukus ir sutrinti smulkintuvu. Pasirinktas uogas (tiks ir trintos braškės) taip pat sutrinti į tyrę. Persikų ir uogų masę plaktuvu išplakti kartu su pienu ir cukrumi. Puošti šviežiomis uogomis, vaisiais, mėtos lapeliu.

INGREDIENTAI: 200 gramų pieno šiek tiek grietinėlės 200 gramų ledų 5 vienetai mėtų (lapai) 100 gramų uogų (miško) PARUOŠIMO BŪDAS: Sutrinti uogas. Į plaktuvą pilti pieną, dėti ledus, purkšti truputį grietinėlės ir viską gerai sumaišyti. Tada dėti 3 mėtos lapus, trintas miško uogas ir vėl sumaišyti. Patiekiant užpurkšti plaktos grietinėlės ir uždėti 2 mėtos lapus.

INGREDIENTAI: 200 gramų avižinių sausainių 50 gramų graikinių riešutų 200 gramų kondensuoto pieno 100 gramų sviesto 250 gramų maskarponės sūrio 250 gramų varškės 500 gramų grietinėlės 250 gramų jogurtinės grietinės 500 gramų konservuotų persikų 200 gramų uogų (Šaldytos ar šviežios (avietės, braškės)) 3 valgomieji šaukštai vanilinio cukraus 6 valgomieji šaukštai cukraus 300 gramų moliūgų (tarkuotas, virtas) 2 vienetai apelsinų ...

Daugelyje pasaulio šalių antrojo tipo diabetas pasiekė epidemijos lygį. Naujausiais skaičiavimais, 2025 metais diabetu sirgs 300 milijonų žmonių. Turint omenyje šią šokiruojančią statistiką, labai svarbu daryti viską, kad cukraus kiekis kraujyje nepakiltų ir nepakenktų sveikatai. Yra vienas gardus mažytis vaisius, kuris pasižymi ypatinga galia ir gali būti naudojamas cukraus kiekiui kraujyje mažinti. Diabeto valdymui mitybos svarbos pervertinti neįmanoma.

Visceraliniai riebalai laikomi vienais nuodingiausių organizmui riebalų, nes jie į kraują išskiria kenksmingas chemines medžiagas. Kuo ilgiau tai paliekama savieigai, tuo didesnė širdies priepuolio rizika. Logiškiausias būdas atsikratyti riebalų yra mankšta, tačiau tam tikri maisto produktai taip pat gali palengvinti riebalų deginimą.

Diabetas ištinka tuomet, kai organizme sutrinka insulinu vadinamo hormono gamyba. Šia liga sergančių pacientų insulinas yra arba neveiksmingas, arba jo nėra pakankamai, arba visai nėra. Insulinas leidžia kraujyje esančiam cukrui pateikti į kitas organizmo ląsteles. Diabetas – tai dažna liga, kuria vien Jungtinėje Karalystėje šiuo metu serga beveik penki milijonai žmonių, rašoma express.co.uk.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Manoma, kad kai kurių maisto produktų trūkumas gali būti susiję su psichologinėmis sveikatos problemomis, o tokie simptomai kaip nuovargis, depresija, nerimas ir plaukų slinkimas yra vieni iš ženklų, kurie parodo, kad žmogaus organizmas patiria didelį vitaminų trūkumą. Britų gydytojas Rupy sako, kad žmogaus psichologinė sveikata gali parodyti vitaminų trūkumą. Anot gydytojo: „Magnis, selenas, vitaminas D, visi šie vitaminai yra susiję su tuo, kad kartais galime jaustis įveikti psichologiškai.

Monika ir Marius Pociai putinų uogų ūkį pradėjo kurti savo prosenelių žemėje šalia Vilkijos. Pora TV3 „Svajonių ūkis“ papasakojo, kad idėja rimčiau užsiimti šių uogų auginimu jaunai šeimai kilo prieš šešerius metus, kai visą jų pagamintą sirupą parodos lankytojai tiesiog šluote iššlavė. Putinų uogos nuo senų laikų yra naudojamos liaudies medicinoje ir senovėje pelnytai buvo vadinamos vaistu nuo šimto ligų.

Gamta jas gausiai apdovanojo vitaminais, lemiančiais kiek rūgštoką skonį, todėl šios uogos ne visada būna pirmuoju saldesnių sodo gėrybių mėgėjų pasirinkimu. Tačiau veltui – šaltalankiai yra ne tik itin naudingi sveikatai, bet ir tinkamai paruošti išties stebina savo panaudojimo galimybėmis virtuvėje. Šių uogų derlius pradedamas nuimti antroje rugpjūčio pusėje ir baigiamas rugsėjo gale, dėl to dabar yra pats geriausias laikas mėgautis jų šviežumu, privalumais bei kulinariniu potencialu.

Vėstant orams, sveikatos žinovai ragina vartoti daugiau šaltalankių. Sauja per dieną, pasak jų, atstoja ir citrinų, ir svarainių ar serbentų valgymą, mat šaltalankiuose gausu vitamino C, kitų mums labai naudingų medžiagų.  Tiesa, bent jau kol kas oranžinio aukso prekyvietėse rasti sunku. Trūksta ir pamiškėse augančių uogų, jų šiemet mažai ir ūkininkų auginamose plantacijose. Šių uogų šiemet dėl sausros gamta pašykštėjo.

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Įsibėgėjus lietuviškų šilauogių sezonui jau nusistovėjo ir šių brangiausiomis vadinamų uogų kainos. Dabar turgavietėse miško mėlynės euru brangesnės nei lietuviškos šilauogės, šių kainos nuo 10 eurų už kilogramą krito perpus. O kai kuriuose šalies uogynuose, jei netingėsi skinti pats, šviežių uogų gali gauti ir dar pigiau. Panevėžietė Jurgita nuo krūmo skina vienas mėgstamiausių dukrytės uogų – šilauoges. Į Daumėnų uogų ūkį Panevėžio pakraštyje moteris uogauti važiuoja nebe pirmąkart.

Mėlynių supirkėjai pripažįsta, kad šiemet jų derlius gerokai mažesnis nei pernai, todėl jos kainuoja pusantro karto daugiau nei pernai. Verslą trikdo ir eilės pasienyje bei akyliau bankų tikrinami atsiskaitymai su Baltarusijos tiekėjais.  „Pernai buvo derlingi metai visoje Europoje, pasiūla buvo didesnė. Užtat šiemet kainos didesnės, nes yra uogų trūkumas. Maždaug vos ne pusantro karto pabrangusios mėlynes.

Vasarą galime mėgautis ne tik iš šiltųjų kraštų atvežtomis uogomis, bet išaugusiomis čia pat Lietuvoje. Įsibėgėjus lietuviškų braškių sezonui, dalį šių gamtos gėrybių namų šeimininkės stengiasi išsaugoti šaldiklyje, kad užtektų visiems metams. Šaldymas gali būti puikiu pasirinkimu, norintiems ilgesnį laiką išsaugoti įvairių uogų mitybinę vertę, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kurių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria nepamiršti prieš užšaldant.

Žagarėje prisirpo vyšnios ir gyventojų kiemus užplūdo kaliausės. Viena jų – rekordinė – daugiau nei pusšešto metro aukščio. Tačiau kodėl žagariečiai nesidžiaugia šių metų vyšnių derliumi? Kaliausių fabrikėlį įkūrusi Aušra Petrauskienė, Žagarėje vadinama tiesiog Kaliause, ar net Kaliausių karaliene, ruošiasi vakarui, kai Vyšnių šventės proga kartu su kaimynais ir kaliausėmis sės prie stalo ragauti žagarvyšnių uogienės arba kitaip vadinamos zaptės.

Dietologai ne šiaip sau sako, kad mėlynės yra vienos sveikatai naudingiausių uogų. Kodėl? Nes mėlynėse yra gausu antioksidantų, kurie yra labai naudingi bendrai organizmo sveikatai, rašoma eatthis.com. Mėlynės padeda širdžiai, kūnui ir smegenims – apie gydomąsias jų savybes daug kas net nežino! Štai kokiu poveikiu pasižymi mėlynės ir kodėl reikėtų jas valgyti reguliariai ir dažniau. Mėlynės mažina širdies ligų pavojų Mėlynės yra puikus polifenolių šaltinis.

Dzūkijoje pilnu tempu pradėjo dirbti grybų ir uogų supirktuvės. Tiesa, baravykų dar nedaug, tačiau voveraitės pradėjo dygti jau gerokai prieš Jonines. Iš pradžių žmonės labiau rinko sau pavalgyti. O dabar jau ir į supirktuves neša. Žmonės viliasi, kad ir šie metai bus tokie grybingi kaip pernai, kai rudenį gausiai baravykų užderėjo. Tuomet ir uždarbiai buvo įspūdingi – per dvi savaites gerokai per 1000 eurų. Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio grybų uogų supirktuvėje, verda darbas.

Šiltasis sezonas neatsiejamas nuo vasariškų uogų, o kartu su šviežiu jų derliumi prasideda ir uogienių bei džemų gamyba. Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad uogienes tikrai galima suderinti su sveika gyvensena – tereikia cukrų pakeisti natūraliais saldikliais, o skonį praturtinti netikėtais ingredientais. „Skanios ir kvapnios uogienės paslaptis – kokybiškos uogos ir tinkamas skonių balansas.

Miškuose jau prisirpo pirmosios mėlynės. Kol kas uogautojai jų prirenka vos kelis litrus, tad ir uogų kaina verčia iš koto. Vis tik nepaisant to, pirkėjai miško uogas perka nesiginčydami. Už stiklinaitę pirmųjų mėlynių Panevėžio turgavietėje uogautojai prašo 3 eurų, tiek pat kiek ir už žemuoges. Pirmosios uogos rinktos Panevėžio rajono miškuose. „Prasideda po truputį, galima pasirinkti po nedaug nuo ryto. Mes kiek iki 11 valandos parinkom.

Vasarą galime mėgautis ne tik iš šiltųjų kraštų atvežtomis uogomis, bet išaugusiomis čia pat Lietuvoje. Įsibėgėjus lietuviškų braškių sezonui, dalį šių gamtos gėrybių namų šeimininkės stengiasi išsaugoti šaldiklyje, kad užtektų visiems metams. Šaldymas gali būti puikiu pasirinkimu, norintiems ilgesnį laiką išsaugoti įvairių uogų mitybinę vertę, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kurių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria nepamiršti prieš užšaldant.

Gera žinia grybų ir uogų mėgėjams – grybavimo ir uogavimo sezonas pilnai atidarytas. Gausiai dygsta pirmosios voveraitės ir noksta saldžios kvapnios žemuogės. Šių gėrybių miškuose iš tiesų daug. Ir jei saulė neišdegins – grybų derlius bus išties gausus. Varėnos gyventojas Giedrius miške praleidžia labai daug laiko – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Miško gėrybės jam su žmona Irena – pragyvenimo šaltinis. Vyras skelbia: voveraičių sezonas atidarytas. Grybų Dzūkijos miškuose labai daug.

Ant prekystalių jau pasirodžiusios pirmosios lietuviškos braškės dalį tautiečių piktina kainomis. Jos kone dvigubai brangesnės nei graikiškos ar lenkiškos, tačiau dažnam lietuviui tai nė motais – už kilogramą jie pasiryžę sumokėti ir 7 eurus – žmonės įsitikinę – lietuviška braškė ir skanesnė, ir saldesnė. O štai Lenkiškos braškės nors ir pigesnės už lietuviškas, vis tiek mūsų turguose kainuoja tris kart daugiau nei braškės Lenkijoje čia pat už mūsų šalies sienos.

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir pardavimai, kurie šiltaisiais metų mėnesiais ženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau pačioje sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą.

Vartotojams siūlomos braškės turi būti nepažeistos, nesugedusios, nepradėjusios pūti, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, kenkėjų nepažeistu minkštimu, be perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio. Renkantis braškes, reikėtų žinoti, kad prekiauti uogomis, kurios turi akivaizdžių kokybės pažeidimų, yra draudžiama. Uogų šviežumą parodo žiedkočiai: jei jie sausi, nenuvytę ir tvirtai laikosi ant uogos – tokia braškė šviežia. Kokybiškas uogas galima atpažinti ir iš jų kvapo.

Ūkininkas Andrius Dilinda jau dešimt metų augina braškes šiltnamiuose. Ūkininkas ankstyvąsias braškes augina maišuose, pripildytuose durpių substrato su agroperlitu. Apie tai, kaip auginti, laistyti ir prižiūrėti braškes šiltnamiuose ūkininkas ir jo kolega braškių augintojas Audrius Giraitis sutiko papasakoti TV3 laidai „Svajonių ūkis“. Ūkininko A. Dilindos šiltnamiuose išvedžiotas kapiliarinis laistymas, tačiau jokiu būdu braškių nerekomenduojama perlieti.

Nors pavasariu už lango nekvepia, o atvėsęs oras vėl verčia trauktis pirštines ir kepures, Kėdainiuose pakvipo tikra vasara. Šiltnamiuose jau noksta pirmosios lietuviškos braškės. Raudonos uogos įspūdingo dydžio, kaip ir jų kaina šiemet nėra maža. Saldžios, didelės ir raudonos braškės jau skinamos Kėdainių krašte. Tiesa, šiltnamyje užaugintos lietuviškos uogos dar tik pačios pirmosios, tad jų negausų derlių kol kas skanaus Sigitos ir Nerijaus Žilinskų šeima.

Nei viena vasara nepraeina be kone populiariausios uogos – braškės, o šias uogas su pienu greičiausiai daugelis valgome nuo pat vaikystės. Dar maloniau, kai uogas valgome šviežiai nuskintas, tiesiai iš daržo.  Norintiems užsiauginti braškių, dabar tinkamas metas jas sodinti, o kad būtų lengviau, portalui tv3.lt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr.

Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė ragina skaitytojus žiemą nepraeiti pro kadagio uogas. Pasak moters, jos ypač vertingos mūsų organizmui. Žolininkė Jolanta sako, kad net ir žiemą galima uogauti. Pavyzdžiui, rinkti kadagio uogas, o tiksliau – jų riešutus. Pasak moters, vertėtų rinkti mėlynas, jau subrendusias uogas. Paragauti, ar jos saldžios ir aromatingos, sveikos. Tiesa, jų nevertėtų padauginti.

Šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė yra vitaminų bei kitų veikliųjų medžiagų saugykla. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, reiktų iš anksto prisirinkti šių gydančių ir organizmą stiprinančių gamtos gėrybių. Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių šeimos dygliuotas, 1,5–5 m aukščio krūmas. Šaknys virvinės su azotą kaupiančių bakterijų gumbeliais. Kamieno ir šakelių žievė rudai žalia ar tamsiai rudai pilka, o jaunų ūglių sidabriškai pilka.

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Antroje rudens pusėje, kai daugelis gamtos gėrybių jau nuimta, nepamirškime prisirinkti ir putinų uogų, kurios ypač naudingos sveikatai. Putino uogos sunoksta rugsėjį, o raudonos uogų kekės pamiškėse, paupių slėniuose iš toli švyti net vėlyvą rudenį, kai nukrinta medžių lapai.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šermukšniai.  Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Turbūt ne vienam tobulas rytas asocijuojasi su kaimo ramybe ir neskubėjimu, ilgais pokalbiais, vėlyvais pusryčiais valgant blynus su uogiene. O jei ji primena tokią, kokią vaikystėje patiekdavo močiutė... Į panašius prisiminimus žmones nukelia Genovaitė Sakalauskienė, kuri jau dešimtmetį iš ekologiškai auginamų uogų kitiems dovanoja saldžias ir nostalgiją keliančias akimirkas.

Žmonės vis dar plūsta į miškus uogauti, grybauti ar tiesiog pasivaikščioti ir dažnai nesusimąsto apie juose tykančius pavojus. Vilnietė Milda Jackevičiūtė-Šmatavičienė prieš kelias dienas buvo itin išsigandusi, mat jos beveik dvejų metukų dukrelė miške suvalgė pakalnučių uogų, dėl ko mergaitei net teko ligoninėje plauti skrandį. Gamtininkas A. Kulbis patikina, kad šios uogos yra labai pavojingos ir jas vaikai lengvai gali supainioti su kitomis uogomis, pavyzdžiui, bruknėmis.

Vasara spėjo prabėgti. Tai turbūt skaniausias, sveikiausias ir naudingiausias metų laikas dovanojamas gamtos. Imame rudeninį derlių ir jau galbūt mėgaujamės vasaros gėrybių atsargomis, kurias sudžiovinome, užšaldėme ar konservavome. Ką naudinga pasiimti iš vasaros ir įtraukti į savo valgiaraštį imuninės sistemos stiprinimui? Braškės Braškė – viena mėgstamiausių uogų. Tai puikus antioksidantų šaltinis. Joje gausu vitamino C, taip pat ji yra praturtinta folio rūgšties, kalio.