ukrainiečiai

Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama laikinoji apsauga vieneriems metams, prireikus ji galės būti pratęsta dar vieneriems metams. Laikinosios apsaugos suteikimas konkrečiam užsieniečiui yra procesas, kuris vyksta etapais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina, kokia socialinė parama ar užimtumo priemonės užsieniečiams, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, priklauso skirtingame šio proceso etape.

Vilnietės Danguolės virtuvėje apetitą žadina gardus ukrainietiškų barščių kvapas. Juos gamina į Vilnių iš Kyjivo atvykusi ukrainietė Julia, kurią kartu su 9 metų sūnumi Danguolė į savo namus priėmė dar prieš savaitę. Danguolė sako, kad per tą savaitę ukrainietė lepina jos šeimą skirtingais ukrainietiškais skanėstais. „Kiekvieną dieną aš jaučiuosi kaip į svečius grįždama, nes padaro arbatos, pyragų pridaryta, aš net pati jaučiuosi skolinga“, – sako Danguolė.

Lietuva gali priimti apie 30 tūkst. ukrainiečių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, 4 tūkst. – į darželius, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiandien turime beveik 12 tūkst. vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3,5 tūkst., jų yra daugiau lankančių mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja“, – per Seimo posėdį antradienį sakė J. Šiugždinienė.

Odesoje profesionalus karys Jurijus ne tik ginklu gina tėvynę, bet ir traukia tautos vienybės simboliu tapusias dainas. Prasidėjus karui Jurijus savo dainomis užkariavo ir televizijos ekranus, ir socialinius tinklus, ir kasdien sulaukia tūkstančių komentarų ir laiškų. Išskirtiniame interviu TV3 žinioms Ukrainos legenda tapęs laisvės gynėjas pasakoja, kaip muzika atsirado jo gyvenime ir kodėl ji tokia svarbi dabar, kai šalyje vyksta karas.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10,8 tūkst. atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis. „Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc.

Pusiaukėlės namams planuotose skirti patalpose Kauno rajone, Girionių kaime, turėtų įsikurti Ukrainos karo pabėgėliai. Kaip pirmadienį informavo Teisingumo ministerija, kartu su Kalėjimų departamento vadovybe bei Kauno rajono savivaldybe, atsižvelgus į situaciją, prioritetą nuspręsta teikti ukrainiečiams, bėgantiems nuo brutalios Rusijos vykdomos karinės agresijos.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Nuo karo siaubo bėgančių ukrainiečių istorijos – baisesnės viena už kitą. Žmonės pasakoja, kad karui prasidėjus reikėjo ne kartą bėgti iš namų ir slėptis, o galiausiai atsiradus galimybei pebėgti iš šalies, reikėjo ištverti alinančią kelionę. Į Lietuvą iki penktadienio atvyko daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių. Tačiau tai tik skaičiai. Mūsų pašnekovė Liudmila yra viena iš jų. Ją sutikome lankydamiesi ukrainiečių registracijos centre Vilniuje.

Po dvejų metų pertraukos į Kauną grįžusi Kazimiero mugė sulaukė tūkstančių lankytojų. Gausybė jų skubėjo už auką ragauti ir ukrainietiškų barščių. Akcijos rengėjai išdalijo daugiau kaip toną sriubos – puspenkto tūkstančio porcijų. Į mugę plūsta tūkstančiai kauniečių – kas gardėsių ar dirbinių pirkti, o kas prie barščių rikiuojasi ir taip remia Ukrainą. „Labai juos myliu ir jie labai geri žmonės, ir man labai gaila jųjų“, – sakė vienas mugės lankytojas.

Kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ukrainietis atsineša savo istoriją. Skirtingos žmonių patirtys, skirtingi regionai, kur jie gyveno, skirtinga padėtis iki karo. Štai Nastia vos dviem dienoms iki Rusijos pradėto karo susižadėjo. Jos sužadėtinio šalia nėra – jis liko ginti tėvynės. Tačiau vyrą Nastiai primena ant piršto užmautas žiedas. Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.

Vis daugiau įstaigų Lietuvoje kviečia į darbus ukrainiečius. Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat paskelbė pasirengusi padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos medikams. „Mes mielai kviečiame jungtis prie mūsų ligoninės kolektyvo. Norinčius įsidarbinti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje arba žinančius, kam ši informacija gali būti aktuali, kviečiame kreiptis į Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo skyrių, el. paštu: rimantas.trota@panevezioligonine.

Kitą savaitgalį Lietuvoje Maisto bankas organizuos maisto rinkimo akciją, kurios metu prašoma aukoti ilgo galiojimo maisto produktų.  Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius sako, kad produktai bus skirti tiek nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, tiek nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. „Mes koordinuotai organizuosime milžinišką maisto banko akciją.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektams, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį į šalį atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų sveikatos paslaugų finansavimą. Numatoma, kad ir pasibaigus ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties sąlygoms būtų garantuotos būtinosios paslaugos. Už tokį pasiūlymą iš 96 parlamentarų 88 balsavo „už“, 7 susilaikė. Projektas komitete ketinamas svarstyti balandžio pradžioje.

Lietuvą užplūdus nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams, lietuviai susitelkė ir stojo jiems padėti. Vis dėlto ukrainiečių registracijos centre Vilniuje dirbantys kai kurie savanoriai nebeištvėrė ir tikina, kad jų ir gyventojų pagalbai Vilniuje yra atsukama nugara.

Iš karo zonų traukiasi įvairaus amžiaus ukrainiečiai: nuo suaugusiųjų iki beglobių vaikų. Lietuvą jau pasiekė 239 nelydimi mažieji karo pabėgėliai. Dalis jų apgyvendinti su artimais žmonėmis, giminaičiais, bet norą priglausti išreiškė ir beveik 1 tūkst. Lietuvos šeimų. Iki šiol 904 šeimos išreiškė norą globoti iš Ukrainos atvykusius vaikus.

Rasti ir išsinuomoti butą Vilniuje – nelengva užduotis. Tačiau paieškos tampa gerokai keblesnės, jei pastogės nori nuo karo pabėgęs ukrainietis. Nuomotojai iškart „pastato ausis“, jei butą išsinuomoti ketina ne lietuvis, o galiausiai atsisako būstą net aprodyti. Tokia situacija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo ir šeima iš Ukrainos, mėginusi išsinuomoti butą Vilniuje, bet kaskart atsimušdavo į akligatvį, todėl nusprendė iš viso palikti Lietuvą ir išvykti į Italiją.

Dėl karo Ukrainoje šalies gyventojams kilo nemažai klausimų: kaip gauti ar įsigyti kalio jodido tablečių, ar galima paremti ukrainiečius perkant jiems vaistus, ar vaistinės tikrai pašalino visas rusiškas prekes. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Kalio jodido tabletės  Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių.

Lietuviai tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams, bet vien gerų norų nepakanka. Šaukštas deguto statinę medaus pagadina – Klaipėdos rajone net kelios ukrainiečių šeimos liko nuskriaustos. Meras pažėrė įvykių detalių ir kartojo, kad gyventojams reikia prisiimti atsakomybę, jei nusprendžia priglausti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Ne visi, kas padeda ukrainiečiams, turi dorų intencijų. Atsiranda žmonių, norinčių pasipelnyti iš kito nelaimės, įtaria Klaipėdos rajono meras.

Dėl karo Ukrainoje į Lietuvą ir toliau plūsta pabėgėliai, kurie čia sulaukia laikino prieglobsčio ir kitokios pagalbos. Savo namuose apgyvendinę pabėgėlius gyventojai pastebėjo, kad įvairūs garsai juos gąsdina. Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė tvirtino, kad seniūnijoje prieglobstį radusios mamos su mažais vaikais jautriai reaguoja į garsus, kurie jiems primena šūvius ir bombardavimą.

Lietuvoje jau registruota apie 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jiems užtikrinamos socialinės garantijos ir galimybė dirbti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama delegacija aptarė karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį.  Pasak ministrės, Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų milijonams taikios tautos žmonių.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas. Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Vyriausybė pritarė pateiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios, tikimasi, padės pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų iš užsienio, o taip pat pagelbės nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. „Tikimės, kad atvykimo išmoka iš užsienio atvykusiems darbuotojams ir juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata ir padės į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iš Ukrainos atvykstantiems karo pabėgėliams suteikti socialines garantijas, tarp kurių – įvairios išmokos, kompensacijos už komunalines paslaugas, nuomą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė posėdyje teigė, kad pabėgėliams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bus suteikta teisė gauti išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vienkartinę įsikūrimo paramą.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Trys ukrainiečiai savanoriai žuvo, kai juos, vykstančius automobiliu pamaitinus benamius šunis, sušaudė rusų kariai.  Serhiy Ustymenko, Maksymas Kuzmenko ir Anastasija Yalanska automobiliu važiavo aplankyti Ustymenko tėvų, kai rusų tankas ėmė šaudyti į jų automobilį. Visi jie žuvo iškart, o jų kūnus Serhiy tėvas paslėpė savo rūsyje.  Maxymo draugas Dmytro Zubkovas „Kyiv Independent“ sakė, jog rusų kariai niekaip negalėjo šios trijulės supainioti su kareiviais.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba. „Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

Nuo šiol visiems Ukrainos pilietybę turintiems asmenims Vilniuje viešasis transportas ir savivaldybei priklausantys muziejai bus nemokami. Miesto meras Remigijus Šimašius ragina šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitas įstaigas. Vilnius padės ukrainiečiams ne tik įsikurti, bet ir gyventi čia, savo socialinio tinklo paskyroje šeštadienį rašė Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius.

Palikusios vyrus ginti tėvynės, Ukrainos moterys gelbėja šeimą – čiumpa vaikus, senelius ir masiškai traukia į Vakarų šalis. Nuo karo bėgančios šeimos viena po kitos pasiekia Lietuvą, tačiau net ir čia, būdami saugūs, pabėgėliai neranda ramybės. Net radę priebėgą Trakų krašte, ukrainiečiai vis tiek lieja širdgėlą ir negali pamiršti niokojamos tėvynės vaizdų. Vietą, kur apsistojo 2 ukrainiečių šeimos, supa miškai, kalvos papėdėje plyti ežeras, pievose ganosi elniai.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Lietuvos įsteigtame registracijos centre Alytuje kol kas nesiregistravo nė vienas pabėgėlis iš Rusijos užpultos Ukrainos, tačiau vakare nusileido lėktuvas iš Madeiros su 70 ukrainiečių, dar 100 žmonių per nevyriausybinę organizaciją registravosi dėl pagalbos, pranešė vidaus reikalų ministrė.

Ukrainoje pirmadienį mirė civilis ukrainietis, anksčiau sužeistas per artilerijos ataką vyriausybės kontroliuojamoje gyvenvietėje, pranešė pareigūnai.  Šis incidentas įvyko augant nerimui dėl gresiančios Rusijos pajėgų invazijos. Vietos pareigūnai pranešė, kad civilis žuvo per ataką Novoluhanske, už 35 km į šiaurę nuo separatistų kontroliuojamo Donecko.

Lietuva dėlioja visus įmanomus scenarijus, ką reiktų daryti, jei konflikto su Ukraina atveju į šalį plūsteltų pabėgėliai. Kaimyninė Lenkija prieš porą dienų paskelbė, kad kritiniu atvejų į jų šalį gali atvykti apie milijoną pabėgėlių. Lietuva svarsto, kad mūsų sienas galėtų kirsti nuo 3 iki 30 tūkst. ukrainiečių. Tiesa, savivaldybės pasirengusios priimti tik apie 6 tūkst., o kitiems laikinai gali tekti glaustis ir angaruose ar sporto salėse.

Kalvarijos užkardos pareigūnai pasienyje su Lenkija sulaikė tris ukrainiečius, įtariama, organizavusius ir vykdžiusius neteisėtą Irako piliečių šeimos gabenimą į Vakarų Europą. Pirmadienio naktį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai patruliavo ties Kalvarijos savivaldybės Žiogaičių kaimu. Čia einantis kelias nuo šio kaimo veda tiesiai į Lenkijos teritoriją.

Penktadienį netoli sienos su Lenkija buvo sulaikyti du neleistinoje vietoje ją kirtę ukrainiečiai.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 28-erių ir 38-erių metų Ukrainos piliečiai buvo sulaikyti netoli Senosios Radiškės kaimo, jų asmens dokumentai buvo tvarkingi.  Anot pasieniečių, Vilniuje esančioje mėsos perdirbimo įmonėje ketinę įsidarbinti ukrainiečiai iš Lenkijos atėjo mišku palei geležinkelio bėgius.

Lietuvai ir Ukrainai ratifikavus susitarimą dėl įdarbinimo sąlygų, į šalį dirbti atvykstantys ukrainiečiai turės būti geriau informuojami apie darbo sąlygas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Paryžius tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigiamai sureaguos į ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, kaip užbaigti penkerius metus trunkantį Maskvos ir Kijevo konfliktą, antradienį pareiškė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą pirmadienį savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priims V. Putiną, atvykstantį reto vizito į Vakarų šalį.

Naktinė avarija Vilniuje: ukrainiečiai su „Volkswagen" automobiliu rėžėsi į stulpą. Per avariją sudaužytas automobilis, nukentėjo keleivis. Naktį Vilniuje sumaitotas „VW Passat“: per avariją visai išlūžo ratas, keleivio pusė visa suknežinta, tačiau stulpas atlaikė. Prieš vidurnaktį pranešta, kad galimai girtas vairuotojas Oslo gatvėje trenkėsi į stulpą. Smūgis buvo labai smarkus: išvažiuodamas iš Oslo gatvės vairuotojas nulėkė nuo šlaito, rėžėsi į apšvietimo stulpą ir įlėkė Laisvės prospektą.

Antradienį prieš vidurnaktį pranešta, kad Vilniuje galimai girtas vairuotojas Oslo gatvėje trenkėsi į stulpą. Smūgis buvo labai smarkus: išvažiuodamas iš Oslo gatvės vairuotojas nulėkė nuo šlaito, rėžėsi į apšvietimo stulpą ir įlėkė Laisvės prospektą. Per avariją visai išlūžo ratas, o stulpas atlaikė. Laimė, naktį čia nebuvo pėsčiųjų, nepasipainiojo ir kita mašina. Pirmieji įvykio vietoje atsidūrė pro šalį važiavę medikai. Jiems pavyko patiems ištraukti keleivį, vairuotojas nesužeistas.

Nuo šiol visi Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai turės turėti tokias pačias darbo sąlygas kaip ir lietuviai, o jų atlyginimas už tą patį darbą negalės skirtis. Tai numato dvišalė Lietuvos ir Ukrainos sutartis, kurią antradienį ratifikavo Seimas. Už tai, kad sutartis būtų ratifikuota balsavo visi 98 balsavime dalyvavę parlamentarai. Lietuvoje ši sutartis vertinama teigiamai, tačiau profesinės sąjungos įspėja, kad vien dokumento neužteks.

Žmonės, kurie dirba pusę paros ir visą savaitę be poilsio dienų – taip skelbimuose pristatomi darbuotojai iš Ukrainos. Verslininkai viliojami pigiais ir efektyviais darbuotojais, o tokius skelbimus dedantis žmogus nemato nieko blogo, esą jauni ukrainiečiai nori užsidirbti ir gali dirbti daug.

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė Migracijos departamentas. Anot jo, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 17 tūkst. ukrainiečių, tai yra maždaug 42 proc. daugiau, nei prieš metus. Į Lietuvą atvykusių Rusijos piliečių bendruomenė siekia beveik 12,5 tūkst. žmonių, tai – beveik 3 proc. mažiau, nei 2018 metais. Beveik tiek pat Lietuvoje gyvena atvykusių baltarusių, jų skaičius per metus išaugo trečdaliu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, kad Lietuvoje ir Lenkijoje veikiančios tarpininkavimo bendrovės galėjo nelegaliai Lietuvoje įdarbinti 39 Ukrainos piliečius ir neatsiskaityti su jais. Po FNTT apsilankymo pinigus ukrainiečiai atgavo. FNTT pirmadienį pranešė savo iniciatyva pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir svetimo turto iššvaistymo. Įtariamos tarpininkavimo įmonės priklauso Lietuvos ir Ukrainos piliečiams.

Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams už tokį patį darbą toje pačioje įmonėje darbdaviai negalės mokėti mažesnį minimalų atlyginimą nei vietos gyventojams. Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitarime dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje, kurį penktadienį Kijeve pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Lietuvos statybų bendrovėms susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, vis dažniau trūkstamas darbo vietas užpildo ukrainiečiai. Migracijos departamentas prognozuoja, jog į Lietuvą atvykstančių dirbti Ukrainos piliečių skaičius ateinančiais metais augs 30-50 procentų. Departamento duomenimis, per 7 mėnesius užsieniečiams dirbti Lietuvoje išduota 22, 2 tūkst. vizų, iš kurių maždaug 80 proc. – ukrainiečiams. Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje.