ukrainiečiai

Kai kuriuose Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriuose pacientai jau galėjo susipažinti su ligoninėje dirbančiomis, nuoširdumu spinduliuojančiomis ukrainietėmis. Į ligoninės kolektyvą įsiliejo ir pagalbinės darbuotojos, ir savanoriai. Balandžio mėnesio pradžioje darbą čia pradėjo Kateryna Berestova ir Natalija Pavlenko. Kateryna įsiliejo į Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus veiklą, o Natalija savo žiniomis ir gebėjimais pastiprina Ortopedijos-traumatologijos centro darbą.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui kompensacijos bus mokamos ilgiau – pusę metų vietoje iki šiol numatytų trijų mėnesių, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak ministerijos, būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, savivaldybėms turėtų teikti prašymus kompensacijoms gauti, o kompensacijas jau gaunantys – kreiptis dėl jų pratęsimo.

Sumažėjus pabėgėlių srautams, Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, Ukrainos piliečiai laikinai apgyvendinami Alytaus ir Kauno miestų laikinojo apgyvendinimo centruose. Naujai atvykusių į Vilnių karo pabėgėlių pavėžėjimu iki Alytaus ar Kauno pasirūpina Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniuje, Blindžių g. 24A nebelieka iki tol veikusio laikinojo registracijos centro, o kartu nebeteikiama ir laikinojo apgyvendinimo centre paslauga.

Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie yra registravęsi Užimtumo tarnyboje, o trečdalis nėra apsisprendę dėl ateities. Tokius duomenis trečiadienį skelbia apklausą atlikusi Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, ateitį su Lietuva sieja 17 proc. šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių, o 31 proc. nėra apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo planų. Gegužę atliktoje Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Prieš dvejus metus atidarę pirmąjį romų restoraną Lietuvoje, šiandien žinomas Lietuvos romas Ištvanas Kvik su kolega Veslav Dudzinski atveria antrojo restorano duris. Tai dar vienas socialinis verslas, kuriame darbą rado ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai. I.Kvik sako, kad tai restoranas, kuriame dirba žmonės, o ne tautos. Šį trečiadienį restoranas plačiai atvers duris atidarymo metu.

Pabėgusi nuo karo Ukrainoje, ukrainiečių šeima buvo apgyvendina viename iš savivaldybės būstų Škotijoje. Tačiau šeimai teko smarkiai nusivilti buto sąlygomis – šaldytuve buvo paliktas rūgti ne tik senas pienas, bet ir vystyklai. Iš karo siaubiamos šalies į Škotiją pabėgo keturių asmenų šeima – 31-erių Valerija Liukovič, jos vaikas bei vyras ir sunkų neįgalumą turintis jos tėvas. Šeima nuo karo bėgo į Jungtinę Karalystę todėl, kad čia gyvena moters mama Tamara.

Ukrainiečiams išdalinta daugiau nei 10 tūkst. prekybos centrų kortelių, su kuriomis jie gali savarankiškai įsigyti jiems reikalingiausių prekių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Užtikriname būtinąją pagalbą nuo karo pabėgusiems žmonėms: apgyvendiname, pasirūpiname maistu, pasiūlome darbus jiems ir ugdymo įstaigas vaikams.

Iš mokyklų, kuriuose mokosi ukrainiečių vaikai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pareikalavo vaikų pasiekimus įrodančių dokumentų iš jų mokyklų Ukrainoje. Mokyklų direktoriai sako, kad tokia biurokratija yra neadekvati ir nesuprantama, mat iš sugriautų mokyklų Mariupolyje gauti kokius nors dokumentus neįmanoma. Mokykloms kliūva ir ukrainiečių ugdymui skiriamų papildomų lėšų tvarka – esą su ukrainiečiais dirbančių mokytojų priedams kai kuriose mokyklose lieka vos po 15–20 eurų.

Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai gali pasinaudoti dar dviem finansinėmis pagalbos priemonėmis. Naujieji sostinės gyventojai jau gali teikti prašymus  dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir kompensacijos vaiko ikimokyklinio  ar  priešmokyklinio ugdymo išlaidoms padengti. „Sostinėje prieglobstį radusiems ukrainiečiams, nuslūgus patirtam siaubui ir radus saugų prieglobstį, tenka spręsti klausimą, kaip išgyventi ir atsistoti ant kojų svetimoje šalyje.

Nacionalinė švietimo agentūra kviečia teikti projektus, skirtus nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų emocinei sveikatai, lietuvių kalbos mokymui. Kaip antradienį pranešė NŠA, iš viso šiems tikslams numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gegužės 20-osios. „Pagrindiniai tikslai – mokyti vaikus lietuvių kalbos ir stiprinti teigiamą emocinę jų būseną“, – teigia NŠA.

„Mums čia labai patinka“, – ištarė Vilniuje stovyklaujančių Ukrainos lengvaatlečių būrys. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) suteikė galimybę karo krečiamos tautos sportininkams vasaros sezonui ruoštis mūsų šalyje. Į Lietuvą atvyko daugiau nei 20 lengvaatlečių, kurių dauguma ištvermės rungčių atstovai, besiruošiantys mėnesio pabaigoje Prancūzijoje vyksiančioms Europos 10 000 m bėgimo taurės varžyboms.

Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė 500 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre, o tuo pačiu – didinti apgyvendinimo vietų skaičių kitiems užsieniečiams. „Džiaugiuosi, kad Europos Tarybos vystomasis bankas išgirdo mūsų prašymą skirti lėšų kokybiškai priimti žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje.

Į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams padeda tiek įvairios organizacijos, tiek pavieniai žmonės. Tačiau kol vieni aukoja paskutinius pinigus, priima gyventi į savo namus ir nieko iš jų neprašo, kiti – bando iš ukrainiečių pasipelnyti. Siūlo jiems gyvenimui nepritaikytus kambarius, prašo susimokėti nuomą. Būsto ukrainietei ieškanti vilnietė pastebėjo, kad žmonės nori gauti ne tik išmoką už jos apgyvendinimą, bet ir nuomos mokestį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė gamtinio rezervato išplėtimui Alytaus rajone esančiame viename vertingiausių šalies miškų – Punios šile. Numatyta rezervatą išplėsti nuo 456,95 hektaro iki 2237,13 ha – tokiu atveju rezervatas apims beveik visą Nemuno juosiamo miško plotą. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad išplėtus rezervatą, Punios šilo lankymas bus apribotas, tačiau ateityje ketinama rasti kompromisą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“. V. Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją. Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Ukrainietės Marinos Fursovos akyse – nevilties ir padėkos ašaros. Į Lietuvą nuo karo pabėgusi mama laidai „Karštai su tv3.lt“ sakė esanti dėkinga, kad su dviem dukrom čia gavo prieglobstį, o naktimis nebereikia krūpčioti nuo raketų sprogimų, griūvančių namų ir dūžtančių langų garsų. Į Lietuvą Marina atvyko iš šalia Kyjivo esančio Bela Cerkvos miestelio. Jau pirmomis karo dienomis moteriai ir jos vaikučiams teko patirti tikrą siaubą.

Prieglobstį nuo karo Vilniuje radę pabėgėliai iš Ukrainos šeštadienį surengė padėkos akciją – miesto tvarkymo talką. Daugiau nei 100 sostinėje apsistojusių ukrainiečių nuo ryto tvarkė Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijas, rašoma pranešime spaudai. „Visų ukrainiečių vardu norime padėkoti vilniečiams už šilumą, gerumą, rūpestį, suteiktą jausmą, kad esame namuose ir didžiulį palaikymą.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas. Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

„Noriu pasidalinti įvykiu, kuris man nutiko atėjus pasikirpti plaukų. Nors niekada į kalbas su grožio meistrėmis nesileidžiu, šį kartą, deja, pasigailėjau net ir prasižiojusi“, – rašo Kristina iš Alytaus. Neturiu savo nuolatinės meistrės, todėl dažniausiai einu ten, kur būna laisva vieta ir man tinkamas laikas. Atėjusi pas vieną tokią meistrę, deja, turėjau išeiti su nepabaigtais džiovinti plaukais, nes nebegalėjau klausyti, ką ji šneka.

Virtuali ligoninė, nemokamas „Airbnb“ pabėgėliams, humanitarinės pagalbos kortelė – nuo ​​Rusijos karo Ukrainoje pradžios Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų atsirado dešimtys projektų, skirtų padėti nukentėjusiems nuo karo. Tokios iniciatyvos leidžia šeimai iš Ukrainos susirasti būstą bet kurioje pasaulio vietoje ir gauti nemokamą gydytojo konsultaciją, skelbia BBC.

Prasidėjus karui Ukrainoje knygų rinka šiek tiek sustojo: žmonės mažiau skaitė, labiau domėjosi istorinėmis, karo knygomis, o kai kurie karo akivaizdoje domėjosi Europos ir Lietuvos kelių žemėlapiais. Knygynai pripažįsta, kad knygų kainos kyla, atskleidžia, kokia literatūra populiariausia ir atneša daugiausia pelno. Knygynams atsisakius rusiškų knygų ir didėjant ukrainietiškų knygų paklausai, karo pabėgėliams neturi ko pasiūlyti.

Ukrainos kariai atvyko į Jungtinę Karalystę apmokymų, kaip naudotis britų siunčiamais šarvuočiais, jų šaliai kariaujant su Rusija, pranešė britų premjeras Borisas Johnsonas Borisas Džonsonas. Prajusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.

Augant Vakarų karinei paramai Ukrainai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalis gali apmokyti ukrainiečių karius naudotis modernia teikiama ginkluote ir taip plėsti dabartinę treniruočių programą.

Savanorė Lilija Jaroševskaja pusantro mėnesio ieškojo savo brolio Deniso, kuris pirmosiomis karo dienomis dingo netoli Bučos miesto Kijevo srityje. „Volyn Post“ ji papasakojo, kuo šios paieškos baigėsi. Pasak jos, praėjusį rudenį Denisas su šeima persikėlė gyventi į namą Mirotskos kaime, netoli nuo Bučos. Jau pirmosiomis karo dienomis įsibrovėliai pradėjo užimti kai kurias Kijevo srities gyvenvietes: prasidėjo mūšiai dėl Bučos ir aplinkinių kaimų.

Ukrainietė 12-os metų Kira Obedinsky patyrė sužeidimus sprogimo metu, kuomet po tėvo mirties ji bandė pabėgti iš Mariupolio. Mergaitė yra viena iš tūkstančio ukrainiečių vaikų, likusių be tėvų, kurie per prievarta yra išvežami į Rusijoje esančius vaikų namus. 12 metų Kira Obedinsky neteko savo mamos, kuomet buvo dar visai kūdikis. Mergaitė visai neseniai neteko ir savo tėvo Jevhen, kuris žuvo kovo mėnesį, kuomet į miestą veržėsi Rusijos pajėgos.

Norint sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių vaikams lankyti darželius, svarstoma didinti higienos normą, nustatančią maksimalų darželinukų skaičių grupėse, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Yra svarstoma, kaip spręsti klausimą dėl Ukrainos vaikų. Tai jauniausiose grupėse yra pasiūlymas, kad galbūt tos grupės galėtų būti didinamos nuo 15 iki 17, vyresnių – nuo 20 iki 22“, – žurnalistams šią savaitę sakė A. Dulkys, jo pasisakymą pirmadienį reportaže transliavo LRT.

„Labiausiai mus nustebino lietuviška tradicija ridenti margučius. Ukrainoje tokios nėra. Mes tik varžomės, kurio kiaušinis tvirtesnis, bet čia visai kitas potyris!“, – patikino su dviem mažais vaikučiais Lietuvoje prieglobstį radusi ir iniciatyvių žmonių surengtoje abiems tautoms skirtoje Velykų šventėje sudalyvavusi ukrainietė Aleksandra Ladygina.

Nuo karo iš savo šalies į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai intensyviai ieškosi darbo. Ieškodami, kur gyvens, ves vaikus į mokyklas ir darželius, vis daugiau kreipiasi ir į užimtumo tarnybas ar tiesiogiai ieško kontaktų su potencialiais darbdaviais. Realybė tokia, kad retas gali rasti darbą, kurį dirbo tėvynėje, pagal savo specialybę, tad tenka pradėti nuo paprasčiausių ir už minimalų atlyginimą.  Ukrainietė Valentina jau beveik mėnesį Lietuvoje.

Kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariai paliko Novyj Bykiv kaimą, Natalija Samson grįžo į namus ir pamatė, kad jos kvepalai, papuošalai, vynas, paspirtukas, naujos pagalvėlės ir senų monetų kolekcija buvo pavogti, rašo „The Guardian“. Po kelių dienų ji nuėjo į kaimo mokyklą, kur dirba direktoriaus pavaduotoja, ir sužinojo, kad rusai pavogė daugumą kompiuterių, projektorių ir kitos elektroninės įrangos.

Augant lankytojų srautui apsilankymas Naglių gamtinio rezervato pažintiniame take sezono metu vėl tampa mokamas, o bilietus lankytojams pardavinės įdarbintos ukrainietės. Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.  „Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas.

Antradienio rytą Plungės ugniagesiai skubėjo gelbėti Lietuvoje dirbantį ukrainietį. Jauną vyrą gilioje tranšėjoje užgriuvo ir sužalojo žemės. Teigiama, kad jei ne gelbėtojų operatyvumas ir profesionalumas, ši nelaimė galėjo baigtis kur kas skaudesnėmis pasekmėmis. Apie šiaurinėje Plungės miesto dalyje darbo metų įvykusią nelaimę bendrosios pagalbos telefono numeriu 112 pranešta antradienio rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta jautrus Ukrainos kario susitikimas su gimdymo namuose esančia savo žmona. Šiuo vaizdo įrašu pasidalino ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Socialiniame tinkle vaizdo įrašą įkėlęs interneto vartotojas teigė, kad vyras pas savo mylimąją atvyko tiesiai iš karo fronto. Vaizdo įraše matyti, kaip raudonų rožių puokšte nešinas vyras įeina į gimdymo namų palatą, kur pradžiugina gimdyti besiruošiančią savo žmoną.

Prokremliškų pažiūrų Ukrainos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčukas antradienį buvo sučiuptas Ukrainos saugumo tarnybos.  Tiesa, sučiupto vyro nuotrauka pasklido internete, ukrainiečius prajuokino jo išvaizda. Žmonės ėmė kurti juokingus paveikslėlius su oligarcho atvaizdu.

Lietuvoje registruota jau virš 41 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Valdžiai ir darbdaviams sukant galvą, kaip integruoti juos į mūsų darbo rinką, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad laikas į atvykėlius pažvelgti kaip į galimus investuotojus. Pokalbis su D. Arlausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Jūsų žiniomis, ukrainietėms moterims lengvai pavyksta rasti darbą Lietuvoje? Viskas priklauso nuo motyvacijos ir nuo pastangų.

Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) palikimo, būtina stiprinti jai teikiamą paramą, pirmadienį Varšuvoje sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti. „Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje.

Kartu su karo pabėgėlių srautu Lietuvą pasiekia vis daugiau nėščių Ukrainos moterų. Kol atvyksta į saugią zoną, joms tenka išgyventi daug pavojų. Nepaisydamos sunkumų ir išgąsčio, ukrainietės itin rūpinasi vaisiaus sveikata ir skuba kreiptis į Lietuvos akušerius ginekologus. Vilniaus gimdymo namų direktorė pasakoja, kaip gimdyvės iš Ukrainos jaučiasi Lietuvoje. Didelė dalis moterų priverstos bėgti iš Ukrainos be savo vyrų – šie lieka karo fronte.

Kaune jau veikia pirmoji mokykla, kurioje nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai mokosi savo gimtąja kalba. O pažinti žinių pasaulį jiems padeda tokio pat likimo pedagogai. Planuojama, kad verslininkų nemokamai suteiktose patalpose galės mokytis iki 200 vaikų. Prasideda pamokos ukrainiečių vaikams Herojaus mokykloje Kaune. Ugdymas vyksta jų gimtąja kalba, o pamokas veda nuo karo baisybių Ukrainoje pabėgę pedagogai. Vaikai sako to tikrai nesitikėję, bet atvirauja jau pastebėję ir malonių skirtumų.

Ukrainiečius priimančios didmiesčių ugdymo įstaigos yra perpildytos, karo pabėgėlių prašoma registruotis į mažesnius miestelius, rajonus, sako švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Registruotų mokyklose yra beveik 7 tūkstančiai. Kol kas tikrai vietų turime“, – Kaune žurnalistams penktadienį teigė ministrė.

Karas negailestingas, ypač kai paliečia vaikus. Vienai šeimai iš Dnipro teko kovoti ne tik dėl išgyvenimo, bet ir dėl vaikų regos, po to, kai juos sužeidė bombos sukeltas sprogimas. Olena ir du jos 5-mečiai sūnūs dvyniai patyrė košmarą, kai tiesiai ant jų namų Dnipre, Rytų Ukrainoje, užkrito bomba. Berniukai Nazaras ir Timuras kartu su mama buvo sužeisti sprogimo metu. Bombos sukeltas smūgis visiems trims atėmė regą. Šeima užtruko savaitę, kol pasiekė Lenkiją.

Rusų kariai ir toliau begėdiškai plėšia Ukrainos gyventojus – griebia viską po ranka, kas tik yra vertinga. Bėda ta, kad ne visus „trofėjus“ plėšikai pasiima su savimi. Spaudžiami Ukrainos karių į kampą, jie išmėto vogtus daiktus tiesiog pakelėje. Ukrainiečiai krausto rusų paliktas kuprines –radiniai stebina net visko mačiusius karius. Internete plinta vaizdo įrašas, kur Ukrainos kariai demonstruoja, kokius daiktus gvelbia okupantai.

Seimo viešbutis suteikia pastogę ne tik politikams, bet ir nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Šiuo metu čia jau įsikūrė 2 ukrainiečių grupės, dar 7 butai yra laisvi ir paruošti įsikurti. Planuojama, kad ukrainiečiai galės gyventi iš viso 18-oje Seimo viešbučio butų.

Nuo gimtinėje vykstančio Rusijos paskelbto karo baisumų į Palangą pabėgusi ukrainietė sužinojo, kad Lietuvoje gyvena ne tik pagalbos ranką ištiesti pasiruošę geri žmonės. Vos akimirkai budrumą praradusi jauna moteris nukentėjo nuo ilgapirščio ir neteko praktiškai viso savo turto. Viešoje vietoje akiplėšiškas nusikaltimas Palangoje įvykdytas pirmadienį, kiek po vidurdienio. Policininkai į centrinę kurorto Vytauto gatvę iškviesti apie 12.45 val. Jų pagalbos prireikė 37 metų moteriai.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

Nuo Rusijos agresijos bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje jau gali skiepytis nuo COVID-19. „Mechanizmas yra sukurtas ir pilnai paleistas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, Lietuvoje paskiepyti 65 karo pabėgėliai. Anot sveikatos apsaugos ministro, Ukrainos piliečiai, oficialiai užsiregistravę apie atvykimą ir gavę specialų kodą, turi skambinti į karštąją liniją 1808 bei registruotis skiepui.

Jau beveik 30 tūkst. ukrainiečių pasiekė Lietuvą – dauguma jų perėjo per didelius vargus, kad atsidurtų saugioje šalyje. Vis dėlto net ir būdami čia, kur nėra pavojaus, pabėgėliai negali pamiršti karo siaubo. Ukrainietė dalinasi, kad ją kankina kaltė dėl tėvynėje likusių artimųjų. O jos dukros krūpčioja net nuo menkiausių garsų, primenančių karą, nors nuo fronto linijos nutolo per 1 tūkst. kilometrų.

Lietuvoje registruota per 33,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 14,3 tūkst. iš jų yra nepilnamečiai, šeštadienį skelbia Vidaus reikalų ministerija. Per 32,7 tūkst. atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, kelios dešimtys prašo nacionalinės vizos, o 10 – prieglobsčio, dar pusė tūkstančio naudojasi beviziu režimu.  Daugiausia ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre – 11,6 tūkst., o 7,9 tūkst.

Kovo 26 d., šeštadienį, 14:00 val. „Baltijos cirko“ (Kaunas, Drobės g. 31) nemokamas pasirodymas Ukrainos vaikams ir tėveliams. Maloniai prašytume šią žinią išplatinti tarp Lietuvoje esančių ukrainiečių. Vietų skaičius ribotas.

„Mūsų pasipriešinimas, kaip ir būsima pergalė, taip pat turi ypač moterišką veidą“, – sakė Olena Zelenska interviu „Le Parisien“ laikraščiui, kuris buvo paskelbtas anksčiau, šią savaitę. Neseniai interviu bendraudama iš neatskleistos vietos Ukrainoje, pirmoji ponia Olena Zelenska išreiškė susižavėjimą ir dėkingumą kitoms moterims, kurios, anot jos, atlieka lemiamą vaidmenį jos šalies pasipriešinime Rusijos invazijai. „Ukrainoje moterų yra 2 milijonais daugiau nei vyrų.