ukrainiečiai

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė. Be to, norintiesiems išmokti lietuviškai kyla sunkumų rasti kokybiškų kursų, gauti mokymosi priemonių. „Šių metų pradžioje turėjome minimaliai lėšų (lietuvių kalbos kursams – BNS) ir nepaisant to, galėjome padengti tą poreikį, kuris buvo.

Lietuvoje gyvena apie 73 tūkst. ukrainiečių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pabėgėliai iš Ukrainos per 2022-uosius metus galėjo sukurti 400 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudaro apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kaip buvo pasiekti tokie rezultatai ir kaip galimas masinis ukrainiečių išvykimas į gimtąją šalį gali paveikti Lietuvos ekonomiką? Alena atvyko į Vilnių iš Odesos. Prieš karą ji 9 metus pardavinėjo medieną. Atvykusi į Lietuvą moteris nusprendė pradėti savo verslą.

Ukrainos vaikai buvo neteisėtai deportuojami į Baltarusiją, sako baltarusių teisių gynėjai. Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tremtyje „Mūsų namai“ vadovė, ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo surinktais faktais, kurie rodo, kad Ukrainos, kurią pernai vasarį užpuolė Maskvos pajėgos, vaikai buvo neteisėtai deportuojami ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją. „Vaikai sudaro iki 30 proc.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos siekis nuo 2024-ųjų tikrinti ukrainiečių turimas lietuvių kalbos žinias yra nepagarbus nuo Rusijos karo pabėgusių žmonių atžvilgiu, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Įtampa, kurią sukėlė vienos inspekcijos vadovas, na, mano supratimu, ji yra ir ne vietoje, ir ne laiku, ir labai nepagarbi nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė. „Mes šitą klausimą aiškinsimės su inspekcija atskirai.

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nuo 2024-ųjų kovo žada pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.  Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte.

Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis galėtų būti“.  „Nebūtinai bus taip, kad jeigu matysime ukrainiečių srautų padidėjimą į Ukrainą, kad automatiškai ir Lietuvos ekonomika nukentės nuo to“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyresnysis ekon...

Kitąmet tikintis, kad šalyje nebeliks didelių globos namų, iššūkiu tikslui įgyvendinti įvardijami nuo karo pabėgę ir Lietuvos globos namuose apsigyvenę ukrainiečių vaikai.

Svečių namuose, kuriuose dažnai apsistoja kitataučiai, kaip reikiant įsisiautėjo vyrai, kurie apgyvendinimo įstaigos patalpas apvertė aukštyn kojomis. Į muštynių vietą atvykusiems pareigūnams kelią pastojo agresyviai nusiteikęs rusakalbis, kuris visą kaltę bandė suversti ant čia apsistojusių ukrainiečių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Liudininkų teigimu, didžiulį sąmyšį vyriškis sukėlė vienas.

Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija leis ukrainiečiams pabėgėliams melstis neminint patriarcho Kirilo, tačiau patys jį pamaldose sako toliau minėsiantys. Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja, ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė melsis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapija.

Per kovas Donbase nuostolių patiria tiek ukrainiečiai, tiek rusai, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN. Vis dėlto, jos teigimu, kur kas daugiau karių praranda Rusijos pusė. Anot viceministrės, kartais pasitaiko dienų, kai žuvusiųjų abejose pusėse santykis siekia 1:10.  „Deja, nuostoliai yra neišvengiama karo pasekmė. Nėra nuostolių be nuostolių“, – cituojama ji.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurėje esančiame kariniame poligone per nelaimingą atsitikimą žuvo keturi kariai. Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad, preliminariais duomenimis, „kovo 18 dieną per įprastinius šaudymus (pratybas), kuriuos vykdė karinis dalinys Černihivo srityje, sprogo sviedinys“. „Per sprogimą žuvo keturi kariai“, – sakoma pranešime. Tyrėjai pradėjo tyrimą dėl galimų elgesio su ginklais taisyklių pažeidimų.

Rusijos invazija į Ukrainą turėjo pražūtingų pasekmių vaikų globos įstaigose laikomiems vaikams – tūkstančiai jų buvo perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją buvo daugiau kaip 105 000 vaikų globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.

Kai skiriasi politinės pažiūros, rasti kompromisą – misija neįmanoma. Tuo galėjo įsitikinti policijos pareigūnai, kurie gavo iškvietimą dėl viename name gyvenančių ir sukonfliktavusių brolių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Pranešėjos teigimu, per brolių peštynes nukentėjo namuose esantis televizorius. Atvykusius pareigūnus pasitikęs vyriškis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl rusiškos televizijos programos. „Teliką tik rusiškai žiūri, aš nenoriu.

Oficialiai patvirtinta ukrainiečių kariškio, kurį už žodžius „Šlovė Ukrainai“ brutaliai sušaudė rusai, tapatybė, rašo UNIAN. Jis –119-osios brigados 163-ojo bataliono Černihivo srityje kovotojas Oleksandras Macijevskis. Tai „Facebook“ patvirtino Šiaurės Ukrainos pajėgų operatyvinė vadovybė. Kaip rašoma įraše, gruodžio 30 d. O. Macijevskis ir dar keturi kariai kovojo su priešo pajėgomis Soledaro apylinkėse. Apie 12 val. dienos ryšys su O. Macijevskiu dingo.

130 ukrainiečių karių, kuriuos rusai laikė nelaisvėje, grįžo namo, antradienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Dar vienas apsikeitimas belaisviais: pavyko sugrąžinti namo 130 mūsų žmonių – 126 gynėjus ir 4 gynėjas, – platformoje „Telegram“ parašė jis. – Tai -  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos nariai ir pasieniečiai.

Rusijos pajėgos įvairiais būdais siekia išbandyti ukrainiečių gynybą, rašo UNIAN. Tačiau šiandien padėtis visoje Luhansko srities fronto linijoje yra stabili, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, sunkiausia padėtis Luhansko srityje išlieka Bilohorivkos, Kreminos ir Lymano kryptimis. Rusai toliau bando užimti kaimus, kuriuos anksčiau ukrainiečiai išlaisvino. Vis dėlto, anot S. Haidajaus, rusų šturmai paprastai baigiasi dideliais nuostoliais.

Rusijos nuostoliai Bachmute yra maždaug penkis kartus didesni nei Ukrainos, sako NATO pareigūnas. Anot CNN anonimiškai komentavusio Aljanso pareigūno, toks vertinimas yra pagrįstas žvalgybine NATO informacija. Jo teigimu, už kiekvieną ukrainiečių karį, žuvusį ginant Bachmutą, Rusijos pajėgos prarado mažiausiai penkis. Tačiau nepaisant to, Ukrainos nuostoliai vis tiek yra laikomi dideliais.

Rusai nušovė ukrainiečių karo belaisvį, o vaizdo įrašas, kuriame tai užfiksuota, plinta internete, rašo „Ukrinform“. Į šias naujienas jau sureagavo ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Anot jo, toks rusų elgesys, ukrainiečių belaisvių žudymas, yra Rusijos nacionalinio menkumo ir silpnumo pavyzdys. „Rusijoje kultivuojami karo nusikaltimai.

Migracijos departamentas pirmadienį skelbia, jog Lietuvoje fiksuoti 41 933 Ukrainos karo pabėgėliai, turintys leidimus šalyje laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, 35 039 asmenys turi išduotus skaitmeninius leidimus, 6 894 asmenys – leidimus laikinai gyventi kaip plastikines korteles.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Praėjo beveik metai nuo to momento, kai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negrįžtamai pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus. Viena jų – vaistininkė iš Ukrainos Tetiana Shamara, kuri, bėgdama nuo karo, prieglobstį rado Lietuvoje. Moteris pasakoja apie profesinį kelią gimtojoje šalyje iki karo ir naujai susikurtą gyvenimą Lietuvoje, kuriame daug pirmųjų kartų – tarp jų ir pirmoji nuo karo bėgančiai ukrainietei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduota lietuviška vaistininko praktikos licencija.

Praėjusiais metais per pasienio kontrolės punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą neleista įvažiuoti 542 Ukrainos piliečiams, daugiausia dėl to, kad neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Kaip BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), fiksuoti 242 atvejai, kuomet asmuo neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, 198 kartus asmenys neturėjo galiojančio kelionės dokumento.

Lietuvos kariuomenė apmokė Ukrainos karius kovoti naudojant švedišką priešlėktuvinį pabūklą L70 ir vykdyti karo policijos operacijas, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip skelbiama pranešime, Karinės oro pajėgos paruošė priešlėktuvinio pabūklo L70 operatorius, kurie geba paruošti pabūklą mūšiui, kovoti su oro taikiniais, po mūšio prižiūrėti ir atlikti smulkų remontą.

Jau pasiektas etapas, kai strateginis Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą yra aiškus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto taktiniu požiūriu rusai vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolimo veiksmų. Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į svao tautą, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, Ukraina turi toliau stiprinti savo atsparumą ir išlikti vieninga. „Priešas yra tam tikrame etape, kai strategiškai Rusijos pralaimėjimas jau aiškus.

Ukrainos rytuose vykstančios kovos su „Wagner“ samdiniais atrodo kaip siaubo filmas apie zombius, CNN pasakoja ukrainiečių kariai. Anot jų, rusai tiesiog lipa per savo karių lavonus, ant jų šlapinasi, o nuo mūšių perkaista ginklai. Apie kovas minėtam kanalui pasakojo du ukrainiečiai – Andrijus ir Borisičius. Abu jie yra į pietvakarius nuo Bachmuto, gyvena įšalusioje žemėje įrengtame bunkeryje. Jau kelias savaites ukrainiečiai kovoja su „Wagner“ samdiniais.

Rusijos pajėgos antradienį vėl smogė Ukrainos rytuose esančiam Bachmuto miestui. Smūgis pareikalavo bent dviejų gyvybių – žuvo vyras ir dvylikametis berniukas, dar penki žmonės buvo sužeisti. Rusijos pajėgos rytų Ukrainoje esantį Bachmutą verčia „visiškais griuvėsiais“, pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN. Antradienį rusai vėl atakavo miestą, pranešama, kad per pastarąsias valandas žuvo du žmonės.

Nepaisant aktyvaus lietuvių įsitraukimo padedant Rusijos užpultai Ukrainai, 2022-ųjų Pilietinės galios indeksas  (PGI) sumenko, pirmadienį skelbia tradicinį tyrimą atlikęs Pilietinės visuomenės institutas. Visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai – mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Nuo šiol valstybės biudžeto lėšomis ukrainiečiams vaistinėse bus apmokami receptiniai vaistiniai preparatai, kuriuos gydytojas paskyrė pacientui pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą. Receptiniai vaistai bus valstybės apmokami visiems Ukrainos piliečiams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kurie yra nedrausti ir registruoti MIGRIS sistemoje. „Eurovaistinė“ informuoja, kad receptinius vaistus ukrainiečiai gali įsigyti bet kurioje vaistinėje.

Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai.  Jis teigė, kad nepaisant daugkartinių pagalbos pasiūlymų, Rusija jo agentūrai ir toliau suteikia tik itin ribotas galimybes pasiekti ukrainiečius.

Nuo praėjusių metų balandžio apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams išmokėta 9,5 mln. eurų kompensacijų, daugiausiai – trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 metų pabaigoje buvo Vilniuje – 2231, Kaune – 381, Klaipėdoje – 243, Kauno rajone – 202, Šiauliuose – 154, Panevėžyje – 142, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios – pusė iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių. Iš jų 14,9 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, 5,4 tūkst.

Ukrainiečiai pirmadienį šalies rytuose sunaikino tris rusų orlaivius – du lėktuvus Su-25 ir sraigtasparnį Ka-52, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų, Ukrainos rytuose iš viso pirmadienį sunaikinti šeši oro taikiniai. Sunaikinti du Rusijos atakos lėktuvai Su-25, atakos sraigtasparnis Ka-52, dvi valdomos raketos X-59 ir taktinis bepilotis „Orlan-10“. Kaip nurodoma interneto šaltiniuose, vieno Su-25 lėktuvo kaina siekia apie 11 mln.

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

Migracijos departamentas praneša gavęs informacijos, kad internetiniai sukčiai, naudodamiesi oficialiai neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, platina dezinformaciją ir mėgina neteisėtai rinkti duomenis apie Ukrainos karo pabėgėlius. Įvairiems adresatams siuntinėjamame elektroniniame laiške teigiama, jog bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėms, Migracijos departamentas vykdo Ukrainos karo pabėgėlių paiešką Lietuvoje, o ši priemonė neva yra susijusi su karinės tarnybos atlikimu.

Kai kurie Lietuvoje esantys Ukrainos karo pabėgėliai jau šios savaitės pabaigoje savo paskyrose migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS ras jiems išduotus skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Jų autentiškumui patikrinti pakaks nuskenuoti specialų kodą. Pirmiausia tokiais dokumentais bus aprūpinti praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje į Lietuvą atvykę ir teisingai prašymus išduoti leidimus užpildę bei pateikę ukrainiečiai.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Rusijos kariuomenė Chersoną užėmė ankstyvą pavasarį. Po miesto išlaisvinimo, Ukrainos saugumo agentūra (SBU) jame aptiko kankinimo kamerų ir šimtus kapaviečių. Chersono gyventojai „The Insider“ pasakojo, kaip Rusijos kariuomenė grobė ir rūsiuose kankino žmones, vogė automobilius, plėšė namus ir grasinant mirtimi vertė juos dirbti okupacinės valdžios labui.

Stačiatikiai Lietuvoje švenčia Kalėdas. Daugeliui nuo karo pradžios atvykusių ukrainiečių jos pirmos toli nuo namų, ne su visais artimiausiais žmonėmis. Ne savo noru palikę gimtuosius namus ukrainiečiais nepraranda vilties, džiaugiasi antraisiais namais tapusios Lietuvos žmonių gerumu ir tiki, kad jau kitas Kalėdas švęs savo šalyje, su saviškiais, kurie liko tėvynėje. Vilniaus šventosios dvasios cerkvėje stačiatikių Kalėdų mišios.

Pietų Ukrainoje aptiktas dar vienas kankinimo kambarys, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kambarys rastas išlaisvintame Mykolajivo mieste. Patalpoje rusai „laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, ir bandė išgauti Ukrainos patriotų adresus. „Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, naudotas elektrošokas“, – cituojama tarnyba.

Visų okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas tęsis ir 2023-iesiems pasibaigus, mano karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Anot jo, okupuotų teritorijų išlaisvinimui įtakos turi ne tik priešo išsekimas, bet ir daugybė kitų dalykų. „Iki šiol labai dažnai girdžiu apie Ukrainos išlaisvinimą iki 2023 m. vasaros, iki 2023 m. pabaigos ir kitus variantus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas apibendrino 2022-uosius, rašo „Kanal 24“. Praėję metai Ukrainai pažėrė didžiulių iššūkių, tačiau atskleidė ukrainiečių herojiškumą. Metų apžvalga V. Zalužnas pasidalijo savo „Telegram“ kanale. Ukrainiečių laimėjimai ir rusų nuostoliai Per praėjusius metus ukrainiečiai atgavo 40 proc. teritorijų, kurias rusai buvo užgrobę nuo vasario 24-osios arba 28 proc. visų nuo 2014 m. agresorės užgrobtų teritorijų.

Panevėžio miesto savivaldybė metams pratęsė galimybę ukrainiečiams gauti kompensaciją viešajam transportui. Tarybos sprendimu, iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo pasitraukusiems užsieniečiams mokiniams įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bei suaugusiems, per pirmą gyvenimo Lietuvoje mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 100 proc. sumos. Tuo metu suaugusiems, gyvenantiems Lietuvoje ilgiau nei vieną mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 80 proc.

Sostinėje, prie kalėdinės eglės Katedros aikštėje, trečiadienį vaikams iš Ukrainos rengiama šventė, joje vaikai sulauks dovanų, savanoriai keps spurgas, vaišins arbata, karštu šokoladu.  Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, visi puslapyje ukrainiankids.lt užsiregistravę vaikai sulauks kalėdinių dovanų maišelių, juose bus mandarinų, saldėsių ir suvenyrų.

Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas. Šeštadienis yra 304-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Svarbiausi šeštadienio įvykiai: 16:40 | Turkija: karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“ NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kaimynėmis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.