ūkis

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik 21 tūkst. šernų, rodo naujausi šių gyvūnų apskaitos duomenys. Šernai skaičiuoti vasario 15-29 dienomis, vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimą, priimtą dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus. Šių gyvūnų suskaičiuota 20 tūkst. 839, pranešė Aplinkos ministerija.

 Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas nekeičia šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir mano, kad šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc. 2017 metų ekonomikos augimo prognozės bankas taip pat nekeičia ir tikisi 3,2 proc. augimo. Praėjusių metų rugsėjį bankas prognozavo, kad šiemet ir kitais metais šalies ūkis plėsis atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Triušių augintojai iš visos Lietuvos ir net Latvijos suvažiavo į Telšius. Visą dieną Žemaitijos sostinė galėjo grožėtis ilgaausiais, o kai kas net susigundyti pradėti savo verslą. Triušių augintojai sako, kad ši žemės ūkio ir verslo šaka nepelnytai primiršta. Milijonų gal ir nesukraus, tačiau darbo neturint, tikrai neteks sukti galvos, kaip pragyventi nuo pašalpos iki pašalpos. Šimtas triušių susirinko... krykštavo mažieji triušių parodos lankytojai, perfrazuodami žinomą eiliuotą pasaką.

Trakų rajone Liciūniškių kaimo ūkininkė papjovė paskutinę kiaulę kaime, nes netoli buvo aptiktas afrikinio kiaulių maro židinys. Ši liga nestoja. Ir veterinarai sako, kad maži ūkeliai yra pats didžiausias rizikos šaltinis. Nors be kiaulių lietuviai kaime sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą, vis dėlto neatrodo, kad kol kas jiems valdininkai turi gerų žinių. Ir visai gali būti, kad po kelerių metų tai, ką nufilmavome specialiai mūsų žiūrovams – kiaulės pjovimą – bus visiškai nebepažįstama egzotika.

Anglijoje gyvenanti moteris Angie Cox  ne vieną stebina savo drąsa: moteris visus ūkio darbus atlieka nuoga.  Mažame Anglijos miestelyje gyvenanti 34 metų moteris būdama vos 2 metukų suprato, kad ji - nudistė. Ūkininkė kartu su tėvais rengia įvairius susirinkimus, kuriuose susirenka nudistų bendruomenė. Pasak herojės, tokie susitikimai trunka savaitę, bendrai idėjai pritariantys žmonės kartu gamina valgį, sportuoja ar kitaip linksminasi.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.

 Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime. Jie dirba 140 ha žemės ir išsiverčia vien savo jėgomis, visus darbus nudirba patys. Deivydui – 37, žmonai Rasai – 34, dukrai Ugnei – 15, sūnui Nedui – 8 metai.

Deividas, trumpam grįžęs atostogų po darbų Norvegijoje, kartu su draugu kauniečiu Tautvydu įsigijo apleistą grūdų sandėlį ir jau pradėjo jo rekonstrukciją. Čia bus įkurta bene 5000 vietų kailinių gyvūnų šinšilų auginimo ferma. Šį šeštadienį TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ jauni vyriškiai pasakos, kodėl uždirbtus pinigus nori investuoti Lietuvoje, o ne vienerius metus šinšilus auginantis ekonomistas Alvydas Barsteiga jiems patars, kaip apleistus pastatus pritaikyti šiam verslui.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita vis labiau pastebima ir pripažįstamas jos poveikis. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra ypač paveikia žemės ūkio sektorių. Miškai ir žemės ūkio paskirties žemė sudaro 90 procentų Europos ploto, tačiau globalinis atšilimas mažina jų naudingumą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė oro temperatūra Europoje padidėjo beveik vienu laipsniu. Nors tai neatrodo kaip labai drastiški pokyčiai, tačiau dėl klimato kaitos dažnėja sausros, potvyniai, gaisrai.

 Šiais laikais kone kiekvieną dieną susiduriame su klimato kaitos padarinių problemomis, o trumpiau tariant – tiesiog su globalinėmis problemomis. Klimato kaitą ir visas su tuo susijusias blogybes skatina daugelis žmogaus veiklos sričių ir ne visas šias sritis įmanoma suvaldyti. Tačiau mokslininkai kas dieną dirba siekdami atrasti naujų būdų, kaip išspręsti opias pasaulio problemas. Netikėta, tačiau nemažai inovatyvių ir modernių sprendimų yra siūloma žemės ūkiui.

Iš Žaliosios girios atslinkęs plėšrūnas nusitaikė pjauti šalia miško gyvenančių žmonių gyvulius. Panevėžiečiai įsitikinę, kad vilkai miškuose sparčiai veisiasi, mat puotauti į sodybų kiemus jau traukia ir dieną. Tik šiemet avis pradėjusi laikyti ūkininkė iškart neteko ne tik ėriavedės, bet ir veislinio avino. Ūkininkė pasakoja, jei dar akimirką būtų uždelsusi troboje, vilkas nebūtų pagailėjęs ir ėriuko. Šis liko gyvas, nors ir apdraskytas.

Naujajame socialiniame modelyje planuojant dar ilginti pensinį amžių, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka „Žinių radijui“ sakė, kad tokia situacija neturėtų gąsdinti jaunimo. Anot jo, pensininkai, kaip kai kurie nuogąstauja, jaunimo darbo vietų neužima.

Vilniaus kolegija – vienintelė aukštoji mokykla, vykdanti žemės ūkio mokslų krypties studijų programas Vilniaus regione. Visai neseniai parengta nauja Agroverslo technologijų studijų programa. Jos turinys užtikrina išmaniosios saugaus maisto kontrolės principą „nuo lauko iki stalo“. Agroverslo technologijos – programa, orientuota į darbdavių poreikius ir į absolventų karjeros galimybes: ją baigusieji išmanys visą grandinę nuo žemės ūkio pirminės produkcijos gamybos iki vartotojo.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinius produktus, per metus padidėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 0,3 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką buvo 3,2 proc. didesnis, nei prieš metus. Vietinės kilmės prekių eksporto reikšmė yra daug didesnė Lietuvos ūkiui, nes būtent jį kuria didžiausias šalies darbdavys ir mokesčių mokėtojas – apdirbamoji pramonė.

Pieno supirkimo kainų šuolių išvarginti ūkininkai išpardavinėja ilgai kurtus ir karčiu prakaitu aplaistytus savo ūkius. Tokia mūsų ūkininkų padėtis labai paranki užsieniečiams, kurie medžioja europinėmis ir mūsų valstybės iždo lėšomis modernizuotus ūkius. Interneto erdvėje padaugėjo skelbimų apie parduodamus pieno ūkius. Vieni išparduoda tik gyvulius, o pievas verčia ariamais plotais ir sėja javus, kiti norėtų atsisakyti visko ir trauktis iš žemdirbystės.

 Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. „Pieno kainų ateitis kol kas miglota, tačiau matome, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno ES ir Naujojoje Zelandijoje pagaminama mažiau.

 Lietuvą pakvietus pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad mūsų pažanga yra pelnytai pripažįstama.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pernai įteisinus pluoštinių kanapių auginimą, mokslininkai pradėjo bandymus, kokį poveikį jos daro gyvulių ir paukščių produktyvumui. Eksperimentas vyksta šešiuose šalies ūkiuose. Rezultatai paaiškės vasaros pradžioje, tačiau Žemaitijoje vištas dedekles auginantis ūkininkas teigiamo poveikio požymių pastebi jau dabar. Klaipėdos rajono Antkopčio kaime ekologinis javų ūkis čia užima apie 300 hektarų.

 Nuo š. m. balandžio 1 d. įsigaliojo ūkio ministro Evaldo Gusto įsakymu patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią skaičiuojamas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų darbuotojų skaičius. Pakeistas skaičiavimo principas sudarys palankesnes sąlygas daugiau verslininkų pasinaudoti valstybės parama ir Europos Sąjungos (ES) investicijomis. „Iki šiol skaičiuojant vidutinį metinį darbuotojų skaičių buvo sumuojami visi įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo jų dirbamo laiko per dieną.

 Konkurencijos vienoje iš alternatyviosios gyvulininkystės – triušininkystės – rinkoje beveik nėra, paklausa vis dar didesnė už pasiūlą, nors pradėti auginti triušius užtenka minimalių investicijų. Vis tik šis verslas vis dar labiau vertinamas kaip pomėgis, bet ne kaip alternatyvaus verslo šaka, nors vieno triušio užauginimo savikaina Lietuvoje siekia 5-5,5 Eur, o 1 kilogramą skerdienos rinkoje galima realizuoti už – 6-7 Eur.

 Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė inicijuoja įstatymą, pagal kurį būtų reguliuojamos pieno supirkimo kainos, taip pat būtų draudžiama pardavinėti Lietuvoje pieno produktus, pagamintus ne iš lietuviško pieno, ir būtų reguliuojami antkainiai pieno produktams. Ar toks įstatymas gali būti priimtas Seime? Apie tai pokalbis su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi Laurynu Vilimu.

 Išgenėtos šakos kiškiams Pavasarį jaučiantys miško žvėrėliai mielai paįvairina savo racioną soduose. Gamtininkai ragina už tvoros numesti išgenėtų obelų šakų, tada kiškiai mažiau lįs į sodą. Jei tokių šakų bus prie pat obelų, jie grauš jas ir nelies kamienų. Tačiau stirnos apeina vaismedžius ir pasmaguriauja jaunomis šakelėmis. Apsaugoti jas padėtų tik aprišalai. Būtina baltinti kamienus Vis aukščiau bekylančios saulės spinduliai kaitina vaismedžių kamienus, o naktį vis dar gerokai pašąla.

Nijolė Baronienė Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva. Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį. Tiki ir pasitiki Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje.

 Išaugęs vartojimas ir investicijos skatina nuoseklų Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau prastesnės pagrindinių šalies užsienio prekybos partnerių perspektyvos bei ilgainiui lėtėsianti vidaus paklausos plėtra lemia atsargesnes kitų metų BVP augimo prognozes. Lietuvos bankas numato 3,1 % BVP augimą kitais metais, o tai 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjį.

 Prie kiekvieno iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams skiriamo lito Briuselis pasiruošęs pridėti dar tris litus, biudžeto projekte jiems lėšų pagailėta. Pavartęs 2015 m. asignavimų žemės ūkiui projektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį. Į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – lyg optinė apgaulė, nes iš tikrųjų planuodama nacionalinį biudžetą Vyriausybė nerado 174 mln. Lt kofinansavimui.

„Valstiečių laikraštis“ spalio mėnesį išspausdino du straipsnius apie šinšilų auginimo verslą: „Nauja niša rinkoje gali išgelbėti smulkiuosius ūkininkus“ (2014 09 20, Nr. 76) ir „Brangiakailes auginti verta“ (2014 10 01, Nr. 79). Straipsniai susilaukė didelio žemdirbių, ypač turinčių smulkius ir vidutinius ūkius, dėmesio. Ūkininkai, matyt, ėmė svarstyti galimybes imtis šio perspektyvaus verslo – auginti brangiakailius žvėrelius.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali pridaryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus. Sutvarko pats Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas.

Gaminantieji arba auginantieji išskirtinės kokybės produktus iki pat šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos lėšos pagal šią priemonę skirtos padengti išlaidoms, susijusioms su kokybiškų žemės ūkio produktų sertifikavimu ir apipavidalinimu.

 Po Rusijos embargo maisto produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, galinčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus. „Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, tačiau rusai už tokią pat produkciją mokėjo iki 20 proc.

Europos Komisijos parama dėl Rusijos embargo nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams turėtų paaiškėti šią savaitę, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiološas) trečiadienį EK pateiks savo siūlymus dėl paramos skyrimo. „Dėl pienininkystės mes išdėstėme keturios valstybės savo nuomonę: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Mes labiausiai nukentėjome ir mums reikia didžiausios paramos.

Prieš septynerius metus kilęs sumanymas nutiesti patogų kelią iš chemizuoto ūkio į ekologinį užstrigo pusiaukelėje ir dalį ekologinių ūkių paskatino pasukti atgal. Dabar sunku nustatyti, ko siekė išskirtinės kokybės produktų gamintojų sistemos kūrėjai, tačiau daugelis tikėjosi, kad tai bus tarsi tarpinė stotelė, kurioje vieni kaups jėgas tolimesnei kelionei, o kiti, patyrę nesėkmę, trumpam grįš ir ruošis naujam žygiui.

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse plečiantis afrikiniam kiaulių marui, Lietuva griežtina prevencijos priemones - ūkininkai turės paskersti dar apie 5 tūkst. kiaulių. Veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius nurodė, kad apsaugos zonos gyventojai, laikantys mažiau nei 100 kiaulių, turės jas paskersti savo reikmėms arba parduoti.

ES ilgą laiką neleido teikti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, tačiau Lietuvos ir kitų šalių narių atkaklumas davė rezultatų – pasiekta, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos. Žemės ūkio ministerija jau rengia Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą ir visus kvies aktyviai dalyvauti diskusijose.

Pagal dabar galiojančią tvarką kaimo vietovėse veikiantys subjektai gali kreiptis į savivaldybes dėl dalies kredito įstaigai sumokėtų palūkanų už trumpalaikiam turtui įsigyti suteiktus kreditus kompensavimo.

Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi paankstinti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mokėjimą žemdirbiams. Žemdirbiams žadama paspartinti 117 milijonų litų išmokų išmokėjimą tam, kad būtų sušvelnintos ekonominės pasekmės ūkiams. Didžioji dalis paramos, net 67 milijonai litų, bus skirti pieno sektoriui, paramą taip pat gaus ir kiti sektoriai, tarp jų ir galvijienos augintojai.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

Javapjūtės sezonas jau įsibėgėjo, o ūkininkai dirba išsijuosę, kad tik spėtų nukulti javus kol nesubjuro orai. Vieniems ūkininkams šiuo įtemptu laikotarpiu rūpi, kad negestų kombainai ir kita technika, o kiti – išbando naujausias technologijas ir į kombainą be išmaniojo telefono nė nelipa. Ūkininkas iš Šėtos, Andrius Danyla, kuris kartu su tėvu dirba apie 220 hektarų teigia, kad be savo išmaniojo telefono, kuriame įdiegta ūkio valdymo programa „Farmis“, į laukus neišeina.

Gyvenate kaime, bet žemės ūkis netraukia? O gal gyvenate afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje ir atsidūrėte sunkioje padėtyje? Jums siūloma kita galimybė – teikite paraišką kaimo plėtros priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir galėsite imtis sau artimo ne žemės ūkio verslo. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo š. m. rugpjūčio 11 iki rugsėjo 12 d. Didžiausia paramos suma vienam kaimo gyventojo projektui – daugiau nei 200 tūkst.

Perskirsčius lėšas tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. (KPP) programos priemonių, papildoma finansinė injekcija bus skirta žemės ūkio valdoms modernizuoti, miškų ekonominei vertei didinti ir kitoms priemonėms. Taip nusprendė KPP įgyvendinimo stebėsenos komitetas, siekiantis, kad kuo daugiau žemdirbių ir kaimo žmonių projektų būtų įgyvendinta, o ES lėšos – kuo sėkmingiau panaudotos.

Medžiotojai šimtus šernų gali doroti po atviru dangumi, o ūkininkai net ir keliolika kiaulių priversti skersti tik ES standartus atitinkančiose skerdyklose. Briuselis vis dažniau ragina sudaryti palankias sąlygas smulkiesiems gamintojams artėti prie vartotojų. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastaraisiais metais taip pat pabrėžia, kad lengvina žemės ūkio produkcijos gamybos nedideliuose ūkiuose sąlygas.

Ar iš tikrųjų kaimas yra toks atsilikęs, nykus ir niūrus? Ar tikrai gyventi ūkyje yra taip nuobodu ir tokį gyvenimo būdą renkasi tik neišsilavinę žmones, tikri kaimiečiai? Šį stereotipą neigia Lietuvos ūkininkai. Pasak jų, kaimas – tai geriausia vieta gyventi ir dirbti. Tuo įsitikino ir žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, penktadienį apsilankęs Almos Jonikienės ir Antano Šakio ekologiniuose ūkiuose Plungės ir Telšių rajonuose.

Ką darytumėte, jei gyventumėte su šeima Vilniuje, būtumėte sukaupęs 12 metų darbo stažą, o jūsų tėvai nebepajėgtų ūkininkauti? Trisdešimt ketverių Voldemaras Maziliauskas sako, kad apsispręsti nebuvę sunku, nes nuo vaikystės teko augti prie žemės Kaišiadorių rajone. Pasirinkimą perimti mamos ūkį palaikė šeima – žmona Eglė ir 14-metis sūnus Martynas.

 Gegužės 20 d. apie 20 val. 30 min. Kauno r., Bubių k., Centrinėje g., V. D. (gimusio 1979 m.) naudojamame sandėlyje kilo gaisras, kurio metu sudegė pastatas ir jame buvusi žemės ūkio technika, trąšos, grūdai, sunkvežimis „Scania 112M“, priekaba. Nuostolis - 41 0600 litų. Nukentėjusysis įtaria, kad pastatas galėjo būti padegtas.

Lietuvos ūkio augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. iki 3,3 proc. Taip atsitiko dėl prastesnės nei tikėtasi eksporto plėtros. Prie to prisidėjo ir išsikvėpęs Rusijos ūkio augimas – šiemet jis bus artimas 0. Vis dėlto kaip teigia Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo direktorė Rūta Rodzko, didelių nuostolių Lietuvai tai nepridarys. Rusijai tenka penktadalis Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, tačiau tik nedidelė jų dalis – lietuviško kilmės. „Iš tų 20 proc.

Pirmuosiuose šalies dienraščių puslapiuose ir televizijos ekranuose — prievarta, avarijos, sukčiavimas, banditizmas, bankrotai, bankų žlugimai, savižudybės, nužudymai. Koks požiūris į Lietuvą atvažiuojančio žmogaus? Kokia nuomonė apie savo šalį mūsų paprastų žmonių, matančių tik tokias antraštes? Turbūt tikima, kad nieko kito Lietuvoje ir nevyksta. Nėra kitų žmonių, kitos visuomenės, yra tik nusikaltėliai ir nusikaltimai.

Paramos gavėjai, 2009 ir 2011 metais pateikę paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauti, iki šių metų gegužės 30 d. turėtų suskubti pateikti mokėjimo prašymus. Mokėjimo prašymai priimami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.