ūkis

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Lietuvoje vis daugiau atsiranda prieglaudų, kuriose globojami ne šuniukai ar kačiukai, o ūkio gyvūnai, kurie įprastai yra tiesiog suvalgomi. Šakių rajone dvi kaunietės nusipirko sodybą ir joje globoja visus, kuriems paprastai grėstų ūkininko peilis. Prieglobstį čia rado iš mirties nagų ištraukta višta, asilai, žirgai, ožkos. O neseniai atkeliavo nevaikštantis kalakutas. Jam bus taikomi kineziterapijos pratimai, kad paukštis galėtų eiti. Višta, vardu Ramunė, gyvena neįprastą broileriams gyvenimą.

Šiandieninis karštis Lietuvoje sumušė visų laikų birželio 5-osios rekordus. Prieš šimtmetį birželio pradžioje termometrų stulpeliai nerodė ir 30-ies, o šiandien ši padala peržengta Varėnoje, ir greičiausiai – ne tik. Dzūkijos ūkininkai sako, kad jei sausra užsitęs dar, jie neturėsią ne tik derliaus, bet ir gyvulių. Regione paskelbta ekstremali situacija. Vyriausybė nutarė, kad žemdirbiai turėtų steigtis piniginius fondus nuostoliams nuo panašių stichijų.

Vis populiarėjanti mada – rinktis vietiniuose ūkiuose užaugintą produkciją. Populiarėja turgūs, vis daugiau ūkininkų krautuvėlių įsikuria didžiuosiuose miestuose. Tačiau kuo gyvena patys ūkininkai? Kaip atsirinkti geros kokybės, natūralų, sveiką produktą? Ką iš jų pasigaminti namuose? Visa tai – naujame kulinariniame projekte „Ūkio šefas“ su gerai Lietuvoje žinomu BBQ meistru Vyliumi Blauzdavičiumi. Premjera – birželio antrą dieną, sekmadienį, 9 val.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

Marijampolės teismas nusprendė konfiskuoti iš vieno ūkininko 15 galvijų. Išbadėjusios, pasibaisėtinomis sąlygomis laikomos karvės rastos vasario mėnesį. Kai kurie gyvuliai net iki pusės buvo paskendę mėšle ir nežinia kada ėdę bei gėrę. Marijampolės teisme neramiai posėdžio pradžios laukė Igliškėlių kaimo ūkininkas Jonas Noreikevičius. Netrukus teisėjas paskelbė sprendimą – iš ūkininko bus atimti 15 galvijų. Vyras neslepia sunkiai įsivaizduojantis, kaip gyvens be gyvulių.

Už valstybės informacinių išteklių valdymą atsakingas ūkio viceministras Elijus Čivilis sako, kad didžiausia problema, su kuria susiduria Lietuva, siekdama skatinti skaitmeninę visuomenę, yra talentų trūkumas. „Europos Sąjungos kasmet sudaromame skaitmeninės visuomenės indekse mes nekylame į viršų, nes mes nesivystome taip sparčiai kaip kitos šalys. Pagrindinė problema yra talentų trūkumas – mes neturime pakankamai žmonių, kurie dirbtų skaitmeniniame pasaulyje.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Socialiniuose tinkluose paplito keistas vaizdo įrašas. Vienas ūkininkas telefonu įamžino jo kieme bėgiojančią pelę, ant kurios nugaros stiebėsi sojos augalas. Ekspertai buvo šokiruoti tokio reginio ir spėliojo, kaip tai gali būti įmanoma. Tikima, kad sojos pupelės sėkla pateko ant atviros pelės nugaroje esančios žaizdos ir ten prigijo. Ūkininkas iš Indijos Dataras Singhas šį reginį aptiko vos prieš savaitę, tačiau pupeles sėjo gerokai anksčiau. Tikėtina, kad gyvūnas kenčia didelį skausmą.

Tūkstančiai žemės savininkų gali iš džiaugsmo trinti rankomis. Visiems, kurių sklypuose stovi elektros stulpai ar kita elektros tinklų įranga nuo šiol gali gauti pinigines kompensacijas. Skelbiama, kad elektros skirstomųjų tinklų infrastruktūra apstatytų sklypų mūsų šalyje – daugiau nei milijonas. Tiesa, kol vieni džiaugiasi, kiti netrukus gali gauti didesnes sąskaitas už elektrą. Kompensacijas padengs visi elektros vartotojai.

Brazilijoje buvo įamžintas itin retas reginys: pasaulį išvydo veršelis su dviem snukučiais. Socialiniuose tinkluose jau plinta pirmosios jo gyvenimo akimirkos. Vaizdo įraše matyti, kad prie vienos kaukolės tarsi priaugę du snukiai. Jis turėjo keturias akis ir dvi burnas. Abu veidai funkcionavo, kaip ir pridera. „Veterinarai sako, kad turime jį užmigdyti arba rūpintis iki tol, kol jis nustips pats.

Iš uogų besiverčiantys ūkininkai trina rankas – šiemet dangų be gailesčio šildžiusi saulutė sunokino gausų šilauogių derlių. O ir saldžių uogų indelius pirkėjai šluoja nuo prekystalių. Šiuo metu, pasibaigus lietuviškoms braškėms, jas sparčiai keičia šilauogės. Beje, jau noksta lietuviškos. Šilauogininkai juokiasi, kad šalį kankinusi sausra bent čia išėjo į naudą – šilauogės gavusios saulės ir šilumos sirpo kaip pašėlusios.

Stichinė sausra toliau alina Lietuvos savivaldybes, tačiau urėdai praneša apie gerėjančią situaciją miškuose. Sausra antradienį buvo paskelbta keturiose – Joniškio, Kazlų Rūdos, Jurbarko ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu toliau alina Alytaus, Marijampolės, Birštono, Druskininkų, Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonus.

Kėdainių rajono kiaulininkystės ūkyje savaitgalį užfiksuotas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Aplink maru užkrėstą Kėdainių rajono kiaulių ūkį anksčiau buvo rasta nuo ligos kritusių šernų. VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas BNS teigė, jog maro protrūkis savaitgalį buvo nustatytas neįvardinamos šeimos ūkyje, kuris atitiko biosaugos reikalavimus. „Tai yra šeimos ūkis. Vyras ir žmona tas kiaules augino, prižiūrėjo ir pardavinėjo į skerdyklą ir paršelius kitiems gyventojams.

Itin viešumos vengiantis Antanas Nedzinskas gali pasigirti ne vienu talentu ir veikla. Jis dalyvavo realybės šou, dainavo, vedė radijo laidas, aktyviai užsiėmė politika Tautos prisikėlimo partijoje. Visgi nuo šurmulio ir streso pabėgti panorėjęs vyras nusprendė Vilnių iškeisti į daug atokesnę vietą netoliese Trakų. „Gyvenu ramiai, dar ramiau miegu. Gyvenu sodyboje, ją statausi, įsirenginėju. Auginu žoliapjoves ir trimerius. Dvi žoliapjovės pas mane ir trylika trimerių, – juokavo vyras.

Pirmadienio vakarą Kėdainių rajone, Pernaravos seniūnijoje, sudegė ūkininkų Gembeckų ūkis. Ugnis pasiglemžė visą ūkininko užgyventą turtą, o iš sodybos, kurią sudarė septyni pastatai, liko pajuodusios mūrinės sienos. Supleškėjo ir namai, ir garažai, ir tvartai.  Pelenais virto ne tik turtas, brangi technika, bet ir augintiniai. Kone benamiais tapusi šeima pasakoja, kad lemtingos liepsnos prasidėjo vos nuo kibirkšties šieno ritinyje.

Afrikinis kiaulių maras šalyje įgauna pagreitį, bet į tas savivaldybes, kurių per metus maras nepalietė, ūkininkams vėl leidžiama auginti kriukses. Mainais į leidimus smulkieji ūkininkai įsipareigoja vykdyti biosaugos reikalavimus, ir kiaules auginti tik sau. Tačiau kiaulių grįžimu pas vadinamąsias kaimo bobutes stambieji ūkininkai piktinasi kaip reikiant. Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą.

Toliau brangsta Lietuviškos daržovės. Šį pavasarį vietos ūkininkų gėrybių kainos gerokai aukštesnės nei pernai. Nors verslininkai ir daržovių augintojai aiškina, kad kainų vidurkiai keitėsi nedaug, nes Lietuvos parduotuvėse pardavinėjamos pigesnės importuojamos gėrybės iš užsienio, tai galioja ne visoms daržovėms. Pavyzdžiui, šiemet morkos dvigubai brangesnės nei pernai. Jų trūksta ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Kiaulių ūkis dėmesio centre atsidūrė po to, kai buvo paviešintos ten laikomų kiaulių ir paršelių nuotraukos. Pirmąsias nuotraukas tarnybos paviešino dar prieš kelis mėnesius, tada buvo skelbiama, kad kuo skubiau bus imtasi priemonių. Jau tada keistos raumeningos kiaulės pribloškė ne vieną, pastarosiomis savaitėmis jos pateko į dėmesio centrą, išstūmę vaikų ir šunų problemas. Vaizdai iš tiesų trikdantys.

Elžbieta II jau daug metų pageidauja patiekalų, pagamintų tik iš tam tikrų galvijų mėsos – Škotijos išveistų hailendų. Tautiečiai, panašu, nenori nusileisti karalienei ir šių galvijų ūkis sparčiai plečia. Rasa šių ilgaplaukių karvių turi 90. Ūkis įkurtas Dzūkijoje, netoli Veisiejų miestelio, prieš aštuonerius metus. Dažnas, važiuodamas pro šalį, sustoja pažiūrėti. Mat šie galvijai dar nėra įprasti lietuvio akiai. Išveisti Škotijoje, raguočiai ištisus metus ganosi lauke.

Seime pradedamos diskusijos dėl geresnių ūkininkavimo sąlygų saugomose teritorijose – valstiečiai siūlo kai kuriuose draustiniuose lengvinti gyvulių ganymo bei statybų reikalavimus. Opozicijoje esančių liberalų atstovas Aplinkos apsaugos komitete Simonas Gentvilas apgailestauja, kad iniciatoriai su pataisomis galvoja ne valstybiškai, o valstietiškai ir, užuot sprendę esmines problemas dėl saugomų teritorijų valdymo, imasi tik siauram žmonių ratui svarbių reikalų.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Lietuvoje smarkiai išaugo daržovių ir vaisių supirkimo kainos. Vien lietuviški obuoliai dėl prasto derliaus dabar superkami pustrečio karto brangiau nei prieš metus. O tai pranašauja dar didesnį kainų šuolį. Dėl nepalankių orų ūkininkams trūksta ir kitų vaisių bei daržovių. Žemdirbiai baiminasi, kad dalis derliaus gali supūti, o tai gali ir gerokai kilstelti rudens gėrybių kainas parduotuvių lentynose.

 Valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, nuo 2018 metų bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintų šviežių uogų, vaisių ir daržovių augintojų Lietuvoje esama jau beveik 200. Tarp jų – ir Alvyda Tamulėnaitė iš Biržų. Ūkininkė didesniame nei 30 ha plote augina pagal šią sistemą sertifikuotus juoduosius serbentus ir ekologiškas aronijas.

Nors lietūs trumpam liovėsi - ūkininkų vargai nesibaigia. Po liūčių jiems liepta pateikti informaciją apie nuostolius, bet jie kol kas dar auga. Laukai su daržovėmis toliau skęsta, kritulių dvigubai nei įprasta. Dabar paskelbta, kad kompensacijos gali tikėtis tik tie, kurie bendrai prarado daugiau nei trečdalį savo derliaus. Specialistai piktinasi, kad tokia riba didelę dalį žemdirbių paliks visai be pinigų.

Kambodžos kiaulių ūkis dėmesio centre atsidūrė po to, kai buvo paviešintos ten laikomų kiaulių ir paršelių nuotraukos. Keistos raumeningos kiaulės pribloškė ne vieną, pastarosiomis savaitėmis jos pateko į dėmesio centrą, išstūmę vaikų ir šunų problemas. Vaizdai iš tiesų trikdantys. Paviešinti vaizdo įrašai kelia dar daugiau pykčio – akivaizdu, kad kiaulėms labai sunku judėti. Vietinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad ūkininkai dėl papildomos mėsos kilogramų – svorio – reiškia papildomos pinigus.

 Šiaulių rajone Raudėnuose naktį sudegė pusė dviejų ūkininkaujančių seserų turto. Supleškėjo didžiulis renovuotas tvartas su pašarais ir kelios dešimtys veršių. Ugniagesiai įtaria padegimą. Ūkininkės seserys pasakoja, kad joms kenkiama ne pirmą kartą. Policija pradėjo tyrimą dėl padegimo. Ferma su galvijais Raudėnuose užsidegė naktį. Gaisras buvo toks didelis, kad štai ugniagesiai tebedirba ir popietę.

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad galimybių kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius iš Vyriausybės rezervo fondo nėra, tačiau žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms – skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais.

Moksliškai įrodyta, kad miškas naudingas ne tik gamtos gėrybėmis: gyvenimas šalia miško ar vien tik apsilankymas jame skatina kūrybiškumą, lavina atidumą, gydo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, pagreitina atsigavimą po ligų ir operacijų, net skatina medituoti. Vis dažniau kalbama, kad buvimas miško tankmėje, kvėpuojant tyru oru, prailgina ir mūsų gyvenimo trukmę, tačiau, kad jis taptų tvarkingu ir prieinamu visiems, būtinos nemenkos investicijos, kurių ne visi miškų valdytojai turi.

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną – bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo tarpu žolių selekcininikai siūlo sprendimus čia ir dabar. Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus.

Javapjūtės pradžia pasidžiaugę žemdirbiai dabar stveriasi už galvų ir šaukiasi pagalbos – po praėjusios savaitės liūčių ne viename rajone skęsta ne tik prinokę javai, bet ir jau pasėti žiemkenčiai. Kai kur augintojai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Jie nuogąstauja, kad praradus derlių dažnas negalės įvykdyti išankstinių grūdų sutarčių ir Kaimo plėtros programos įsipareigojimų.

Bulvių augintojai nerimauja dėl lietaus pertekliaus: daugelyje rajonų, ypač sunkesniuose dirvožemiuose, bulvių gumbai jau pradeda pūti. Nors Lietuvoje bulvių derlius bus mažesnis nei vidutinis, augintojai nesitiki, kad bulvių supirkimo kaina išaugs. Drėgna dirva Pasak Ukmergės rajono ūkininko Ramūno Skapo, auginančio 8,5 hektaro bulvių, į gumbus jau įsimetęs puvinys, o drėgni orai dar labiau paspartins jo plitimą.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Jonavos rajone, Šilų gyvenvietėje esančioje kiaulių fermoje, baigiami didžiausio Lietuvoje afrikinio kiaulių maro židinio naikinimo darbai. Kiaulių fermos teritorijoje po žeme užkasta per dvidešimt keturis tūkstančius kiaulių. Vietiniai gyventojai baiminasi kraupių pasekmių ir sako, jog milžiniškas kiekis dvėselenos gali pakenkti gruntiniam vandeniui, o ir dabar pasak gyventojų, namuose neįmanoma atidaryti langų mat iš kiaulių kapavietės sklinda baisi smarvė.

Lietuvoje praėjusį savaitgalį į laukus išvažiavo ūkininkų kombainai ir prasidėjo javapjūtė. Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario ji vėluoja maždaug savaitę. „Javapjūtė prasidėjo savaitgalį. Žieminiai miežiai buvo kuliami intensyviai ir pradėta kulti žieminius rapsus. Pirmadienio dienos orai javapjūtę sustabdė ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Visa savaitės pradžia numatyta lietinga, tad kombainai stovės. Išlindus saulei ir sušilus orui vėl kombainai pajudės.

 Vienas vegetaras Anglijoje atsisakė palikimo, verto daugiau nei 60-ies tūkstančių eurų. Vyras tiesiog negalėjo auginti iš tėvo paveldėtos karvių bandos ir vėliau savo išaugintų gyvūnų parduoti skerdyklai. Jis rado būda išspręsti moralinę dilemą. Iki šiol ūkininkas Jay diena iš dienos rūpinosi net 63-imis savo karvutėmis. Didelį ūkį vyras paveldėjo iš savo tėvo prieš šešerius metus. Tačiau visą šį laiką jį slėgė dideli sąžinės priekaištai.

Kraupus vaizdas stambaus ūkininko valdose Mažeikių rajone. Čia nežinia kiek laiko kieme ir ganykloje pratysojo kritę keliolika veršelių ir karvė. Pareigūnus iškvietė artimiausio kaimo gyventojai, kai neprižiūrimos karvės atklydo į jų sodybas. Vaizdas ūkyje, vienkiemyje Mažeikių rajone – ne silpniems nervams. Laukuose – koks pusšimtis neprižiūrimų išbadėjusių karvių, o kieme – keliolika kritusių veršelių ir viena karvė.

Naujoji valdžia žada permainų ūkininkams. Žemės ūkio ministras pasišovęs ūkininkus suvaryti į kooperatyvus. Esą taip dirba viso pasaulio ūkininkai, o Lietuva čia beviltiškai atsilieka. Ministro nuomone, dirbti drauge žmonėms trukdo prisiminimai apie kolūkius. Tad ūkininkus reikia netgi prievarta versti kooperuotis – papildoma parama ir mokesčių lengvatomis. Visgi dalis smulkiųjų ūkininkų į kooperatyvus žiūri kaip į priešą.

Paskirtasis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas žada skatinti smulkių ūkių plėtrą bei siūlys mažinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės. Interviu BNS jis teigė, jog tiesioginių išmokų mažinimui jau turi užsitikrinęs partijos pirmininko ir vieno didžiausių žemvaldžių Lietuvoje Ramūno Karbauskio pritarimą.

„Dėkojame gamtai“, - sako Anykščių rajone, Klaibūnų kaime sodybą ir mažą ūkį turinti Palmira Krivickienė. Ji kartu su vyru Povilu šį rudenį džiaugiasi stulbinančio dydžio gėrybėmis – rekordiniais moliūgais. Panevėžyje gyvenanti pora į Aukštaitijoje esančią sodybą atvyksta šiltuoju metu. Tad ir ūkininkais savęs nedrįsta pavadinti, mat mažame ūkyje augina tik sau skirtas gėrybes. Visgi jau ketverius metus iš eilės įspūdingo dydžio moliūgai tampa tikra pažiba.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Rugpjūčio mėnuo – intensyvus laikotarpis, kai ne tik pradedame nuimti derlių, bet kartu ruošiamės ir ateinantiems metams. Laiku atlikę namų darbus, tikėtina, ateityje raškysime didesnius vaisius ir padėsime augalams gausiau derėti.

Kaišiadorių rajono Vilkiškių ir Pyplių kaimų nedideliuose kiaulių ūkiuose nustatyti nauji afrikinio kiaulių maro židiniai, pranešė Veterinarijos tarnyba.

Lietuvos gyventojai jau spėjo įprasti prie šiuolaikinio gyvenimo patogumų – prireikus šviežių daržovių visi žino, kad jas lengvai pasieks prekybos tinklo parduotuvėse. Bet ne visi pagalvoja, kiek reikia skirtingų etapų, kad į savo pirkinių krepšelį gyventojai parduotuvėje galėtų įsidėti bulvių, agurkų, pomidorų ar kitų šalyje užaugintų daržovių. Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė atskleidžia spalvingą daržovių kelią nuo daržo iki jūsų krepšelio.

Pasigrožėti levandomis kvepiančiais laukais nebereikia pirkti lėktuvo bilieto ir skristi į tolimajį Provansą. Prancūzijos dvelksmą darbštūs ir išradingi lietuviai sugeba perkelti ir čia. Lietuvos ūkiuose vis dažniau veši žemdirbio akiai dar neįprasti levandų laukai. Aromatingosios levandos taip užbūrė biržietes, kad šios prie namų esantį daržą nė nesvarsčiusios iškeitė į žiedais aplipusius krūmelius ir įkūrė lietuviškų levandų ūkį. Šiuo metu pats žiedų ėmimo metas.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Šakių rajone žemę dirbęs ir sprogmenį aptikęs ūkininkas apie tai pranešė pasieniečiams, o pastarieji apie tai informavo kariškius ir ėmėsi apsaugoti vietovę. Pavojų kėlusį radinį išminuotojai sunaikino vietoje. Trečiadienį į Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardą kreipėsi Šakių rajono Slavikų kaimo ūkininkas. Vyras pranešė, jog dirbdamas žemę savo lauke, esančiame prie pat sienos su Rusija, aptiko įtartiną daiktą, panašų į sprogmenį.