ūkis

Šiomis dienomis didesnėje šalies dalyje nustatytas didelis - ketvirtos klasės - miškų gaisrų pavojus. Aplinkos ministerija savivaldybės siūlo riboti žmonių lankymąsi tokiuose miškuose. „Padėtis Lietuvos miškuose šiuo metu gana grėsminga. Daugeliui miškų iškilęs gaisrų pavojus – gaisringumas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, juose pasiekė ketvirtą klasę.

Galvodami apie aplinkai keliamą grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame automobilius ir aukštus kaminus, o ne vakarienę. Bet iš tiesų žmonijos maisto poreikiai yra vienas didžiausių planetai keliamų pavojų. Gegužės mėnesio numeriu žurnalas „National Geographic Lietuva“ pradeda aštuonis mėnesius truksiančią straipsnių seriją, nagrinėsiančią, kaip pamaitinti milžinišku tempu didėjantį alkanų burnų skaičių ir nenualinti planetos Žemės.

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo prieš dešimtmetį. Per tą laikotarpį šalyje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, ypač žemės ūkio sektoriuje. Modernizuojami ūkiai, auga Lietuvoje pagamintų produktų konkurencingumas užsienio rinkose, mažėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo – visą tai Lietuvai pavyko pasiekti gavus 7,89 mlrd. litų Europos Sąjungos paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos indeksai, praėjusius metus užbaigė beveik nepakitę.

Vos prieš trejus metus Šiaulių rajone putpeles pradėjusi auginti, Ancikų šeima dabar jų kiaušinius tiekia didiesiems prekybos centrams, ketina pardavinėti žalią ir rūkytą putpelių mėsą. Be to, šį pavasarį mėsai pradėjo auginti kurapkas, fazanus ir juodgalves avis. Plėsti ūkį padeda supaprastinti reikalavimai Vis daugiau Lietuvos ūkininkų ne tik augina gyvulius ar tam tikras augalų kultūras, bet ir patys perdirba užaugintą produkciją.

S. Pranaitienė, J. Anilionytė, L.Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po besniegės žiemos žemdirbiai skaičiuoja, kad gali būti iššalę nuo 20 iki 70 proc. žiemkenčių. Ypač prasta padėtis Šiaurės Lietuvoje. Pasak žemės ūkio ministro, Lietuva dar nėra atsisakiusi minties kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl galimų nuostolių kompensavimo. Tarp miškų esantys Švenčionių rajono ūkininko Kazimiro Žeimos žiemkenčiai palyginti gerai peržiemojo.

Seimas įpareigojo Vyriausybę išnaudoti visas derybų su Briuseliu galimybes ir siekti, kad tiesioginės išmokos Lietuvai maksimaliai priartėtų prie ES tiesioginių išmokų vidurkio. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamą nutarimą dėl bendros žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo. Už balsavo 85 Seimo nariai. Nutarime Vyriausybei taip pat nurodyta siekti, kad vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų kliūčių ūkininkauti, ES tiesioginės išmokos už plotus būtų mokamos tik aktyviems ūkininkams.

Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.

 Kelmės rajone ūkininkaujantis verslininkas Tadas Dzvankus „Žinių radijui“ pasakoja, kad ūkininku tapo ir triušių auginimo ėmėsi ne tik iš meilės ilgaausiams. Nedidelę siuvyklą valdantis verslininkas prisipažįsta nematantis šio verslo perspektyvų, todėl ėmėsi nuo vaikystės mielo užsiėmimo – triušių auginimo.   „Jei vaikystėje parduodavau triušiuką, gaudavau 3 rublius.

Kai kalba eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas – 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc.

Artėjant pavasariui trąšų tiekėjai pastebi padidėjusią paklausą, kuri atsispindi ir tarptautinėse rinkose kylančiomis trąšų kainomis. Bene ryškiausiai brango Lietuvoje kiek mažiau naudojamos diamonio fosfato trąšos, kurių kaina per mėnesį buvo ūgtelėjusi daugiau kaip dešimtadaliu. Praeitą savaitę diamonio fosfato trąšų kainos tarptautinėse rinkose stabilizavosi ir net 0,2 % atpigo.

Dar nepasibaigus žiemai ūkininkai skaičiuoja didelius nuostolius dėl iššalusių žiemkenčių ir jau ruošiasi spartesnei pavasario sėjai. Pasak augalininkystės ekspertų, žieminių kviečių netektys gali būti mažesnės, o žieminiai rapsai, kurių buvo pasėta kaip niekada daug, kai kur pražuvo. Pernai rudenį ūkininkai surizikavo ir rapsų pasėjo net trečdaliu daugiau, nors po 2010-ųjų ir 2011-ųjų žiemos nuostolių ne vienas jų buvo atsisakęs.

Darbo biržos duomenimis, čia kasmet užsiregistruoja apie 10 tūkstančių, ką tik studijas baigusių jaunuolių. Dauguma jų, turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos diplomus. Verslo sektorius mini, kad vienos paklausiausių, vadinamosios „žemiškosios“ studijos. Jau pernai metais tokius specialistus ruošiantį Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) pasirinko gerokai didesnis abiturientų skaičius, panašu kad šiemet situacija kis dar stipriau.

„Valdžia, sumaniusi pabranginti alų, yra pasmerkta žlugti“, - rašė „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ autorius Jaroslavas Hašekas. Atrodo, kad mūsų valdžiai žlugimas artėja neišvengiamai, mat ieškodama pinigų nurėžtoms pensijoms kompensuoti ši sumanė ne tik automobilių mokestį, bet ir padidinti alkoholio akcizą, kuris nuo šių metų balandžio ir taip didės vykdant senesnius nutarimus.

 Dirbamą žemę siūloma leisti įsigyti tik tiems asmenims, kurie žemę dirba ne mažiau kaip trejus metus, ir jie įsipareigos žemę dirbti ne mažiau kaip 10 metų, neperleisdami jos kitiems asmenims. Tokie siūlymai ketvirtadienį svarstyti parlamentinio Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės posėdyje, tačiau joks sprendimas nepriimtas. Taip pat siūloma riboti įsigyjamos žemės dydį, bet jos dydis kol kas nesvarstomas - jį siūloma nustatyti Žemės ūkio ministerijai.

Naujieji Briuselio reikalavimai sukels galvos skausmą 22 tūkstančiams Lietuvos ūkių – jiems teks ekologijos reikalams iš pradžių skirti 5 proc., o vėliau – 7 proc. ariamos žemės. Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus.

Vida Tavorienė Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą, sudrebėjo ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių kiaulininkystės verslo pamatai. Rusija, Baltarusija, Ukraina jau suskubo uždrausti lietuviškos kiaulienos importą. Tokie apribojimai gali būti pritaikyti ir kitoms ES šalims. Mūsų teritorijoje aptiktas itin pavojingas afrikinio kiaulių maro užkratas – išbandymas mūsų šaliai. Pasienio su Baltarusija rajonuose skelbiama ekstremali padėtis.

Jolita Žurauskienė Zita ir Algimantas Dubrickai nusprendė ūkininkauti ne tik iš pašaukimo, bet ir dėl susiklosčiusių aplinkybių. Turėdami pakankamai teorinių ir praktinių žinių, pieno ūkio savininkai ėmė plėtoti ir mėsinę galvijininkystę. Pasak A.Dubricko, jauniems ūkininkams įkurti didelį ūkį yra sunku. Tam reikalingos didelės investicijos.

Naujieji Briuselio reikalavimai sukels galvos skausmą 22 tūkstančiams Lietuvos ūkių – jiems teks ekologijos reikalams iš pradžių skirti 5 proc., o vėliau – 7 proc. ariamos žemės. Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus.

2013 metai buvo santūriai geri, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas atsirėmė į lubas. Rudenį skelbti BVP augimo duomenys buvo nuviliantys Estijoje ir Lietuvoje. Mažai tikėtina, kad IV ketv. pamatytume paspartėjimą. Vidaus paklausos padėtis šiuo metu yra santykinai geresnė, o iš eksporto ir pramonės pusės paramos stinga. Jaučiama recesiją patyrusios euro zonos įtaka.  Nepaisant riboto augimo, Baltijos šalių BVP lieka vienos labiausiai augusių Europoje.

Remiantis šių metų sausio 20 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jau išmokėjo daugiau kaip 884 mln. litų tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai sudaro 72 procentus visoms 2013 m. paraiškoms skirtos sumos. Avansinės išmokos buvo pradėtos mokėti praėjusių metų spalio mėn. viduryje.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Berlyne atidaroma viena populiariausių pasaulyje tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2014-tieji“. Lietuva šioje parodoje prisistato kaip valstybė, eksportuojanti žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėjanti ekologinį ūkininkavimą, išskirtinių ar naujų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą. „Žalioji savaitė“ Berlyne vyksta jau 79-ąjį kartą, Lietuva joje dalyvauja dvyliktus metus iš eilės.

 Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

 Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių dienų, tad ketinimas įteisinti kalėdines atostogas vargu ar įgyvendinamas. Lietuviams esą reikėtų dirbti šiek tiek kitaip, antraip gražesnio gyvenimo laukti teks dar ilgokai.  Ekonomistė Aušra Maldeikienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, jog išsamesnis pastarųjų metų tyrimas parodė, kad už Lietuvą mažiau švenčių turi tik trys Europos šalys.

Žemės ūkio produkcijos Estijoje šiais metais bus pagaminta 3 proc. mažiau nei 2012-aisiais - už 872 mln. eurų, prognozuoja Žemės ūkio ministerija ir Statistikos departamentas. Gamyba kiekybine išraiška augo 2 proc., tačiau produkcijos kainos krito 5 procentais. Grūdų gamyba sumažėjo 16 proc., 29 proc. kritus grūdų kainoms. Kviečių gamyba sumenko nuo 109,1 iki 69,6 mln. eurų, miežių - nuo 68,7 iki 63,5 mln. eurų, rugių - nuo 10,3 iki 2,8 mln. eurų, avižų - nuo 14,4 iki 8,2 mln. eurų.

Nėra tokios motyvacinės sistemos, kuri priverstų žmogų norėti rūšiuoti, mano Viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis. Jis pakomentavo tyrimą apie atliekų rūšiavimą, sugriovusį visuomenėje gyvavusius mitus.   „Tyrimas parodė, kad tikrai labai nedidelis procentas Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas.

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Be to, skirtingų pasaulio regionų plėtros pagreitis bus nevienodas, o Europoje papildomų grėsmių kels defliacinės aplinkos stiprėjimas. Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio perspektyvos išlieka santūriai optimistiškos.

 Peng Quigen iš Kinijos yra unikalaus ūkio savininkas: jau keletą metų vyriškis ant savo keturaukščio namo stogo augina ryžius, vaisius ir daržoves, rašo odditycentral.com. Kino ūkis – ne hobis, o tikrai kažkas nepaprasto. Šiame 120 kv. metrų plote vyriškis užaugina nemažus kiekius įvairių kultūrų. Pernai Peng Quigen nuėmė apie 400 kg arbūzų derlių, šiemet mėgina užauginti ryžių derlių, kurio turėtų pakakti vienam suaugusiam žmogui prasimaitinti visus metus.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Keičiantis Europos Sąjungos (ES) bendrajai žemės ūkio politikai, nuo kitų metų valstybės narės galės laisviau savo nuožiūra skirstyti europinę paramą ūkininkams. Viena iš naujovių – nuo kitų metų iki 2020-ųjų valstybės narės gali iki trečdalio tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų papildomai skirti vadinamiesiems pirmiesiems hektarams.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. spalio mėn. buvo minus 11. Palyginti su rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių. Spalio mėn.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Itin plačiai geoterminius vandenis savo šalies Ūkyje naudojantys islandai sako, kad geoterminę pramonę galima plėtoti ir Lietuvoje, ypač kai kitų energetinių išteklių kainos šoka į Aukštumas. Lietuvoje žemės gelmėse glūdintis karštas vanduo kol kas naudojamas tik šilumai Klaipėdoje gaminti.

Asmenys, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje (KPP) ir deklaravę žemės ūkio plotus, turėtų suskubti iki lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai primena, jog termino būtina tiksliai laikytis, kadangi patikrų vietoje metu nustačius, jog juodasis pūdymas neapsėtas ar neapsodintas, fiksuojamas pažeidimas.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, siekiantys gauti visą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, raginami nedelsti ir pateikti informaciją apie realizuotą produkciją. Nors tai jie gali padaryti iki kitų metų gegužės 15 d., anksčiau pateikę reikiamą informaciją, greičiau sulauks išmokų.

Regina MUSNECKIENĖ Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Kuršų kaime gyvenantis Sigitas Lideika ūkininkauja jau aštuoniolika metų. Nuo dviejų karvių ir šešių hektarų žemės pradėjusi jauna šeima pamažu plėtė ūkį. Tačiau plėtė tiek, kiek patys pajėgia darbų nudirbti. Svetimų nesamdo. Matydami nuolat dirbančius tėvus, darbo nesikrato ir trys Lideikų vaikai. Akmuo apželia vietoje Angelė ir Sigitas Lideikos pagal profesiją abu zootechnikai. Kilę iš Tytuvėnų krašto.

 Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 1167,9 lito už toną - per mėnesį ji padidėjo 4,4 proc. o per metus - rugsėjį, palyginti su 2012 metų rugsėju, - 38 procentais. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad rugsėjį supirkta 133,28 tūkst. tonų pieno - 1,9 proc. mažiau negu pernai rugsėjį. Šiemet per devynis mėnesius Lietuvoje supirkta 1,018 mln. tonų pieno - 2,8 proc. mažiau negu pernai sausį-rugsėjį.

Kristina Jackūnaitė, Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvoje viešintis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna trečiadienį susitiko su Rusijos žemės ūkio ministru. Jo surengtame priėmime, skirtame tarptautinei žemės ūkio parodai, pieno blokados problema aptarta nebuvo. V. Jukna sako iš kitų šaltinių išgirdęs pageidavimą, kad sprendžiant eksporto problemas nedalyvautų politikai.

Loreta Ripskytė Netrukus prasidėsiantis 2014–2020 metų finansinis laikotarpis kelia sumaištį: daugiau ES lėšų atiteks tiesioginėms išmokoms ar kaimo plėtrai. Apie tai su keturių rajonų žemdirbiais pirmadienį Joniškyje diskutavo Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas. Jam žemdirbiai įteikė rezoliuciją su 15 reikalavimų punktų.

Pastaruoju metu vis labiau domimasi triušininkystės verslu. Tačiau, pasak specialistų, daugumai triušių augintojų trūksta patirties ir žinių. Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų mūsų šalyje šiek tiek sumažėjo, tačiau pagerėjo veislininkystės rezultatai ir padaugėjo veislynų. Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vadovo dr.

  Iš ūkių raunamas nelegalus darbas nepasiduoda: jo šaknys įleistos pernelyg giliai. Kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas Rimantas Trota, informacija apie nelegaliai dirbančius asmenis pasiekia kone kasdien. Nors ne visi gauti pranešimai pasitvirtina, aišku, kad nelegalus darbas žemės ūkiuose veši. Inspektorių vizito ko gero sulauks ir viena Biržų krašto ūkininkė – gautas skundas dėl nelegalaus darbo jos ūkyje.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 metų rugpjūčio mėnesį sudarė 2 608,8 mln. litų ir, palyginti su liepos mėnesiu, padidėjo 0,7 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,5 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn.

Giedrė Sankauskaitė Bendras Lietuvos ekonomikos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3 – 6 mėn. Gerėja šalies mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu sparčiau augo ne  nebūtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad Lietuvos žmonės jaučiasi tvirčiau. Taip ketvirtadienį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda SEB banko organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti Lietuvos makroekonomiką.

Rugsėjo 16 d. prasidėjo antras paraiškų rinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, skirtą remti pienininkystės veiklos modernizavimą. Paraiškas galima pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki spalio 18 d. Svarbiausia naujovė pateikusiems paraiškas rudenį – didesnė galima paramos suma vienam projektui. Ši suma gali siekti iki 250 tūkst. litų.

2013 metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,1 proc., importuotų – 0,8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per metus (2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,6 procento, importuotų prekių – sumažėjo 0,8 procento.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

2013 metų rugpjūčio mėnesį. visa pramonės produkcija sudarė 6 022,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su liepos mėn., padidėjo 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką – 3,4 proc. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį padidėjo 3,2 procento, pašalinus sezono įtaką – 3,7 procento, apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 3,2 procento, pašalinus sezono įtaką – 3,8 procento. 2013 m. rugpjūčio mėn.

Pagrindinės ekonominio konsultavimo įmonės teigia, kad didėjanti JAV naftos ir gamtinių dujų gavyba turi didesnę įtaką JAV ekonomikai nei buvo prognozuota prieš kelis metus. Naujai surasti vietinių naftos ir gamtinių dujų šaltiniai turi net dar didesnę įtaką šalies ekonomikai nei buvo prognozuojama iš pradžių ir, naujo tyrimo duomenimis, praėjusiais metais įdėjo daugiau nei 1200 JAV dol.

Japonija iš naujo perskaičiavo savo ekonominę padėtį ir pateikė optimistiškesnius rezultatus. Šalies ekonomika per antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo 0,9 procento. Metinis augimas šiuo laikotarpiu sudarė 3,8 proc. praneša BBC. Analitikai spėjo, kad pirmasis rodiklis sieks 0,6 proc. „Japonijos politikų veiksmai sukėlė optimizmą dėl šalies atsigavimo, kuris leido kompanijoms drąsiau investuoti“, – teigia tyrimų instituto „Fujitsu Research“ analitikas Martinas Schulzas.

Regina Musneckienė Palšių kaime ūkininkaujantis Edgaras Piniauskas Kauno kolegijoje įgijo statybos verslo vadybos ir mechaniko specialybes. Tačiau keletą metų padirbėjęs autoservisuose, nusprendė, jog patikimiau kabintis į žemę. Dabar jaunas ūkininkas gyvena iš 26 hektarų ūkio. Grūdų derlius – nedidelis Ūkininkauti Edgaras ryžosi turėdamas tik pusketvirto hektaro žemės, kurią dirbti leido jo tėvas. Dabar 25 metų jaunas ūkininkas jau turi 15 hektarų nuosavos žemės. Iš viso dirba 26 hektarus.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų liepos mėnesį nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su birželiu, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat nekito ir sudarė 11 proc. Birželį ES darbo neturėjo 26,654 mln. asmenų, iš jų 19,231 mln. – euro zonoje. Palyginti su birželiu, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 33 000 visoje ES ir 15 000 euro zonoje.