ūkis

Dar prieš penkerius metus šalyje buvo per milijoną galvijų, dabar likę vos 686 tūkstančiai. Tvartuose bekriuksi vos 700–900 tūkstančių kiaulių, o apie 1990-uosius žemdirbiai jų augino 3 milijonus ir Europoje garsėjo kaip mėsos eksportuotojai. Kodėl mūsų ūkininkai nebenori auginti gyvulių, o parduotuvėse trūksta lietuviškos mėsos? Galvijų apskaita bauginanti. Jeigu gyvulių ir toliau taip smarkiai mažės, lietuviškos mėsos skonį teks pamiršti.

Lietuvos parlamentarai reikalauja, kad Europos Komisija (EK) laikytųsi stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje įtvirtintų principų ir užtikrintų 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui tiesioginių išmokų suvienodinimą su mokamomis kitų ES valstybių žemdirbiams.

Augimas besivystančiose Rytų Azijos ekonomikose lėtėja dėl silpnėjančios išorinės paklausos, savo ataskaitoje teigia Pasaulio bankas. Bankas prognozuoja, kad šiemet Azijos ekonomikų prieaugis sieks stiprius 8,2 proc., o kitąmet - 7,8 proc. Nepaisant to, bankas įspėja, kad skolų problemos Europoje ir sulėtėjęs pasaulio ūkio augimas pakenks Rytų Azijos ekonomikoms. Jos turi padidinti vidaus paklausą ir našumą.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje griežtai pasisakė už vienodą visose ES šalyse narėse vištų laikymo pagerintuose narvuose taikymą. Tai numatyta Tarybos direktyvoje, nustatančioje būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Lietuva kategoriškai pasisako už vienodų sąlygų taikymą. Visos šalys turėjo tam dvylika metų.

Gasdinančios šilumos kainos nesikeis, kol nebus imtasi rimtų pertvarkų. Savivaldybėms, išnuomojusioms šilumos ūkius privačiam verslui, svarbiausias uždavinys turėtų būti peržiūrėti sutartis ir nuolat sekti, ar jos nepažeidinėjamos ir vis dar naudingos. Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas.

Melžimo įrangos reikalavimų ir tikrinimo tvarka turėjo įsigalioti jau nuo lapkričio 1 d., tačiau dėl ūkininkų protesto ją ketinama dar derinti. Pieno gamintojai nuogąstauja, kad įteisinta nauja prievolė gali tapti įrankiu susidoroti su perdirbėjams neįtikusiais ar nepaklusniais ūkininkais.

Prognozuojama, kad Kinijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, nes jam pakenkė vyriausybės taikytos kovos su infliacija priemonės, informuoja BBC. Antradienį bus paskelbti oficialūs duomenys, kurie, kaip manoma, parodys, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Kinijos ekonomika išaugo 9,3 proc. Tai aukštas augimo rodiklis, tačiau per ankstesnius tris mėnesius Kinijos ekonomika išaugo 9,5 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Šalies vadovė tikisi, kad tai dar šiemet leis sumažinti šilumos kainą, išspręs šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuos teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

„Šiandien Lietuvoje veikianti atliekų tvarkymo sistema nėra tobula – tai faktas. Tačiau joje dalyvaujantys subjektai kategoriškai pasisako už jos tobulinimą, tačiau jokiu būdu ne griovimą, ką siūlo vienas žmogus“, - teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) narys Andrius Burba.

Pasaulio ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, tačiau pakartotinės recesijos nepatirs, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Kita vertus, išsivysčiusių valstybių skolų problema neleidžia tikėtis greito sunkumų sprendimo ir lems vangų ekonomikos augimą artimiausiais metais. Dėl globalių iššūkių Baltijos šalių ekonomikos plėtra taip pat bus lėtesnė nei prognozuota anksčiau.

„Mu­tuo­jan­tis“ Lie­tu­vos kli­ma­tas kei­čia ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir drau­di­mo įmo­kų kai­nas. Kol ūki­nin­kai dejuoja dėl pra­sto šių­me­čio der­liaus ir jau skan­di­na­mų nau­jų pa­sė­lių, drau­di­mo bend­ro­vės skai­čiuo­ja nuo­sto­lius ir ruo­šia­si di­din­ti įmo­kas bei griež­tin­ti drau­di­mo są­ly­gas.

Keturiolika metų vyresnės gyvenimo draugės paprašytas išsikraustyti iš jos namų, 47-erių  Krekenavos seniūnijos Daniliškio kaimo gyventojas V.Ž. griebėsi degtukų.Vėlų praėjusio ketvirtadienio vakarą, prieš tai numalšinęs laukiančio išsiskyrimo sielvartą alkoholiu, vyras padegė savo gyvenimodraugės ūkinį pastatą su gyvuliais, pašarais ir įvairiais daiktais. Tą dieną iš gydytojų grįžusiai šeimininkei, kuriai medikai buvo prisakę ilsėtis ir tausoti nervus, išvydus liepsnas pakirto kojas.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai – 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai – 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Paramos gavėjais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ patvirtintos įmonės ir žemės ūkio kooperatyvai projektus pradeda įgyvendinti savo lėšomis. Paramos lėšos išmokamos pateikus mokėjimo prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiemet atnaujintas taisykles, perdirbėjai gali teikti ne daugiau kaip keturis mokėjimo prašymus.

Amerikoje ir Europoje įsiplieskė tokie gaisrai, kad net savaitgalį valstybių ir bankų vadovai neturėjo poilsio. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's" žengė istorinį žingsnį – pirmoji sumažino JAV skolinimosi reitingą. Tuo tarpu dviejų didžiulių Europos valstybių – Italijos ir Ispanijos vertybinių popierių palūkanos sparčiai artėja iki iš esmės bankrutavusios Graikijos lygio.

Elektros energetikos specialistų nuomone, dalis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vis dar neracionaliai vartoja elektros energiją. Didžiausi suvartojimai – patalpų apšvietimui, naudojant šiuolaikinių poreikių ir techninių reikalavimų nebeatitinkančias elektros sistemas bei energijos netaupančius šviestuvus.

Dvigubo teroro akto Norvegijoje sumanytojas ir vykdytojas Andersas Beringas Breivikas ateinantį mėnesį praleis Ilos griežtojo režimo kalėjime, įkurtame buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Berumo miestelyje. Anksčiau manyta ekstremistą įkalinti kitame – Ringeriko – kalėjime, tačiau laiku susigriebta, jog iš jo atsiveria vaizdas į Utojos salą, kur 32 metų norvegas šaltakraujiškai nušovė 68 žmones. Maitina ir dar pinigus moka Balsas.

Lietuva turi pastabų pasiūlymams dėl naujosios 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinės tendencijų skalės. Nuogąstaujama, kad ES paramos lėšų koncentracija gali būti išblaškyta silpniausiai išsivysčiusiuose regionuose, nepritariama siūlymams dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams ir per mažos paramos Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui.

Už saugumą ir ramybę J.Petkevičienės dvare atsakingas vilkšunis Mauras. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Jurga Petkevičienė – išskirtinio likimo moteris. Įveikusi nepagydomą ligą ir išgyvenusi vyro netektį, šiandien ji prižiūri didžiulę dvaro teritoriją. Inteligentiška moteris ne tik sėkmingai ūkininkauja, bet ir nevengia itin nemalonių, sunkių darbų.

Varšuvos vertybinių popierių biržos sprendimu nuo liepos 8 d. vienas didžiausių Lietuvos pieno ūkių AB „Agrowill Group“ akcijos įtrauktos į šios biržos prekybos sąrašus. Į prekybos sąrašus įtrauktos 84 820 986 „Agrowill Group“ akcijos, Viešo akcijų siūlymo kaina yra 1,14 Lenkijos zloto, o tai atitinka 1 Lt. Liepos 1 d.„Agrowill Group“ įregistravo naują įstatų redakciją ir padidino įstatinį kapitalą. Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 71 mln. 552 tūkst. 254 iki 84 mln. 820 tūkst.

Remiantis pirmojo ketvirčio BVP bei naujausiais gegužės ir birželio mėnesių rodikliais, galime teigti, kad augimo tendencijos šiais metais bus išskirtinės. Vidutiniu laikotarpiu augimo tendencijos lėtės. Tai lems teigiamo bazės efekto pabaiga, poreikis mažinti fiskalinį deficitą bei augsiančios energetinių išteklių kainos Lietuvoje.Kaip ir buvo tikėtasi, augimas tampa labiau subalansuotu – vis didesnį poveikį augimo tendencijoms daro vidaus paklausos augimas.

Kasmet vis daugiau ūkininkų siekia pasinaudoti Europos Sąjungos parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Nieko nuostabaus – juk paramos lėšomis finansuojamos įvairios išlaidos, skirtos ūkiams sustiprinti. Ožkininkystės ūkį Griciūnų kaime (Širvintų r.) puoselėjanti Andžela Dalia Ėmužytė parama žemės ūkio valdoms modernizuoti pasinaudojo jau tris kartus.

Siekiant šalies rinką aprūpinti vertingos rūšies kokybiška mėsa, pastaraisiais metais mėsinei galvijininkystei skiriamas išskirtinis dėmesys. Šiai gyvulininkystės šakai skatinti Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ biudžete numatytas atskiras subsektorius ir padidinta parama. Augintojus remia ir valstybė. Pernai rudenį patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa jau pradeda veikti.

Neseniai vienas žinomas verslininkas spaudoje pareiškė, kad Lietuvos ūkio ateitis – inovatyvios technologijos, o ne kiaulių auginimas. Panašių pareiškimų, kad, pavyzdžiui, perspektyvesnis yra „inovatyvių produktų kūrimas“, o ne baldų gamyba, pas mus pasitaiko dažnokai. Štai buvęs ūkio ministras paskelbė, kad greitai Lietuva taps „didelės pridėtinės vertės“ paslaugų kraštu. Lietuvoje dabar yra 3 mln. gyventojų, galinčių iš jų dirbti – 1,5–1,7 mln.

Parduotuvių lentynose ir mugėse jau galima pamatyti Kokybės ženklu paženklintų produktų, kuriems būdingas natūralumas, didesnis maistingumas ir kitos vertingos savybės.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos socialistinis „Saulės miestas“ griūna. Kitaip ir negalėjo būti. Buvęs tarybinio ūkio direktorius, pagarsėjęs tuo, jog traktoristus auklėjo kumščiais, bandė pritaikyti šį modelį visai valstybei. Baltarusija, kaip socialistinis tarybinis ūkis, galėjo gyvuoti tik iki tam tikros ribos. Ši riba atėjo dabar. Parduotuvės iššluotos, nacionalinė valiuta devalvuota, iždas tuščias.

Vos dešimties sulaukęs berniukas, išvydęs jo tėtį puolantį bulių, galbūt išgelbėjo vyriškio gyvybę, nukreipęs traktorių į gyvulį. Tomas Phillipsas pamatė, kaip bulius puola jo tėtį Andrew ūkyje Abergavenny kaime Monmouthisre'o grafystėje, skelbia BBC. Nuvijęs įniršusį galviją, kuris paliko Andrew su dešimtimi sulaužytų šonkaulių ir vidiniais sužeidimais, Tomas iškvietė pagalbą. „Andrew išgyveno tik neįtikėtinos Tomo reakcijos dėka“, - pasakojo Tomo mama Amanda. „Jis mano mažasis didvyris.

(Papildyta 18:09 val.) Vokiečių pareigūnai praneša, kad ištirtose pupelių daiguose E.coli bakterijų nerasta. Vakar pranešta informacija apie tai, kad mirtinos infekcijos sukėlėjas greičiausiai yra greta Hamburgo esančiame ūkyje, nepasitvirtino. Vokietijos mokslininkai ir pareigūnai ir toliau ieško EHEC sukelėjo šaltinio, pražudžiusio jau 22 gyvybes. Vis dėlto daugybės susirgimų priežastis gali būti susijusi su pupelių daigais.

Ekonomistas, politologas, Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius, JAV demokratų partijos politikas, daugelio knygų autorius Robertas Reichas savo tinklaraštyje ir Londono dienraštyje „Financial Times“ mąsto apie Amerikos ekonomiką ir kodėl ji dar vis tik vos vos atsigauna. Tai turi pasekmių ir Europai. Problema, anot R. Reicho, „ glūdi ne pasiūloje. Bendrovių pelnas vis dar nemažas.

Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė ir, turbūt, toliau kels fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Tikslas lyg ir gražus  – leisti žmonėms išmokėti savo skolas (arba dalį skolų) ir atkūrus mokumą pradėti gyvenimą iš naujo. Paradoksalu, tačiau siūlomos nuostatos taikomos visiems be išimties fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į vykdomą veiklą, turimą darbą ir pan. Neaišku, kodėl visus fizinius asmenis norima sulygiuoti tarsi pagal vieną šabloną.

Didžiąją laiko dalį skiriant veiklai Europos Parlamente, neretai tenka daugiausiai iš  žiniasklaidos susidaryti nuomonę apie nūdienos aktualijas. Reikia pripažinti, kad dabartinės vyriausybės pozicija viešojoje erdvėje yra tvirta: ekonomika atsigauna, investicijos ateina, sunkumai praeina – į tokį teiginį būtų galima sutraukti vyriausybinių žinių srauto turinį.

Nuo gegužės 4 d. internautai Jungtinėje Karalystėje turi galimybę žaisti realų internetinio žaidimo „FarmVille“ analogą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Projektas buvo pavadintas „MyFarm“. Jis bus realizuojamas Vimpoul (Wimpole) fermoje Anglijos Kembridžšyro (Cambridgeshire) grafystėje. 10 tūkst. eksperimento dalyvių internetu ūkininkams rekomenduos, kokios veislės gyvulius pirkti, kokias grūdines kultūras sėti, patars, kaip padalyti lauką.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad milijardą iš šešėlio tebetraukianti konservatorių Vyriausybė supainiojo Lietuvos gyventojų kišenes ir savo ranką įkišo ne į kontrabandininkų, bet į sunkiai besiverčiančių žmonių piniginę. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nutarimui maisto produktais prekiauti tik turint kasos aparatus, turgavietės pastebimai ištuštėjo. „Tačiau to, akivaizdu, valdantiesiems negana.

Statistikos departamentui paskelbus apie 6,9 proc. pirmąjį ketvirtį ūgtelėjusį bendrąjį vidaus produktą (BVP), teigti, kad šalies ūkis tvirtai stojasi ant abiejų –  eksporto ir vidaus rinkos – kojų, dar pernelyg ankstyva, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad šių metų pradžioje buvo įtvirtintos teigiamos makroekonominės tendencijos, kurios ėmė ryškėti antrąjį 2010 m. pusmetį ir ypač ketvirtąjį ketvirtį.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 23 121 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 6,9 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas, BVP įvertinęs pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. atitinkamu ketvirčiu, stebėtas teigiamas bendrosios pridėtinės vertės pokytis visose veiklos rūšių grupėse.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių  „Agrowill Group“ teigia, kad sumažėjęs Europos Sąjungos šalyse laikomų melžiamų karvių skaičius lemia aukštesnes pieno kainas visame ES regione, taigi ir Lietuvoje . „Paskelbti Europos Komisijos rodikliai liudija, kad per 2010-uosius ES šalyse laikomų melžiamų karvių skaičius sumažėjo 1,7 proc. Tai tiesioginis krizės padarinys, kuomet ūkininkai drastiškai mažino laikomų gyvulių bandas. Deja, prieauglis taip sparčiai bandų nepadidina.

Penktadienį Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas nusiaubė kai kurias šalies dalis, tačiau analitikai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje šalies ūkis atsigaus, informuoja BBC. Kai kurios didžiausios Japonijos bendrovės, įskaitant didžiausią pasaulio automobilių gamintoją „Toyota“, uždarė visas gamyklas šalyje. Analitikai prognozuoja, kad gamybos praradimas neigiamai paveiks šalies ekonomiką šį ir kitą ketvirtį, tačiau jie mano, kad trečiąjį metų ketvirtį Japonijos ekonomika ir vėl augs.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Vokietijos ekonomika – viena iš geriausiai funkcionuojančių Europoje. Apie ją žurnalas „Economist“ savo vasario 5 d. numeryje paskelbė keletą straipsnių, kurie kai kuriems žurnalo skaitytojams atrodė nepakankamai tiksliai atspindintys Vokietijos realybę.Ir štai vasario 24 d. žurnalas išspausdino jų pasisakymus.

Pietvakarių Anglijoje 31 metų Davidas Robertsas atidarė viešbutį, kuris yra skirtas apsigyventi vištoms.Viešbutis pradėjo dirbti prieš keletą mėnesių, tačiau žurnalistai apie jo egzistavimą sužinojo tik dabar. Viešbučio savininko teigimu, jis nusprendė paukščiams atidaryti viešbutį, kad palengvintų gyvenimą vietiniams ūkininkams. „Jeigu vištų šeimininkams reikia kurs nors skubiai išvykti, jie gali jas palikti mūsų viešbutyje“, – paaiškino D. Robertsas.

Pietvakarių Anglijoje 31 metų Davidas Robertsas atidarė viešbutį, kuris yra skirtas apsigyventi vištoms.Viešbutis pradėjo dirbti prieš keletą mėnesių, tačiau žurnalistai apie jo egzistavimą sužinojo tik dabar. Viešbučio savininko teigimu, jis nusprendė paukščiams atidaryti viešbutį, kad palengvintų gyvenimą vietiniams ūkininkams. „Jeigu vištų šeimininkams reikia kurs nors skubiai išvykti, jie gali jas palikti mūsų viešbutyje“, – paaiškino D. Robertsas.

Žemės ūkio ministerija Europos Komisijos prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama parduoti žemę užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi šį pavasarį.

Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2009 metais žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 19,8 procento. Labiausiai – net keturis kartus pabrango vaisiai, tris kartus – grikiai, daugiau nei dvigubai – avižos, kviečiai ir rugiai. Žemės ūkio bendrovės „Piktupėnų javas“ pirmininkas Algirdas Steponavičius prognozuoja, kad bulvių kainos iki pavasario dar kils ir gali pasiekti net 2 litus už kilogramą.

Ūkininkų organizacijos reikalauja, kad Vyriausybė sušvelnintų aplinkosaugos reikalavimus gyvulių ūkiams, sakydamos, kad kitaip Lietuva taps įsivežančia maistą šalimi. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žada atsižvelgti į jų reikalavimus, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Meškalaukio kaimas laikinai atsikvėpė – danui priklausiančiose kiaulidėse dabar per šalta auginti gyvulius. Gyventojai kovojo prieš smarvę iš fermų, bet nelaimėjo – pavasarį čia vėl bus 2 tūkst. kiaulių.

Rudenį 80 proc. visų šalies mokyklų patikrinę visuomenės sveikatos centrų specialistai vakar pateikė šokiruojančius rezultatus: 917 jų neatitinka higienos reikalavimų, o ketvirtadalis net neturi higienos pasų. Kur ten turės, jei tualetai – lauke, vandentiekio nėra, nežinoma, kas yra kanalizacija. Skersvėjai tualete „Mūsų mokykloje tualetas iki šiol lauke. Be galo jame šalta, skersvėjai pučia. Galima ten ir įvairiomis ligomis susirgti.