ūkis

Vienos sparčiausiai augančių šalių Indijos centrinis bankas sumažino šių finansinių metų ekonomikos augimo prognozę nuo 7,5 iki 6,5 proc., informuoja BBC. Be to, Indijos centrinis bankas jau antrą mėnesį iš eilės nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu siekia 8 proc. Indija, antra tankiausiai gyvenama šalis pasaulyje, siekia, kad šalies ekonomika per metus išaugtų 9 proc. Praėjusiais metais Indijos ekonomika išaugo 6,1 proc., o 2010 metais ūkio prieaugis siekė 8,2 proc.

Kinijos greito augimo dienos gali būti suskaičiuotos. Dešimtmečius vadinamoji Drakono ekonomika augo tokiais tempais, kurie padėjo milijonams gyventojų persikelti iš kaimų į megamiestus. Tačiau dėl augančios skolų krizės Europoje ir vis dar trapaus JAV atsigavimo Kinijos eksporto modelis gali daugiau taip gerai nebeveikti. Kinijos vyriausybė ir daugelis ekonomistų dabar spėja, kad šiemet ekonomikos augimas bus mažesnis nei 8 proc., o kai kas prognozuoja net didelį ekonomikos kritimą.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Konkrečios nuostatos, kaip bus pertvarkomas Lietuvos šilumos ūkis, kol kas skendi migloje. Pirmadienį energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams aiškino, kad įstatymo pataisos bus rengiamos atsižvelgiant į informaciją,  kuri bus gauta iš savivaldybių.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Daržovės ir prieskoniai auga ant daugiaaukščių stogų, čia pat keliami ir bičių aviliai, o gyvulių ūkiai įkurdinami miesto centre. Sakysite, utopija? Jau nebe: pirmieji augalų daigai kalasi sostinės Pilaitės mikrorajone, Kaune ant vieno pastato stogo žaliuoja darželis, o agurkų lysvėms vietos rado net Suomijos ambasada. Kol vieni mano, kad daržų vieta yra kaime, kur driekiasi dirbamos žemės plotai, ar nebent savame sodelyje, naujos kartos ūkininkai keliasi į didmiesčius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) energetikos ministrui A. Sekmokui pakartotinai pateikė siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, perskirstyti elektros energijos supirkimo kvotas ir užtikrinti galimybę gyventojams už šilumą mokėti mažiau. „Pernai pasiūlymas nebranginant elektros sukurti rezervą šilumos kainoms mažinti buvo atmestas.

Itin smarkiai pradėjusi vasaros sezoną devynerius metus iš eilės žiūrimiausia televizija Lietuvoje TV3 ir toliau išlieka lydere. Ketvirtadienį, birželio 21-ąją, įvykusi karščiausio TV3 pasimatymų projekto „Ūkininkas ieško žmonos“ premjera populiarumu nurungė visus konkurentus. Filmuojant karščiausią antrojo sezono pasimatymų šou, kurio premjerą, rodytą 21.00–21.35 val., preliminariais „TNS LT“ tyrimų duomenimis rinkosi 26,6 proc. 15–49 metų amžiaus TV žiūrovų (LTV – 9,2 proc., LNK – 5,2 proc.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Ekologinių ūkių skaičius pastaraisiais metais traukiasi - atbaido sumažėjusios Europos Sąjungos išmokos ir vis dar ne tokia didelė ekologiškų produktų paklausa, rašo „Lietuvos rytas“. Tiesa, anot Žemės ūkio ministerijos, tie, kurie atsilaiko, plečia savo dirbamuosius plotus. Biržų rajonas garsėja ekologiniais ūkiais.

Ūkininkai su žiburiu ieško padienių darbininkų, o su nelegaliu darbu kovojantys Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai dar intensyviau gaudo juos laukuose.  Žemdirbiai skundžiasi, kad biurokratinė, daug laiko užimanti įdarbinimo trumpalaikiams darbams tvarka verčia juos nusikalsti ir tuština kišenes. Skiria dideles baudas Vienas Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos ūkininkas už tris nelegaliai jo ūkyje dirbusius asmenis teismo buvo nubaustas net 9 tūkstančių litų bauda.

Britų televizijos kanalas „Channel 4“ gavo apie 60 nusiskundimų dėl laidos „Jimmy and the Giant Supermarket“, kurioje buvo parodyta, kaip ūkininkas nužudo naujagimius veršiukus. Laidoje buvo pasakojama, kaip ūkininkams kasmet tenka nužudyti apie 90 tūkstančių veršiukų, kuriems nėra paklausos rinkoje. Laidoje buvo parodytas epizodas, kuomet ūkininkas prieina prie trijų veršiukų ir vieną po kito juos nušauna šūviu į galvą.

Jau daugiau nei dvidešimtmetį „Lytagros“ generaliniu direktoriumi dirbantis Adomas Balsys, paklaustas apie pomėgius, atsako jų neturintis – nuo ryto iki vakaro gyvenantis darbu. „Suvokiu atsakomybę kolektyvui ir visada esu pasiruošęs jam tarnauti“, – sako jis.

Patikslintais duomenimis, Didžiosios Britanijos ekonomika per pirmus tris šių metų mėnesius susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta - 0,3 proc., informuoja BBC. Praėjusį mėnesį Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad ekonomika susitraukė 0,2 proc. Susitraukimas buvo didesnis, nes statybų sumažėjo labiau nei manyta. Per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius ekonomika taip pat susitraukė 0,3 proc., o tai reiškia, kad Didžioji Britanijoje skendi recesijoje.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Šis sekmadienis – laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet Lietuvoje atėjo net 16 dienų anksčiau. Rodiklį skaičiuojantys ekspertai sako, kad taip atsitiko valdžiai pradėjus labiau taupyti. Kol kas dar ne visos Europos Sąjungos valstybės susiskaičiavo šį rodiklį. Laisvės nuo mokesčių diena pasaulyje minima suskaičiavus, kiek dienų turi dirbti vidutinis mokesčių mokėtojas, kad galėtų apmokėti valdžios išlaidas. Vienos valstybės jį nustato remdamosi biudžeto pajamomis, kitos – išlaidomis.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Jau birželio 21-ąją, ketvirtadienį, TV3 eteryje – antroji pasimatymų projekto „Ūkininkas ieško žmonos“ naujojo sezono serija, kurioje šeši žavūs, meilės ieškantys ūkininkai skaitys moterų jiems atsiųstus laiškus. Simpatiškoji „piršlienė“ Gintarė Valaitytė projekto dalyviams padės rinktis ūkininkų antromis pusėmis trokštančias tapti moteris iš jų atsiųstų nuotraukų, prisistatymų ir iš ryškiausių charakterio savybių.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies eksportas išaugo 11,9 proc., o importas – 13,0 proc. Palyginti su šuolišku augimu 2010 ir 2011 m., kai eksportas kasmet ūgtelėdavo trečdaliu, plėtra ženkliai sulėtėjo. Vis tik pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra gana „nekalta“, t. y. statistinė, nes jau pernai Lietuvos eksportuotojai sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Šį pa­va­sa­rį ūki­nin­kai va­di­na pui­kiu že­mei ir bū­si­mai duo­nai. Sma­rag­du ža­liuo­ja žie­mą iš­ken­tę ir šie­met itin gra­žiai su­dy­gę žie­mi­niai ja­vai. Ke­liuo­se sau­go­kis trak­to­riaus – jų pil­ni ke­liai, iš lau­ko – į lau­ką. Va­sa­ri­nių ja­vų sė­ja jau į pa­bai­gą. Da­bar že­mė purš­kia­ma che­mi­ja. Žem­dir­bys, ar tu­ri tik tris hek­ta­rus, ar 200 hek­ta­rų, ne­ba­daus. Tik Lie­tu­vą žem­dir­biai no­rė­tų ma­ty­ti ne ver­gų vals­ty­be.

Ispanijoje nedarbo lygis balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 0,14 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo 6 tūkst. 632 žmonėmis, informuoja „RTT News“. Darbo ministerijos duomenimis, balandį Ispanijoje buvo registruota 4,74 mln. bedarbių. Tai rekordiškas. Bedarbių skaičius žemės ūkio sektoriuje balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 1 tūkst. 241 žmogumi, o paslaugų sektoriuje - 8 tūkst. 304. Bedarbių skaičius statybų sektoriuje sumažėjo 1 tūkst. 388 žmonėmis.

Paviršutiniškai žvelgiant, atrodo, kad yra keturi pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti prieš imantis įgyvendinti naują idėją: Ar idėja neprasilenkia su tikrove? Ar idėja tinkama būtent jums? Ar ji verta jūsų laiko ir pastangų? Ar jūsų kuriama prekė ar paslauga bus paklausi; ar idėja turi perspektyvų ateityje tapti pelninga; ar žmonės įvertins tai, ką jūs darote? Ar jūs norite šia idėja užsiimti? Tačiau, kaip rašo „Forbes“, iš tikrųjų esminis ir pats svarbiausias yra paskut...

Pieno supirkimo kainos šiemet mažintos jau kelis kartus. Pieno gamintojams pranešta, kad nuo gegužės jos dar kris. Itin skriaudžiami teigia esantys kooperatyvai. Jiems perdirbėjai dabar moka net ketvirtadaliu mažiau nei metų pradžioje. Dėl to jie ketina skųstis Konkurencijos tarybai. Beveik trečdalį pieno tiekiančių kooperatyvų atstovai sako, kad šiemet perdirbėjai drastiškai kelis kartus mažino supirkimo kainas.

Pusė milijardo litų. Tiek valstybė šįmet užsibrėžė surinkti dividendų iš valstybinių bendrovių. Tačiau sukrapštyti tiek greičiausiai nepavyks, nes po pažadais jau atsirado įspėjimas – yra papildomų sąlygų. Tuo ypač pasižymi energetikos sektoriaus bendrovės, rašo „Lietuvos rytas“. Valdžia prieš trejus metus užsimojo išpešti daugiau naudos biudžetui iš valstybinių įmonių. Per šį laikotarpį kai kurios įmonės iš tiesų įspūdingai pasistiebė, o kai kurios dar labiau grimzdo į nuostolių pelkę.

Darbo vietų kūrimas yra nuolatinis įvairių Europos Sąjungos strategijų siekis, su kurio įgyvendinimu siejamas ne tik ekonomikos augimas, bet ir didelės dalies socialinių problemų sprendimas. Šis siekis labai aktualus ir mums, čia Lietuvoje, nes didelis nedarbas ir prasta gyvenimo kokybė jau dabar kuria opias socialines problemas.

Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.

Šių metų sausį Didžiojoje Britanijoje netikėtai smuktelėjo pramonės gamybos apimtys, kas didina nerimą dėl šalies ūkio atsigavimo po smuktelėjimo praėjusių metų pabaigoje, nes kylančios naftos kainos kelia grėsmę Britanijos ūkio atsigavimui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Penktadienį Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys padidins spaudimą iždo sekretoriui Džordžui Osbornui (George Osborne) ieškoti priemonių skatinti ekonomikos augimą.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis išaugo 2,5 proc. Atlyginimų padidėjimui ženklios įtakos turėjo šventiniu sezonu išmokėtos premijos, priedai ir vienkartinės piniginės išmokos, todėl ūgtelėjimas juo labiau atrodo kuklus.

Daugiau nei dešimt metų Kinija siekė ir dažnai viršijo kasmetinį 8 proc. ekonomikos augimą. Tačiau dabar Kinija mažina sumažino savo augimo prognozes iki 7,5 proc., o tai sukrėtė pasaulio rinkas, rašoma CNN verslo tinklaraštyje. Nereikėtų stebėtis. Dar praėjusią savaitę Pasaulio Bankas ir Pekine esantis analitinis centras perspėjo, jog reikia subalansuoti netvarų Kinijos ekonominį augimą. Taigi dėmesys krypsta nuo eksporto (jie sudaro 25 proc. pajamų) į vidaus vartojimą.

Lietuvos energetikos strategija Seime nepatvirtinta net parlamento kadencijai artėjant į pabaigą. Gal dėl to energetinė politika ir investicijų kryptys lieka panašios į kortų būrėjų fantazijas. Lietuvos investiciniai projektai energetikos srityje panašūs į nesusitarusios giminės vakarėlio dalyvių veiksmus, kai arba trūksta alkoholio, arba užkandžių, o galiausiai susiriejama dėl to, kas vadovaus užstalei. Atitinkamam „komendantui“ sušvilpus kažkas geria, kažkas bučiuojasi.

Panevėžio regionas 2020 m. siekia tapti pažangiu ir moderniu europietišku regionu, kuriančiu žiniomis pagrįstą konkurencingą ir dinamiškai besivystančią ekonomiką bei modernų žemės ūkį, skatinančiu žmogų nuolat tobulėti, užtikrinančiu jam saugią ir sveiką aplinką, kurioje gera gyventi ir dirbti. Siekiant šios vizijos, patvirtintas ir įgyvendinamas Panevėžio regiono 2007–2013 m. plėtros planas.

Europos ūkininkai stato naujas fermas ir ruošiasi naujam etapui – pieno gamybos kvotų naikinimui nuo 2015 m., o Lietuvos gamintojai toliau ant tvartų durų kabina spynas. Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m., projektą.

Lietuvos darbo rinka susiduria su nemažai iššūkių dėl mažėjančios darbo jėgos, aukšto ilgalaikio ir jaunimo nedarbo bei atotrūkio tarp norinčių įsidarbinti įgūdžių ir darbo rinkos paklausos. „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad potencialus Lietuvos ekonomikos augimas priklausys nuo to, ar Lietuvos darbo rinka taps lankstesnė ir efektyvesnė. Dirba 2 iš 3 Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik 2 iš 3 darbingo amžiaus lietuvių dirba.

Kasmet Darbo biržos atliekamos darbdavių apklausos šįsyk rodo, kad 2012-aisiais bus įsteigta daugiau naujų darbo vietų nei likviduota, tiesa, lauks ir nemažai iššūkių. Ir šiemet padėtis darbo rinkoje išliks sudėtinga – dėl to specialistai turi mažai abejonių. Vien tik Panevėžio apskrityje bus daugiau nei 20 tūkstančių bedarbių. Tačiau bus steigiamos naujos darbo vietos ir nedarbas po truputį mažės.

Pen­kis vai­kus pa­gim­džiu­si ir išau­gi­nu­si Šau­kė­nų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – R.M.) „Šiau­lių kraš­te“ per­skai­čiu­si, jog, li­kus pen­ke­riems me­tams iki pen­si­nio am­žiaus dau­gia­vai­kės mo­ti­nos ga­li gau­ti 540 li­tų šal­pos pen­si­ją, krei­pė­si į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. Čia iš­gir­do, jog pašal­pa jai ne­prik­lau­so. O vie­na ka­bi­ne­te bu­vu­si mo­te­ris nu­si­ste­bė­ju­si, jog mo­te­ris ti­ki šiukš­lė­mis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 2175 litus ir, palyginti su trečiuoju 2011 m. ketvirčiu, padidėjo 2,8 proc. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2011 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2326,5 lito ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,6 proc., o privačiajame sektoriuje sudarė 2079 litus – padidėjo 2,1 proc.

Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.

2011 m. Lietuvoje inovacijų augimas buvo 1,5 proc., ir tai yra šiek tiek daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Inovacijų sąjungos švieslentės (Innovation Union Scoreboard) duomenys. Pagal Europos Komisijos paskelbtos 2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimą, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas siekia 0,255. Lietuva pagal rodiklius, kaip ir praėjusiais metais, priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei.

Natūraliai užaugintos lietuviškos kiaulės mėsos, kaimiškų lašinukų, rūkyklos dūmu kvepiančio kumpio netrukus ieškosime su žiburiu. Kodėl? Ar lietuviai nebemoka auginti kiaulių? Moka ir dar kaip moka, bet kaimuose neliko kas kiaules augina, neliko ir kiaulių. Pasak ekologinių ūkių asociacijos prezidento Sauliaus Daniulio, kaime nusipirkti kiaulę beveik neįmanoma. „Miesto žmonės važinėja per ūkininkus, rašosi į eilę, kad galėtų su kaimynu per pusę paršą kaime gauti ir natūralią mėsą valgyti.

Praėjusią savaitę prasidėjus diskusijoms apie drastišką būklę darbo rinkoje, „Ekonomika.lt“ kalbina vyriausiąjį valstybinio darbo inspektorių Vilių Mačiulaitį. Kaip vertinate Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo kalbas, neva vos 200–250 tūkst.

Antra pagal dydį pasaulyje Kinijos ekonomika 2011 m., palyginti su ankstesniais, augo lėčiausiai per daugiau nei dvejus metus, praneša BBC. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per visus 2011 metus išaugo 9,2 proc., tuo tarpu 2010 metais Kinijos ekonomika išaugo 10, 3 proc. Analitikų prognozėmis, šalies ūkio augimas šiais metais toliau lėtės. Jų manymu, šalies BVP augimas pirmąjį metų ketvirtį dar labiau sulėtės, ir tik įsibėgėjus metams sustiprės.

Po to, kai veterinarai pašalino į kaklą įsmeigtą 13 cm ilgio strėlę, ši antis išgyveno ir neabejotinai gali būti vadinama „gimusia po laiminga žvaigžde“. Manoma, kad už anties, vardu Flapper, užpuolimą atsakingi vietos banditai. Lewes gyvenvietės, Rytų Sasekso nariai vakar užtruko bemaž valandą, kol sugavo sužeistą gyvūną. Galų gale, vienas vyriškis pasiryžo išgelbėti antį šokdamas į šąlantį tvenkinį.

Dauguma Europos lyderių labai džiaugtųsi, jei jų šalių ekonomikos augtų taip greitai, kaip Estijos, rašo BBC. ES statistikai prognozuoja, kad šios mažos Baltijos valstybėlės ekonomika šiemet augs 8 proc. – daugiau nei 5 kartus sparčiau, nei visos ES. Vis dėlto Estija dar tik atgauna jėgas po finansų krizės, kuomet kartu su savo Baltijos kaimynėmis, sprogus kreditų burbului, nusmuko 18 proc., tokį skaičių pasiekė ir nedarbas.

Kokių pernai būta stulbinamų namų ūkio įvykių? Ogi jokių. Buvo tik įspūdžiai. (Jeigu įvykiu nelaikysime stebuklo – per metus nuo 2010-aisias baigto buto remonto ant sienos neatsirado nė vieno nenuplaunamo piršto atspaudo.) Kadangi įvykių nebuvo, pereinu prie įspūdžių. Pirmasis. Man nusispjauti ant mokslo ir technikos pažangos. Skaičiau vieno ekonomisto pasvarstymus apie tai, kokie apps'ų gadget'ai ar gadget'ų apps'ai galėtų tapti kabliais, ištrauksiančiais pasaulio ūkį iš pelkės.

Suomijoje žmonių, susiduriančių su rimtais materialiniais sunkumais, skaičius toliau auga. 2010 metais problemų dėl pinigų trūkumo patyrė 650 tūkst. namų ūkių, arba 50 tūkst. daugiau nei 2009-aisiais, praneša YLE, remdamasi Suomijos statistinio centro duomenimis. Kalbama apie pajamas, mažesnes nei 1 tūkst. 350 eurų per mėnesį. Dažniausiai prie skurstančiųjų save priskiria bedarbiai ir pensininkai.

Pasaulio ekonomika rodo tendencijas, būdingas Didžiajai depresijai. Baisūs žodžiai, tačiau jie ne mano. Tai pasakė garsiausi pasaulio ekonomistai, o dabar pakartojo ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. Čia jau nebe juokai... Ir kaip tyčia Lietuvoje klostosi chaotiška situacija, kai nebežinai, kokie sprendimai bus priimami rytoj ir kas tai darys. Tiesa, ekspertai sako, kad naujai krizės bangai esame pasiruošę daug geriau nei 2008 metais.