ūkis

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao.

Išmokų už pievas sumažinimas neturintiems gyvulių privers kaimų žmones vėl imtis šeimos ūkio. Daugės laikančiųjų vištų, triušių, avių ar ožkų, rašo „Respublika“. Gyvenimo būdo nekeičia tik tinginiai, jiems „neapsimoka“ vargti nei su daržovėmis, nei su vištomis ar triušiais. Kaimuose tvirtai įsigalėjęs požiūris, kad gyvulių ir paukščių laikyti neapsimoka.

Naujų paraiškų gauti bedarbio pašalpą skaičius JAV praėjusią savaitę padidėjo iki aukščiausio lygio per pusantrų metų, o tai ženklas, kad uraganas „Sandy“ neigiamai paveiks ekonomikos augimą, nes dėl jo darbo laikinai neteko dešimtys tūkstančių žmonių, informuoja „Reuters“. Naujų paraiškų gauti bedarbio pašalpą skaičius padidėjo 78 tūkst., iki 439 tūkst. – didžiausio lygio nuo praėjusių metų balandžio. Tai didžiausias savaitinis naujų paraiškų prieaugis nuo 2005 metų.

Nebelikus valstybei priklausančių įmonių akcijų, skirtų atlyginti piliečiams už jų išperkamą nekilnojamąjį turtą, kadenciją baigiantis parlamentas nutarė atsisakyti atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensavimo už kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų, kurie viršija leistiną matavimo paklaidą, skirtumą. Atsisakyta ir galimybės už perkamą iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę atsiskaityti išsimokėtinai.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Mainais už prisijungimą prie formuojamos valdančiosios koalicijos 2 ministerijų norinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), panašu, jau pasiryžusi leistis į dialogą. „Galbūt kiti pasiūlymai, ne ministro, mus sudomins. Jeigu gera ministerija, tai galima pagalvoti, reikia kalbėtis“, – LRT.lt sakė LLRA derybininkas Leonardas Talmontas.

Kinijos paslaugų sektoriaus plėtra spalį paspartėjo, o tai naujausias ženklas, kad šalies ekonomikos augimas galbūt atsigauna, informuoja BBC. Paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas padidėjo nuo 53,7 punkto rugsėjį iki 55,5 punkto spalį. Praėjusią savaitę pranešta, kad Kinijos gamybos aktyvumas spalį padidėjo pirmą kartą per tris mėnesius. Paslaugų sektorius, į kurį įeina statybų sektorius, sudaro beveik 43 proc. Kinijos ekonomikos.

Ūkininkai apgailestauja, kad Lietuvos rinkoje lieka vis mažiau savų geros kokybės daržovių. Didieji šalies daržovių augintojai savo gėrybėmis jau aprūpina Rusijos, Anglijos ir kitų šalių gyventojus. Kaimyninėse šalyse lietuviška produkcija vertinama, tad už ją mokama kur kas brangiau. Pigiai neatiduoda Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos ūkininkas Algimantas Vaupšas daržoves augina 200 ha laukuose. Šių metų derlius – didelis, tačiau jį nuimti trukdo lietūs.

Spalį, palyginti su rugsėju, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 proc. ir buvo minus 19. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginti su rugsėju, mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Tačiau savo namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas gyventojai vertino šiek tiek prasčiau. Spalį 9 proc.

Ką ir kaip reikia daryti, kokius darbus reikia atlikti lapkričio mėnesį darže ir sode - pataria agronomė Joana Giedraitrytė. *Grėbkite ir kompostuokite lapus. Tačiau įsidėmėkite, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Vaismedžių lapus, šiltnaminių augalų liekanas reiktų sudeginti. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.

Lietuvoje viešėjęs pasaulinės informacinių technologijų (IT) bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) technologijų vadovas Wilfriedas Grommenas įsitikinęs, kad Lietuva turi realią galimybę tapti lydere pagal IT naudojimą. Anot jo, Lietuvos pranašumas – moderni IT infrastruktūra, didelė interneto skverbtis, aukštas išsilavinimo lygis ir atvira kultūra.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį Joniškio rajone dalyvavo „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės komplekso atidaryme. Premjeras pažymėjo, kad komplekse susijungia žemės ūkis kaip sena Lietuvos tradicija ir ėjimas į ateitį, diegiant moderniąsias technologijas. „Šiuolaikinės modernios fermos statyba liudija, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienas kertinių Lietuvos gerovės augimo pamatų.

2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 2,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės produktų bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 5,1 ir 1,7 procento.

2011 metais Valstybės žemės fondui pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo nustačius apleistų žemių plotus, paaiškėjo, kad apleista žemė Lietuvoje praėjusiais metais sudarė apie 0,3 mln. ha., t. y. apie 9 procentus visos žemės ūkio paskirties žemės, o šiais metais šios žemės plotai dar sumažėjo. Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą.

Prancūzijos verslo pasitikėjimas smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei trejus metus, nes menkas euro zonos ekonomikų augimas neigiamai atsiliepė eksportui, o dėl didesnių mokesčių sumažėjo vidaus paklausa. Remiantis nacionalinio statistikos biuro „Insee“ duomenimis, verslo pasitikėjimas sumažėjo nuo 90 punktų praėjusį mėnesį iki 85 punktų spalį - žemiausio lygio nuo 2009 metų rugpjūčio. „Bloomberg“ ekonomistai tikėjosi, kad pasitikėjimas sieks 90 punktų.

Išvalyti ir sutvarkyti šiltnamius reikia iki orų atšalimo. Išrautus augalus būtina išnešti iš šiltnamio kuo toliau ir sudeginti arba giliai užkasti, nes juose būna likę daug ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Tada pasidaryti insekticidų ir fungicidų mišinio ir išpurkšti juo visą šiltnamį (medines konstrukcijas, plastikinius lankus taip pat reikia juo nupurkšti). Patartina supurkšti ir visą dirvos paviršių.

Prieš kelias dienas vieno Lietuvos ūkininko auginamų rapsų mėginyje buvo aptikta mūsų šalyje draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų. Per dešimt stebėsenos metų, GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą. Įsigaliojus GMO įstatymui 2000-ais metais, Aplinkos ministerijos pavedimu ir finansavimu stebėsena atliekama kiekvienais metais.

Japonijos premjeras Yoshihiko Noda pavedė savo ministrų kabinetui parengti naujas ekonomikos skatinimo priemones, informuoja BBC. Japonijos ūkio augimui pakenkė mažėjanti jos eksporto paklausa pagrindinėse rinkose – JAV, euro zonoje ir Kinijoje. Be to, neauga ir vidaus paklausa. Y. Noda skatinimo priemonių paketą nurodė paruošti iki kito mėnesio, tačiau detalesnės informacijos apie jo apimtį nepateikė.

Po kiek daugiau nei 10 dienų Lietuvoje bus išjungta analoginė televizija. Preliminariai skaičiuojama, kad po spalio 29-osios savo televizorių ekranuose tik sniegą matys apie 3 proc. šalies namų ūkių. Rugsėjo pabaigoje analoginę televiziją dar žiūrėjo maždaug 230 tūkst. šeimų, rašo „Vakarų ekspresas“. Skaitmeninės televizijos klausimas yra aktualiausias kaimo vietovėse - čia analoginę antžeminę televiziją žiūri beveik trečdalis šeimų.

2013 m. valstybės biudžete ženklią pajamų dalį sudarys Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios toliau bus naudojamos investicijoms šalies ūkyje. Finansų ministerijos duomenimis, kitais metais valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7 mlrd. 546mln. litų. Didžiausia fondų lėšų dalis bus skiriama ekonomikai - 5 mlrd. 26 mln. litų.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Laikas nuo rugsėjo 20 iki spalio 25 dienos daržininkams yra žieminių česnakų sodinimo metas. Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, o tam reikia 40–50 dienų. Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui.

Patikslinus bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo rodiklius, perskaičiuoti darbo našumo įverčiai. Statistikos departamento duomenimis, šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2011 m. vidutiniškai sukurta 37,55 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,70 lito daugiau nei 2010 m. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 754 litus bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausias - 94,8 lito per valandą - darbo našumas 2011 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse.

„Mercedes-Benz“ netrukus pradės serijinę naujo trijų ašių sunkvežimio „Unimog U 5000“ su ratų formule 6×6 gamybą. Šį universalų bekelės virtuozą labai palankiai Hanoverio IAA parodoje įvertino kelininkai, miškininkai, statybininkai ir komunalinio ūkio bei specialiosios paskirties tarnybų specialistai. Atnaujintas ir papildomai trečią ašį gavęs „Unimog“ net bekele galės gabenti iki 10 tonų krovinius arba pripildytas net 7 000 litrų talpos cisternas.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per ateinančius metus sulėtės, ir ragina vyriausybę pinigus, kaip ir planuota, leisti taupiai. Bankas numato, kas Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo 4,3 proc. pernai iki 3,5 proc. šiemet, o kitąmet sieks 3,6 proc. Ūkio augimas sulėtės dėl nepalankių pagrindinių veiksnių, sausros žemės ūkio sektoriuje, augančios infliacijos ir visame pasaulyje sumažėjusio pasitikėjimo.

Cukraus kainos pasaulyje kristi neketina. Cukranendrių derlius šįmet prastas, todėl Lietuvos ūkininkams pavyks be vargo parduoti visus užaugintus cukrinius runkelius ir gauti daugiau pajamų. Cukriniams runkeliams daugiau žemės paskyrę ūkininkai trina rankas - sprendimas buvo geras. Nors baimės būta.

Pasaulio bankas pablogino Kinijos ūkio augimo prognozę ir pridūrė, kad tokį sprendimą lėmė silpna šalies eksporto paklausa ir mažesnis investicijų augimas, informuoja BBC. Bankas prognozuoja, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 7,7 proc., palyginti su 8,2 proc. ankstesne prognoze. Kinijos eksporto mastas sumažėjo dėl ekonominių problemų euro zonoje ir JAV - dviejose didžiausiose jos rinkose.

Po vasaros pabaigos spurto rugsėjį nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas vėl atlėgo, tačiau bendras per pirmus devynis šių metų mėnesius pardavimo sandoriais perleistų objektų skaičius išlieka 11 proc. didesnis nei pernykštis trijų ketvirčių rezultatas ir 33 proc. didesnis už 2010 m. to paties laikotarpio rinkos aktyvumą. Negalutiniais duomenimis, rugsėjį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8,1 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 5,6 proc.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Trečiadienio vakarą kilo gaisras Tauragės rajone - ugnis įsiplieskė ūkiniame pastate. Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie gaisrą gavo 19.20 val. Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešta, kad Mažonų seniūnijos Norkaičių kaime dega ūkinis pastatas. Į įvykio vietą išsiųstos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Tauragės apskrities policijai.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

„Societe Generale“ ekonomistė Michala Marcussen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, kurios rodo, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, rašo „Business Insider“. Ataskaitoje, į kurią įeina augimo ir infliacijos prognozės iki 2016 m., apžvelgia ir individualius ekonomikų aspektus ir ekonomiką lemsiančius veiksnius. Viena iš pagrindinių pasaulio tendencijų visame pasaulyje yra lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Pieno supirkimo kainoms nuo šių metų pradžios vis ritantis žemyn, nemažai pieno gamintojų dirba nuostolingai, ir sako galvojantys atsisakyti pienininkystės. Blėsta ir ūkininkų bei bendrovių viltys gauti, kaip ankstesniais metais, išmokas už pieną. Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių.

Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. `Surinkite ligotus vaisius ir užkaskite kuo toliau nuo sodo, kad neplistų ligų sukėlėjai. Vaismedžius patręškite fosforo ir kalio trąšomis. Nugnybkite sparčiai augančius jaunų obelų ir kriaušių ūglius, išpjaukite ligotas ir nusilpusias derančių vaismedžių šakas. Tai galite daryti iki rugsėjo 23 dienos. Metas kasti duobes medeliams sodinti. Obelims ir kriaušėms – 100 cm pločio ir 60 cm gylio. Slyvoms ir vyšnioms – 70 cm pločio ir 40 cm gylio.

Ūkio ministro Rimanto Žyliaus vadovaujama delegacija rugsėjo 1 - 9 dienomis su darbo vizitu lankysis Kinijoje. Ministras dalyvaus Kinijos tarptautinėje investicijų ir prekybos (CIFIT) parodoje, susitiks su Kinijos prekybos ministru, Šandongo provincijos bei Čingdao miesto vadovybe ir verslo atstovais. Vizito tikslas - stiprinti dvišalį bendradarbiavimą investicijų, turizmo ir kitose šalims svarbiose ekonomikos srityse.

Ankstų šeštadienio rytą kilo gaisras Mažeikiuose - užsiliepsnojo ūkinis pastatas. 5.00 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Laižuvos gatvėje 73 atvira liepsna dega ūkinis pastatas. Į įvykio vietą išsiųstos Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Telšių policijai.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

Artėjant naujam šildymo sezonui visuomenę vis labiau domina energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadėta šilumos ūkio reforma, tačiau kol kas jokios informacijos apie ją, nors šilumininkai to ir reikalauja, nepateikiama. Ar planuojami pokyčiai bus naudingi ir kokių sprendimų trūksta, kad vartotojų taip negąsdintų naujasis šildymo sezonas, naujienų agentūra ELTA klausė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio.

Kinijos gamybos aktyvumas rugpjūtį smuko iki žemiausio lygio per devynis mėnesius, todėl šalies valdžiai padidėjo spaudimas toliau mažinti palūkanų normas ir imtis ekonomikos gaivinimo priemonių, informuoja AP. Pirminiais duomenimis, banko HSBC sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 49,3 punkto liepą iki 47,8 punkto rugpjūtį. Žemesnis nei 50 punktų indeksas rodo susitraukimą.

Birželis savo produkciją eksportuojančioms Lietuvos įmonėms buvo antras sėkmingiausias mėnuo po Nepriklausomybės atkūrimo. Prekių eksporto metinis augimas siekė 5,2 proc., o eksporto apimtys pasiekė 6,39 mlrd. litų, teigia VšĮ „Versli Lietuva“. Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras prekių eksportas augo 3,6 proc. iki 18 mlrd. litų. Tarp trijų Baltijos šalių šiuo laikotarpiu Lietuva pagal šį rodiklį užėmė antrąją vietą (3,6 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukė jokio atsakymo dėl planuojamos šilumos ūkio reformos. Šilumos ūkio rinkos dalyviams Energetikos ministerijos ruošiamas įstatymo projektas liko neatskleistas, nors ministras žiniasklaidoje žadėjo, kad bus „diskutuojama su visuomene, su šilumininkais“. „Negavome jokios informacijos į asociacijos ministrui pateiktą raginimą supažindinti su ruošiamu projektu.

Lietuviškų obuolių kainos šalies gyventojų šiais metais nustebinti neturėtų. Ūkininkai tikisi, kad visą produkciją be vargo išparduos. Šalyje užderėjus lietuviškiems vasariniams obuoliams, pirmieji netrukus pasirodė ir prekybos centruose, rašo „Vilniaus diena“. Ūkio „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius pasakojo, kad pirmas obuolys, paskelbęs vasarinių obuolių sezoną, ūkyje nuskintas liepos 23 d. Nors lietuviai vietos produkciją vertina kaip kokybišką ir ją renkasi mieliau n...

Ilgos darbo valandos, alinantis darbas ir vos 12 metų sulaukę darbuotojai. Tokį vaizdą pamatė televizijos NBC žurnalistai atlikę tyrimą apie tūkstančius žemės ūkyje įdarbintų nepilnamečių vaikų Jungtinėse Valstijose. Žurnalistai susitiko su daugiau kaip 20 vaikų, dirbančių stambiose fermose San Joaquino slėnyje ir Sakramente. Čia jie renka vaisius ir daržoves, kartais net kai lauke 40 laipsnių temperatūra.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) kreipėsi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką reikalaudama supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu dėl planuojamos šilumos ūkio reformos. Žiniasklaidoje ministras skelbia, kad rugpjūtį po atostogų susirinkus Vyriausybei, Energetikos ministerija svarstymui pateiks įstatymo projektą, numatantį atskirti šilumos gamybos ir tiekimo veiklas.

Per griežti sanitarinių zonų reikalavimai ir įpareigojimai rengti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu investicijoms į nedidelių ūkių plėtrą. Ūkininkai, siekiantys investuoti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais kompleksais, dirba nelygiomis sąlygomis. Iš nedidelės bandos savininko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.