ūkininkai

Dėl sunkios ekonominės padėties daliai ūkininkų neišgalinčių atsiskaityti už techniką, trąšas, bankų paskolas, gręsia bankrotas. Lietuvoje dar tik svarstomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, tačiau ūkininkai ir Žemės ūkio rūmai tvirtina, kad jame numatyta bankroto procedūra ūkininkams netinka, nes žemės ūkis – specifinė šaka. Kol kas antstoliai fermose ar ūkininkų laukuose – dar reti svečiai. Tačiau po pernykščių permainingų metų jų turto areštų, pasak ekspertų, padaugėjo.

Tokijuje specialiai įrengtame turguje parduodami vaisiai ir daržovės iš Fukušimos regiono. Šios prekės - labai paklausios, pasakojo agentūros AFP žurnalistė. Atitinkama akcija suorganizuota siekiant solidarizuotis su ūkininkais, nukentėjusiais dėl branduolinių įvykių Fukušimoje.Visos parduodamos vaisių ir daržovių rūšys prieš tai buvo patikrintos, kad būtų garantuota, jog jos nėra užterštos radiacija.

Kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad šie metai dar prastesni nei pernykščiai. Tuo metu draudikai skaičiuoja, kad išmokų suma šiemet išaugs net 10 kartų.Viename Šiaulių rajono ūkininko lauke iššalo net 70 hektarų užsodintų kviečių. Anot ūkininko, praėjusį rudenį žieminėmis kultūromis jis iš viso užsėjo per 300 hektarų – rapsai visiškai iššalo, o javų liko tik vietomis. Vyras sako, kad žuvusių pasėlių atsodinimas kainuos nemažus pinigus.

Dažnas mūsų mėgsta skaniai pavalgyti. Ne gurmaniškai – tiesiog skaniai pavalgyti. Viskas, ko tam reikia (ir be ko, tai neįmanoma) – kokybiški švieži produktai. Tie, kurie yra atvežti iš kaimo, pagaminti mažame ūkyje  savo rankomis ir su meile. Bet tokių produktų paieškai ir pirkimui  esame priversti išleisti didžiąją laisvadienių dalį, pardavėjai turguje keičiasi, kainos irgi – ir ne į geresniąją pusę.

Žemdirbiai trumpalaikiams darbams darbuotojus norėtų įdarbinti kur kas paprastesne tvarka nei dabartinė. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydami leisti ūkininkams kitokiomis sąlygomis, nei dabar nustatytos, įdarbinti pagalbinius darbuotojus. Žemdirbiai trumpalaikiams darbams žmones norėtų įdarbinti nupirkdami jiems verslo liudijimus arba įdarbinimo vekselius.

Dviejų pareigūnių bandymas atlikti valstybės patikėtą aplinkosauginių reikalavimų laikymosi kontrolę praėjusį penktadienį baigėsi prieš jas nukreiptu smurtu bei itin šlykščiu pažeminimu. Ūkininkės vyras atsidūrė areštinėje Ranką prieš moteris pakėlė didelio pienininkystės ūkio savininkės Vaidutės Stankevičienės vyras Vytautas Stankevičius. Po incidento jis buvo sulaikytas ir dviem paroms uždarytas į areštinę.

Naujas pieno kainų šuolis grindžiamas brangstančia žaliava ir smunkančiomis kainomis eksporto rinkose, praneša LTV naujienų tarnyba. Šiemet palyginti su pernai ūkininkams už pieną vidutiniškai mokama beveik ketvirtadaliu daugiau. Brangstant žaliavai, perdirbėjai sako išaugusias sąnaudas kompensuodavę gerais pardavimais ir kainomis eksporto rinkose. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Europos Sąjungoje ir Rusijoje pardavimai pradėjo smukti.

Artėjantis pavasario darbymetis šiemet ne vienam žemdirbiui tampa galvos skausmu – už toną javų sėklos tenka mokėti trečdaliu brangiau. Tuo metu daržovių augintojai didesnių išlaidų neturėtų patirti.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Sėklinių bulvių pardavėjai pritrūko sėklos - nors bulviasodis dar neprasidėjo, tačiau jau aišku, kad visų užsakymų patenkinti nepavyks, nes po pernykščių pelningų metų ūkininkai norėtų išplėsti šios kultūros plotus, antradienį rašo „Verslo žinios“. „Pritrūkome tiek maistinių, tiek sėklinių bulvių. Jau nebegalime patenkinti visų užsakymų. Kainos mus taip pat džiugina“, - pasakoja UAB „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis. Jo teigimu, atsivežti sėklos nepavyks, nes ES jos taip pat trūksta.

Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi padidinę ūkių konkurencingumą ir ūkininkaujantys pažangiau. Pagal tris KPP priemonės veiklos sritis parama teikiama mėšlo bei srutų apdirbimo modernizavimui, investicijoms į žemės ūkio produkcijos gamybą ir paslaugas, taip pat energetinių augalų veisimui.

Sveikatos apsaugos ministerijos slaptai nuo socialinių partnerių kurtame projekte planuota ūkininkams padidinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, tačiau netikėtai apsigalvota. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketino paslapčia prisidėti kuriant naujas darbo vietas. Įgyvendinus ministerijos parengtą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatomiems naujiems mokesčiams administruoti būtų reikėję apie 50 naujų darbo vietų.

Šiemet įsigaliojus keturioms naujoms valdymo reikalavimų grupėms, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui gavėjai turės laikytis augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimų.

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonės  „Pusiau  natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės pretenduoti į parama leis dar smulkesnių nei iki šiol ūkių valdytojams.

Pasinaudojusieji parama pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones iki sausio 20 dienos turėjo pateikti ataskaitas už projektų įgyvendinimą. Pagal tam tikrą formą užpildyta ataskaita projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams per 20 kalendorinių dienų. Specializuotoje svetainėje www.paramakaimui.

Dėl gerokai išaugusių pašarinių grūdų ir pašarų kainų grūdų perdirbėjai, paukščių ir kiaulių augintojai Vyriausybės yra paprašę laikinai nereikalauti importo muitų grūdams iš ne ES šalių. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Briuselio atsakymas dėl leidimo bus negreit. Tačiau patys ūkininkai jau abejoja, ar muitų suspendavimas padės. Esą vienintelė išeitis gali būti mėsos branginimas.

Vakar Žemės ūkio ministerija išsiuntė prašymą Europos Komisijos komisarui, prašydama trejiems metams — iki 2014-ųjų gegužės mėnesio pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Lietuvoje tikimasi, kad rinkos liberalizavimas po trejų metų ūkininkams atneštų mažiau žalos. Tačiau realistai tikina: kas norėjo, tas jau seniai susipirko žemes Lietuvoje.

Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks. Masinis daržovių eksportas į Rusiją – tarsi gaivus oro gurkšnis šalies augintojams. Ūkininkai sako atsikvepiantys po pastarųjų metų sunkumų, kai buvo sumažėjęs ir vartojimas, ir produkcijos kainos. Eksportas leidžia išvengti ir stambiųjų prekybininkų spaudimo. Daržovių kainos vis auga „Bulvių, galima sakyti, jau nebeturiu.

Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vien pir­mą­ją šių me­tų sa­vai­tę bul­vės pa­bran­go treč­da­liu. Ūki­nin­kai sa­ko, kad per mė­ne­sį su­pir­kė­jai kai­nas pa­kė­lė vos ne dvi­gu­bai. Ir di­di­na jas to­liau. Ga­li bū­ti, kad iki pa­va­sa­rio lie­tu­viš­kų bul­vių ne­be­liks, nes jos tie­siog iš­ke­liaus į Ru­si­ją. Ly­gi­nant su 2009-ųjų der­liu­mi, bul­vės bran­go tris kar­tus ir jų su­pir­ki­mo kai­na pa­sie­kė 1,2 li­to.

Po didžiausios pastarųjų dešimtmečių sausros Indijoje nusižudė daugiau kaip 17 tūkst. ūkininkų, praneša agentūra AFP. Vyriausybės duomenimis, 2009-aisiais savo noru mirtį pasirinko 17 tūkst. 368 ūkininkai, pirmiausiai – Maharaštros, Karnatakos ir Andra Pradešo valstijose šalies pietuose ir vakaruose. Vyriausybė oficialiai neįvardijo savižudybių priežasčių. 2009-aisiais musoniniai lietūs buvo silpniausi per pastaruosius 37 metus. Atitinkamai menkas buvo ir derlius.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) dalyviai raginami nelaukti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios ir jau dabar atvykti į seniūnijas atnaujinti 2010-aisiais įbraižytų deklaruotų plotų.

Šalies žemdirbiai bei miško savininkai Europos Sąjungos bus remiami ir penktaisiais Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo metais. Žemės ūkio ministras patvirtino paraiškų paramai gauti teikimo grafiką, pagal kurį šiais metais paraiškas paramai galima teikti beveik pagal visas  I  krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“  priemones.

Dešimt ūkių dalyvauja projekte, kurio tikslas – išsaugoti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, retus pievų paukščius. Itin retą Žuvinto ir Nemuno deltos pievose perintį paukštelį – meldinę nendrinukę – galima sutikti tik septyniose pasaulio šalyse. Lietuvoje saugomas stulgys bei griežlė – taip pat reti, šlapių pievų gyventojai. Atkurti šiems paukščiams tinkamas buveines ėmėsi dešimties ūkių savininkai: iškirsti apleistų pievų krūmai, jas imta šienauti, ganyti gyvulius.

Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama. Su augimo ženklu Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje.

Per 2010 m. sausio-lapkričio mėn. „Ūkio bankas“ žemės ūkio subjektams suteikė 8 kartus daugiau paskolų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Su ūkininkais pasirašytų naujų sutarčių suma per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių sudarė 24,2 mln. litų ir beveik penkis kartus viršijo per tą patį 2009 m. laikotarpį sudarytų sutarčių sumą. „Šiemet žemdirbiai ir ūkininkai skolinosi aktyviau nei praėjusiais metais.

Jau ketvirtus metus veikianti „Pasitikėjimo linija“ – priemonė, siekiant užtikrinti kuo skaidresnį paramos įsisavinimą. Ja paskambinę ūkininkai, kaimo gyventojai ir kiti asmenys gali pranešti apie galimus korupcijos atvejus, nesąžiningą paramos gavėjų elgesį. „Pasitikėjimo linija“ veikia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iniciatyva. Paskambinus ja galima anonimiškai pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kitus neteisėtus paramos įsisavinimo atvejus.

Prekiaujantieji tradiciniam Kalėdų stalui reikalingais produktais šią savaitę tikisi tikro pardavimų bumo, nors kai kurie jų, kaip ir tiekėjai, nebeturi ko parduoti. Kalakutai, žąsys, antys – tradiciniai Kalėdų stalo atributai. Tačiau norint paruošti tradicinius kalėdinius patiekalus – pavyzdžiui, kalėdinę žąsį, – neretai tenka ne tik pakratyti piniginę, bet ir iš anksto pas ūkininkus užsisakyti paukštį.

Iki metų pabaigos dar renkamos paraiškos paramai pagal kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas“ priemones. Šalies žemdirbiai bei miško savininkai raginami nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas pateikti anksčiau.

Ūkininkų organizacijos reikalauja, kad Vyriausybė sušvelnintų aplinkosaugos reikalavimus gyvulių ūkiams, sakydamos, kad kitaip Lietuva taps įsivežančia maistą šalimi. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žada atsižvelgti į jų reikalavimus, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Meškalaukio kaimas laikinai atsikvėpė – danui priklausiančiose kiaulidėse dabar per šalta auginti gyvulius. Gyventojai kovojo prieš smarvę iš fermų, bet nelaimėjo – pavasarį čia vėl bus 2 tūkst. kiaulių.

Šalies jaunieji ūkininkai, neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, kviečiami įgyti tinkamą ūkininko kvalifikaciją. Įgyti reikiamą kvalifikaciją  privalu tiems jauniesiems ūkininkams, kurie  teikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ūkininkavimo  pradmenų  programos nepakanka Šalies jaunieji ūkininkai turi vienokį ar kitokį išsilavinimą.

Daliai pareiškėjų šiemet nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos buvo mokami tiesioginių išmokų avansai. Jais buvo mokama dalis pagrindinės tiesioginės išmokos – 135 Lt/ha.

Paramos viešinimo priemones - lipdukus, aiškinamuosius ar informacinius stendus - atsižvelgiant į projekto dydį, turi naudoti ūkininkai, kaimo gyventojai, įmonės ir kiti paramos gavėjai, kurie įgyvendina projektus pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones. ES paramos projektai – viešinami Paramos lėšomis įgyvendinamų projektų viešinimas – vienas iš įsipareigojimų, kurių turi laikytis paramos gavėjai. Deja, neretai šis įsipareigojimas yra pamirštamas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „“Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ paramos gavėjai pagal šių programų įgyvendinimo taisykles įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, kurią prašoma pateikti patikrų metu.

Ekologinių ūkių savininkai, pardavę vaisius ir uogas, raginami nedelsti ir iškart pranešti apie realizuotą produkciją. Tą daryti patariama ir kitiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ dalyviams, kurie savo užaugintą produkciją parduoda anksčiau nei 2011 metų gegužės 15 d. Verta pateikti anksčiau Ekologinių ūkių savininkams Europos Sąjungos parama mokama dviem etapais: 50 proc.

Aktyvesni miško savininkai nesnaudžia: pasinaudodami ES parama jie skuba pirkti miškų ūkiui reikiamą techniką. Parama miško savininkams mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Aldona KVEDARIENĖ Pirko išsimokėtinai Judrėnuose  (Klaipėdos r.) įsikūrusi UAB „Judrės medis“ verčiasi medienos gamyba. Iš kitų miško savininkų ji perka mišką, jį kerta ir parduoda medieną.

Dar vis renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Pagal šią priemonę remiamos investicijos į miškus ir jų ūkius. Paraiškas paramai pagal  priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali teikti miško savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos. Paramos jie gali siekti pagal dvi šios priemonės veiklos sritis.

Lietuvoje gaminami pieno produktai šį rudenį gerokai pabrango ir toliau išlieka vieni brangesnių Europoje. Žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Algirdas Pereckas sako, kad pieno produktų kaina kyla ne tik dėl antkainių, bet ir dėl aukštos produkto gamybos savikainos, kurią lemia neefektyviai dirbantys Lietuvos pieno produkcijos gamintojai ir šių gamintojų dydis. „Lietuviškos produkcijos savikaina yra labai didelė dėl kelių priežasčių.

Asmenys, gaunantys paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ , pagal prisiimtus ilgalaikius įsipareigojimus penkerius metus turi kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, kad dar nesibaigė terminas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) miškų įveisimo priemones. Jas teikti galima  iki šių metų lapkričio 30 d. O kad paraiška užtikrintų paramą, NMA specialistai atkreipia dėmesį į dažniausiai daromas klaidas pildant paraiškas.

Ūkininkai ar miškininkai, norintys sužinoti, ar jų ūkiai atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus ir nesibaimindami laukti tikrintojų, pagalbos gali kreiptis į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) akredituotus konsultantus. Profesionalūs konsultantai atvykę į ūkį  įvertins realią padėtį ir, jei ras kokių trūkumų, patars, kaip juos ištaisyti. Išlaidos už šias konsultacijas žemės ir miško ūkio valdytojams didžiąja dalimi gali būti kompensuojamos ES paramos lėšomis.

Ūkininkai  ar miškų savininkai, norintys sužinoti, ar jų miško ir žemės ūkio valdos atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus, gali pasikviesti  Žemės ūkio ministerijos akredituotus konsultantus, kurie įvertins jų ūkius, o radę trūkumų, patars, kaip juos pašalinti. Dalis už konsultacijas patirtų išlaidų ūkininkams gali būti kompensuojama ES paramos lėšomis.

Ūkininkai, miškininkai gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose skyriuose iki šių metų gruodžio 31 d. Naudojasi ES parama Ūkininkai, kurie naudojasi ES parama arba gauna tiesiogines išmokas, savo ūkius turi  susitvarkyti taip, kad jie atitiktų kompleksinės paramos reikalavimus.

Ūkininkams negalint arba nenorint laikytis sutarčių fiksuotomis kainomis tiekti grūdus, o prekybininkams nesėkmingai pamėginus sulošti grūdų brangimo korta, įmonės prakalbo apie tai, kad kai kurioms grūdų prekybos bendrovėms šie metai gali baigtis bankrotais, rašo „Verslo žinios“. Ramūno Karbauskio, UAB „Agrokoncernas“ savininko, teigimu, kai kurioms bendrovėms teks pirkėjams sumokėti iki 100-120 eurų netesybų už toną nepatiektų javų.

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Trečiadienį Vyriausybėje ketinama patvirtinti nacionalinę tiesioginių išmokų žemdirbiams sumą – 294 mln. litų. Tikimasi, kad ji tenkins ir ūkininkus, ir dėl didesnių išmokų vardan paramos valdančiajai koalicijai besiderančius valstiečius liaudininkus. „Suma bus 294 milijonai. Man atrodo, nacionalinė dalis bus maždaug 70 mln.

Šiais metais ūkininkams ir kitiems asmenims, siekiantiems gauti jiems priklausančias tiesiogines išmokas ir už plotą mokamą kompensacinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones, įvestas naujas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimas. Pareiškėjai iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą privalo apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.

Pastarąjį maisto produktų kainų šuolį lėmė prastas derlius ir auganti paklausa, sako Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.  Pasak jo, didžiausias brangimas matosi prekybos centruose. „Keletas kepyklėlių pakėlė kainas, nes apie 40 proc. pabrango miltai. Tie, kas turi ilgalaikes sutartis, kainų nekelia,“ - aiškina M. Maciulevičius.

Europos Sąjungos (ES) finansinė parama padeda jauniesiems ūkininkams kurti modernius ūkius. Vien šiemet 20 mln. litų paramos lėšų skirta beveik pusantro šimto jaunųjų ūkininkų. Paramą jauniesiems ūkininkams ES teikia skatindama juos imtis žemės ūkio veiklos ir siekdama suteikti galimybes jiems, jų šeimos nariams bei kitiems ūkiuose dirbantiems asmenims užsitikrinti pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį.