tyrimai

Apie tai, kad iš didžiulės apsaugos priemonių siuntos už 24 mln. eurų ne viskas pasiekė medikus, žinota dar pernai vasarą, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. LRT turimi dokumentai taip pat rodo, priemones iš Kinijos užsakęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras pagal tiekėjų pageidavimus taisė sąskaitas, kad sumos ir kiekiai atitiktų sutartį. Kur dingo prekės beveik už milijoną eurų, šiuo metu tiria teisėsauga.

Žmonės, gyvenantys iki 100 metų ir ilgiau, žavi mokslą. Jie pralenkia vidutinę gyvenimo trukmę daugiau nei 20 metų. Teigiama, kad viena moteris yra sulaukusi netgi 122 metų, nors tai buvo ginčytina. Vis tik mokslininkai niekada iki galo nesuprato, kas lemia ilgaamžiškumą. Pilnavertė mityba, kancerogenų, tokių kaip rūkymas, vengimas yra labai svarbūs dalykai. Gyvenimo trukmė pailgėja palaikant gerą fizinę būklę.

Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie jautriai reaguoja į tam tikrus garsus, ypač čepsėjimą ir garsų kvėpavimą, gali turėti įjautrintą ryšį smegenyse, rašoma dailymail.co.uk. Niukaslio universiteto mokslininkai aptiko padidėjusį klausos žievės ir motorinių valdymo sričių, susijusių su veidu, burna ir gerkle, ryšį tiems, kurie kenčia nuo misofonijos.

Iki šiol buvo nepastebėta viena smurto prevencijos sritis. Vis daugiau tyrimų nustato nuoseklų ryšį tarp fizinių bausmių patyrimo iš tėvų – pliaukštelėjimo forma – ir tų vaikų, kurie suaugę įtraukiami į partnerių smurtą.

Dr. Elizabeth Blackwell, tapusi pirmąja moterimi, gavusia gydytojo diplomą Jungtinėse Amerikos Valstijose, atvėrė moterims galimybę rinktis gydytojo profesiją. E. Blackwell nusprendė tapti medike po savo draugės mirties. Moters draugės manymu, ji nebūtų patyrusi tiek daug kančių, jeigu ją būtų gydžiusi moteris. Mokantis E. Blackwell buvo nuolatos atstumiama tiek mokytojų, tiek pacientų, tačiau ji atkakliai siekė savo tikslo ir 1849 m. tapo pirmąja moterimi gydytoja JAV.

Diagnozė „mioma“ dažnai siejama su brandžiu amžiumi. Tačiau statistika ragina likti budrias: miomą turi net kas trečia moteris, sulaukusi 30 metų. Kas tai yra ir kaip su mioma gyventi, kada atsisveikinti, pasakoja gydytojas, doc. med. dr Jonas Ališauskas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, kuriame dirba šis gydytojas, miomų operacijos atliekamos laparoskopiškai – nedarant atvirų pjūvių, labiau tausojant organizmą, dėl ko gijimas po operacijos yra lengvesnis, rašoma pranešime spaudai.

Lietuviai parduotuvėse ir vaistinėse kasdien nuperka tūkstančius greitųjų koronaviruso antigenų testų, tačiau gavę neigiamą atsakymą gali nuraminti nebent save – plačiai parduodamų testų rezultatai formaliai niekaip nepripažįstami. Dauguma tokių preparatų iki galo nepatikrinti ir šmaikščiai sakant – gali rodyti kad ir pieno riebumą. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad netrukus viskas gali šiek tiek pasikeisti ir pasitikėti tokiais testais galėsime labiau.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), ir už juos papildomai nereikia mokėti. Jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, tyrimas bus apmokėtas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Tai istorija apie tėvystės nustatymo testą, genetinį chimerizmą ir vyrą, kurio vaiko tėvas iš tikrųjų jo paties negimęs dvynys. Po daugybės vaisingumo procedūrų 2014 m. birželio mėn. anoniminei porai iš Vašingtono gimė berniukas. Atrodė, kad gimimas yra gana įprastas iki tol, kol kraujo tyrimai parodė tėvų ir kūdikio kraujo grupių neatitikimą. Dėl šių pradinių išvadų vyro buvo paprašyta atlikti tolesnius tėvystės nustatymo testus. Buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kūdikio tėvas.

Dviejuose naujuose tyrimuose paskelbta keletas vilčių teikiančių rezultatų, susijusių su SARS-CoV-2, viruso, atsakingo už COVID-19, B.1.1.7 variantu. Ši mutacija, dar vadinama „britiškaja“ atmaina, sukėlė susirūpinimą, nes yra manoma, kad ji greičiau perduodama nei ankstesni variantai ir gali sukelti sunkesnes pasekmes, ilgesnį pasveikimo laiką ir didesnį mirtingumą. Tačiau neatrodo, kad taip yra.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

Per mėnesį nukrito Vyriausybės populiarumas – sumažėjo jos veiklą teigiamai vertinančių gyventojų skaičius ir atitinkamai išaugo vertinančių neigiamai, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ Delfi užsakymu atlikta apklausa.  Kaip skelbia naujienų portalas delfi.lt, kovo 17–23 dienomis atliktos apklausos rezultatai ryškiausiai fiksuoja Vyriausybės veiklos vertinimo pokytį.

Naujas tyrimas parodė, kad Pietų Afrikos koronaviruso atmaina galimai yra atspari „Pfizer“ skiepui. Mokslininkai atliko tyrimą su dviem grupėmis. Pirmoje – 400 žmonių, kurie užsikrėtė koronavirusu praėjus bent 14 dienų po pasiskiepijimo pirmąja arba antrąja doze. Antrąją grupę sudarė 400 virusu sergančių asmenų, kurie nebuvo pasiskiepiję. Palyginus su nepasiskiepijusiais asmenimis, abi skiepo dozes gavę žmonės Pietų Afrikos atmaina sirgo 8 kartus dažniau. Virusu užsikrėtė 5,4 proc.

Lietuviai, norintys keliauti ir gauti pažymą, ar šiaip privačiai išsitirti dėl koronaviruso, už tai priversti mokėti beveik 2 kartus daugiau nei latviai, taip pat brangiau nei turtingesni estai. Testus žmonėms atpiginti bandė ir Seimas, panaikino jiems PVM, bet verslininkai kainų nesumažino, skirtumą dedasi sau į kišenę. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad verslas negali dirbti nuostolingai ir laisvos rinkos ministerija reguliuoti negali.

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, gyventojai, turintys nuosavus gręžinius ar šulinius, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamo vandens kokybę, praneša didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“. Įmonė pastebi, kad šuliniuose esantis vanduo dažnai būna užterštas įvairiomis bakterijomis, azoto junginiais ir kitomis žmogaus sveikatai žalą darančiomis medžiagomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Technika, skatinanti sąmoningai sapnuoti, pirmą kartą buvo nepriklausomai patikrinta ir gali būti dar efektyvesnė, kai ji derinama su kitomis. Daugiau nei pusė dalyvių bandymo metu sąmoningai sapnavo – tai rekordinis sėkmės rodiklis, pasiektas vos per savaitę, nenaudojant išorinės intervencijos. Sąmoningas sapnavimas yra terminas, suteiktas būsenai, kurios metu žmogus supranta, kad sapnuoja, ir gali šiek tiek kontroliuoti tai, kas vyksta sapne.

Karštosios koronaviruso linijos 1808 atstovai pastebi išaugusį besitestuojančiųjų dėl COVID-19 skaičių. Kaip LRT radijui trečiadienį sakė karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė, tyrimų per pastarąsias dvi dienas gerokai išaugo dėl Vyriausybės išplėsto sąrašo, kas gali ir turi atlikti profilaktinius COVID-19 tyrimus norėdamas dirbti, į tai mobilieji punktai reaguoja didindami tyrimų apimtis.

Sveikatos ekspertai vis rimčiau įspėja apie trečiąją koronaviruso bangą – sergamumas šalyje toliau sparčiai auga. Covid-19 pacientams skirti skyriai Vilniaus regione ir toliau pildosi, vežami vis jaunesni pacientai, jie serga sunkiau. Dalis jų į ligonines patenka su britiškąja koronaviruso atmaina. O Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija skelbia apie dar 215 naujų britiškosios atmainos atvejų.

Pavasarėjant pirmą kartą šiemet į ekspediciją išvyko Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivas „Vėjūnas“. Ekspedicijos tikslas – paimti vandens mėginius iš Kuršių marių ir įvertinti kiek šios užterštos. Kaip tokie tyrimai atliekami bei kokių būdu galima gauti vandens mėginius iš šimto metrų gylio? Ankstyvą rytą snyguriuojant į Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivą „Vėjūnas“ renkasi įgula.

Pirmadienį Kauno oro uoste pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos. Testavimo punktas bus įkurtas greta keleivių terminalo. Tokios paslaugos keliautojams jau teikiamos Vilniaus oro uoste. Kaune, kaip ir Vilniuje, mokamus testus darys konkursą laimėjusi medicinos laboratorinių tyrimų bendrovė „Rezus.lt“. Pranešama, kad testavimo paslaugų teikimo laikas bus derinamas prie esamų skrydžių grafiko, testavimo pažymos išduodamos ne tik lietuvių, bet ir kitomis užsienio kalbomis.

Dažnai jaučiate nuovargį, kamuoja įvairūs neaiškios kilmės skausmai? Yra tikimybė, kad dėl to gali būti kaltas valgomas maistas. Medicinos mokslų daktarė, dietologė Rūta Petereit, tikina, kad padidėjęs jautrumas maistui organizme sukelia uždegimines reakcijas. Anot dietologės, net sveikai besimaitinantis ir sportuojantis žmogus gali kentėti nuo padidėjusio organizmo jautrumo vieniems ar kitiems produktams.

Seimui pritarus privalomam testavimui nuo koronaviruso daugybei veiklų, tam tikrų profesijų darbuotojai beveik kas savaitę turės tikrintis, ar neserga koronavirusu. Liepdama testuotis, vyriausybė žada tikrinimus ir apmokėti. Tačiau tie verslininkai, kurie nepaklius į specialų sąrašą, už darbuotojų testus turės susimokėti patys. Apie testų naudą kalba valdžia ir mokslininkai, o smulkieji verslininkai ja abejoja.

Nors moterų kontraceptinės tabletės buvo išrastos dar praeito amžiaus 6 dešimtmetyje, iki šiol į rinką nėra patekęs nei vienas patikimas kontraceptikas vyrams (kuris nėra prezervatyvas). Sukurti tokį preparatą yra ypač sunku, o šiuo metu yra vos keli saugūs ir veiksmingi metodai vartoti modifikuotą testosteroną. Tiesa, kad jie būtų veiksmingi, per parą reikia suvartoti kelias dozes. Būtent dėl šios priežasties dauguma kontraceptikų yra kuriami moterims.

Jau nuo kitos savaitės į mokyklų suolus galės grįžti net 45 savivaldybių pradinukai. Prie kontaktinio mokymo grįžta tos savivaldybės, kuriose sergamumas koronavirusu mažas, todėl nei pradinukams, nei jų šeimoms ar mokytojams nereikės testuotis kaupinių metodu. Yra naujienų ir abiturientams. Visose šalies mokyklose jie galės atvykti į konsultacijas.

Lietuvių archeologai ir Oksfordo mokslininkai ėmėsi neeilinio tyrimo: ar vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikai – yra giminingi prieš daugiau nei 300 metų ar netgi anksčiau su didikais medžiojusiems jų protėviams. Šiam tikslui pasitarnavo ir archeologinių tyrimų metu aptikti šunų kaulai, ir dabartinių skalikų kraujo ėminiai. Pirmajame tokio masto tyrime mokslininkai tikisi išsiaiškinti ir daugiau informacijos apie viduramžių ir vėlesnių laikų šunis.

Jau metus kasdien girdime apie skelbiamus nustatytus naujus COVID-19 atvejus, kurių dauguma patvirtinami atlikus PGR tyrimą. Teigiamą jo atsakymą neturėtų stebėtis gavę ir jokių simptomų nejaučiantys žmonės, mat dalis gali būti besimptomiai nešiotojai. Tačiau specialistai sutaria, kad ne visais atvejais gautas teigiamas PGR rezultatas reiškia, kad žmogus serga ir yra užkrečiamas.

Jei koronaviruso testų apimtys mažėja, tai antikūnų tyrimų auga milžiniškais tempais, lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas. Vieni po skiepų, kiti iš smalsumo, bet visi nori sužinoti, ar turi imunitetą klastingajam koronavirusui. Tyrimo jau tenka laukti ir savaitę.  Šiauliečiai skuba į laboratoriją atlikti antikūnų tyrimo. „Darbovietei svarbu irgi, ar esam sirgę, ar nesam. Turim tų antikūnų.

Jeigu turite šunį, tikriausiai puikiai žinote, kaip jiems patinka viską uostyti. Ir nors šunys savo jautriomis nosimis gali užuosti cukrinį diabetą ir net koronavirusą, savo gebėjimus jie mieliau naudoja ne ligoms aptikti, o uostinėdami kitų šunų uodegas, norėdami susidraugauti.

Per vasarį sekoskaitos tyrimai atlikti daugiau nei 3 proc. užsikrėtimų koronavirusu atvejų, šeštadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Ji tikisi, kad greitai pavyks pasiekti Europos Komisijos rekomendacijas. EK rekomenduoja šalims narėms atlikti 5–10 proc. sekoskaitos tyrimų nuo visų teigiamų atvejų. NVSPL teigimu, šalies laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę – beveik dvigubai daugiau nei šiuo metu.

Žiūrint į griaučius, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai –  tiesiog itin seni, irti pradėję žmogaus griaučiai. Tačiau iš tiesų tai yra moteriškos lyties australopitekų, tarpinės grandies tarp žmogbeždžionių ir dabartinių žmonių, palaikai.  Mokslininkai dabar juos pradėjo detaliau tirti siekdami kuo daugiau sužinoti apie mūsų protėvius. Atidžiau pažvelgus galima pamatyti, kad australopitekų kaukolė – beždžioniška, o rankos – gana trumpos.

COVID-19 prasirgęs, antikūnų turintis, tačiau teigiamo PGR testo nei Lietuvoje, nei nuvykus į Norvegiją taip ir nesulaukęs vyras stebisi, kodėl ir tokiais atvejais galioja vienoda izoliacijos tvarka. Romas portalui tv3.lt pasakoja, kad realiai neseniai prasirgęs koronavirusu ir grįžęs į Lietuvą turėjo be išimčių karantinuotis numatytą laiką. Dar gruodžio mėnesį prieš išvykdamas į Norvegiją Romas nuėjo atlikti PGR tyrimo. Testas atliktas mobiliajame punkte Anykščiuose.

Nemaža dalis COVID-19 infekcija persirgusių pacientų ir toliau jaučia varginančius simptomus, o dalis ir gerai besijaučiančių net neįtaria, kad jų organizme toliau vyksta uždegiminiai procesai ar itin trūksta naudingų mineralų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja Tatjana Maselienė pataria po šios ligos profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir įsitikinti, ar virusas ir vartoti vaistai nepadarė didelės žalos organizmui.

Atsiveriant vis daugiau verslų, Vyriausybė jau siūlo pinigus, kad smulkūs ir vidutiniai verslininkai testuotųsi dėl koronaviruso. Už kiekvieną testą žada po 12 eurų. Tiesa, kompensacijų sulauks tik į nukentėjusių per antrąjį karantiną sąrašą patekę verslai. Be to, kompensacijos padengs ne visą testų kainą, tad daug verslininkų, ypač smulkiausių, į tokią paramą numoja ranka ir toliau neketina testuotis. Žemės ūkio technikos ir automobilių detalių prekybos įmonėje dirba 40 žmonių.

Naujasis COVID-19 nustatymo metodas padės užtikrinti pacientų saugumą, saugesnį ugdymo institucijų atvėrimą, greitesnę infekcijos protrūkių kontrolę. Minima procedūra yra daug paprastesnė ir beveik nesukelia nemalonių pojūčių tiriamajam. Naujas Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose validuotas kaupinių metodas leis kelis kartus išplėsti SARS-CoV 2 profilaktinio testavimo apimtis.

Autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijos biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 ligos vien tik pirmoji dozė veiksminga 85 procentais. Leidinys remiasi tyrimais, atliktais daugiau kaip 7 tūkst. medicinos darbuotojų, kurie buvo šia vakcina paskiepyti Izraelio Šebos medicinos centre. Ekspertai pastebėjo, kad jos efektyvumas 85 proc. pasireiškė 15-28 dienomis po injekcijos.

Nauji tyrimai labai prisidėjo prie daug dėmesio sulaukusios vitamino D temos ir išsiaiškino, ar vitaminas gali padėti išvengti kvėpavimo takų infekcijų. Nors tyrimas parodė, kad vitamino D papildai neapsaugo daugelio žmonių nuo peršalimo, gripo ir kitų ūmių kvėpavimo takų infekcijų, jie gali padėti sumažinti ligos trukmę ir palengvinti jos sunkumą. Australijos QIMR Berghoferio medicinos tyrimų instituto mokslininkai išanalizavo 16 000 žmonių nuo 60 iki 84 metų duomenis.

Jau kurį laiką kalbant apie naujus COVID-19 diagnostikos būdus, daug vilčių dedama į tyrimą iš seilių, kurį mokslininkai mato tiek kaip pacientui patogesnį, tiek pigesnį metodą. Dabar toks tyrimas prieinamas ir Lietuvoje.

Pietų Korėjos sostinėje namuose laikomiems šunims ir katėms su pakilusia temperatūra, kosuliu ar apsunkintu kvėpavimu bus atliekami koronaviruso testai, jeigu jie turėjo kontaktų su viruso nešiotojais, pirmadienį pranešė Seulo valdžia.   Ši naminių gyvūnų testavimo programa Seule pradedama įgyvendinti praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalis paskelbė nustačiusi pirmąjį gyvūno užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejį. COVID-19 buvo diagnozuota kačiukui.

Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso (COVID-19) atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu bus pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas. Šie tyrimai pradedami atlikti pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą tyrimams atlikti įrangą.

Britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo atkeliauti dar lapkričio mėnesį. Mokslininkai įspėja – pusantro karto labiau užkrečiamas virusas galėjo ir paplisti tarp lietuvių, tačiau nėra duomenų, kaip plačiai. Iki šiol koronaviruso atmainų tyrimai dėl jų brangumo vyko lėtai ir vangiai. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija jau žada padėtį keisti.  Gaudant koronaviruso mutacijas per mėnesį ketinama atlikti apie 800 brangių tyrimų.

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais. Išsitirti mobiliuosiuose punktuose jau šiandien kviečiami švietimo įstaigų darbuotojai.  Testavimu, parodančiu, ar žmogus yra sirgęs COVID-19, ir ar turi antikūnų, rengiamasi vasarį planuojamai pradėti šios grupės vakcinacijai.

Aplinkosaugininkams pateikus 48 mln. eurų ieškinį nevalytomis nuotekomis Kuršių marias teršusi kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“, ji teigia, kad žala aplinkai turi būti nustatyta specialiais moksliniais tyrimais. Įmonės teigimu, Aplinkos apsaugos departamentas žalą apskaičiavo pagal 2002 metais patvirtintą metodiką, tačiau turėjo remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 bei 2000 metų direktyvomis.

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau.  Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija.

Naujausio tyrimo apie Covid-19 pasekmes skaičiai šokiruoja – 6 iš 10 lietuvių, pajutę koronavirusui būdingus simptomus, niekur nesikreipė. Tokią tendenciją pastebi ir šeimos gydytojai. Pasak jų, dažniausiai į medikus nesikreipia jauni, iki 40-ties metų, asmenys. O tokia daugelio žmonių elgesio priežastis – baimė patirti diskomfortą atliekant koronaviruso testą ir izoliuotis.

Rusija paskelbė apnuodyto ir šiuo metu Vokietijoje esančio Putino kritiko Aleksejaus Navalno federalinę paiešką. Esą opozicionierius turėjo ne reabilituotis Vokietijoje po apnuodijimo, o išrašytas iš ligoninės skubėti į Rusiją pasirodyti pareigūnams, mat atlieka lygtinę bausmę pagal kelerių metų senumo bylą, kuria neteisėta jau pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nepaisant Kremliaus naujausių bandymų susidoroti su kritiku šis jau savaitgalį žada grįžti į Rusiją.

Nors su COVID-19 pandemija gyvename jau veik metus, vis dar kyla klausimų, kuo skiriasi dažniausiai naudojami koronaviruso diagnostikai naudojami testai. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras sudėliojo taškus ant „i“. Antikūnų testas (arba greitasis serologinis testas) Šio tyrimo metu paimamas kraujas iš piršto, šis testas skirtas nustatyti, ar su virusu buvo susidurta praeityje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) šiomis dienomis pasirašo naujas sutartis dėl COVID-19 tyrimams būtinų priemonių įsigijimo dar rudenį pradėtuose viešuosiuose pirkimuose atviro konkurso būdu. Tai didžiausios vertės centralizuotas priemonių, skirtų COVID-19 tyrimams atlikti, pirkimas Lietuvos istorijoje. Perkamas priemonių kiekis planuotas pusmečiui.

Kaip nemažą spragą siekiant suvaldyti Covid-19 pandemiją specialistai jau kurį laiką įvardija viruso genomo tyrimų, kurie leistų sekti jo mutavimą, stoką. Kol kas tokie tyrimai atliekami chaotiškai, nes trūksta finansavimo.  Kaip portalui tv3.lt aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, būtent tokie nuosekliai vykdomi tyrimai Jungtinėje Karalystėje ir leido aptikti dabar aktyviai aptariamą viruso atmainą. „Ten yra tiriami dideli skaičiai – 10 proc.

Kaip vieną tikslų naujoji Vyriausybė kelia norą peržiūrėti vaistų politiką ir kreipti paciento sveikatos priežiūros individualizuotos medicinos kryptimi. Pirmieji pokyčiai pacientų laukia jau iškart po Naujųjų. Kalbėdamas apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad viena svarbių krypčių, kurios ketinama siekti – personalizuota medicina.