tyrimai

Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad vienkartinės kaukės dėvėjimas kelis kartus kartais apsaugo net prasčiau nei jokios kaukės nedėvėjimas. Dedantis kaukę antrąkart pasikeičia jos forma. Mokslininkai ištyrė trisluoksnes chirurgines kaukes, kurias dažnai naudoja medikai.

Atsekti, kaip žmogus užsikrėtė koronavirusine infekcija (COVID-19), nustatyti žmones, kurie turėjo didelės rizikos kontaktą,  juos informuoti ir kuo greičiau izoliuoti tam, kad būtų nukirsta infekcijos plitimo grandinė – toks yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, jiems talkinančių savanorių atliekamų epidemiologinių tyrimų tikslas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įpareigojo laboratorijas koronaviruso tyrimų atsakymus į e.sveikatos sistemą pateikti per parą. Tokia tvarka numatyta penktadienį pasirašytame operacijų vadovo sprendime. „Visi laboratorinių tyrimų atsakymai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos pateikiami į ESPBI IS forma E200-a ir pasirašomi per 24 val. nuo ėminių gavimo, pirmenybę teikiant teigiamų rezultatų suvedimui“, – rašoma dokumente.

Už savo pinigus atlikti PGR testus jau kviečia ne tik privačios klinikos, bet ir poliklinikos. Štai Antakalnio poliklinika skelbia tokią paslaugą teiksianti jau nuo gruodžio 21 d. ir, panašu, už mažesnę kainą. Įstaiga pranešė, kad pacientai, norintys sužinoti ar serga COVID – 19, tai padaryti galės greičiau., mat nuo gruodžio 21 d. mokami COVID-19 testai atliekami ir Antakalnio poliklinikos laboratorijoje.

Šiuo metu priemonių COVID-19 tyrimams Lietuvoje turima penkioms-šešioms savaitėms, baigus pirkimų procedūras jų tikimasi apsirūpinti apie pusmečiui, sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas (NVSPL) Danas Bakša.

Nustatant įvairius organizmo sutrikimus bei infekcines, uždegimines ir net onkologines ligas, kraujo tyrimų svarba – nenuginčijama. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokie kraujo tyrimų rodikliai yra svarbiausi ir paaiškina, kokias sudėtingas ir gyvybei pavojingas ligas jie gali parodyti. Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia sveikatos būkle, šeimos gydytojai dažnai paskiria specialius kraujo tyrimus, norėdami išsiaiškinti, kas slypi už neraminančių simptomų.

Laboratoriniams COVID-19 tyrimams kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį skyrė dar apie 1,76 mln. eurų. Pinigai perskirstyti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios anksčiau buvo numatytos dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangai. Dar per 370 tūkst. eurų papildomai skirta pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, beveik 30 tūkst.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad būtinas tarptautinis Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikaltimų prieš savo šalies piliečius tyrimas, o kaltininkai turi būti nubausti. Į situaciją Baltarusijoje jis atkreipė dėmesį pirmadienį Briuselyje vykstančioje Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje. „Režimas didina represijas prieš savus piliečius, nereaguoja į tarptautinės bendruomenės perspėjimus“, – ministerijos pranešime teigė L. Linkevičius.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė iki šiol jauniausias, kitomis ligomis nesirgęs pacientas. Šiaulių medikams nepavyko išgelbėti 37-erių vyro gyvybės. Mirčių per vakar nustatyta rekordiškai daug – net 28. Vyriausybė patvirtino naujus ribojimus. Viešose vietose bus galima vaikštinėti tik poromis. Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis žada, COVID-19 vakcinos Lietuvą pasieks dar šiais metais.

visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša sako, kad pirmadienį „patobulintų“ neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo metu COVID-19 tyrimams reikalingas priemones pavyko įsigyti pigiau. „Džiaugiamės didele tiekėjų konkurencija ir puikiais konkurso rezultatais.

Ėmus trūkti būtinų priemonių COVID-19 tyrimams atlikti laboratorija paskelbė vykdysianti patobulintus pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pareiškus, kad tai prieštarauja įstatymams, Aurelijus Veryga rėžė tiesiai šviesiai – tegu užuot komentavusi tarnyba pati padaro nors vieną pirkimą. „O gal nori Viešųjų pirkimų tarnybą paimti ir nupirkti? Jei jie taip gerai žino, ką galima ir ko ne. Iš tikrųjų tai jau atsibodo tie jų komentarai.

Kadenciją baigianti Vyriausybė spalį vykdytiems koronaviruso laboratoriniams tyrimams apmokėti trečiadienį skyrė apie 2,3 mln. eurų. 1,8 mln. eurų COVID-19 tyrimams skirta iš lėšų, kurios anksčiau buvo numatytos medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, dar 510 tūkst. numatyta perskirsčius kitas COVID-19 valdymo reikmėms skirtas bei sutaupytas lėšas. SAM viename iš sprendimų pabrėžia, kad pinigų pakaks apmokėti tik daliai privačių laboratorijų spalį suteiktų paslaugų.

Pirmą kartą po keturių dešimtmečių pertraukos į Žemę planuojama parskraidinti naujų mūsų palydovo – Mėnulio – mėginių: akmenų ir dirvos. Šią misiją įvykdyti pasiryžusi Kinija, kuri ką tik į kosmosą pakėlė kinų Mėnulio deivės vardu pavadintą robotą zondą.  57 metrų ilgio, 5 m skersmens ir 850 tonų sverianti sukioji raketa nešėja iš Kinijos pietinės Hainanio salos kyla 4.30 val. ryto vietos laiku. Mūsuose tuomet buvo 22.30 val.

Rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ klinikinių tyrimų duomenų antroji tarpinė analizė parodė, kad jos veiksmingumas siekia 95 proc., antradienį pranešė šio preparato kūrėjai. Jų teigimu, dviejų dozių vakcina tarptautinėse rinkose bus prieinama po mažiau nei 10 dolerių (8,4 euro) už dozę, o Rusijos piliečiai ją gaus nemokamai. Rusišką vakciną galima saugoti 2–8 Celsijaus laipsnių temperatūroje, o ne šaltyje, kaip kai kurias kitas vakcinas.

Stanfordo universiteto mokslininkai šių metų pradžioje nustatė, kad žmonių kūno temperatūra ženkliai skiriasi nuo tos, kuri buvo fiksuojama mūsų ainiams. Manoma, kad šis procesas yra mūsų evoliucijos dalis – žmogaus organizmas adaptuojasi prie naujų sąlygų. 37 laipsnių kūno temperatūra buvo laikoma normalia dar prieš 170 metų. 1851 metais vokiečių gydytojas Carlas Wunderlichas išmatavo 20 tūkst.

Už valstybės užsakymu atliktus molekulinius tyrimus dėl įtariamo koronaviruso privačioms laboratorijoms sumokėta 6,7 mln. eurų, BNS informavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Nuo kovo iki spalio mėnesio imtinai valstybės užsakymu privačiose laboratorijose atlikta kiek daugiau nei 241 tūkst. tyrimų.

Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medikams suprasti, kaip fizikiniai procesai taikomi medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančios spinduliuotės. Jų darbas yra nematomas, tačiau ypatingai svarbus diagnozuojant ir gydant ligas, parenkant tyrimus, sureguliuojant medicininės aparatūros skleidžiamą apšvitą taip, kad ji būtų maksimaliai naudinga ir minimaliai žalinga.

Kilus šaršalui dėl reikiamų priemonių COVID-19 tyrimams atlikti stygiaus penktadienį Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) pasiekė 100 tūkst. mėgintuvėlių. Visgi neatmetama, kad nuo tokių situacijų niekas nėra neapsaugotas ir ateityje, mat atsiranda sutrikimų rinkoje. NVSPL pranešė skubiai perkanti 220,5 tūkst. mėgintuvėlių po to, kai neįvyko rugsėjį skelbtas 410 tūkst. mėgintuvėlių pirkimas.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nebespėjant atlikti visų užsikrėtimo koronavirusu epidemiologinių tyrimų, susirgusieji raginami patys elgtis atsakingai ir įspėti savo kontaktus. „Kiekvieną kartą prašome ir primename, kad (...) susirgęs asmuo niekur nesiblaškytų, tiesiog padėtų būtent savo buvimu namie ir padėtų įspėti kontaktus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Ne visiems sergantiems COVID-19 užteks vietos universitetinėse ligoninėse, nes tai net nėra būtina, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Perduodamas medikų prašymą jis ragino pacientus sąmoningumo ir supratimo. A. Veryga kreipėsi į visuomenę ir perdavė paraginimą iš koronaviruso gydymą organizuojančių ligoninių.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovui Povilui Poderskiui pareiškus, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (NVSLP) išnaudojo COVID-19 tyrimams skirtas terpes, pati įstaiga patikslino, kad situacija išties sudėtinga. Tik ne dėl terpių tyrimams atlikti, o mėgintuvėlių – paprasčiausiai neįvyko viešasis pirkimas.

Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija (NVSLP) nebeturi koronaviruso tyrimams reikalingų terpių ir jų greitai įsigyti nepavyks, o pačiai laboratorijai prakalbus, kad gali atsirasti ne terpių, o mėgintuvėlių trūkumas, į pagalbą jungiasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.

Visuomenei kylant klausimų apie viešai skelbiamą statistiką, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kaip kiekvieną dieną atnaujinami ir teikiami sergamumo, atliekamų tyrimų ir gydymo įstaigų lovų užimtumo duomenys.

Medicininės kaukės, respiratoriai, medžiaginės kaukės ar tampri kaklajuostė? Įsigaliojus nurodymui privalomai viešose vietose dėvėti veidą dengiančias kaukes, nusprendėme pasižiūrėti į mokslininkų tyrimus, kokios gi kaukės tinkamiausios kasdieniam nešiojimui. Turbūt daugelis dar pamenate, kaip pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje ne tik mūsų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ir Pasaulio sveikatos organizacija abejojo kaukių nauda, dabar viskas kardinaliai pasikeitė.

Dėl sistemos atnaujinimo darbų neveikia internetinė registracija COVID-19 tyrimui, baigti darbus planuojama penktadienio vakarą arba šeštadienį. „Šiuo metu vyksta atnaujinimo darbai, šalinami tam tikri nesklandumai“, – BNS penktadienį sakė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis. „Prognozuojam, kad padarysim šiandien, jeigu ne, tai rytoj ryte paleisime“, – teigė jis.

Tėvą dėl suprastėjusios sveikatos ligoninėn atvežusi moteris nusivylusi – dėl sveikatos apsaugos sistemos trikdžių ir vėluojančių testų rezultatų jai reikėjo tarp ligoninės ir namų pirmyn atgal važinėti dvi paras. Iš pradžių tėvui buvo patvirtintas koronavirusas, tačiau visai netrukus diagnozė buvo paneigta. Naujienų portalui atsiųstame laiške klaipėdietė pasakoja savo istoriją. Suprastėjus tėvo sveikatai moteris nuvežė jį į ligoninę.

Nors kol kas reagentų COVID-19 tyrimams užtektų tik 1,5 mėnesio, raminama, kad siuntos toliau nenutrūkstamai keliauja. Visgi didele pagalba medikams turinčių tapti naujų greitųjų testų reikės luktelti kiek ilgiau. Gydytojai tikina, kad tai turėtų tapti kasdieniu tyrimu, tačiau toks kol kas numatytas vienkartinis toks pirkimas. Dar prieš įsismarkaujant antrai koronaviruso bangai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė apsirūpinti ir 15 tūkst. greitųjų testų.

Registruotis tyrimui dėl koronaviruso mobiliajame punkte keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau galima ir internetu, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Profilaktiniams tyrimams dėl koronaviruso (COVID-19) keturių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų – gydymo įstaigų bei socialinės globos įstaigų darbuotojai jau gali užsiregistruoti ir internetu.

Skandalas Šiaulių ligoninėje. Į priėmimą atvežti sunkios būklės ligoniai pusdienį praleido be jokios pagalbos. Valandų valandas medikų nesulaukė senolė trūkusiomis žarnomis bei sunegalavusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, pacientų artimieji – šoke. Ligoninė teisintis neskuba, o įvykį vadina nesėkminga išimtimi.

Išaugus Karštosios koronaviruso linijos apkrovimui, ieškoma galimybių leisti COVID-19 tyrimams registruotis internetu, sako Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvoje turimų koronaviruso tyrimams atlikti reikalingų reagentų turėtų užtekti bent dviem mėnesiams. Apie tai BNS trečiadienį informavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovė spaudai Simona Kalvelytė. „Dabartiniais skaičiavimais reagentų turėtų užtekti bent 2 mėnesiams. Žinoma, tai priklausys ir nuo tyrimų apimčių“, – teigė laboratorijos atstovė. Jos teigimu, su šiuo metu turimais reagentais galima atlikti apie 345 tūkst. tyrimų.

Lietuvoje koronaviruso situacija prastėja. Trečiadienį šalyje buvo patvirtinta 311 naujų Covid-19 atvejų, o jau netrukus susirinkusi Vyriausybė nusprendė įvesti lokalų karantiną 12-oje šalies savivaldybių. Tai reiškia, kad gyvenimas Lietuvoje vėl keičiasi iš esmės. Į augančią koronaviruso grėsmę trečiadienį viešai sureagavo ir Lietuvos medikai, kurie kreipėsi į visuomenę, prašydami susilaikyti nuo bereikalingų pramogų ir kontaktų su nepažįstamais asmenimis.

Karantinas įsigalioja ir dalyje Bavarijos bei Mančesterio regione. Koronaviruso atvejų cunamį išgyvenančios Belgijos medikai sako, kad jie ligoninėse nebespėja suktis – masiškai trūksta darbo rankų. Su Austrija besiribojančioje Bavarijos Berchtesgadeno žemėje įsigaliojo dviejų savaičių karantinas. Šioje Bavarijos dalyje uždaromos mokyklos, restoranai, kavinės ir barai, taip pat teatrai, sporto klubai ir viešbučiai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Vilniuje COVID-19 atvejų sprogimas, miestas virsta vienu didžiausių koronaviruso židiniu Lietuvoje. Vien šiandien iki pietų sostinėje fiksuota beveik 100 naujų atvejų. Virusas sostinėje plinta baruose, klubuose, kavinėse, sporto klubuose, šokių studijose. Infekcijos nešiotojai – jaunimas iki 30-ies. Visuomenės sveikatos specialistai net kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši kuo greičiau apribotų pasilinksminimo bei laisvalaikio praleidimo vietų darbo laiką.

Lietuvoje atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidžia pagrindines tautiečių sveikatos problemas. Situacija rimta – dar net neprasidėjus koronaviruso pandemijai kas penktas žmogus negalėjo prisibelsti pas medikus. Nors atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, visgi padaugėjo žmonių, kurie nuolatos vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Tai pat per penkerius metus atsirado ir daugiau nutukusių tautiečių.

Aurelijui Verygai didžiausiu koronaviruso židiniu virtę Raseiniai kelia dvejopus jausmus. Prasidėjus karantinui, Sveikatos apsaugos ministras džiaugiasi, kad vietos gyventojai pagaliau pradėjo rimčiau vertinti COVID-19 grėsmę, aktyviau testuojasi mobiliame patikros punkte. Tačiau gerą naujieną temdo bloga. Verygai pikta, kad vietos valdžia visiškai nesusitvarko su Blinstrubiškių globos namais, nesugeba rasti reikalingų gydytojų.

Raseiniai atsidūrė keblioje padėtyje, o žmonių nenoras išsitirti dar labiau viską komplikuoja. Nuo penktadienio Raseiniuose įvedamas karantinas. Premjeras Saulius Skvernelis perspėja, kad gali apriboti ir judėjimą iš savivaldybės, jei gyventojai ir toliau nesitestuos. Tuo metu infektologas, profesorius Vytautas Usonis teigia, kad neištirti žmonės kelia pavojų visuomenei, todėl yra būtinos griežtos priemonės. „Raseiniuose situacija yra bloga.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų Lietuvos paramą, skirtą su koronavirusu susijusių produktų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai (MTTP) ir gamybai.  Parama patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos schemą, pranešė Komisija.  Parama galės naudotis bet kokios įmonės, galinčios atlikti tokius tyrimus ar gaminti produktus, išskyrus pirminio žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros bei finansų įmones. Parama bus teikiama tiesioginėmis dotacijomis.

Koronaviruso židiniu tapusiame Raseinių rajone jau nuo penktadienio ketinama įvesti lokalų karantiną. Čia siūloma riboti judėjimą, reguliuoti pirkėjų srautus prekybos vietose, trumpinti barų, kavinių, restoranų darbą. Apie kritinę situaciją prakalbo ir Blinstrubiškių socialinės globos namų darbuotojai – čia trūksta gydytojų ir personalo, kuris rūpintųsi globotiniais, tad prašoma savanorių pagalbos.  Blinstrubiškių globos namuose situacija kritinė.

Karščiausiems koronaviruso židiniams Aurelijus Veryga grūmoja pirštu. Radviliškyje, Raseiniuose gyventojai per daug pasyvūs, nerimtai vertina COVID-19 grėsmę, net ir nemokamai nesitikrina mobiliuosiuose punktuose. Kol kas karantino įvesti šiuose rajonuose valdžia neplanuoja, tačiau dalis karantino metu taikytų ribojimų, pavyzdžiui, kavinių, restoranų, barų darbo laiko ribojimai gali sugrįžti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 5 d. iki spalio 11 d. imtinai, Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Kelmės, Kupiškio, Ukmergės, Kauno, Akmenės, Mažeikių, Vilniaus, Kėdainių rajonų, taip pat Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Elektrėnų, Druskininkų ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 17 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Per spalio pirmąją dieną COVID-19 susirgimų Lietuvoje užfiksuota daugiau nei per visą birželio mėnesį – 172 atvejai per parą. Tokių aukštumų Lietuva nematė nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios. Negana to, anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Lietuvoje mažėja laisvų koronaviruso pacientams skirtų lovų skaičius. Žmonės viruso nesisaugo.

Vienas didžiausių koronaviruso židinių – Blinstrubiškių globos namuose, Raseinių rajone. Čia serga keturiasdešimt globotinių ir keliolika darbuotojų, dalis personalo prisversti izoliuotis, pradeda trūkti rankų galinčių prižiūrėti sergančius globos namų gyventojus. Į pagalbą telkiami savanoriai.  Koronavirusas išguldė penktadalį Raseinių pašonėje esančių Blinsturbiškių socialinės globos namų gyventojų. Pirmas susirgimas užfiksuotas prieš dvi savaites – dabar serga 41 iš 200 globotinių.

Trečiadienį vakare laikinai sustabdyta registracija į mobiliuosius punktus, kuriuose atliekami tyrimai dėl koronaviruso, nuo ketvirtadienio ryto tęsiama įprasta tvarka, sako Karštosios koronaviruso linijos atstovė.  „Šiandien nuo aštuonių ryto planuojame dirbti tokiais pačiais terminais, kaip ir būdavo visą laiką“, – ketvirtadienio rytą LRT radijui sakė Karštosios linijos atstovė Irina Belukhina.  Ji teigė mananti, kad didelės eilės dėl šios 15 valandų pertraukos nesusidarė.

Koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje augant, daugėja ir sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų. Gyventojams piktinantis, kad darosi sunku prisiskambinti į Karštąją koronos liniją, kad nejaučiantys simptomų nesulaukia kvalifikuotos pagalbos, nuo pirmadienio Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pats ėmėsi naujos iniciatyvos. Jau registruoja asmenis ir tyrimams, kurie turėjo sąlytį su sergančiais. Prieš tai pasigirdo žmonių skundų, kad nesulaukia kvalifikuotos pagalbos.

Kylant antrajai koronaviruso bangai dalis geriausių COVID-19 židinių seklių, epidemiologų bei visuomenės sveikatos specialistų, dėl milžiniško darbo krūvio išeina iš darbo. Visuomenės sveikatos centras aiškina, kad šių pirmose fronto linijose plušančių darbuotojų trūksta. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga didelės problemos nemato.

Per rugsėjį, kuris dar nesibaigė, koronavirusu užsikrėtė mažiausiai pusantro tūkstančio žmonių – ir čia tik oficialiai žinomi atvejai. Pavojingiausiu židiniu ir toliau išlieka Raseinių rajonas, kuriame vietos valdžia atsisako karantino idėjos. O Lietuvos epidemiologams nerimą kelia ne tik aukštas infekcijų skaičius, bet ir sunkiai atsekamas viruso kelias, situacijos, kai žmonės nežino, kaip užsikrėtė koronavirusu.

Šią savaitę dėl COVID-19 intensyviau bus tiriami 17 didelės rizikos savivaldybių gyventojai – Raseinių, Radviliškio, Šiaulių miesto ir rajono, Kupiškio, Kelmės, Akmenės, Ukmergės, Vilniaus miesto, Rokiškio, Jurbarko, Pakruojo, Mažeikių, Plungės, Kauno miesto, Biržų, Švenčionių. Šiose savivaldybėse fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitur Lietuvoje – daugiau nei 25 susirgimo atvejai 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas – 425,9 atvejo 100 tūkst.