tyrimai

Nors gastroenterologiniai endoskopiniai tyrimai dažnam kelia ne pačias maloniausias asociacijas, tačiau jie pasižymi itin dideliu tikslumu ir padeda užbėgti už akių klastingoms ligoms ar pastebėti jas ankstyvose stadijose. Šių tyrimų dėka galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus ir sėkmingai juos gydyti.

Radiologinis širdies ištyrimas magnetiniu rezonansu (MRT) yra laikomas auksiniu širdies ištyrimo standartu, kurio metu tiriama širdies anatomija, funkcija bei jos struktūriniai pakitimai. Įprastai širdies ligoms nustatyti atliekami tyrimai: elektrokardiograma, echoskopija. Širdies MRT atliekamas tuomet, kai kitais tyrimais nepavyksta gauti pakankamai informacijos apie pakitimus širdyje.

Radiologiniai tyrimai suteikia galimybę pamatyti tai, kas nematoma plika akimi – kaulus, kraujagysles, minkštuosius audinius, vidaus organus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė sako, kad be gydytojų radiologų ir technologų ligoninės veikla ir pacientų gydymas neįsivaizduojamas. O štai pacientai dažnai painioja įvairius radiologinius tyrimus, jų vengia dėl apšvitos ar nežino, kaip pasiruošti.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

„Aš buvau baseine!” – George Costanzos sielvartas dėl jo varpos „susitraukimo” vienoje iš 1994 m.  serialo „Seinfeld” serijų po to, kai jis išlipo iš šalto baseino, kėlė juoką, bet daugeliui vyrų nerimas dėl savo reprodukcinio organo ilgio ir storio nėra juokai. Dabar naujas tyrimas, atskleidžiantis galbūt tiksliausius vyriško lytinio organo matavimus, gali nuraminti tokias nerimo pilnas mintis, rašo science.org.

Tauragiškės Simonos Brokoriūtės (26) gyvenimas prieš ketverius metus apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau niekada sveikatos problemų neturėjusi mergina šiandien sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir kovoja su klastinga liga, kurios tikslios diagnozės negali įvardyti joks gydytojas.   Prieš ligą mergina, baigusi bendrosios praktikos slaugos studijas, dirbo ligoninėje. Tačiau prieš ketverius metus merginos norą padėti sergantiems sugriovė sveikatos problemos.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama nepagrįstą amžiaus ribą dėl nemokamų prostatos vėžio tyrimų, Lietuvos gyventojams nesudaro vienodų sąlygų, praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tai paaiškėjo ištyrus skundą dėl ankstyvosios diagnostikos tyrimų, kurie, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nemokamai atliekami tik asmenims nuo 50 iki 69 metų.

Naujausia „Synlab Lietuva“ medicinos laboratorijos reklama sukėlė tikrų tikriausią diskusijų audrą internete. Žmonės teigia, kad žinutėje, kurioje raginama išsitirti dėl lytiškai plintančių ligų, pateikiamas tekstas yra dviprasmiškas. „Synlab Lietuva“ medicinos laboratorijos atstovai teigia, kad reklamoje įsivėlė klaida ir pripažįsta, kad dėl to galėjo kilti interpretacijų.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pradėjo daryti tyrimus dėl beždžionių raupų, pirmasis ėminys buvo neigiamas. „Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta“, – penktadienį pranešė laboratorija. Šios infekcijos atvejų nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Šiandien didžioji dalis darbų yra sėdimi, žmonės kur kas dažniau mankština pirštus rašydami klaviatūra, nei treniruodami kūną. Kasdienybėje lieka vis mažiau laiko fiziniam aktyvumui. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių pasaulio gyventojų yra nepakankamai aktyvūs. Tai yra opi problema, kadangi fizinis aktyvumas suteikia ne tik energijos, bet ir prailgina gyvenimo trukmę. „Turbūt nėra atvejų kada fizinis aktyvumas būtų žalingas.

Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė. Tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam pacientui kyla pačių įvairiausių klausimų. Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui? Į šiuos ir kitus klausimus, kurie kyla pacientams, atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Į Ukrainą atvyko pirmoji tyrimo grupė, sudaryta iš Lietuvos prokuratūros, policijos, kriminalistinių tyrimų centro ir teismo medicinos tarnybos atstovų, kuri kolegoms Ukrainoje padės atlikti tyrimo veiksmus, renkant duomenis apie Rusijos kariuomenės įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui. Prieš išvykstant į Ukrainą Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su tyrimo grupės nariais.

Moterys, besirūpindamos kitais, dažniausiai pamiršta save. Ir susirūpina tik tuomet, kai pajunta pirmuosius negalavimų simptomus. Medikai ragina nedelsti ir laiku pasitikrinti sveikatą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro specialistai ragina moteris nedelsti – savo sveikata pasirūpinti, kol dar nevėlu, ir bent kartą per metus atlikti išsamius kraujo tyrimus, kurie padės įvertinti sveikatos būklę.

Lietuva turi stiprų gyvybės mokslų tyrimų ir gamybos potencialą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  JAV viešinti ministrė, apsilankiusi Lietuvos kapitalo bendrovės „Northway Biotech“ vaistinių preparatų tyrimų ir gamybos padalinyje Bostone, teigė, kad tokia strateginė plėtra leidžia Lietuvos bendrovėms tapti aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų rinkos dalyvėmis.

Praėjusią parą nustatyti 718 naujų COVID-19 atvejų, septyni žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 627, antrą – 89, trečią – du žmonės. Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio vidurio. Ligoninėse šiuo metu gydoma 940 COVID-19 sergantys pacientų – maždaug pusšimčiu daugiau nei praėjusią parą, 45 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga maždaug kas trečias gyventojas. Bendras šių ligų kamuojamų žmonių skaičius, Higienos instituto duomenimis, siekia beveik 900 tūkst., be to, jos vis dar išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Taigi statistika išties baugina.

Remiantis naujais nežmoginių primatų modelių tyrimais, Ebolos virusas gali išlikti smegenyse daugelį metų po užsikrėtimo ir gali vėl atsirasti ir sukelti potencialiai mirtiną ligą. Liga gali pasikartoti net po labai veiksmingo gydymo monokloniniais antikūnais, o tai rodo, kad Ebola gali kelti grėsmę pacientams praėjus metams po gydymo.

Gausios mėnesinės ar kitas moterims diskomfortą sukeliantis kraujavimas – dažnai vertinama kaip normali būsena, tačiau šie simptomai gali reikšti kur kas didesnes sveikatos problemas, netgi onkologines ligas. Tam, kad negalavimas būtų pagydytas, pirmiausia reikėtų rasti jo priežastį – kraujavimą gali sukelti daug įvairių sveikatos sutrikimų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akušeris–ginekologas Povilas Jukna ragina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei siekiant ieškoti galimybių, kaip padidinti laboratorijų darbo pajėgumus, nuo pirmadienio, vasario 7 d., ugdymo įstaigose laikinai stabdomi kaupinių tyrimai. Mokiniai ir toliau galės periodiškai testuotis savikontrolei skirtais testais kas 3-5 dienas.

Naujajai koronaviruso omikron atmainai išplitus Lietuvoje, testavimo punktuose ir tyrimus atliekančiose klinikose vis daugiau norinčių išsitirti. Padidėjus pacientų srautui, kai kurie gyventojai skundžiasi, kad laukia tyrimų rezultatų neįprastą laiką arba jų išvis nesulaukia. Medicinos specialistai paaiškina, kad tai gali lemti net kelios priežastys.

Klaipėdoje neblaivi moteris peiliu sužalojo taip pat neblaivų vyrą.  Nusikaltimas įvykdytas sekmadienio vakarą, apie 20 val. 35 min., bute Laukininkų gatvėje, pranešė policija. Neblaivi (2,49 prom.) 40-metė moteris peiliu sužalojo neblaivų (2,60 prom.) 42 metų vyrą. Medikams suteikus pagalbą, nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

1880-aisiais buvo iškastas vikingų kario kūnas. Nuo tada dauguma manė, kad šis karo vadas buvo vyras. Tačiau dabar turint DNR įrodymų, archeologai padarė išvadą, kad šis „aukšto statuso vikingų karys“ iš tikrųjų buvo moteris. Šis naujas atradimas gali perrašyti tai, ką mes manėme žinoję apie socialinę organizaciją, lytį, statusą ir karą šioje senovės visuomenėje.

Be pažangos kosmoso tyrinėjimų srityje, pastaruoju metu daug laiko ir pinigų investuota į technologijas, kurios leistų efektyviai panaudoti kosmoso išteklius. Šių pastangų priešakyje – geriausio būdo gaminti deguonį Mėnulyje paieška. Rudenį Australijos kosmoso agentūra ir NASA pasirašė susitarimą dėl Australijos pagaminto marsaeigio siuntimo į Mėnulį pagal „Artemis“ programą, siekiant surinkti Mėnulio uolienas, kurios galiausiai galėtų aprūpinti Mėnulį deguonimi.

Du nauji Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai leidžia manyti, kad koronaviruso omikron atmainos sukeliamas susirgimas paprastai būna lengvesnis nei užsikrėtus delta varianto patogenu. Mokslininkai pabrėžia, kad net jeigu šios pirminės tyrimų išvados pasitvirtintų ir ligos sukeliami simptomai gali būti švelnesni, ši atmaina plinta greičiau ir yra atsparesnė vakcinoms nei delta atmaina. Esant dideliam užsikrėtimų skaičiui ligonės vis tiek gali persipildyti.

Tyrimas, skirtas stebėti COVID-19 plitimą scenos meno aplinkoje, taip pat atskleidė, kas paskleidžia daugiausiai COVID-19 dalelių. JAV Kolorado valstijos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad vyrai dažniau platina koronaviruso daleles nei moterys ar vaikai. Mėnesius trukęs tyrimas iš pradžių buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti, ką scenos menų atstovai gali padaryti, kad po pandemijos galėtų saugiai grįžti į sceną.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama SARS-CoV-2 viruso stebėseną, atliko tyrimus visuose šalies audinių ūkiuose. Šiuo laikotarpiu šių kailinių žvėrelių populiacija didžiausia, be to, SARS-CoV-2 virusas sparčiai plinta ir tarp žmonių. Iš visų šiuo metu audines auginančių 57 ūkių VMVT inspektoriai atrinko daugiau kaip 2,5 tūkst. gyvūnėlių mėginių dėl COVID-19 ligos ištyrimo.

Naujojo tipo RNR (mRNR) vakcinos padidina antikūnų kiekį daug labiau nei kitų rūšių vakcinos. Remiantis šį rudenį paskelbtais tyrimo rezultatais, visos Europoje leistos naudoti vakcinos nuo COVID-19 sustiprina imunitetą, kai suleidžiamos kaip trečioji dozė po pradinio paskiepijimo „Oxford/AstraZeneca“ arba „BioNTech/Pfizer“ vakcinomis, nors ir labai skirtingu lygiu, rašo politico.eu.

Nuo gruodžio 1 d. pasikeitusi tvarka dėl testavimo piktina ne tik darbuotojus, už kurių testus valstybė nebemokės, bet ir norinčius gauti galimybių pasą, kuriam greitieji antigeno testai nebetiks. Dalis gyventojų teigia nesuprantantys, kodėl einant į darbą šis tyrimas tinka, o į parduotuvę – jau ne.  Kai kurie gyventojai piktinasi, kad nuo šiol norint gauti galimybių pasą testuojantis reikės kaip reikiant patuštinti kišenę.

Sveikatos ekspertai ragina atlikti daugiau mitybos ir migrenos tyrimų po to, kai gydytojai atskleidė, kad pacientas, kuris daugiau nei dešimtmetį kentėjo stiprius ir sekinančius galvos skausmus, visiškai jų atsikratė, laikydamasis augalinės dietos. Jis išbandė vaistus, jogą ir meditaciją bei atsisakė galimų migreną provokuojančių maisto produktų, kad sumažintų stiprių galvos skausmų sunkumą ir dažnumą, bet niekas nepadėjo.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl būtina tinkamai ir reguliariai ja rūpintis. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad vis daugiau žmonių supranta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos svarbą ir kreipiasi profilaktiškai, tačiau, deja, daugeliu atvejų to nepakanka. „Sukaupta ilgametė ambulatorinės kardiologijos patirtis ir per paskutinį dešimtmetį išaugęs besikreipiančių profilaktiškai pacientų skaičius leidžia daryti išvadą, kad visuomenės sąmoningumas didėja.

Dėl neteisėto žmonių gabenimo per sieną šiemet pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyti 86 asmenys, trečiadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). „Lyginant šią statistiką su praėjusių metų, sulaikytų gabentojų skaičius padidėjo apie septynis kartus, o gabentųjų – daugiau kaip 10 kartų. Augimą lėmė šiemetinė neteisėtos migracijos iš Baltarusijos banga“, – teigia VSAT.

Nemalonūs pojūčiai kūne: padidėjęs širdies ritmas, sąnarių ar pilvo skausmas dažnai gali atrodyti nekalti simptomai, tačiau tuo pat metu signalizuoti ir apie rimtas ligas. Gydytojas echoskopuotojas Tadas Petkevičius sako, kad tokiais atvejais geriau nieko nelaukti ir atlikti echoskopinius tyrimus, kurie per kelias minutes leidžia nustatyti skausmo ar naujų darinių atsiradimo priežastis.

COVID-19 viruso sukelta pandemija pakeitė didžiosios dalies žmonių kasdienybę – saugumo reikalavimai, kaukių dėvėjimas ir darbas iš namų tapo visiems įprastu reiškiniu. Verslui pastarieji metai taip pat nebuvo lengvi, tačiau daliai verslo atstovų pandemija tapo paskatinimu kurti ir vystyti inovacijas, kurios prisidėtų prie pandemijos keliamų rizikų valdymo.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje nuosekliai didėja. Kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 šio vėžio atvejų. Šia sunkia liga susirgo ir 54 metų Asta, kuri savo istoriją papasakojo TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad viskas įvyko labai greitai. Šeimos gydytojai Astai operaciją paskyrė iš karto.  „Po operacijos laukė chemoterapija, bet, kad ją atliktų, reikėjo sustiprėti po operacijos“, – pasakojo Asta. Po operacinis laikotarpis Astai buvo labai sunkus.

JAV medikų komandai pavyko laikinai prijungti kiaulės inkstą žmogui, o operacijai vadovavęs medikas šį istorinį įvykį pavadino „potencialiu stebuklu“. Eksperimentinė operacija buvo atlikta rugsėjo 25 dieną, įsodinant genetiškai modifikuoto gyvūno donoro organą pacientui, kurio smegenys buvo mirusios ir kurio kvėpavimą palaikė aparatūra. Paciento šeima davė sutikimą dviejų dienų eksperimentui mokslo pažangos labui.

Pasak „MedUni Vienna“ tyrimų grupės, kuriai vadovauja alergologas ir imunologas Rudolfas Valenta iš Patofiziologijos, infekcinių ligų ir imunologijos centro, maždaug 20 procentų persirgusiųjų COVID-19 nesudarė imuninės apsaugos nuo SARS-CoV-2. Jų tyrimas parodė, kad esminė imuninė apsauga, neleidžianti virusui įsitvirtinti ir įsiskverbti į kūno ląsteles, atsiranda tik tada, kai žmogus sugeba suformuoti specifinius antikūnus prieš smaigalio baltymo receptorių surišimo domeną (RBD). Ši prisijung...

Senėjimas gali atrodyti kaip nemaloni perspektyva, tačiau daugybė mokslinių tyrimų atskleidė, kad jaunystė taip pat nėra lengvas gyvenimo tarpsnis. Yra nemažai atvejų, kai žmonės puikiai pradeda jaustis įpusėjus gyvenimui arba net senatvėje.  Pavyzdžiui, paaugliai yra ganėtinai gyvybingi, tačiau vyresnio amžiaus žmonės paprastai yra labiau psichologiškai stabilūs.

Keturi iš dešimties jaunuolių visame pasaulyje nesiryžta susilaukti vaikų dėl klimato krizės ir baiminasi, jog vyriausybės per mažai daro, kad užkirstų kelią klimato katastrofai, nustatė 10 šalių apklausa. Beveik šeši iš dešimties 16–25 metų amžiaus žmonių labai susirūpinę dėl klimato kaitos, rodo paskelbtas didžiausias iki šiol mokslinis tyrimas apie jaunimo jaučiamą nerimą.

San Diege įsikūrusi „Illumina“ yra didžiausia DNR sekos nustatymo bendrovė pasaulyje. Ji perka „Grail“ – kompaniją, gaminančią kraujo tyrimus, kuriais galima anksti diagnozuoti daugiau nei 50 vėžio formų. „Illumina“ generalinis direktorius sako, kad sandoris užkirs kelią mirtims nuo vėžio, tačiau pagal ES antimonopolinių taisyklių knygą, tai nėra priežastis pažeisti taisykles.

Po šeštadienį vykusių „Kaunas Pride“ eitynių policija sulaikė 22 žmones, surašė 16 administracinių nusižengimų protokolų ir pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus, pirmadienį pranešė Kauno apskrities policija. „Džiaugiamės, kad mieste vykusios eitynės praėjo sklandžiai, be didesnių incidentų. Nei eitynių dalyviai ar atvykusieji pasižiūrėti, nei pareigūnai eisenos metu nenukentėjo“, – teigiama apskrities policijos pranešime. Vis dėlto anksčiau policija skelbė, kad apie 15 val.

Ilja Mečnikovas, 1895-aisiais sulaukęs 50 metų, pradėjo vis labiau jaudintis dėl senėjimo. Dėl to šis Rusijos Nobelio premijos laureatas ir vienas iš imunologijos įkūrėjų nukreipė savo dėmesį nuo imunologijos ir pasinėrė į gerontologiją. Dėl jo dabar pripažįstame trilijonų bakterijų, žinomų kaip žarnyno mikrobiomas, svarbą reguliuojant sveikatą ir ligas, rašo theconversation.com. Jį sužavėjo žarnyno bakterijų įtaka sveikatai ir ligoms.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Naujausi tyrimai rodo, kad pandemijos metu didelė žmonių dalis privalėjo atsisakyti pirkinių, trečdalis jų per pastaruosius metus tai darė dažniau nei įprastai. Viena to priežasčių – sumažėjus finansams, žmonės nenorėjo skolintis iš artimųjų. Specialistai tikina, kad paskolos iš šeimos narių ar draugų – tiksinti bomba.

Tikimybė susirgti krūties vėžiu kasmet tik didėja. Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui, mūsų įpročiams, paaiškėjo, kad kasmet krūties vėžiu suserga vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvos statistika rodo džiugią žinią: mirtingumas nuo šio klastingo vėžio mažėja. Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgas ir onkologas Valerijus Ostapenko sako, kad krūties vėžys dar vis išlieka dažniausia moterų onkologinė liga.

Nuo pirmadienio išplėtus privalomą periodinį testavimą dėl COVID-19, kai kuriuose miestuose procedūros reikia laukti ir keturias ar penkias dienas, sako Karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė. „Yra didžiulė problema mobiliuosiuose punktuose, kadangi yra reikalingo testo, vadinamojo greitojo antigeno, stinga beveik visuose miestuose. Tuo pačiu noriu priminti, kad testuotis reikia kas 7 arba kas dienų.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.