Transportas

Europos Komisija užsimojo kasmet tikrinti transporto priemones, jei jų amžius siekia daugiau kaip 10 metų. Tačiau techninės apžiūros asociacijos atstovai pripažįsta – jei pasiūlymas įsigaliotų čia ir dabar, aptarnauti tokio automobilių srauto nepavyktų, tad reikėtų kardinalių pokyčių.

Atliktas tyrimas parodė, kurios transporto priemonės nuvertėjo kur kas labiau nei kitos. Kaip rašo „Radiozet.pl“, remdamasi „iSeeCArs“ atliktu tyrimu, rašo, kad transporto priemonės kainų analizė aprėpia ne tik tai, kokios yra automobilio degalų sąnaudos ar kiek kainuos draudimas. Tačiau specialistai žmones, kurie svarsto įsigyti automobilį, ragina sutelkti dėmesį ir į tai, kurie modeliai geriau išlaiko savo vertę antrinėje rinkoje.

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pakeitimams, nustatantiems greičio matuoklių įrengimo keliuose tvarką. Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė. Iki šiol už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – buvo atsakinga viena institucija – „Via Lietuva“. „Reikia balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali.

Pirmojo šių metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – avarijų skaičius Lietuvos keliuose toliau auga. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų padaugėjo 17 proc., o sužeistųjų – net 24 proc. Ekspertai išskiria penkias pagrindines priežastis, kurios daro didžiausią įtaką eismo saugumui šalyje.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose vairuotojai vis dar gali rinktis automobilį, neatsižvelgdami į metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius. Tuo metu kaimyninėse valstybėse papildomi mokesčiai jau seniai tapo svarbiu kriterijumi renkantis automobilį. Ar tokia išimtis Lietuvoje ilgai tęsis? Automobilių taršos mokestis – visoje Europoje plačiai taikoma priemonė, skatinanti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukaupti duomenys apie dažniausiai nustatomus M1 ir N1 klasių automobilių trūkumus, atimančius galimybę dalyvauti viešajame eisme, leidžia santūriai pasidžiaugti kokybinėmis permainomis. Palyginti 2023-ųjų ir 2024-ųjų metų statistiką, 50 dažniausiai fiksuojamų geležinių problemų sąraše situacija bent simboliškai pagerėjo daugiau nei pusėje vertinamų pozicijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Iki birželio vidurio Vilniuje planuojama įrengti papildomai 350 naujų stovėjimo vietų. Po šio plėtros etapo visame mieste bus apie 800 specialių stovėjimo vietų, pritaikytų elektriniams paspirtukams ir dviračiams statyti, rašoma JUDU pranešime žiniasklaidai. „Šios iniciatyvos tikslas – didinti tvarką viešosiose erdvėse, užtikrinti eismo dalyvių saugumą ir skatinti atsakingą naudojimąsi mikrojudumo priemonėmis.

Seimui pritarus įstatymo pataisoms dėl greičio matuoklių, reikėtų išmontuoti miestuose esančius įrenginius, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Taip jis kalbėjo pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje apie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurioms balandžio antroje pusėje po svarstymo pritarė parlamentarai.

2025 m. balandį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registracijų skaičius šoktelėjo net 47,3 proc, rodo „AutoTyrimų“ išankstiniai duomenys. Per mėnesį buvo įregistruoti 4 397 nauji automobiliai – tai net 1 411 daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.  Asmeninių automobilių (M1) registracijų skaičius ūgtelėjo 50,1 proc. iki 4 056 vnt., o lengvųjų komercinių (N1) – 20,5 proc. iki 341 vnt.

Kasdien Lietuvos keliuose galima sutikti šimtus sunkvežimių. Tačiau iš pirmo žvilgsnio klestinčio sektoriaus vaizdas yra apgaulingas. Lietuvoje trūksta mažiausiai 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o jų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Šiandien šalies vežėjai susiduria su sudėtinga situacija.

Artėjant vasarai, poilsiautojai pradeda aktyviau keliauti po Lietuvą, o neretai intensyvius keliaujančiųjų srautus stabdo automagistralėje ir magistraliniuose keliuose vykdomi kelių darbai. Valstybinius kelius valdanti „Via Lietuva“ pranešė, jog šiemet planuojama sutvarkyti daugiau nei 30 km blogiausios būklės kelių bei 17 km abiejose magistralėse.

Šiuo metu rekonstruojamas vienas seniausių Lietuvos magistralinių kelių – Vilnius–Utena. Pavasarį pradėti darbai apima beveik 43 km ilgio atkarpą nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų. Iki 2025 m. pabaigos čia bus įrengtas modernus 2+1 tipo kelias – sprendimas, kuris leidžia iš esmės pagerinti eismo saugą ir pralaidumą. Planuojama, kad kas 1,5–2,5 km juostų išdėstymas keisis: vienoje kryptimi bus dvi eismo juostos, kitoje – viena.

TV6 laida „Autopilotas“ tęsia naudoto automobilio rubriką, o joje buvo apžvelgiamas ketvirtos kartos „Škoda Octavia“ automobilis. Tai populiarus modelis, kurį renkasi tiek individualūs pirkėjai, tiek ir įmonės. Dėl šios priežasties, vos kelių metų amžiaus egzemplioriai gali pasižymėti solidžia rida. Tačiau ar tai turėtų būti didelė problema?  Visą reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.

Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje gerokai viršija 10 metų, o tūkstančiai transporto priemonių – dar senesnės. Beveik 1,5 mln. jų savininkų gali paliesti dabar siūlomi nauji pakeitimai dėl techninės apžiūros atlikimo. Iki šiol senesnių transporto priemonių savininkams atlikti techninę apžiūrą reikia kas 2 metus. Tačiau Europos Komisija (EK) pasiūlė senesnių nei 10 metų automobilių techninę būklę tikrinti kasmet.

Remiantis analitiniais tyrimais iš „Grand view research“, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį. Tai būtų daugiau nei visas Lietuvos metinis biudžetas, kurio išlaidos 2025 metais turi siekti apie 23 mlrd. eurų. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau? Įdomūs skaičiai.

Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai technologijų pažangai, vis labiau vertinami šių transporto priemonių privalumai. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė − kaip pagrindinį elektromobilių privalumą daugiau nei trečdalis šalies gyventojų (37 proc.

Europos Komisijai (EK) siūlant kasmet tikrinti senesnių nei dešimties metų automobilių techninę būklę, jos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad taip siekiama mažinti žūčių skaičių Bendrijos keliuose. „Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas, kurį norime užtikrinti, tai mažiau žūčių keliuose“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo M. Vaščega. Pasak jo, nors žūčių statistika gerėja, pernai Europos Sąjungos (ES) valstybių keliuose žuvo beveik 20 tūkst. žmonių.

Pajūrio ir Žemaitijos gyventojai džiūgauja – nuo šiol norint nuskristi atostogų į Turkiją nereikia belstis šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių, nes jau pakilo pirmas lėktuvas iš Palangos į Antaliją. Maršrutas toks populiarus, kad vietoj planuoto vieno skrydžio per savaitę nuspręsta rengti tris. Kiek vėliau turėtų atsirasti ir skrydis į Egiptą. Šią vasarą tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti net 97 pasaulio miestus. Atsiranda ir naujų krypčių.

JAV pradėjus prekybos karą su Kinija, kinų elektromobilių gigantai griebiasi šiaudo – jau žvalgosi į Europą. Dalis gamintojų plečia salonų tinklą Vengrijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje stato ir naujas automobilių gamyklas. Gamintojai artimiausius kelerius metus tikisi kiniškais elektromobiliais užpildyti ketvirtadalį visos Europos rinkos.

Šimtai žmonių prie Seimo protestavo prieš siūlymą ilginti istorinių automobilių amžių: parlamento apylinkes apstatė istoriniais automobiliais. Mat Seime sėkmingai kelią skinasi socialdemokrato Antano Nedzinsko projektas, kuriuo istorinės vertės transporto priemonėmis būtų laikomi automobiliai, sulaukę 40 metų, o ne 30-ies kaip yra dabar. Seimo prieigos laikinai virto senų, istorinių automobilių parodos podiumu, kur galima išvysti ir gerai žinomus, ir retus automobilius.

Kitos savaitės pradžioje automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties laikinu Krunos tiltu, numatomi trumpalaikiai eismo ribojimai, praneša „Via Lietuva“.  Skelbiama, jog šioje vietoje dienos metu kelioms valandoms bus uždaroma pirmoji eismo juosta – kraštinis laikinas tiltas – važiuojantiems Kauno kryptimi.  „Vairuotojai turėtų planuotis keliones su laiko atsarga“, – akcentuoja bendrovė.

Padidinus akcizus degalams, Lietuvoje nuo metų pradžios padidėjo jų kainos. Tiesa, kol kas atpigusi žaliavinė nafta leidžia vairuotojams sutaupyti. Tačiau nereikėtų stebėtis, jei, tarkime, dyzelino kaina ateityje pasieks ir daugiau kaip 2 eurus. Ypač jei dar kartą bus padidinti akcizai ir padidės naftos kaina.

Seime kelią besiskinant iniciatyvai didinti istorinių automobilių amžiaus ribą, sostinės Gedimino prospekte surengtas protestas. Iniciatyva nepatenkinti automobilių entuziastai prospekte išrikiavo dešimtis iki 1995-ųjų pagamintų transporto priemonių ekspoziciją. Pasak organizatorių, taip siekiama išreikšti nepritarimą Seime svarstomai įstatymo pataisai, kuria siūloma padidinti istorinių transporto priemonių amžiaus ribą nuo 30 iki 40 metų.

Šį savaitgalį Neringoje vyks „Žiobrinės“ – tradicinė Pamario krašto žvejų šventė, skirta senųjų žuvininkystės tradicijų gaivinimui, puoselėjimui bei kulinarinio paveldo išsaugojimui. Šventės proga visą parą bus taikoma lengvata į Neringą įvažiuojantiems lengviesiems automobiliams. Pasak savivaldybės, nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą bus atleidžiami asmenys, į Neringą atvykstantys lengvaisiais automobiliais nuo penktadienio 12 val. iki šeštadienio vidurdienio.

Kitos savaitės pradžioje, pirmadienį ir antradienį, planuojami trumpalaikiai eismo ribojimai važiuojantiems automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda esančiu laikinu Krunos tiltu, praneša „Via Lietuva“. Dienos metu kelioms valandoms bus uždaroma pirmoji eismo juosta (kraštinis laikinas tiltas) važiuojantiems Kauno kryptimi. Vairuotojai turėtų planuotis keliones su laiko atsarga. Eismas bus ribojamas balandžio  28–29 d. nuo 7.00 iki 15.00 val.

Keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ investicijos šiais metais turėtų siekti beveik 53 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Bendrovė Druskininkuose rekonstruoja 14 mln. eurų vertės autobusų stotį, kurią ketinama baigti iki 2026 metų pabaigos. Dar apie 22 mln. eurų bus investuojama į Klaipėdos mieste teikiamas paslaugas.

Nuo penktadienio Vilniuje savaitgaliais pradeda kursuoti devynių naujų maršrutų naktiniai autobusai. Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus centrą su rajonais jungsiančiais maršrutais autobusai važiuos naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį. Nuo vidurnakčio jie važiuos kas 30 minučių, o paskutiniai reisai iš centro į mikrorajonus vyks apie 4 valandą ryto.

Krentant naftos kainoms, degalinių švieslentėse degalų kainos lyginant su pernai, mažesnės. Tačiau gyventojams to nepakanka – dėl įvestų akcizų benzinui ir dyzeliniui, ir dar planuojamų naujų akcizų 2026 metais, jie jau pasirašinėja peticiją – reikalauja akcizus stabdyti. Degalinės išgyvena, kaip pačios sako, didžiulius praradimus – šiemet dyzelino žmonės įsipylė 16 procentų mažiau, nei pernai. Mat verslas, logistikos įmonės savo vilkikus degalais užpildo kaimyninėje Lenkijoje.

Nuo ketvirtadienio iki rugpjūčio pabaigos dėl Tarandės tunelio statybos pirmojo etapo darbų keisis eismo organizavimo tvarka, pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak jos, Ukmergės kryptimi važiuojančios transporto priemonės, pravažiavus degalinę „Emsi“, bus nukreipiamos į priešpriešinio eismo pusę, o Vilniaus kryptimi važiuojančios transporto priemonės – į šia kryptimi dešiniau esantį lygiagrečiai einantį privažiavimo kelią.  Abiem kryptimis eismas vyks dviem juostomis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai kviečia vairuotojus šį penktadienį sudalyvauti prevencinėje priemonėje ir pasitikrinti savo transporto priemonės triukšmo lygį. Šios prevencinės priemonės metu pažeidimai nebus fiksuojami, nebus skiriamos ir baudos. Prevencinė priemonė vyks penktadienį, balandžio 25 d., nuo 14.00 iki 17.00 val., Kaune, Chemijos g. 4B (įvažiavimas į aikštelę iš Pramonės pr.

Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojami apie 500 kilometrų valstybinės reikšmės vandens kelių, kurie susidaro sujungiant Kauną su Klaipėdos uostu bei Kauną aukščiau hidroelektrinės su Birštonu. Dar yra smulkesnių kelių Druskininkuose, Vilniuje ir Kuršių mariose. Europoje tokie keliai intensyviai naudojami tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę, nes pastaruoju metu daugiau ribojame nei naudojame vandens kelius Lietuvos ekonomikos reikmėms.

Paprastai verslo organizacijos pasisako už didesnį šalies gynybos finansavimą. Tačiau, panašu, ne tada, kai tai gali paveikti jų verslą, sumažinti pajamas ar pelną. Toks įspūdis gali susidaryti dėl daugiau nei 20 verslo organizacijų raginimo peržiūrėti degalų akcizų politiką, kuri dabar numato, kad dalis surinktų akcizų patenka į Gynybos fondą.

Nuo penktadienio Vilniuje pradės kursuoti devyni nauji naktiniai autobusų maršrutai.  Kaip antradienį pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, nauji maršrutai iš Centro vyks į Saulėtekį, Pilaitę, Santariškes, Pašilaičius, Naująją Vilnią, Bajorų kalvas, Oro uostą bei Grigiškes. „Viešasis transportas sklandžiai turi veikti ne tik dieną, bet ir tada, kai mieste dar verda kultūra, vyksta renginiai ar žmonės grįžta iš darbo.

Draudimo sutartyje – Anykščiai, o realybėje – kasdienės kelionės Vilniaus gatvėmis. Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas scenarijus, pasak draudimo ekspertų, nėra retas. Vairuotojai sąmoningai deklaruoja mažesnės rizikos gyvenamąją vietą, taip tikėdamiesi sumažinti privalomo draudimo kainą. Automobilio draudimo įmoka – daugeliui vairuotojų jautri tema. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad 26 proc. vairuotojų draudimui skiria 80–100 eurų per metus, 22 proc.

Beveik trečdalis naują automobilį norinčių pirkti Lietuvos gyventojų svarstytų rinktis elektromobilį, rodo įmonės „Sprinter Research“ apklausa. Viena priežasčių, lemiančių elektromobilių populiarumo didėjimą šalyje, – valstybės siūlomos kompensacijos, pranešė tyrimą užsakiusi ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.  „Valstybės siūlomos finansinės paskatos sukuria palankias sąlygas pereiti prie tvaresnio ir ekonomiškesnio transporto, kuris ilgainiui atsiperka mažesniais eksploat...

Nuo trečiadienio vienoje sostinės centrinių gatvių dviem mėnesiams įvedami eismo ribojimai. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, vykdant šilumos tinklų atnaujinimo darbus Žvejų gatvėje, jos atkarpoje tarp Žaliojo tilto ir A. Juozapavičiaus g. 9A esančio pastato bus draudžiamas transporto priemonių eismas. Šioje gatvėje suplanuotus darbus ketinama užbaigti iki birželio 27 dienos.

Kone kiekvieną dieną šalies teismuose sprendžiamos girtų vairuotojų bylos. O viena iš pagrindinių jiems pritaikomų baudžiamojo poveikio priemonių – automobilio konfiskavimas. Transporto priemonės netenkama ir dėl kitų nusikalstamų veikų, tačiau girti vairuotojai, vis dėlto, yra dominuojanti grupė.

Svajonė apie pigesnį, geriau sukomplektuotą automobilį dažnai nuveda į Vokietiją, Prancūziją ar Nyderlandus. Ten – didesnė pasiūla ir geresnės kainos, todėl nenuostabu, kad vis daugiau lietuvių ieško automobilio ne Lietuvoje, o svetur. Tačiau tai, kas iš pradžių atrodo kaip racionalus sprendimas, galiausiai gali virsti tikru biurokratiniu galvosūkiu. Vienas svarbiausių kriterijų, renkantis automobilį – gamintojo suteikiama garantija.

Vilniuje prasidėjęs šventinis laikotarpis visada tampa tikru išbandymu vairuotojams. Pranešama, kad penktadienio pavakarę sostinėje prasidėjo kamščiai, galimi viešojo transporto vėlavimai. „Svarbi informacija keleiviams ir vairuotojams! Dėl spūsčių, eismo įvykių ir kelio darbų viešasis transportas gali vėluoti iki 1 val. Atsiprašome už nepatogumus ir dėkojame už kantrybę! Viešojo transporto judėjimą realiu laiku kviečiame stebėti virtualioje JUDU švieslentėje: https://bit.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad pabrangusiam milijardinės vertės Baltijos šalių europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Jo teigimu, tai siūlo ir už susisiekimą, transportą bei infrastruktūrą atsakingi Bendrijos ministrai.

Vien todėl, kad kažkas išgėrė, viršijo greitį ar nesusikaupė, kasmet keliuose žūva žmonės. Ne išimtis ir šventės. Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje vykdys sustiprintas prevencines priemones, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti skaudžių nelaimių riziką. Kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas bus sustabdytas, žada Policijos departamentas.

Artėjant ilgajam savaitgaliui ir vasariškiems orams lietuviai imasi tvarkyti ne tik namus ar sodus, bet ir automobilius. Tačiau ne visi žino, kad vien kilimėlių purtymas ar mašinos paskalavimas vandeniu gali užtraukti nemenką baudą. Taip yra todėl, kad transporto priemonių plovimas teršia aplinką, todėl specialistai nurodo, kur tą galima daryti, kad negautumėte baudos.

Tęsiant europinės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ statybas Jonavos rajone atidarytas automobilių eismas nauju viaduku kelyje Jonava–Čičinai–Smičkai, ketvirtadienį pranešė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė. „Viadukas – centrinė šių gyvenviečių arterija pakliūti į Jonavą ar Jonavos–Kėdainių kelią. Tai, kad nebus vieno lygio susikirtimo – pervažos – ženkliai pagerins saugą, taip planuojama visa „Rail Baltica“ linija“, – pranešime sakė LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

„Via Lietuva“ eismo dalyviams primena, kad valstybinės reikšmės keliuose intensyviai vykdomi kelių ir tiltų remontai. Dėl to prieš leidžiantis į keliones per Velykas vairuotojai raginami įvertinti, jog tam tikruose kelių ruožuose gali formuotis spūstys, atsakingai planuoti keliones, laikytis nurodytų greičio ribojimų bei atidžiai stebėti kelio ženklus. Atnaujinami du Vilnius–Utena ruožai Įsibėgėja darbai magistralėje Vilnius–Utena.

Kaip jaustumėtės, jei atvyktumėte į egzaminą, kuriam ilgai ruošėtės, pralauktumėte valandą ar dvi mėgindami psichologiškai tam pasiruošti ir nuvyti stresą, kol galiausiai jums pasakytų, kad egzamino nebus? O atvykus dar kartą įvyktų tas pats, tik dar dėl to mėgintų apkaltinti jus? Su tuo susidūrė vilnietis Karolis (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris du kartus atvyko laikyti praktikos egzamino į „Regitrą“, tačiau abu kartus liko ant ledo.

Vien todėl, kad kažkas išgėrė, viršijo greitį ar nesusikaupė, kasmet keliuose žūva žmonės. Ne išimtis ir šventės, rašo Policijos departamentas. Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje vykdys sustiprintas prevencines priemones, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti skaudžių nelaimių riziką. Kiekvienas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas bus sustabdytas.

Seime pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias greičio matuoklių įrengimo tvarka pasikeis. Tiesa, policija siūlomus pakeitimus kritikuoja ir įžvelgia rizikų. Antradienį Seimo posėdyje po svarstymo politikai pritarė siūlomiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams bei papildymams.  Dabartinį įstatymą yra siūloma papildyti nuostatomis, kurios apibrėžtų greičio matuoklių įrengimo sąlygas ir tvarką.

Lietuvoje tik kiek daugiau nei pusė (54,1 proc.) visų automobilių techninę apžiūrą praeina iš pirmo karto, rašoma pranešime žiniasklaidai. Likusiems vairuotojams tenka pašalinti trūkumus ir į techninės apžiūros stotį atvykti dar kartą. Programėlės „carOne“ kūrėjai, bendradarbiaudami su draudimo rinkos dalyviais, pasiūlė, kaip sumažinti dėl to kylantį galvos skausmą automobilių savininkams ir siūlo techninės apžiūros draudimą.

Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui – kasdienybė, tačiau ne visada maloni. Neretai pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors pirkimo–pardavimo metu atrodė techniškai tvarkinga, rašoma pranešime žiniasklaidai.