tarša

Vyriausybei siūlant išplėsti pensijų fondų investavimo galimybes, suteikiant jiems teisę tiesiogiai investuoti ir į nekilnojamąjį turtą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo aiškiau nustatyti, į kokį NT ir kokiomis aplinkybėmis pensijų fondai galėtų investuoti jiems patikėtas lėšas. STT, atlikusi šiuo metu Seime svarstomų Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisų antikorupcinį vertinimą, taip pat pasigedo NT, į kurį būtų investuota, vertinimo procedūrų.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Už seną automobilį – paspirtukas, dviratis arba metinis viešojo transporto bilietas. Štai tokiomis naujomis priemonėmis nuo gegužės pradžios tautiečiai bus skatinami atsisakyti senų taršių automobilių. Tiesa, dalis vairuotojų skeptiški – žiemą su pirkiniais ant dviračio nepavažinėsi. O ekspertai mano, kad paspirtukų įsigiję žmonės vėliau vis tiek nusipirks ir mašinas, tad valstybės pinigai bus išmesti į balą. Kompensacijos utilizavusiems seną mašiną dalijamos jau nuo pernai metų pabaigos.

Sunaikinęs seną automobilį jo savininkas galės gauti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų kompensaciją viešojo transporto bilietui arba naujoms transporto priemonėms. Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos naujos priemonės taisyklių projektas. Pastabų ir pasiūlymų dėl jo laukiama iki gegužės 6 d. Norintieji gauti šias kompensacines išmokas turi žinoti, kad jų priduotas sunaikinti taršus automobilis, M1 klasės transporto priemonė, turi atitikti nusatytus kriterijus.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandiena Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Pirmąją karantino savaitę sumažėjus transporto srautams, Lietuvos didmiesčiuose buvo galima kvėpuoti gerokai švaresniu oru. Vis dėlto šią savaitę atšalus orams ir gyventojams ėmus šildytis malkomis, tarša vėl išaugo.    Aplinkos apsaugo agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad praėjusią savaitę, aptirpus automobilių srautams ir į aplinką patekus mažiau kietųjų dalelių bei azoto dioksido, oro užterštumas buvo sumažėjęs iki 30 proc.

Vairuotojai sunerimę. Artėjant liepos pirmajai, kuomet įsigalios taršos mokestis, gali laukti ir papildomos išlaidos. Jei automobilio dokumentuose ekspertai neras, kiek CO2 jis išskiria, ar taršos nustatyti nepavyks kitais biurokratiniais būdais, teks atlikti ekspertizę, kuri gali kainuoti net kelis sykius brangiau nei pats taršos mokestis. Visgi „Regitra" ramina – tokių automobilių Lietuvoje vienetai.

Į Nerį ties Kaunu plūstelėję naftos produktai ant kojų sukėlė ne tik specialiąsias tarnybas, bet ir valdžios atstovus. Baimintasi ekologinės nelaimės. Kaip įtariama, tarša pasipylė iš netoliese esančios degalinės. Aiškinamasi, ar tikrai. Degalinės atstovai sako, kad jokios avarijos pas juos nebuvę. Visomis vaivorykštės spalvomis tviskančias dėmes Neries vandenyje išvydę ir sklindantį aitrų degalų kvapą pajutę praeiviai sunerimo ir iškvietė specialiąsias tarnybas.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių penktadienį Briuselyje pasirašė Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimu ir plastiko tarša.  Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo mažinti nereikalingo plastiko naudojimą, skatinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose, pranešė Aplinkos ministerija.

Iš NASA palydovų darytos nuotraukos rodo didelį taršos virš Kinijos sumažėjimą, kuris „iš dalies susijęs“ su ekonomikos sulėtėjimu kilus naujo koronaviruso protrūkiui, pranešė JAV kosmoso agentūra. Taršos azoto dvideginiu (NO2) sumažėjimas iš pradžių buvo pastebėtas netoli protrūkio epicentre esančio Uhano miesto centrinėje Kinijos dalyje, bet dabar yra stebimas virš visos Kinijos, sakė NASA mokslininkai, išstudijavę savo ir Europos kosmoso agentūros palydovų surinktus duomenis.

Prie sostinėje esančios pakavimo medžiagų gamyklos vilnietis aptiko įtartiną vamzdį. Vyras sako, kad iš jo tekėjo juodas skystis, kuris jau spėjo įsigerti į žemę. Aplink bendrovės teritoriją jis aptiko ir daugiau galimų pažeidimų – keistas žalios spalvos balas ir išsibarsčiusias plastikines granules. Aplinkosaugininkai jau atlieka bendrovės patikrinimą.

Šeštadienį Vilniuje tekančiame Baltupio upelyje aptikta teršalų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Apie 8.20 val. gautas pranešimas, kad Verkių parke tekančiame Baltupio upelyje pastebėtas baltas, galbūt užterštas vanduo.  PAGD gelbėtojai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad į kraštovaizdžio draustinyje esantį upelį išpilta apie 20 litrų statybinių atliekų, įtariama, glaisto.

Daugiabučio gyventojai Kaune jau daugiau nei savaitę priversti kęsti fekalijų tvaiką, mat jomis vėl ir vėl užtvindomas visas rūsys, o problemos atsakingos tarnybos niekaip neišsprendžia. Bendrovė „Kauno vandenys“ ramina jau radusi kaltininką – trūkusį vamzdį, tačiau, norint jį sutvarkyti, reikia kasti intensyviausią Kauno gatvę – Savanorių prospektą. Tad, panašu, fekalijų dvoku kvėpuojantiems gyventojams dar teks pakentėti.

Dar vienas taršos skandalas Klaipėdoje. Dviejų daugiabučių gyventojai sužinojo, kad jų namų nuotėkos keliauja ne į miesto, bet į lietaus kanalizaciją, o iš ten į upelį ir į Kuršių marias. Gyventojams dabar teks savo lėšomis jungtis prie miesto kanalizacijos, o ar bus grąžinti jų dešimtmečiais už kanalizacijos tvarkymą sumokėti pinigai – nežinia. Tokių atvejų Lietuvoje gali būti daugybė.

Klaipėdoje bręsta naujas taršos skandalas. Uostamiesčio politikė pasidalino įmonės „Klaipėdos vanduo“ raštu, kuriame teigiama, kad uostamiesčio daugiabučiai galimai savo nuotekomis teršė Smiltelės upelį. „Klaipėdos vandens“ atstovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad atsakymus turi pateikti galimai upelį teršusių daugiabučių gyventojai.

Neplaninį patikrinimą Grigiškėse veikiančioje „Grigeo“ gamykloje atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad Neries upės bendrovė neteršia, tačiau užfiksavo kitų pažeidimų, antradienį įmonei surašytas neplaninio patikrinimo aktas. „Į Nerį išleidžiamų paviršinių nuotekų leistinų teršalų koncentracijų viršijimai nenustatyti, tačiau atsižvelgiant į kitus nustatytus pažeidimus, toliau bus sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai. Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.

Alytaus rajone antradienį radus krūvą tekstilės atliekų, aplinkosaugininkai ieško, kas jas išmetė. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, į gamtą išmestų drabužių bei avalynės 12 kubinių metrų krūva buvo rasta netoli Tūkstantmečio tilto. „Pareigūnams nenustačius, kas galėjo atsikratyti šiomis atliekomis, Aplinkos apsaugos departamentas prašo visuomenės pagalbos“, – rašoma aplinkosaugininkų pranešime.

Žodis superdidvyris mums dažniausiai asocijuojasi su ypatingų galių turinčiais fantastinių filmų herojais. Bet netrukus pamatysite tikrą superdidvyrį, kuris tai įrodo realiais darbais.  „Esu Rudis Hartono, man 36-eri ir esu Spidermenas. Mano misija – įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kaip saugoti aplinką ir daryti realius darbus“, – sako aplinkosaugos superdidvyris Rudy Hartono. Šluota ir maišas į rankas – spidermenas skuba į pagalbą.

Už miške išverstą priekabą šiukšlių – tiek automobilio, tiek priekabos konfiskacija. Tokią idėją Seime užregistravo konservatorė Aistė Gedvilienė. Anot parlamentarės, piniginės baudos teršėjų nesustabdo, dėl to reikia griežtinti bausmes. Tiesa, Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika tokios radikalios idėjos nepalaiko, mat drastiškas įstatymas leistų atimti automobilius iš žmonių, kurie ne vietoje numetė nuorūką, ar banano žievę.

Klaipėdos rajone sekmadienį aplinkosaugininkai aptiko naudotų padangų krūvą, pradėtas tyrimas dėl aplinkos teršimo, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pranešime teigiama, kad gavus pranešimą apie tai, jog iš krovininės mašinos į gamtą pilamos atliekos, aplinkosaugininkai nuvyko į nurodytą vietą. Čia jie pastebėjo asmenis, verčiančius į gamtą didelį kiekį naudotų padangų.

Klaipėdiečiai baiminasi, jog įmonės „Grigeo” į Kuršių marias išleisti tūkstančiai tonų teršalų užkirs miesto paplūdimiams gauti prestižinį, Mėlynosios vėliavos statusą. O tai gali smogti ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir biudžetui. Maža to, mokslininkai įspėja, kad dėl gamtos sąlygų tarša gali pasklisti ir į kitus Lietuvos pajūrio pliažus, o taršos padariniai atsilieps. Baltijos jūra šią savaitę šėlsta.

„Grigeo“ taršos byloje įtariamųjų ratas vis plečiasi. Įtarimai pateikti dar trims asmenims. Iš viso jau šešiems. Maža to, prokurorai atskleidžia, kad nuotekos slaptu vamzdžiu sistemingai galėjo tekėti daugiau nei dešimtmetį. Taip pat aiškėja ir galimos vidinio įmonės tyrimo detalės. Bylos liudytojo advokatė paskelbė, kad „Grigeo“ įmonė, ieškodama kaltų, nusitaikė į buvusį darbuotoją, kuriam esą ir ruošiasi versti atsakomybę dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, tačiau „Grigeo“ tai neigia.

Aiškėja, kokiomis medžiagomis buvo teršiami upeliai ir Nevėžio upė Kėdainių rajone. Ištyrus vandenį iš slapto cukraus gamyklos vamzdžio, nustatyta, kad jame daug kartų viršytas azoto kiekis, taip pat per mažas deguonies kiekis. Pasak aplinkosaugininkų ir mokslininkų, ši tarša galėjo pakenkti gyvūnijos veisimuisi. Paviešinti ir pirmieji plastiko taršos Vilniuje tyrimų rezultatai. Į Nerį buvo pilamos nuotekos su polietilenu bei polipropilenu.

Aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį pranešė, kad inicijuos planą, kaip sumažinti Baltijos jūros taršą.  Anot jo, Europos Komisija gali pasiūlyti įvairių priemonių, finansavimo šaltinių, tačiau šalys pačios privalo atsisakyti veiklų, kurios teršia vidaus vandenis.

Didžioji Britanija paankstins draudimą prekiauti naujomis benzininėmis ir dyzelinėmis transporto priemonėmis, įskaitant hibridines, ir jis įsigalios 2035 metais, antradienį paskelbs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Premjeras tai paskelbs renginyje, kuriame bus pristatyta 2019 metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP26), kuri įvyks Glazge lapkričio mėnesį. Draudimas įsigalios 5 metais anksčiau ir taip pat bus taikomas hibridinėms transporto priemonėms.

Nerį daugybe smulkaus plastiko užteršusiai bendrovei „Ecso" – nauji nemalonumai. Kol prokurorai ir aplinkosaugininkai aiškinasi kaip ir kiek smulkinto plastiko pakliuvo į upę, aplinkos ministras prašo stabdyti įmonei pažadėtą 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramą. Įmonė „Ecso", įtariama leidusi smulkinto plastiko atliekas į Nerį, pasirodo, nevengia naudotis ir europine parama.

Seimas vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą” – eilę įstatymų atrišančių rankas aplinkosaugininkams ir didinančių baudas teršėjams. Nuo šiol aplinkos inspektoriai be perspėjimo galės tikrinti įtarimą sukėlusius verslininkus ir netrukdomi imti mėginius, o prireikus net ir stabdyti įmonių veiklą. Ženkliai didės ir baudos už taršą. Visgi kol piniginių verslininkams plačiau praverti nereikia, kas dieną fiksuojami vis nauji ekologiniai skandalai.

Per Lietuvą ritantis taršos skandalams kauniečiai beda į dešimtmečius smirdančią ekologinę bombą pačiame mieste. Nuo Kauną vagojančių upelių, ypač vasaromis, sklinda siaubingas dvokas. Aplinkosaugininkai sako, teršėjus surasti sunku, mat upeliukai daugiausia teka vamzdžiais po žeme. Įtariami prie nuotekų tinklų neprisijungę gyventojai, tad savivaldybė jau grasina reidais ir net baudomis.

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai.

Lietuvos pajūrio gyventojai vėl kovoja su tarša. Jūra į pakrantę išmetė tonas parafino. Jo gabalais nusėtas 50-ties kilometrų ruožas, o kai kurie gabalai beveik pusmetrio skersmens. Anot mokslininkų, šis cheminis junginys žmogui nepavojingas, tačiau gyvūnams gali būti mirtinas. Na, o vietos valdininkai jau skaičiuoja kiek kainuos šių teršalų utilizacija. Dviejų kumščių dydžio, bemat kibirus užpildančius parafino gabalus pliažuose šiandien renka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Pirmadienį Skuodo gyventojai kaip reikiant sunerimo – socialinėje erdvėje pasidalinus galimai užteršto Bartuvos upelio nuotrauka, kilo nemenkas pasipiktinimas, esą tai dar vienas rimtas taršos skandalas Lietuvoje. Socialinėje erdvėje pasidalinta nuotrauka liudija, kad į upelį atitekėjo neaiškios kilmės medžiagos. Susirūpinimą kelė ir tai, kad šalia teršalų ramiai plaukiojo vandens paukščiai.

Po įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalo Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų mėginius paėmę ir ištyrę inspektoriai skelbia rezultatus.  Žvejų teigimu, kitaip ir būti negalėjo. Mariose ar jūroje „Grigeo“ skandalo metu plaukiojusios žuvys jau seniai prie kaimyninių šalių krantų. Tad meškerėmis vieną po kitos traukia stintas, o klaipėdiečiai be baimes jas perka. Maisto ir Veterinarijos tarnybos specialistai ištyrė žvejų Baltijos jūroje sugautas žuvis.

Klaipėdoje kilęs skandalas, kai buvo nustatyta, kad žinoma bendrovė „Grigeo“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko leido nevalytas atliekas, daug ką šokiravo. Vėliau vienas po kito ėmė lįsti nauji faktai apie teršėjus daugelyje Lietuvos vietų.

Seimas imasi atrišti rankas bejėgiams ir pareigų neatliekantiems aplinkosaugininkams. Ruošiamasi inspektoriams vėl leisti iš anksto neįspėjus, net naktį tikrinti potencialius gamtos teršėjus ir jų teritorijoje imti mėginius. Per metus nustačius tris pažeidimus vienoje bendrovėje, aplinkosaugininkams bus leidžiama stabdyti įmonės veiklą. Žadama didinti ir baudas už taršą.

Vilniuje – naujas plastiko taršos skandalas. Išsigandusios patikrų ir atsakomybės už netinkamai valomas atliekas, sostinės įmonės jų nusprendė atsikratyti tiesiog nuotekų šuliniuose. Vilniuje jų rasta jau dviejuose nuotekų židiniuose, o „Vilniaus vandenys“ nebežino, ko imtis. Šiomis dienomis į nuotekų valymo įrenginius plastiko patenka tiek, kiek nėra buvę niekada iki šiol. Ir „Vilniaus vandenys“, ir savivaldybė tai netgi vadina „teroro išpuoliu“ – tyčine įmonių plastiko ataka.

Lietuvoje pastaruoju metu į viešumą iškylant vis naujiems aplinkos teršimo atvejams, Seimas, surengęs neeilinę sesiją, ketvirtadienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pataisoms, griežtinančioms aplinkos taršos kontrolę. Už daugelį vadinamojo „Klaipėdos paketo“ pataisų balsuota vienbalsiai, tačiau dar liko galutinis balsavimas, jis numatytas antradienį, sausio 28 dieną.

Sučiuptas dar vienas fabrikas, naktį tiesiai į upę leidžiantis nevalytas savo nuotekas. Šiąnakt aplinkosaugininkai pričiupo Kėdainiuose cukrų gaminančią įmonę – per specialią operaciją naktį aptiktas nelegalus išleistuvas, kuriuo į upelį gausiai tekėjo nevalytos nuotekos. Manoma, kad vamzdžio sklendės specialiai būdavo atsukamos naktį. Jūsų dėmesiui – išskirtiniai TV3 žurnalistų fiksuoti vaizdai iš naktinio patikrinimo.

Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis iš nelegalaus išleistuvo teršė bevardį upelį. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.

Vilniaus savivaldybė bei aplinkosaugininkai tiria galimos taršos plastiku mėginius iš sostinėje įsikūrusios įmonės „Ecso“. Kaip BNS sakė vicemeras Valdas Benkunskas, „Vilniaus vandenų“ specialistai pirmadienį atsekė kelią, iš kur į šios savivaldybės įmonės nuotekų valyklą, o vėliau – per išleidimo vamzdį ir į Nerį galėjo patekti smulkinto plastiko dalelės.  „Yra trys įmonės po vienu pavadinimu, tai UAB „Ecso“, jie iš esmės perdirba panaudotą plastiką.

Prieš kelias savaites uostamiestyje pakilusi ekologinės taršos banga vilnija per visą Lietuvą. Savaitgalį Neryje, greta Vilniaus nuotekų valyklos ir vos už kelių kilometrų nuo premjero Skvernelio namų žvejai vandenyje aptiko galimai nevalytų nuotekų. Ir jos, pasirodo, išteka iš „Vilniaus vandenų“ išleistuvo. Savivaldybės įmonės atstovai pripažįsta, jog iš jų valytuvų į upę pateko plastiko dalelių. Tačiau taršos šaltiniu galimai įvardijami neatsakingi verslininkai.

„Vilniaus vandenys“ pirmadienį pranešė besiaiškinantys, iš kur nuotekose atsirado plastiko dalelių. „Vilniaus nuotekų valyklos valymo procesas nėra sutrikęs, aiškinamės, kaip ir iš kur prie nuotekų išleistuvo pasirodė dumblo ir plastiko dalelių. Imamės visų priemonių, kad jos neplistų“, – teigia bendrovė. Pasak „Vilniaus vandenų“ pranešimo, bus pastatytos boninės užtvaros ir įrengtos vaizdo kameros, kad būtų užtikrinta tinkama išleidžiamų nuotekų kokybė.

Klaipėdos prokurorai pareiškė pirmuosius įtarimus galimai Kuršių marias teršusiai įmonei „Grigeo Klaipėda“. Bendrovė ir trys jos darbuotojai įtariami žaloję gamtą ir klastoję dokumentus. Už tai įmonei „Grigeo Klaipėda“ gresia 5 milijonų eurų bauda ar net likvidacija, o įtarimų sulaukusiems darbuotojams ilgi metai nelaisvės. Tiesa, ar panašūs nemalonumai negresia ir pačiam popieriaus bei medienos pramonės milžinės prezidentui Gintautui Pangoniui, prokurorai nutyli.

Įtarimai dėl galimos taršos į Kuršių marias pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, vienas jų – buvęs įmonės direktorius.  „Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.

Išduodant taršos leidimus, tinkamai neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene“, – teigiama STT pranešime.

Lietuvoje orą teršia ne tik seni, bet ir naujausi dyzelinu varomi automobiliai. Nevyriausybinių organizacijų tyrimai rodo, kad naujutėlaičiai dyzeliniai automobiliai, nepaisant griežčiausių jiems keliamų reikalavimų, kartais į aplinką gyvenvietėse išmeta milžiniškus kiekius kietųjų dalelių, normos viršijamos iki 1000-o kartų. Esą ekologiški jie tik popieriuose, bet ne realybėje.