tarša

Šiandien sukanka lygiai metai, kai prokurorai paskelbė nustatę, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Prokurorų teigimu tyrimas jau artėja prie pabaigos ir netrukus byla bus perduota teismui. Teisėsaugininkai atskleidžia, kad per metus išsiplėtė įtariamųjų ratas, tačiau dar neišduoda kokią žalą gamtai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ padarė. Tiesa, anot prokurorų, pačios įmonės nusamdyti ekspertai tvirtina, kad žalos gamtai iš viso nėra.

Prabėgo metai po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos. Naujausia informacija šį ketvirtadienį pasidalijo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė bei Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

Cukraus gamykla Kėdainiuose ir vėl yra aplinkosaugininkų akiratyje. Įvykus avarijai iš įmonės teritorijos pasipylusi tarša pasiekė Nemuną. Aplinkosaugininkai skaičiuoja žalą. Beveik prieš metus užfiksavus pažeidimą  įmonei jau teko sumokėti trečdalį milijono už taršą.  Nemalonų vaizdą ir nosį riečiantį dvoką sklindantį nuo Šerkšnio upelio užfiksavo dviračiu važiavęs kėdainiškis. Vyras apie taršą pranešė aplinkosaugininkams. Atvykę specialistai apžiūrėjo balzganą upelį.

Kova su automobilių tarša miestuose įgauna naują pagreitį. Dalis savivaldybių jau užsimena apie žadamus pakeitimus miestuose bei naujus mokesčius, o nauji pakeitimai atsirastų pagrindinėse miestų zonose. Jau šiemet Kaunas žada įvesti dviejų eurų rinkliavą norintiems automobiliu įvažiuoti į senamiestį.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Ekologišku žuvų auginimu užsiimanti įmonė taip užteršė Balčio ežerą, kad dabar Skudutiškio kaimo gyventojams po maudynių tenka eiti į dušą. Jauki gamtos vieta tapo nemalonų kvapą skleidžiančiu, pelkėjančiu įmonės nuotekų baseinu. Situacija domėjosi laida „Žalioji byla“. Dėl užteršto ežero šalia esančios sodybos tapo bevertėmis.

Pajūryje besidarbuojantys verslininkai savaip kovoja su šiukšlinimu. Kavos ir saldumynų kioskelį turinti verslininkė sumanė akciją – jei žmogus atneš pajūryje surinktų šiukšlių maišelį, gaus nemokamai kavos puodelį ar saldainį. Tiesa, gamtininkai į tokį pasiūlymą žiūri nevienareikšmiškai. Jie pastebi, kad daugumą šiukšlių pajūryje ir sudaro vienkartiniai kavos puodeliai, kuriais prekiauja čia įsikūrę verslininkai.

Dalis Šilutės rajono gyventojų pasipiktino tiekiamo vandens kokybe – pakeitus filtrus, jie ir vėl yra užteršiami, iš čiaupo leidžiamas vanduo vos prabėga, o atsakingos tarnybos į pranešimus nereaguoja. Šilutės rajone, Vilkyčių kaime, gyvenantis Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad su užteršto vandens problema susidūrė ir kiti kaimo gyventojai.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Lietuvoje nustatyti 256 juodligės taršos židiniai, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnyba pirmadienį pranešė baigusi inventorizuoti šiuos židinius – vietas, kur užkasti dėl juodligės nugaišę gyvuliai. 2015–2020 metais Geologijos tarnybos specialistai, bendradarbiaudami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inventorizavo 189 iki šiol valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje GEOLIS neregistruotus, bet VMVT žinomus juodligės kapinynus, išsidėsčiusius 32 savivaldybėse.

Aplinkos ministerija ne tik žmonėms, bet ir įmonėms pradėjo siūlyti po 4000 eurų kompensaciją už perkamus elektromobilius. Tačiau lietuviai atsargūs ir į šiuos dovanojamus pinigus žiūri įtariai. Mat elektromobilių kainos tebėra tokios aukštos, kad ir kompensacijos dar neskatina jų pirkti. Ekspertai sako, kad dėl to paramą daugiausia gaus tie, kas ir taip pirktų elektrinį automobilį ne taupumo sumetimais, o tų, kas renkasi skaičiuodamas kaštus, nuomonės parama nepakeis.

Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų tarša Klaipėdos uoste, 2018-2019 metais vykdant darbus Malkų įlankoje. Tai ketvirtadienį pranešė uosto vadovas Algis Latakas, informaciją patvirtino ir Klaipėdos apygardos prokuratūra. „Šitas ikiteisminis tyrimas spalio 8 dieną buvo nutrauktas. Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Latakas.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą, dar liko 0,93 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak jos, nuo rugsėjo pabaigos šiai priemonei skyrus papildomai 3 mln. eurų ir pratęsus kvietimą, jau sulaukta 2,3 tūkst. paraiškų už 2,07 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks lėšų.

Lietus ir sustiprėjęs vėjas išsklaidė pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuotą smarkiai išaugusį oro užterštumą, BNS informavo Aplinkos apsaugos agentūra. „Nuo lietaus šeštadienio vakarą viskas ir prasidėjo, o šiandien prognozuojamas gan stiprus vėjas, tai jis irgi gelbėja. (...) Šiuo metu pavojus jau praėjęs. Dar vakar vakare stebėjome, kad kietųjų dalelių koncentracija mažėja“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Penktadienio vakarą daugelį Lietuvos gyventojų per jų telefonus pasiekė gąsdinantis pranešimas su perspėjimu riboti veiklą lauke, nedeginti atliekų, vengti fizinės veiklos. Spalio 1 d. duomenimis, oro tarša ir kietųjų dalelių kiekis ore visoje Lietuvoje normas viršija beveik 3 kartus. Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą.

Baltijos jūra jau seniai laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o mokslininkai jau fiksuoja net pasikeitusį žuvų elgesį vandenyje. Lietuva, kartu su dar 7 Baltijos jūros regiono valstybėmis, įsipareigojo mažinti jūros teršimą, o nauji reikalavimai dėl to slėgs verslininkus, žvejus ir net ūkininkus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvai tai gali kainuoti šimtus milijonų eurų, o visoms Baltijos jūros šalims – milijardus.

Kėdainių miesto Žibuoklių gatvės gyventojai negali naudotis šachtiniais šuliniais, kurių vandenį iki šiol žmonės naudojo tiek buitinėms reikmėms, tiek maisto gaminimui. Šeštadienį žmonės pastebėjo, kad jų šulinių vanduo turi keistą kuro kvapą. Kol situaciją aiškinasi atsakingi specialistai – gyventojams geriamąjį vandenį parūpino savivaldybė.   Šeštadienio rytą, kelios minutės po 8 val.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Panevėžyje, Nevėžio atkarpoje, pastebėjus negyvų žuvų pradėtas tyrimas, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.  Pranešimas apie įvykį gautas sekmadienio rytą. Pranešta, kad upėje nuo J. Janonio gatvės iki Panevėžio rajono ribos pastebėtos negyvos žuvys. Nurodoma, kad išgaišo tik karšiai. Paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos žadama pateikti pirmadienį po tyrimų rezultatų.

Kalifornijos valdžia nusprendė radikaliai kovoti su klimato kaita. Jau netolimoje ateityje uždraudžia pirkti naujus dyzeliu ar benzinu varomus automobilius. Kalifornija tikisi, kad visiems gyventojams persėdus į elektromobilius, valstija ne tik bus švaresnė, bet neva taip bus sukurta daug naujų darbo vietų.

Olandų mokslininkai sugalvojo būdą, kaip mirus žmogui neteršti žemės laidojant jo kūną, o paversti jį trąša. Išmanus sprendimas – iš grybienos pagamintas karstas, kuris ir pats greitai suyra ir padeda kūnui greičiau virsti augalų maistu.   Išklotas samanomis ir apaugęs grybais. Tai karstas, kuriame laidoti artimuosius siūlo olandų išradėjai. Atgulę amžinojo poilsio tokiame karste, pasak jų, jūs kur kas greičiau grįšite atgal į gamtą.

Neįprastos lenktynės Klaipėdoje. Dienos be automobilio progą uostamiestyje vyksta varžybos, kas greičiau įveiks Klaipėdą per rytinė spūstį. Prie starto linijos išrikiuotos 8 skirtingos transporto priemonės. Su jomis varžosi ir bėgikas. Kas lenktynes nugalėjo bei su kokiais iššūkiais teko susidurti varžybų dalyviams? Prieš pat rytinę spūstį, pietinėje Klaipėdos dalyje būriuojasi jaunimas. Čia startuos neįprastos lenktynės.

Jei vairuojate senesnį automobilį ir jus šiomis dienomis sustabdys policijos pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais – žinokite, kad bus tikrinama jūsų transporto priemonės sveikata. Pareigūnai visą savaitę Lietuvoje vykdo reidą, kurio metu matuoja teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Dažniausiai jiems užkliūva lietuvių mėgstami dyzeliukai. Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.

Trečiadienį prasidedant Europos judumo savaitei aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą. Teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose bus matuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose, vairuotojai bus informuojami apie alternatyvias aplinkai nekenksmingas transporto priemones, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų yra transportas – jo neigiamas poveikis oro kokybei yra nuolatinis.

Burną ir nosį dengiančios kaukės dabar išties tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Deja, kasdien išmetamos kaukės – sunkiai yra ir teršia mūsų aplinką. O štai viena gamykla Prancūzijoje sugalvojo kaukes, kuras panaudojus galima tiesiog kompostuoti. Neteršiančios kaukės pagamintos iš kanapių. Į pietus nuo Paryžiaus esančios gamyklos teritorijoje iš ritinio Frederikas traukia ne įprastą šieną, o sudžiūvusias pluoštines kanapes.  „Štai čia yra stiebas, o čia viršūnė.

Pakaunės gyventojams rytais prie Nemuno tenka mėgautis ne gražia gamta ir tyru oru, o fekalijų tvaiku ir bjauriais teršalais. Ir tai tęsiasi jau ne pirmi metai. Jie įsitikinę, kad kažkas į upių tėvą rytais vis paleidžia kanalizacijos nuotekas. O štai aplinkosaugininkai akivaizdžios taršos nemato, bet sako jau paėmę mėginius. Bjaurias samplaikas Nemuno pakrantėje fiksuoja pakaunės gyventojai.

Rugpjūčio pradžioje vandens kokybė neatitiko normų kai kuriuose Biržų ir Anykščių vandens telkiniuose, pirmadienį pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Tarša žarninėmis lazdelėmis užfiksuota Biržuose esančio Širvėnos ežero Centrinio paplūdimio maudykloje, o Jaunimo paplūdimio maudykloje – keturis kartus normą viršijantis melsvadumblių kiekis. Žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų tarša užfiksuota ir Anykščiuose, Šventosios upėje ties Šeimyniškėlių gatve.

Rugpjūčio pradžioje keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 82 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Šiandien gausus būrys klaipėdiečių susirinko į mitingą prie AB „Grigeo Klaipėda“. Pagrindinis klaipėdiečių noras ir siekis, kad mieste nebeliktų jau ne vienerius metus miestiečius kankinančios smarvės.

Aplinkos apsaugos agentūra antradienį pranešė, jog pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad Klaipėdos jūrų uoste prieš dvi dienas buvo išsiliejęs dyzelinas. Vandens mėginiai buvo paimti trijose vietose – uoste, taip pat ties pirmąja ir antrąja Melnragėmis. Mėginių, paimtų iš Melnragės, rezultatai, skirti nustatyti išsiliejusių teršalų koncentraciją paviršiniuose vandenyse, turėtų būti aiškūs trečiadienį.

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai 2020 m. liepos 31 d. paėmę vandens mėginius iš Vilniaus mieste įrengtų fontanų, tik dviejuose iš jų nerado taršos fekaliniais mikroorganizmais. Vandens mėginiai buvo paimti Lukiškių aikštės interaktyvaus, Šiaurės miestelio „Šeimyninis dušas“, Vašingtono aikštės, Operos ir baleto teatro, Bernardinų sodo šokančio, Rotušės aikštės „Town Hall Square“ ir Vokiečių gatvės fontanuose.

Aplinkos ministerija siūlo liepą pradėtą rinkti taršių automobilių mokestį skirti miestų želdynų priežiūrai, o ne naujų miškų sodinimui, kaip numatyta įstatyme.   Tiek ministerija, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketina siūlyti taisyti įstatymą dėl šių lėšų panaudojimo. Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius sako, kad miškasodžiui surinktų pinigų panaudoti neįmanoma, nes nėra laisvos žemės.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paskelbė sukrečiančią statistiką – per pirmąjį metų pusmetį Lietuvos miškuose išmestų padangų surinkta daugiau nei per visus 2019-sius ar 2018-sius. Suskaičiuota, kad 26-iuose regioniniuose padaliniuose iš viso surinktos 173 tonos naudojimui nebetinkamų padangų. Tai reiškia, jog beveik 5,2 tūkst. automobilių savininkų nusprendė atsikratyti sudėvėtomis ar pažeistomis padangomis, išmesdami jas tiesiog miškuose.

Vilniuje, Neries upėję žvejojęs vyras, užfiksavo neįprastą reiškinį – neva vandenyje pradėjo plūsti teršalai. Vyriškis bežvejodamas nufilmavo vandenyje tekančią srovę. Vyro teigimu, tai gali būti ne kas kita, o teršalai. Įvykį nufilmavęs asmuo tikino, kad artimiausiu metu bus kreiptąsi į aplinkosaugos specialistus, kad šie išsiaiškintų galimą taršos šaltinį.

„Vilniaus vandenys“ dėl savaitgalį užfiksuotos plastiko taršos stabdo nuotekų priėmimą iš „Ecso“ – pranešama, kad plastikas į aplinką nepateko. Kaip informavo „Vilniaus vandenys“, specialistai šeštadienį ir sekmadienį bendrovėje atliko neplaninius priimamų nuotekų patikrinimus ir užfiksavus nuotekų taršą plastiko detalėmis, kurių įmonių išleidžiamose nuotekose neturėtų būti.

Į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliauja nauja, ekologiška mada – bėgiojant kartu rinkti ir randamas šiukšles. Vienas pirmųjų tokių renginių įvyko Klaipėdoje. Iniciatyvos organizatoriai pasakoja, kad taip gali ne tik sutvirtėti fiziškai ar palaikyti formą, o ir padaryti gerą darbą. Nors žmonių kultūra keičiasi sunkiai – per valandą po pajūrio miškus bėgiodami klaipėdiečiai surinko 87 kilogramus šiukšlių. Būrelis klaipėdiečių daro mankštą. Tai – apšilimas prieš bėgimą po pajūrio miškus.

Dėl taršos nerekomenduojama maudytis dviejuose Anykščių rajono maudyklose – Dainų slėnio Šventosios upėje ir Nevėžos ežero, pranešė savivaldybė. Atlikus vandens tyrimus šiose vietose nustatytas leistinas normas viršijantis žarninių enterokokų skaičius. Kitų Anykščių rajone stebimų maudyklų – Šventosios upės prie Šeimyniškėlių gatvės, Rubikių ežero prie Kriokšlio kaimo, Alaušo ežero Svėdasų seniūnijoje, Viešinto ežero Viešintų seniūnijoje – vanduo yra švarus.

Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį sutarė, kad reikia stebėti ir toliau nuosekliai mažinti taršą uoste, kartu aptarta ir vėjo energetikos plėtra, teigia susisiekimo ministras.

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių. Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.

Alinant karščiams vis daugiau tautiečių traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pulti maudytis vertėtų ne visose vietose. Pasirodo, vos vienas užteršto vandens gurkšnis gali kaip reikiant sugadinti poilsį.  Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vasarą ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Birželio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė ištirti Nemuno vandens mėginius ties Alytumi ir Druskininkais, pasirodžius informacijai, jog Nemune ties Gardinu gaišta žuvys. Atliktų pirmųjų vandens tyrimų duomenimis, nustatytas sumažėjęs deguonies vandenyje kiekis, tačiau nesiekė minimalios koncentracijos ribos, t. y. deguonies trūkumas vandenyje nefiksuojamas, rašoma Aplinkos apsaugos agentūros pranešime.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Šalies vandens telkinių pakrantėse – vis dar apstu šiukšlių. Rytoj organizuojamos masinės talkos metu, vyksiančios net 50-yje šalies vietų, planuojama surinkti virš 50 tonų atliekų. Populiarėja ir kitos iniciatyvos – lietuviai šiukšlių rinkimą vis dažniau pradeda derinti ir su poilsiu, ir su kasdieniais pasivaikščiojimais gamtoje. Aplinkos apsaugos dieną švęsti geriausia 5-iese plauste, kad ir be šuns.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ per tris šių metų mėnesius uždirbo  4,023 mln. eurų grynojo pelno – 41,7 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (2,839 mln. eurų). Bendrovės konsoliduotos pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,33 proc. iki 36,156 mln. eurų (37,02 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą tarpinius rezultatus pranešė „Grigeo“. Vien pagrindinės grupės įmonės „Grigeo“ grynasis pelnas sausį-kovą mažėjo 74 proc.

Į plastiko gaminius dedamos cheminės medžiagos – ftalatų nesugaudžiusios ir juos į upes ir marias leidusios vandentvarkos įmonės sulaukė aplinkosaugininkų rūstybės. Už nuotekose randamas daleles aplinkosaugininkai jiems priskaičiavo 10 milijonų eurų taršos mokesčių. Tiesa, bendrovių atstovai piktinasi, kad iki šiol ftalatai nė nebuvo įtraukti į taršos leidimus, o ir jų sunaikinti su dabartinėmis technologijomis neįmanoma, tad dėl sankcijų ketina kreiptis į teismą.

Kuršių marias nevalytomis atliekomis teršusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ teismui apskundė Klaipėdos prokurorų ir teismo sprendimus, kuriais bendrovei buvo neleista rekonstruoti jai priklausančių Dumpių valymo įrenginių bei apribota jų veikla.