tarša

Nuo šių metų pradžios miestuose turėjo atsirasti mažos taršos zonos, kuriose būtų ribojamas taršių automobilių eismas. Visgi nei miestai spėjo nustatyti tokias zonas, nei ministerija pateikė rekomendacijas savivaldybėms. Dabar planuojama, kad tokios zonos atsiras nuo 2025 m., nors kai kuriuose miestuose automobilių eismas miestų centruose bus pradėtas riboti jau šią vasarą.

Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų. Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.  Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nerimsta ir vėl grasina sankcijomis taršių automobilių vairuotojams. Kitų metų pradžioje Gentvilo vadovaujama ministerija nori leisti aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti automobilių taršą, o ją viršijus – atimti vairuotojui teisę naudotis savo automobiliu – panaikinti techninės apžiūros galiojimą, kol vėl iš naujo jos nepereis. Ministerija turi ir dar vieną užmojį – priversti vairuotojus dar dažniau savo automobilius varyti į techninę apžiūrą.

Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad trečiadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę Kaune. Agentūra skelbia, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos, didesnis oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis išlieka didžiuosiuose miestuose.

Europos Sąjungos valstybės narės ir parlamentarai sekmadienį paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.

Rytų Indijoje mirė mažiausiai 31 žmogus, pavartojęs, kaip manoma, nelegalaus užteršto alkoholio, o dar 20 žmonių sunkios būklės buvo paguldyti į ligoninę, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Aukos, kurios yra iš trijų kaimų Biharo valstijos Sarano rajone, mirė antradienį ir trečiadienį. Mirties atvejai užregistruoti rajono valstybinėje ligoninėje, į kurią artimieji atvežė apsinuodijusius asmenis, sakė ligoninės vadovas S. D. Sinha.

Trečiadienį Kaune pasirašyta sutartis dėl mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ ekspozicijos kūrimo: joje paliečiama taršos tema, be to, lankytojai turės galimybę pamatyti, kaip jų priimami sprendimai veikia aplinką. 5 mln.

Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos, posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas. Prokurorė Gina Skersinskytė antradienį pradėjo garsinti didelės apimties kaltinamąjį aktą, kurį sudaro daugiau kaip 300 lapų.

Šiaulių apygardos teismas netenkino bendrovės „Grigeo Klaipėda“ pateikto prašymo įtraukti į bylą anksčiau įmonei vadovavusius Vidą Beržonskį ir Joną Garalį. Antrasis antradienį teisme svarstytas prašymas dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų išvados pridėtas prie bylos, tačiau paliktas nenagrinėtas.  Du prašymus antradienį Šiaulių apygardos teisme pateikė bendrovei „Grigeo Klaipėdao atstovaujantis advokatas Linas Sesickas.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad gavus pranešimą, kad Kuršių mariose ties krantine Nr. 73 stebima tarša (tamsus vanduo), sureagavo iškart, rašoma pranešime spaudai. Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gavę pranešimą, nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad iš AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų per išleistuvą bėga tamsus, purvinas vanduo.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Studiją rengę bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Hidrobiologų draugija šalyje suskaičiavo 1371 užtvanką: 26 proc.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos. Be kita ko, ant pakuočių turėtų atsirasti ir naujas specialus žymėjimas, palengvinantis jų rūšiavimą. Tokias europinių teisės aktų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. Tam dar turės pritarti tiek Europos Sąjungos Taryba, tiek Europos Parlamentas.

Oro tarša smulkiomis dalelėmis 2020 metais Europos Sąjungoje nulėmė 238 000 ankstyvų mirčių - šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė Europos aplinkos agentūra (EAA). Naujoje EAA ataskaitoje teigiama, kad tais metais visame 27 šalių bloke „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių“. Skaičius yra šiek tiek didesnis nei 2019 metais ES, nors dėl COVID-19...

Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys. Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui tenko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87. Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva Sąjungoje irgi buvo pirma.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsispręs, ar įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius. Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl draudimą dalinti tokius maišelius numatančių Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisų. Jie nemokami būtų tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.

Šiaulių apygardos teismas atmetė Kuršių marių tarša kaltinamos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ prašymą prokuratūrai grąžinti kaltinamąjį aktą. Teismas teigia, kad nagrinėdamas bylą atsižvelgia ne tik į kaltinamajame akte pateiktus duomenis.

Sunkus Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 sekmadienį baigėsi istoriniu susitarimu dėl finansinės pagalbos pažeidžiamoms šalims dorojantis su klimato kaitos poveikiu ir dideliu nusivylimu dėl nesėkmės stumiant didesnius taršos mažinimo tikslus. Dvi savaites trukusiose derybose, kurios kartais atrodydavo atsidūrusios prie žlugimo slenksčio, buvo pasiektas svarbus proveržis dėl „nuostolių ir žalos“ fondo sukūrimo.

Per Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos COP27 šeštadienį pasiektas susitarimas dėl fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti, sukūrimo, pranešė Europos Sąjungos šaltinis.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas šeštadienį pareiškė, kad mieliau rinktųsi scenarijų, kad Jungtinių Tautų COP27 derybos dėl klimato kaitos neturėtų jokio rezultato, nei kad jis būtų blogas. Tai jis pareiškė Bendrijai atmetus šių metų derybų šeimininko Egipto pasiūlymą dėl susitarimo kaip nepakankamai ambicingą mažinti anglies dvideginio išmetimą.

Šį rytą kauniečių nerimą sukėlė žinia apie gaisrą įmonėje „Batlijos polistirenas“. Gera žinia, kad jį pavyko greitai užgesinti. Gaisras visuomet yra didelis oro taršos židinys, tačiau pasitaikė pranešimų apie galimai degusią produkciją – polistireną, kas verčia labiau sunerimti. Degant šiai medžiagai išsiskiria daug toksiško anglies monoksido, suodžių, taip pat gali atsipalaiduoti monomeras stirenas.

Mokslininkai penktadienį Egipte vykstančiame COP27 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad 2022 metais iškastinio kuro išmetamo anglies dioksido (CO2) –pagrindinio klimato kaitos veiksnio – kiekis padidės vienu procentu ir pasieks rekordinį lygį.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pasirašė trišalę sutartį su bendrovėmis „LTG Infra“ ir „VentEko Lietuva“ dėl taršos naftos produktais į Nemuno upę Kaune stabdymo priemonių. Kaip ketvirtadienį informavo departamentas, dėl praeityje Kaune veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos naftos produktais buvo užterštos aplinkinės teritorijos A. Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinėje.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei „Sanitex“ teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55,4 tūkst. eurų mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė „Metrail“. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 27-ąją atmetė „Sanitex“ skundą, kuriuo ji ginčijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) sprendimą dėl panaikintų „Metrail“ dokumentų.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

Kaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse,  padangų parduotuvėse ar  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turės iš naujo svarstyti anksčiau du kartus atmestą „Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ siūlomą planą, kaip išvalyti Kuršių marias nuo daug metų į jas leistų teršalų. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 18-ąją paskelbė, kad pernai lapkritį „Grigeo Klaipėdos“ planą atmetęs departamentas neatsižvelgė į bendrovės argumentus, todėl jis įpareigotas prašymą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo uždrausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matosi rūkstantys dūmai, dėl šių siūlymų Seime pirmadienį turėtų vykti balsavimas. „Ūžti turėtų gal trys procentai automobilių savininkų, maždaug trys procentai yra techniškai netvarkingi, jiems sustojus prie šviesoforų akivaizdžiai matot ir užuodžiat, o visi likusieji – jie yra aukos tos taršos“, – pirmadienį LRT radijui teigė ministras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo uždrausti eksploatuoti techniškai netvarkingą, vizualiai matomus nebūdingus išmetimus skleidžiančią transporto priemonę. Ministras siūlo papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojams skundžiantis salsvu bendrovės „Mestila“ skleidžiamu kvapu, jos vadovas teigia, kad leistinų rodiklių įmonė neviršija, o plėtrą planuojančioje bendrovėje pastačius du aukštus kaminus šie kvapų sklaidą dar sumažins. „Ruošiamas poveikio aplinkai vertinimo projektas augalinio aliejaus gamybos naujos technologijos įdiegimui.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Milžiniškame vandens plote Kretingos rajone naktį pasklidę teršalai ant kojų sukėlė ir ugniagesius, ir aplinkosaugininkus. Tvenkinys, kuriame teršalai kaupiasi, išteka į Akmenos upę, o ši į Danę, tad pavojus kilo net Klaipėdai. Aplinkosaugininkai tiria dvi šalia tvenkinio esančias įmones, mat įtaria, kad jos galėjo išleisti nevalytas nuotekas. Naktinis sujudimas Padvarių tvenkinyje, Kretingos rajone. Ugniagesiai tiesia bonines užtvaras, aplinkosaugininkai ima mėginius.

Kretingos rajono Padvarių tvenkinyje sekmadienio vakarą pastebėta tarša, pastatytos boninės užtvaros, pirmadienį bus ieškoma galimo teršėjo, pranešė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.  „Situacija šiandien geresnė, visa problema suguldyta nakties metu – vėlai vakare padėtos boninės užtvaros, kurios Padvarių tvenkinį izoliavo, kad tarša nepakliūtų toliau. Pirminiais duomenimis, tai yra biologinė tarša. Galutinių rezultatų neturime.

Ketvirtadienį, rugsėjo 22-ąją, pasaulyje buvo minima Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo paliekant automobilį namų kieme.

Šiandien Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos policija ruošiasi rugsėjo 22-ajai – Dienai be automobilio – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose stabdo automobilius bei kviečia vairuotojus keliauti aplinkai draugiškais būdais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pareigūnai trečiadienio rytą vairuotojus stabdė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kvietė juos rytoj sėsti į nemokamą viešąjį transportą, o taip pat dovanojo viešojo transporto bilietus būsimoms kelionėms.

Norvegijos nepriklausomas turto fondas – didžiausias toks pasaulyje – antradienį paskelbė ketinantis reikalauti, kad maždaug 9 tūkst. įmonių, į kurias jis investavo visame pasaulyje, iki 2050 metų pasiektų nulines anglies dioksido emisijas.  „Visoms įmonėms nustatome nulinių emisijų tikslą vėliausiai iki 2050 metų“, – pareiškė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho, paskelbdama apie naują fondo klimato veiksmų planą.

Antradienį turėjo išaušti lemtingas momentas skandalingosios „Grigeo Klaipėda“ bylos dalyviams. Deja, viskas pasisuko ne pagal planą. Šiaulių apygardos teismas turėjo atversti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos, tačiau kortas sumaišė vienas proceso dalyvių prašymas – dėl jo byloje paskelbta pertrauka.

Nuo ketvirtadienio aplinkosaugininkai pradeda tikrinti transporto priemonių taršumą. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai atliks anglies monoksido kiekio matavimus automobiliuose su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, įmonių ir fizinių asmenų veiklos vietose.

Lietuvoje itin sparčiai didėja oro tarša, kai kuriuose miestuose ji normas jau viršija 3 kartus. Turėtų saugotis senjorai ir maži vaikai, o ypač žmonės, sergantys kvėpavimo ligomis. Ir kaltas ne tik karštas oras, intensyvūs statybos ir žemės ūkio darbai. Užterštumas oro masėmis atkeliauja ir iš kitų kraštų, ypač iš karo ir gaisrų kamuojamo Ukrainos regiono. Tarsi dūmuose dieną atrodo paskendęs Kaunas. Ir tai ne gaisras, ten jau net plika akimi matoma oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Rusijos sostinę Maskvą ketvirtadienį apgaubė smogas, kurį sukėlė netoliese esančiame regione vasaros karščio bangai tvyrant įsiplieskę miškų gaisrai. Riazanės regione, maždaug už 250 km į pietryčius nuo Maskvos, gaisrus gesina keli lėktuvai ir daugiau kaip 470 ugniagesių, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Keliose šalies maudyklose rugpjūčio pradžioje nustatyta trumpalaikė tarša, ketvirtadienį pranešė Higienos institutas. Gavus rezultatus iš 104 maudyklų, vandens kokybė higienos normų rugpjūčio 2-ąją neatitiko Kauno Panemunės paplūdimio maudykloje, Grigiškių Vokės upėje šalia Afindevičių gatvės esančioje maudykloje, rugpjūčio 3 dieną – Elektrėnų marių, Marijampolės rajono Yglos ežero maudyklose.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramina, sakydamas, kad plane yra ne naujas mokestis, o reguliacinė priemonė, kurią pasitelkiant taršiems automobiliams bus sunkiau praeiti techninę apžiūrą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui. Planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriams skirtų priemonių, kurios leis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

  Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimos taršos Neryje Vilniuje, o tarnybos pastatė bonines užtvaras teršalams surinkti, paėmė vandens mėginius taršai nustatyti. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, pranešimą apie galimą taršą Neryje jis gavo ketvirtadienį. Pirminiais duomenimis, teršalai į upę galėjo patekti po vykusios smarkios liūties trečiadienį, kai gatves ir įvairius paviršius sostinėje buvo apsėmęs didelis kiekis vandens.

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo „Regitros“ duomenys. Tuo metu automobilių taršos mokesčio surinkta panašiai kaip ir pernai.  Šiemet per penkis mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 123,4 tūkst. automobilių, iš kurių 31,8 tūkst. buvo netaršūs, nes išmetamo CO2 kiekis neviršijo 130 gramų kilometrui. Pernai tuo pačiu metu registruota 131,1 tūkst. automobilių, iš kurių 35,3 tūkst. neviršijo nustatytos ribos.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos reformą. Toks žingsnis žengtas po netikėto sprendimo prieš dvi savaites atmesti pirminį teisės akto projektą dėl svarbios bloko klimato plano dalies.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar įsigiję visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.