tarša

Mokslininkai penktadienį Egipte vykstančiame COP27 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad 2022 metais iškastinio kuro išmetamo anglies dioksido (CO2) –pagrindinio klimato kaitos veiksnio – kiekis padidės vienu procentu ir pasieks rekordinį lygį.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pasirašė trišalę sutartį su bendrovėmis „LTG Infra“ ir „VentEko Lietuva“ dėl taršos naftos produktais į Nemuno upę Kaune stabdymo priemonių. Kaip ketvirtadienį informavo departamentas, dėl praeityje Kaune veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos naftos produktais buvo užterštos aplinkinės teritorijos A. Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinėje.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei „Sanitex“ teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55,4 tūkst. eurų mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė „Metrail“. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 27-ąją atmetė „Sanitex“ skundą, kuriuo ji ginčijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) sprendimą dėl panaikintų „Metrail“ dokumentų.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

Kaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse,  padangų parduotuvėse ar  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turės iš naujo svarstyti anksčiau du kartus atmestą „Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ siūlomą planą, kaip išvalyti Kuršių marias nuo daug metų į jas leistų teršalų. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 18-ąją paskelbė, kad pernai lapkritį „Grigeo Klaipėdos“ planą atmetęs departamentas neatsižvelgė į bendrovės argumentus, todėl jis įpareigotas prašymą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo uždrausti vairuoti automobilius, iš kurių vizualiai matosi rūkstantys dūmai, dėl šių siūlymų Seime pirmadienį turėtų vykti balsavimas. „Ūžti turėtų gal trys procentai automobilių savininkų, maždaug trys procentai yra techniškai netvarkingi, jiems sustojus prie šviesoforų akivaizdžiai matot ir užuodžiat, o visi likusieji – jie yra aukos tos taršos“, – pirmadienį LRT radijui teigė ministras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo uždrausti eksploatuoti techniškai netvarkingą, vizualiai matomus nebūdingus išmetimus skleidžiančią transporto priemonę. Ministras siūlo papildyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.

Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojams skundžiantis salsvu bendrovės „Mestila“ skleidžiamu kvapu, jos vadovas teigia, kad leistinų rodiklių įmonė neviršija, o plėtrą planuojančioje bendrovėje pastačius du aukštus kaminus šie kvapų sklaidą dar sumažins. „Ruošiamas poveikio aplinkai vertinimo projektas augalinio aliejaus gamybos naujos technologijos įdiegimui.

Aviacijos sektorius privalo pasiekti „ambicingus“ Paryžiaus klimato susitarimuose numatytus tikslus, kad sumažintų savo anglies dioksido pėdsaką, antradienį pareiškė tarptautinės oro transporto organizacijos vadovas.  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narių atstovai nuo antradienio iki spalio 7 dienos renkasi JT agentūros būstinėje Monrealyje į 41-ąją kas trejus metus vykstančią asamblėją.

Milžiniškame vandens plote Kretingos rajone naktį pasklidę teršalai ant kojų sukėlė ir ugniagesius, ir aplinkosaugininkus. Tvenkinys, kuriame teršalai kaupiasi, išteka į Akmenos upę, o ši į Danę, tad pavojus kilo net Klaipėdai. Aplinkosaugininkai tiria dvi šalia tvenkinio esančias įmones, mat įtaria, kad jos galėjo išleisti nevalytas nuotekas. Naktinis sujudimas Padvarių tvenkinyje, Kretingos rajone. Ugniagesiai tiesia bonines užtvaras, aplinkosaugininkai ima mėginius.

Kretingos rajono Padvarių tvenkinyje sekmadienio vakarą pastebėta tarša, pastatytos boninės užtvaros, pirmadienį bus ieškoma galimo teršėjo, pranešė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.  „Situacija šiandien geresnė, visa problema suguldyta nakties metu – vėlai vakare padėtos boninės užtvaros, kurios Padvarių tvenkinį izoliavo, kad tarša nepakliūtų toliau. Pirminiais duomenimis, tai yra biologinė tarša. Galutinių rezultatų neturime.

Ketvirtadienį, rugsėjo 22-ąją, pasaulyje buvo minima Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo paliekant automobilį namų kieme.

Šiandien Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos policija ruošiasi rugsėjo 22-ajai – Dienai be automobilio – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose stabdo automobilius bei kviečia vairuotojus keliauti aplinkai draugiškais būdais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pareigūnai trečiadienio rytą vairuotojus stabdė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kvietė juos rytoj sėsti į nemokamą viešąjį transportą, o taip pat dovanojo viešojo transporto bilietus būsimoms kelionėms.

Norvegijos nepriklausomas turto fondas – didžiausias toks pasaulyje – antradienį paskelbė ketinantis reikalauti, kad maždaug 9 tūkst. įmonių, į kurias jis investavo visame pasaulyje, iki 2050 metų pasiektų nulines anglies dioksido emisijas.  „Visoms įmonėms nustatome nulinių emisijų tikslą vėliausiai iki 2050 metų“, – pareiškė fondo vyriausioji valdymo ir atitikties pareigūnė Carine Smith Ihenacho, paskelbdama apie naują fondo klimato veiksmų planą.

Antradienį turėjo išaušti lemtingas momentas skandalingosios „Grigeo Klaipėda“ bylos dalyviams. Deja, viskas pasisuko ne pagal planą. Šiaulių apygardos teismas turėjo atversti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos, tačiau kortas sumaišė vienas proceso dalyvių prašymas – dėl jo byloje paskelbta pertrauka.

Nuo ketvirtadienio aplinkosaugininkai pradeda tikrinti transporto priemonių taršumą. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai atliks anglies monoksido kiekio matavimus automobiliuose su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, įmonių ir fizinių asmenų veiklos vietose.

Lietuvoje itin sparčiai didėja oro tarša, kai kuriuose miestuose ji normas jau viršija 3 kartus. Turėtų saugotis senjorai ir maži vaikai, o ypač žmonės, sergantys kvėpavimo ligomis. Ir kaltas ne tik karštas oras, intensyvūs statybos ir žemės ūkio darbai. Užterštumas oro masėmis atkeliauja ir iš kitų kraštų, ypač iš karo ir gaisrų kamuojamo Ukrainos regiono. Tarsi dūmuose dieną atrodo paskendęs Kaunas. Ir tai ne gaisras, ten jau net plika akimi matoma oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Rusijos sostinę Maskvą ketvirtadienį apgaubė smogas, kurį sukėlė netoliese esančiame regione vasaros karščio bangai tvyrant įsiplieskę miškų gaisrai. Riazanės regione, maždaug už 250 km į pietryčius nuo Maskvos, gaisrus gesina keli lėktuvai ir daugiau kaip 470 ugniagesių, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Keliose šalies maudyklose rugpjūčio pradžioje nustatyta trumpalaikė tarša, ketvirtadienį pranešė Higienos institutas. Gavus rezultatus iš 104 maudyklų, vandens kokybė higienos normų rugpjūčio 2-ąją neatitiko Kauno Panemunės paplūdimio maudykloje, Grigiškių Vokės upėje šalia Afindevičių gatvės esančioje maudykloje, rugpjūčio 3 dieną – Elektrėnų marių, Marijampolės rajono Yglos ežero maudyklose.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramina, sakydamas, kad plane yra ne naujas mokestis, o reguliacinė priemonė, kurią pasitelkiant taršiems automobiliams bus sunkiau praeiti techninę apžiūrą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui. Planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriams skirtų priemonių, kurios leis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

  Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimos taršos Neryje Vilniuje, o tarnybos pastatė bonines užtvaras teršalams surinkti, paėmė vandens mėginius taršai nustatyti. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, pranešimą apie galimą taršą Neryje jis gavo ketvirtadienį. Pirminiais duomenimis, teršalai į upę galėjo patekti po vykusios smarkios liūties trečiadienį, kai gatves ir įvairius paviršius sostinėje buvo apsėmęs didelis kiekis vandens.

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo „Regitros“ duomenys. Tuo metu automobilių taršos mokesčio surinkta panašiai kaip ir pernai.  Šiemet per penkis mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 123,4 tūkst. automobilių, iš kurių 31,8 tūkst. buvo netaršūs, nes išmetamo CO2 kiekis neviršijo 130 gramų kilometrui. Pernai tuo pačiu metu registruota 131,1 tūkst. automobilių, iš kurių 35,3 tūkst. neviršijo nustatytos ribos.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos reformą. Toks žingsnis žengtas po netikėto sprendimo prieš dvi savaites atmesti pirminį teisės akto projektą dėl svarbios bloko klimato plano dalies.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar įsigiję visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Trečiadienį EP nariai balsavo už tai, kad būtų sugriežtinta naujų automobilių ir furgonų anglies dvideginio tarša, ir kad jos visai neliktų nuo 2035 m. Anglies dvideginio taršos standartų automobiliams ir furgonams taisyklių pataisoms pritarė 339 EP nariai, 249 nepritarė, o 24 susilaikė. Remdamasis šiuo balsavimu, Europos Parlamentas yra pasirengęs pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinės taisyklių redakcijos.

Dar 2021 m. rudenį buvo priimtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, numatančios, kad už aplinkos teršimą asmenims gresia ne tik baudos, bet ir transporto priemonių, kuriomis buvo gabenamos atliekos, konfiskavimas.

Kolumbijos sostinės gatvėse – neįprasti vaizdai. Jose gyventojai išvydo tikrus baltų putų debesis, kurie padengė jų namų langus, duris, parduotuvių lauko prekystalius. Vaizdelis – gražus, tačiau gyventojai skundžiasi, kad šios putos pavojingos sveikatai, tad turi griebtis net vaistų. Vaizdai, kuriuose tarsi maži debesys gatvėmis skraido baltos putos – visai ne iš muzikos festivalio, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tokį vaizdelį pro langus išvydo Kolumbijos sostinės Bogotos gyventojai.

Prasidėjęs padangų keitimo sezonas augina atliekų kalnus jau ne tik pamiškėse, kenčia net kapinės. Bent jau tuo skundžiasi artimųjų kapus Karveliškėse lankantys žmonės, senų padangų kalną aptikę vidury kapinių stūksančiame apleistame pastate. Vilniaus savivaldybė tik TV3 žurnalistų remiama prie sienos pažėrė pažadų, esą netrukus ir padangų neliks, ir apleistas, kapinių lankytojų gyvybei grėsmę keliantis pastatas, bus nugriautas.

Užterštumo lygis Lietuvos vandens telkiniuose kasmet vis blogėja, rodo naujausi tyrimai. Specialistų akys krypsta į ūkininkus. Aplinkos ministro teigimu, pas kas trečią ūkininką aplinkosaugininkai aptinka pažeidimų dėl taršos. Patys ūkininkai tai neigia ir sako esą įsižeidė dėl nuolatinių kaltinimų. Ramiai pro saulėtą Vilnių savo vandenis nešanti Neris yra viena užterščiausių upių Lietuvoje, tvirtina specialistai. Nuo Neries ne ką mažiau atsilieka ir Nemunas.

  Pasaulinė anglies dvideginio emisija 2021-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 6 proc. ir pasiekė rekordines apimtis – 36,3 mlrd. tonų, pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Jos ataskaitoje pažymima, kad pagrindinė to priežastis – atsigavęs akmens anglies naudojimas, kuris sudarė daugiau kaip 40 proc. išmestų teršalų – 15,3 mlrd. tonų. Tai – taip pat istorinis rekordas, 0,2 mlrd. tonų didesnis už ankstesnįį, 2014 metais užfiksuotą.

 Klaipėdos uoste penktadienį pastebėta tarša, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien 7.55 val. Uosto direkcijos dispečeriai gavo informaciją apie pastebėtą taršą ties Klaipėdos uosto 24 krantine. Uosto direkcijos kovos su tarša specialistai nuvykę į įvykio vietą patikslino, kad tarša fiksuojama ties 23-25 krantinėmis“, – pranešė uostas. 24 krantinė yra šalia vystomos Memelio miesto teritorijos.  Į akvatoriją teršalai nepateko.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl taršos plastiko dalelėmis Neryje, ieškoma taršos šaltinio ir aiškinamasi, koks jos mastas. Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Urtė Šimonytė informavo BNS, kad antradienį Elektrėnų savivaldybėje, tarp Paneriškių ir Papiškių kaimų, aplinkosaugininkai aptiko plastiko dalelių. Vis dėlto, anot departamento atstovės, sunku įvertinti, ar tai naujas incidentas, ar prieš dvejus metus buvusios taršos pasekmės.

Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams Klaipėdos kartono gamyklos „Grigeo Klaipėda“ vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias, rodo teisėsaugos surinkti parodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas verslininkui baudžiamojoje byloje. Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą pirmadienį paskelbė naujienų portalas 15min.

Vilniaus aplinkosaugininkai bendrovei „Vilniaus vandenys“ penktadienį nurodė imtis priemonių, jog būtų sustabdyta tarša į Nerį. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį po vidurdienio Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo skundas, kad iš „Vilniaus vandenų" nuotekų tinklų į Neries upę išleidžiamos nevalytos nuotekos.

Automobilių taršos mokestis keliasi į Seimą, tik jo kelyje randasi nemažai kliūčių. Dėl vidutiniškai po 140 eurų kasmet galimai mašinų savininkams kainuosiančio mokesčio pirmąkart balsuoti parlamentarai turėjo dar šią pavakarę. Tačiau dar prieš jį svarstant salėje aršią kritiką jam žėrė ne tik opozicija, bet ir valdančioji Laisvės partija. Ji projekto žada nepalaikyti. O galiausiai, kerštaudama valdantiesiems, opozicija klausimą iš darbotvarkės išvis išmetė.

Aplinkos ministerija penktadienį turėtų skelbti Danės upės taršos tyrimų rezultatus. Vandens taršos tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Tarša naftos produktais Danėje pastebėta prieš savaitę, dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija. Ji vis dar neatšaukta pastebint vis naujų taršos dėmių.  Pirmosiomis dienomis ugniagesiams teko išvalyti naftos produktais užterštų ledų sangrūdas. Atitirpintas vanduo išvežtas utilizuoti.  Danės upėje iki šiol vis dar pasirodo teršalų.

Kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ teritorijoje Šiauliuose antradienį išsiliejo, kaip įtariama, tona aliejaus, tarša pavakare sustabdyta, informavo Aplinkos apsaugos departamentas. Pasak pranešimo, departamento pareigūnai antradienį buvo informuoti, kad Šiauliuose iš įmonės „Žeimelio grūdai“ sojų aliejaus perpumpavimo ir laikymo stoties išsiliejo apie 1 toną, pirminiais duomenimis, sojų aliejaus.

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Danės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurią aplinkosaugininkai apskaičiuos ir įvardys surinkę visus reikalingus duomenis“, – pranešime teigia ministras.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, kaip galėsite išsikviesti aplinkosaugos pareigūnus, jei matysite pažeidimą. Aplinkosaugininkai nuo šiol nevyks į visus iškvietimus, jei pasirodys, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos ar pažeidimas nėra reikšmingas. Prezidentas Gitanas Nausėda priešinosi tam, tačiau Seimo dauguma jo veto atmetė. Kritika naujajai tvarkai keliauja ne tik iš Daukanto aikštės rūmų, bet ir iš parlamento opozicijos.

Seimas ketvirtadienį nusprendė penkis kartus padidinti sąvartynų mokestį – nuo 10 iki 50 eurų. Naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2023 m. Sprendimo kritikai tikina, kad dėl to gyventojams brangs šiukšlių išvežimas. Už projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 6, 22 parlamentarai susilaikė. Didesnio apmokestinimo siekė Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Valdantieji nusprendė atidėti ir dar tobulinti Vyriausybės pritarimo jau sulaukusį taršių automobilių mokesčio įstatymo projektą. Jis turėtų pakeisti dabartinį automobilių registracijos mokestį. Tačiau susisiekimo ministras sako, jog Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto. Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis išimtas iš darbotvarkės, BNS patvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Klaipėdoje – vieno iš taršos skandalų atomazga. Prieš dvejus metus viename kvartale ištyrę dirvožemį specialistai nustatė, kad jis užterštas sveikatai pavojinga medžiaga – chromu. Jo kiekis ribas viršijo net 12 kartų. Tad dabar užterštas gruntas nukasamas, tačiau už tai turi susimokėti patys gyventojai. Prokurorai kaltininko taip ir nerado. O medikai teritorijos gyventojus skatina tikrintis sveikatą. Šalia vienos Klaipėdos mokyklos vyksta intensyvūs darbai.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų iniciatyvai uždrausti nemokamus plastikinius maišelius prekybos centruose. Politikai mano, kad taip bus sumažinta tarša ir didinamas žmonių sąmoningumas, o nemokamai maišelius toliau dalinsiančioms parduotuvės grasina baudomis. Po pateikimo už projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3 parlamentarai, 16 politikų susilaikė.

Klaipėdos uoste ketvirtadienį pastebėta naftos produktų dėmė, pradėti taršos likvidavimo darbai. Kaip pranešė uosto direkcija, pranešimas apie pastebėtą, pirminiais duomenimis, naftos produktų dėmę ties 145 krantine gautas apie aštuntą ryto. „Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, vyksta taršos likvidavimo darbai“, – rašoma pranešime. Taršos šaltinis nustatinėjamas. Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.