tarša

Pasigrožėti Kaune esančio A. Mickevičiaus slėnio gamta išėjęs kaunietis liko nesupratęs – upelis nusidažė smalos juodumo spalva. Girstupio upelis ne kartą linksniuotas, kaip Kauno piktžaizdė, kurios niekaip nepavyksta sutvarkyti ir išvalyti.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ praneša, kad nuo balandžio 21 d., vyraujant nepalankioms teršalų sklaidos sąlygoms, Vilniuje padidėjo tarša ozonu. Vilniaus Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje užfiksuotas ozono maksimalios 8 valandų ribinės vertės viršijimas. Šiandien šis rodiklis ir toliau išlieka labai aukštas.

Europos aplinkos agentūra (EAA) pirmadienį pranešė, kad oro tarša vis dar lemia daugiau kaip 1 200 jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ankstyvų mirčių per metus visoje Europoje ir didina lėtinių ligų riziką vėlesniame amžiuje.

Už žalą gamtai – tūkstantinės baudos ir ne vieneri metai kalėjime. Aplinkos ministerijos iniciatyva teršiančius gamtą bausti pagal baudžiamąją atsakomybę skinasi kelią. Vyriausybė trečiadienį pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jos įsigalios, kai tam pritars Seimas. Įstatymo projektu patikslinama, kad už didelę žalą aplinkai baudžiamas bauda, laisvės apribojimu areštu arba laisvės atėmimu iki trejų arba iki šešerių metų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar, balandžio 18 d., išnagrinėjęs UAB „Grigeo“ skundą dėl apskaičiuoto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2014–2015 m., nusprendė, kad bendrovei išlieka pareiga valstybei sumokėti 53 tūkst. eurų, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai. Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas priskaičiavo mokestį už aplinkos teršimą, nustatęs, kad bendrovei nėra pagrindo taikyti mokesčio lengvatos.

Niujorke nuo šiol darbuosis „žiurkių carienė“. Ją pasamdė miesto meras, kuris pasiryžęs kovoti su milžinišku žiurkių kiekiu mieste – esą milijonai griaužikų tiesiog bėgioja gatvėse, parkuose, knisasi šiukšlėse. „Žiurkių carienė“ žada drastiškai sumažinti žiurkių kiekį mieste, o už tai gaus ir neblogą atlygį. Visame Niujorke laisvai laksto milijonai žiurkų. Kiek tiksliai jų yra, suskaičiuoti neįmanoma. Tačiau kad ir kiek žiurkų laksto Niujorke, miesto valdžia įsitikinusi – skaičius per didelis.

Aplinkosaugininkai trečiadienį Vilniuje ir Švenčionių rajone užfiksavo 18, kaip įtariama, užterštų teritorijų, dėl jų bus tęsiami tyrimai. Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime, aplinkosaugininkai fotografavo užterštas atliekomis vietoves ir nustatė koordinates.  Teritorijas sraigtasparniu išžvalgė Vilniaus aplinkosaugininkai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis.

Lenkijos sostinės valdžia nusprendė – jau kitąmet seni automobiliai įvažiuoti į miesto centrą nebegalės. Kaip rašo „Notes from Poland“, kitąmet sostinėje įsigalios „ekologiško transporto zonos“, todėl benzinu ir dyzelinu varomų senesnėms transporto priemonėms į Varšuvos centrą įvažiuoti bus draudžiama.

Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.

Klaipėdos uoste ties 151 krantine Uosto direkcijos kovai su tarša specialistai pasitelkę gaudyklę, vykdo taršos, kuri galimai sklinda iš Kuršių marių, surinkimo darbus. Kaip praneša uosto direkcija, aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos informuotos.

Australija ketvirtadienį patvirtino svarbius įstatymus, nukreiptus prieš didžiausias šalies teršėjas ir priversiančius anglies kasyklas bei naftos perdirbimo įmones kasmet sumažinti teršalų emisijas maždaug 5 procentais. Ekspertų teigimu, naujieji įstatymai simbolizuoja aršių Australijoje vykusių „klimato karų“ pabaigą – dešimtmetį trukusių politinių grumtynių, ne kartą sužlugdžiusių mėginimus efektyviai kovoti su klimato kaita.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Gyventojams primenama, kad jie dar gali gauti 1 tūkst. eurų siekiančią išmoką už taršius automobilius. Taip pat jie informuojami, kur reikia kreipti ir kam gali būti panaudojama išmoka. Aplinkos projektų valdymo agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė sako, kad šiuo metu gyventojai gali teikti paraiškas, jeigu nori gauti kompensaciją už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigytą mažiau taršią transporto priemonę.

Klaipėdos uosto akvatorijoje penktadienį pastebėta į naftos teršalus panaši dėmė. Kaip pranešė uosto direkcija, galimi teršalai pastebėti vandenyje ties Kruizinių laivų terminalu. „Kovos su tarša specialistai renka į naftos plėvelę panašų darinį“, – teigiama pranešime.  Anot jo, apie situaciją informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Sekmadienį klaipėdiečiai rinks naują merą. Į uostamiesčio vadovo kėdę taikosi konservatorius Audrius Petrošius ir politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis Arvydas Vaitkus. Pastarasis vis sulaukia oponentų kritikos, kad tapęs meru gintų ne miesto, o jūrų uosto, kuriam vadovavo, interesus. Pokalbis su kandidatais – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Problema, apie kurią esame ne kartą kalbėję, – Klaipėdos miesto tarša iš jūrų uosto.

Mokslininkė naujoje knygoje, kurioje išsamiai aprašomi žmonių dauginimosi iššūkiai, perspėja – dėl aplinkos taršos mažėja vyrų varpos, taip pat pabrėžia, kad lytiniai organai deformuojasi. Dr. Shanna Swan rašo, kad žmonija susiduria su „egzistencine krize“ dėl gimstamumo sumažėjimo, kurį sukelia ftalatai – cheminių medžiagų, naudojamų gaminant plastiką, kurios veikia hormonus gaminančią endokrininę sistemą – poveikio, rašo news.sky.com. Dr.

Vos 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad į turtingų žmonių sąrašą patenka ir tie, kurių metinės šeimos pajamos nesiekia nė 40 tūkstančių eurų. Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.

Tik dviem savivaldybėms įvykdžius įstatymo reikalavimą ir iki šių metų įrengus mažos taršos zonas, Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma sušvelninti įpareigojimus įsirengti tokias zonas.  Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė liberalesniems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams, kuriuos pateikė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis ir konservatorius Sergėjus Jovaiša. Dabar dėl pataisų balsuos Seimas.

Seime kelią stumiasi projektas, kuriame numatyta, kad nustatytose miestų zonuose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams. Kad įstatymas įsigalėtų, tam dar turės pritarti dauguma parlamentarų.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl sostinėje, Sandėlių gatvėje nelegaliai tvarkiusios įmonės veiklos.  Dėl neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ir aplinkos teršimo atliekomis ketvirtadienį aplinkosaugininkai pranešė kartu su kriminalistais, Darbo bei Mokesčių inspekcijų atstovais Vilniuje, Sandėlių gatvėje atlikę bendrą operaciją ir toliau tiriantys informaciją.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą tiriant nelegalaus atliekų išvežimo ir tvarkymo atvejus, baudžiant pažeidėjus ir užkertant kelią tokiems nusikaltimams. Pasak S. Gentvilo, nuo pavasario bus taikomos žymiai didesnės baudos už žalą gamtai. Projektu siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu.

Kai kurie atliekų tvarkytojai sako, kad ateityje plastiko pakuočių bus mažiau – jas pakeis popierius, tačiau kiti mano, kad popieriaus tvarkymas yra ir brangesnis, ir taršesnis.

Pagiriuose gyvenantys žmonės neslepia pykčio – greta jų statoma milžiniška gamykla. Verslas statybas pradėjo neturėdamas leidimo, tad gyventojai nebepasitiki įmone. Žmonės jau skundžiasi gyvenvietėje padaugėjusiu sunkiojo transporto srautu, piktinasi, kad įmonė sumažino vandenvietę ir baiminasi, kad pradėjusi veikti gamykla terš aplinką. Verslas tikina, kad zona, kurioje statoma gamykla yra pramoninė, o jie padarys viską, kas jų valioje, kad gyventojų gyvenimo kokybė nesuprastėtų.

Neseniai medicinos leidinyje „JAMA Network Open“ paskelbti dviejų naujų tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis oro taršos poveikis didina depresijos riziką. Leidinyje „JAMA Network Open“ penktadienį paskelbtame tyrime nustatyta, kad ilgalaikis padidėjusios oro taršos poveikis didina vėlyvosios depresijos riziką pagyvenusiems žmonėms.

Seimo Aplinkos komitetas trečiadienį aiškinsis, kodėl kelis dešimtmečius nepavyksta išspręsti Nemuno taršos naftos produktais problemos Kaune. Bus nagrinėjama bene kasmet pasikartojanti situacija, kai Nemunas teršiamas iš naftos produktais užterštų teritorijų A. Juozapavičiaus prospekte ir Nemuno krantinėje, teigiama Seimo pranešime.

Elektriniai sunkvežimiai per visą jų naudojimo trukmę išmeta gerokai mažiau planetos klimatą šildančių teršalų nei dyzeliniai sunkvežimiai, rodo antradienį Europoje paskelbta ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad didžiausią poveikį klimatui daro transporto priemonių naudojimas, o ne jų gamyba. Transporto sektoriui tenka apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje. Tai yra didžiausias minėtų teršalų šaltinis bloke.

Bankrutavusios bendrovės „Srava“ teritorijoje Telšiuose baigtos tvarkyti atliekos – iš viso 671 tona, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Sutvarkyti atliekas Telšių aplinkosaugininkai nurodė po įmonės teritorijoje kilusių po trijų gaisrų 2012 ir 2013 metais, tačiau bendrovė jų nevykdė teisindamasi, kad draudimo kompanija nedengia nuostolių.

Jei kasdien važinėjate į darbą ir tenka strigti eismo kamščiuose, tai nepaprastai vargina ir švaistomas jūsų laikas. Tačiau, remiantis tyrimais, tai taip pat gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Environmental Health“, atskleidė, kad kvėpavimas dyzelino išmetamosiomis dujomis sėdint eismo kamštyje gali sutrikdyti smegenų veiklą, rašo express.co.uk.

Kaune sekmadienį į Nemuną išsiliejus naftos produktams tarša iš aplinkosaugininkams gerai žinomos užterštos teritorijos sustabdyta, vasarį čia turėtų būti pradėti įgyvendinti taršos suvaldymo darbai pastatant požeminę sienutę. Sekmadienį aplinkosaugininkai buvo gavę pranešimą, kad ties Juozapavičiaus prospektu į Nemuną patenka naftos produktai. Pirmadienį nustatyta, kad tarša naftos produktais sustabdyta.

Nuo šių metų pradžios miestuose turėjo atsirasti mažos taršos zonos, kuriose būtų ribojamas taršių automobilių eismas. Visgi nei miestai spėjo nustatyti tokias zonas, nei ministerija pateikė rekomendacijas savivaldybėms. Dabar planuojama, kad tokios zonos atsiras nuo 2025 m., nors kai kuriuose miestuose automobilių eismas miestų centruose bus pradėtas riboti jau šią vasarą.

Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų. Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.  Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nerimsta ir vėl grasina sankcijomis taršių automobilių vairuotojams. Kitų metų pradžioje Gentvilo vadovaujama ministerija nori leisti aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti automobilių taršą, o ją viršijus – atimti vairuotojui teisę naudotis savo automobiliu – panaikinti techninės apžiūros galiojimą, kol vėl iš naujo jos nepereis. Ministerija turi ir dar vieną užmojį – priversti vairuotojus dar dažniau savo automobilius varyti į techninę apžiūrą.

Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad trečiadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę Kaune. Agentūra skelbia, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos, didesnis oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis išlieka didžiuosiuose miestuose.

Europos Sąjungos valstybės narės ir parlamentarai sekmadienį paskelbė, kad susitarė dėl bloko anglies dioksido rinkos reformos, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir investuoti į klimatui nekenksmingas technologijas. Susitarimu siekiama sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palaipsniui nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų teikimą pramonei ir nustatyti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo kuro kiekį, teigiama Europos Parlamento pareiškime.

Rytų Indijoje mirė mažiausiai 31 žmogus, pavartojęs, kaip manoma, nelegalaus užteršto alkoholio, o dar 20 žmonių sunkios būklės buvo paguldyti į ligoninę, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Aukos, kurios yra iš trijų kaimų Biharo valstijos Sarano rajone, mirė antradienį ir trečiadienį. Mirties atvejai užregistruoti rajono valstybinėje ligoninėje, į kurią artimieji atvežė apsinuodijusius asmenis, sakė ligoninės vadovas S. D. Sinha.

Trečiadienį Kaune pasirašyta sutartis dėl mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ ekspozicijos kūrimo: joje paliečiama taršos tema, be to, lankytojai turės galimybę pamatyti, kaip jų priimami sprendimai veikia aplinką. 5 mln.

Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos, posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas. Prokurorė Gina Skersinskytė antradienį pradėjo garsinti didelės apimties kaltinamąjį aktą, kurį sudaro daugiau kaip 300 lapų.

Šiaulių apygardos teismas netenkino bendrovės „Grigeo Klaipėda“ pateikto prašymo įtraukti į bylą anksčiau įmonei vadovavusius Vidą Beržonskį ir Joną Garalį. Antrasis antradienį teisme svarstytas prašymas dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų išvados pridėtas prie bylos, tačiau paliktas nenagrinėtas.  Du prašymus antradienį Šiaulių apygardos teisme pateikė bendrovei „Grigeo Klaipėdao atstovaujantis advokatas Linas Sesickas.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad gavus pranešimą, kad Kuršių mariose ties krantine Nr. 73 stebima tarša (tamsus vanduo), sureagavo iškart, rašoma pranešime spaudai. Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gavę pranešimą, nuvykę į įvykio vietą nustatė, kad iš AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų per išleistuvą bėga tamsus, purvinas vanduo.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Studiją rengę bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Hidrobiologų draugija šalyje suskaičiavo 1371 užtvanką: 26 proc.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos. Be kita ko, ant pakuočių turėtų atsirasti ir naujas specialus žymėjimas, palengvinantis jų rūšiavimą. Tokias europinių teisės aktų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. Tam dar turės pritarti tiek Europos Sąjungos Taryba, tiek Europos Parlamentas.

Oro tarša smulkiomis dalelėmis 2020 metais Europos Sąjungoje nulėmė 238 000 ankstyvų mirčių - šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė Europos aplinkos agentūra (EAA). Naujoje EAA ataskaitoje teigiama, kad tais metais visame 27 šalių bloke „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių“. Skaičius yra šiek tiek didesnis nei 2019 metais ES, nors dėl COVID-19...

Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys. Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui tenko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87. Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva Sąjungoje irgi buvo pirma.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsispręs, ar įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius. Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl draudimą dalinti tokius maišelius numatančių Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisų. Jie nemokami būtų tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.

Šiaulių apygardos teismas atmetė Kuršių marių tarša kaltinamos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ prašymą prokuratūrai grąžinti kaltinamąjį aktą. Teismas teigia, kad nagrinėdamas bylą atsižvelgia ne tik į kaltinamajame akte pateiktus duomenis.

Sunkus Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 sekmadienį baigėsi istoriniu susitarimu dėl finansinės pagalbos pažeidžiamoms šalims dorojantis su klimato kaitos poveikiu ir dideliu nusivylimu dėl nesėkmės stumiant didesnius taršos mažinimo tikslus. Dvi savaites trukusiose derybose, kurios kartais atrodydavo atsidūrusios prie žlugimo slenksčio, buvo pasiektas svarbus proveržis dėl „nuostolių ir žalos“ fondo sukūrimo.

Per Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos COP27 šeštadienį pasiektas susitarimas dėl fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti, sukūrimo, pranešė Europos Sąjungos šaltinis.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas šeštadienį pareiškė, kad mieliau rinktųsi scenarijų, kad Jungtinių Tautų COP27 derybos dėl klimato kaitos neturėtų jokio rezultato, nei kad jis būtų blogas. Tai jis pareiškė Bendrijai atmetus šių metų derybų šeimininko Egipto pasiūlymą dėl susitarimo kaip nepakankamai ambicingą mažinti anglies dvideginio išmetimą.