tarša

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar sušvelninti vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose.  Parlamentarai spręs, kokias baudas skirti taršių automobilių naudotojams, įskaitant su neveikiančia ar išderinta gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, siūlančioms švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo. Tačiau, jei transporto priemonė yra su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta.

Seimas svarstys siūlymą švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo.Tačiau jei transporto priemonė yra su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti Seimui įstatymo pataisas, siūlančias iš aplinkosaugininkų atimti teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Įstatymo pataisų iniciatorius mano, kad nauja prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tikrinti lengvuosius automobilius kelią pavojų bei kad dėl to nukentės jų tiesioginis darbas.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama mažinti aplinkos oro, grunto užterštumą ir leisti savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų kurą. Už Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą po pateikimo balsavo 87, susilaikė – 18, prieš 1 parlamentaras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien vienoje iš Vilniuje įrengtų oro taršos matavimo stotelių (Kareivių g.) fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore. AAA duomenimis, nors įprastai ši stotelė reprezentuoja transporto sukeltą oro taršą, šiuo atveju tarša siejama su vykstančiomis intensyviomis statybomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kaip derėtų elgtis, kai paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Daugiau informacijos rasite čia: https://aaa.lrv.

Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) nustačius, kad dėl viršytos išmetamųjų dujų normos automobilio techninė apžiūra galios dar dvi paras, Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai siūlo susitarti dėl ilgesnio laiko, per kurį vairuotojai galėtų susitvarkyti automobilį nepanaikinant visos techninės apžiūros . „Kad tai nebūtų dvi paros, bet būtų terminas, per kurį žmogus, tikimės, gali susitvarkyti automobilį ir jį iš naujo patikrinti techninėje apžiūroje, ir tik d...

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnams keliuose pradėjus tikrinti automobilių išmetamų kenksmingų dujų ir degalų nuotėkio kiekį, departamento vadovas Giedrius Kadziauskas teigia, kad tokie patikrinimai kurį laiką bus taikomi kaip prevencinė priemonė, o vairuotojai baudžiami nebus. Vadovo teigimu, šie patikrinimai yra papildoma priemonė, o pagrindine išlieka automobilių techninė apžiūra, mat galutinis tikslas, pasak G. Kadziausko, yra ilgalaikis poveikis, o ne baudimas.

Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai pirmadienį rengia bendrą posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl aplinkos apsaugos pareigūnų vykdomos transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų valstybinės kontrolės. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) keliuose prevenciškai tikrina automobilių keliamą taršą jau nuo balandžio mėnesio.

Po pakartotinių oro tyrimų trijuose Vilniaus lopšeliuose-darželiuose netoli trečiadienį Panerių gatvėje kilusio gaisro taršos nebenustatyta, nebėra pavojaus sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darželių patalpose atliko valymo ir vėdinimo darbus bei nerado leistinas normas viršijančių taršių cheminių junginių pėdsakų, penktadienį pranešė įstaiga.

Iki dabar tinkamai nevykdomi įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo transporto sektoriuje 2030 m. Lietuvai kainuos bent 482 mln. eurų, praneša Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK). Kaip aiškina LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) yra įtraukta ir 2021 – 2030 m. CO2 mažinimo kvota, kuri šiuo metu yra smarkiai viršijama.

Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui.

Klaipėdos savivaldybė planuoja įrengti šešias stacionarias taršos matavimo stoteles, kurios padėtų operatyviai fiksuoti aplinkos oro kokybės kaitą, analizuoti situaciją, šiuo metu veikia dvi tokios stotelės. „Oro kokybės klausimai Klaipėdoje ypač aktualūs. Turime nemažai pramonės objektų, intensyvaus eismo kelių, todėl norėdami, kad klaipėdiečiai gyventų sveikatai palankioje aplinkoje, turime įdėti ir nemažai pastangų.

Praėjusią parą Neries ir Nemuno upėse buvo pastebėti teršalai, jie buvo surinkti, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 14 val. 39 min. pranešta, kad Kaune, ties Mažeikių gatve, Nemuno upėje, pastebėtos naftos produktų dėmės. Paaiškėjo, kad iš lietaus surinkimo vamzdžio bėgo naftos produktai. Pastatytos trys bonos. Naftos produktų skaidikliu neutralizuoti teršalai upės paviršiuje. Anot PAGD, 16 val. 31 min.

Nors iki pavasarinio automobilių padangų keitimo sezono dar visas mėnuo, tačiau tvarkdariai jau skundžiasi, kad gamta teršiama senomis ir nereikalingomis padangomis. Prieš keletą dienų pastebėta nemažai padangų ne tik garažų bendrijų prieigose, bet net ir šalia Kauno gatvės kapinių esančiame pušynėlyje. Apie išmestas padangas miesto seniūniją informavo jas pastebėję Kauno gatvės gyventojai.

Šiaurės Italijos Milano mieste ir aplinkinėse provincijose jau kelias dienas tvyro smogas. Dėl itin prastos oro kokybės čia nuo antradienio įvedami tam tikri ribojimai. Tarp jų yra dalinis dyzelinių transporto priemonių draudimas, taip pat draudimas kūrenti atvirą ugnį ar naudoti tam tikras krosnis. Didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis jau kurį laiką alina daugiausiai gyventojų turinčio Italijos Lombardijos regiono gyventojus.

Aplinkosaugininkų atliekami upių ir ežerų taršos matavimai rodo, jog kasmet tarša upėse ir ežeruose vis prastėja. Ypač prasta būklė pastebima ten, kur vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla. Nors Europos sąjungos mastu keliami ambicingi reikalavimai, o ūkininkai skaitinami investuoti į tvarias technologijas, situacijai blogėjant, tampa sunku tikėtis proveržio.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Aplinkosaugininkai imasi iniciatyvos mažinti taršą: galės stabdyti įtartinus automobilius, matuos į aplinką išmetamą taršą ir, jei ji viršys leistiną normą, siųs pakartotinei techninei apžiūrai arba gali ją panaikinti. Daugiau apie tai – aktualijų laidoje „TOP 3“. „Pagal mūsų tyrimus matome, kad kas 40 automobilis Vilniaus gatvėse yra be galo taršus.

Siūloma atsisakyti įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius dėl taršos bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Europos audito rūmų paskelbtos ataskaitos duomenimis, ES naujų lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų nebus galima pasiekti, jei nebus nustatytos svarbios išankstinės sąlygos. Nepaisant plačių užmojų ir griežtų reikalavimų, dauguma lengvųjų automobilių ES keliuose vis dar išmeta tokį patį CO2 kiekį, kaip prieš 12 metų.

Aplinkos ministerija patvirtino tvarką, pagal kurią Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai galės stabdyti automobilius ir tikrinti ne tik jų taršumą, bet ir vežamus daiktus. Už neleistinų daiktų vežimą gresia baudos, o viršijus leistinas taršos normas, teks registruotis automobilio techninei apžiūrai.

Jei turite seno modelio taršų automobilį, net jei juo naudojatės kartą per mėnesį, rizikuojate, kad pakeliui būsite sustabdyti ir iš to automobilio išlaipinti. Kelionę net ir į atokiausią kaimą turėsite tęsti pėsčiomis, jei neišgalėsite susimokėti už taksi ar pasikviesti pagalbon jus galintį parvežti draugą. Žinoma, už tai, kad jūsų automobilis taršus, privalėsite susimokėti ir nemenką baudą.

Tailando vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama išspręsti prastos oro kokybės šalyje problemą. Įstatymo projektas dabar bus svarstomas parlamente. Šalyje kiekvienais metais fiksuojama siaubingo lygio oro tarša, o Bankokas ir šiaurinėje šalies dalyje esantis Čiang Majaus miestas pernai ne kartą atsidūrė labiausiai užterštų pasaulio miestų sąraše.

Aplinkosaugininkams nuo sausio įgijus teisę stabdyti automobilius ir tikrinti jų išmetamų teršalų kiekį, patikrinimai dėl šaltų orų dar neprasidėjo. „Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas dar ruošiasi: perkama tam speciali įranga, derinama patikrinimų tvarka. Taip pat svarbu, kad būtų šiltesni orai, kad tinkamai ir tiksliai veiktų įranga“, – BNS šią savaitę sakė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Renata Surovec.

Nuo kitų metų sausio 1 d. – pokyčiai vairuotojams. Nuo šios dienos aplinkosaugos pareigūnai galės tikrinti automobilių taršą ir naikinti techninę apžiūrą. Anot Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovo, ši nauja tvarka turi pagrindinį pliusą, kuris neleis arba bent jau sukurs prielaidas eliminuoti iš eismo orą nuodijančias mašinas. Kitiems šis pokytis atrodo, kaip bandymas pasipelnyti.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Sanitarinės apsaugos zonose (SAZ), kur yra gyvenamųjų namų, viešbučių ir įvairių kitų statinių, verslo įmonių keliama tarša nuo 2024 metų negalės viršyti nustatytų kvapų ar triukšmo ribų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas: už balsavo 94, prieš buvo du, o susilaikė 28 Seimo nariai.

 Vilniuje, Naujamiesčio rajone esančiame daugiabučiame name, kur šią savaitę rastas didelis kiekis gyvsidabrio, užterštumas šio metalo garais kai kuriose pastato vietose leistiną ribą antradienį dar viršijo 5-110 kartų, parodė naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atlikti matavimai.

Lietuvą užklojus storokam sniego sluoksniui, išryškėjo įsisenėjusi problema – taip reikalingas stovėjimo vietas kiemuose, pakelėse ir įvairiose aikštelėse užimantys be priežiūros palikti automobiliai. Gyventojus labiausiai piktina, kad tokios transporto priemonės be reikalo užima vietas, kuriose būtų galima palikti važiuojančius automobilius, trukdo valyti sniegą, manevruoti, praeiti.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.  „Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pranešė pasiekę preliminarų susitarimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš didelių paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių bei rūdos kasyklų, ribojimo. Vėlai antradienį sudarytu susitarimu bus sumažintas pramonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekis ir pagerinta visuomenės prieiga prie informacijos, sakoma valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.  „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Seime skinasi kelią pataisos dėl gerokai didesnių baudų už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudas norima didinti daugiau kaip du kartus, o gyventojams administracinę atsakomybę ketinama griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.

Prancūzai nori uždrausti pigius skrydžių bilietus. Tikina, kad reikėtų nustatyti mažiausią bilieto kainą ir įvesti vadinamąsias grindis. O logika paprasta – jei bilietai bus brangesni, žmonės galbūt dažniau rinksis kitą keliavimo būdą, nes lėktuvai itin teršia gamtą. Tiesa, mūsų ministrai tam nepritaria ir tikina, kad be skrydžių lietuviai liktų visiškame Europos užkampyje.

Kauno rajono Ramučių gyventojai nebegali apsikęsti juos kamuojančio dvoko – reikalauja uždaryti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą. Aplinkosaugininkai kasmet nustato didelę taršą, o gyventojai jau prabyla apie vietinius kamuojančias ligas, pasibaigusias net mirtimi. Gamyklos atstovai sako, kad reikia papildomų investicijų įrangai, bet ne visi dalininkai sutinka didinti atliekų tvarkymo mokestį. Kauno rajono Ramučių gyventojų kantrybės taurė persipildė.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios leis aplinkos apsaugos pareigūnams stabdyti automobilius ir atlikti taršos patikrą, bus tikrinama, ar reali automobilio tarša atitinka reikalavimus.  Seimas priėmė tai numatančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas.  Jos numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė naujoms taisyklėms dėl pakuočių, turinčioms padėti sumažinti plastiko ir kitų atliekų kiekį.  Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis.

„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi – kam to reikia?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių. Vis pažiūriu, kaip pirkėjai jas nešasi pilnais krepšiais, teko matyti net žvakių pilną vežimėlį.

98 proc. europiečių gyvena vietovėse, kuriose tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis yra labai pavojinga ir viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą normą. Beveik du trečdaliai žmonių gyvena teritorijose, kuriose oro tarša PSO rekomenduojamą ribą viršija daugiau nei dvigubai, rodo dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas. Tokia oro kokybės situacija Europoje siejama su maždaug 400 000 žmonių mirčių kasmet.

Tyrimas parodė, kad Europa susiduria su rimta visuomenės sveikatos krize, nes beveik visi žemyno gyventojai gyvena vietovėse, kuriose yra pavojingas oro užterštumo lygis, rašoma „The Guardian“. Išanalizavus duomenis, surinktus taikant pažangiausią metodiką, įskaitant išsamią palydovinių nuotraukų analizę ir matavimus, atliktus daugiau nei 1 400 antžeminių stebėjimo stočių, paaiškėjo, kad oras Europos žemyne yra labai užterštas. Net 98 proc.

Rugsėjo 22 dieną minima tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną žmonės yra skatinami keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis – pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu, taip atkreipiant dėmesį į draugiškumą aplinkai. Anot eksperto, apsieiti be automobilio padeda išmaniosios technologijos – specialiai sukurtos programėlės leidžia matyti geriausią maršrutą keliaujant be automobilio.

Kaune tekančiame Amalės upelyje pastebėta tarša chemine medžiaga, šeštadienį pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pranešimą apie pastebėtą taršą ugniagesiai gavo penktadienio popietę: pranešta, jog į upelį ties Bruknių taku galbūt bėga cheminės medžiagos, jaučiamas aitrus kvapas. Atvykus ugniagesiams, į įvykio vietą jau buvo atvykę aplinkos apsaugos darbuotojai. Nustatyta, kad iš drenažinio šulinio į upelį tekėjo pilkos spalvos vanduo.

Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro metu į aplinką toksiškos nuotekos nepateko, antradienį informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) Pasak AAD, tai nustatyta atlikus nuotekų mėginių tyrimus.

Name sostinės senamiestyje rugpjūčio pradžioje rasto gyvsidabrio koncentracija vis dar viršija normą, gyventojams toliau patariama negrįžti, pirmadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tuo metu namo administratoriaus teigimu, nepavykus pašalinti taršos, gali tekti ardyti gyvsidabriu užterštas namo perdangas.

Po savaitgalį Gariūnuose, atliekų perdirbimo įmonėje kilusio didžiulio gaisro, aplinkosaugininkai tiria pasekmes gamtai. Vilniuje ir pačioje Gariūnų vietovėje oro tyrimai didelės taršos nerodo. Labiau nukentėjo kelios maždaug pusę kilometro nuo židinio esančios gyvenvietės, kur dūmus nešė vėjas.