tarša

Europos audito rūmų paskelbtos ataskaitos duomenimis, ES naujų lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų nebus galima pasiekti, jei nebus nustatytos svarbios išankstinės sąlygos. Nepaisant plačių užmojų ir griežtų reikalavimų, dauguma lengvųjų automobilių ES keliuose vis dar išmeta tokį patį CO2 kiekį, kaip prieš 12 metų.

Aplinkos ministerija patvirtino tvarką, pagal kurią Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai galės stabdyti automobilius ir tikrinti ne tik jų taršumą, bet ir vežamus daiktus. Už neleistinų daiktų vežimą gresia baudos, o viršijus leistinas taršos normas, teks registruotis automobilio techninei apžiūrai.

Jei turite seno modelio taršų automobilį, net jei juo naudojatės kartą per mėnesį, rizikuojate, kad pakeliui būsite sustabdyti ir iš to automobilio išlaipinti. Kelionę net ir į atokiausią kaimą turėsite tęsti pėsčiomis, jei neišgalėsite susimokėti už taksi ar pasikviesti pagalbon jus galintį parvežti draugą. Žinoma, už tai, kad jūsų automobilis taršus, privalėsite susimokėti ir nemenką baudą.

Tailando vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama išspręsti prastos oro kokybės šalyje problemą. Įstatymo projektas dabar bus svarstomas parlamente. Šalyje kiekvienais metais fiksuojama siaubingo lygio oro tarša, o Bankokas ir šiaurinėje šalies dalyje esantis Čiang Majaus miestas pernai ne kartą atsidūrė labiausiai užterštų pasaulio miestų sąraše.

Aplinkosaugininkams nuo sausio įgijus teisę stabdyti automobilius ir tikrinti jų išmetamų teršalų kiekį, patikrinimai dėl šaltų orų dar neprasidėjo. „Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas dar ruošiasi: perkama tam speciali įranga, derinama patikrinimų tvarka. Taip pat svarbu, kad būtų šiltesni orai, kad tinkamai ir tiksliai veiktų įranga“, – BNS šią savaitę sakė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Renata Surovec.

Nuo kitų metų sausio 1 d. – pokyčiai vairuotojams. Nuo šios dienos aplinkosaugos pareigūnai galės tikrinti automobilių taršą ir naikinti techninę apžiūrą. Anot Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovo, ši nauja tvarka turi pagrindinį pliusą, kuris neleis arba bent jau sukurs prielaidas eliminuoti iš eismo orą nuodijančias mašinas. Kitiems šis pokytis atrodo, kaip bandymas pasipelnyti.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Sanitarinės apsaugos zonose (SAZ), kur yra gyvenamųjų namų, viešbučių ir įvairių kitų statinių, verslo įmonių keliama tarša nuo 2024 metų negalės viršyti nustatytų kvapų ar triukšmo ribų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas: už balsavo 94, prieš buvo du, o susilaikė 28 Seimo nariai.

 Vilniuje, Naujamiesčio rajone esančiame daugiabučiame name, kur šią savaitę rastas didelis kiekis gyvsidabrio, užterštumas šio metalo garais kai kuriose pastato vietose leistiną ribą antradienį dar viršijo 5-110 kartų, parodė naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atlikti matavimai.

Lietuvą užklojus storokam sniego sluoksniui, išryškėjo įsisenėjusi problema – taip reikalingas stovėjimo vietas kiemuose, pakelėse ir įvairiose aikštelėse užimantys be priežiūros palikti automobiliai. Gyventojus labiausiai piktina, kad tokios transporto priemonės be reikalo užima vietas, kuriose būtų galima palikti važiuojančius automobilius, trukdo valyti sniegą, manevruoti, praeiti.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.  „Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pranešė pasiekę preliminarų susitarimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš didelių paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių bei rūdos kasyklų, ribojimo. Vėlai antradienį sudarytu susitarimu bus sumažintas pramonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekis ir pagerinta visuomenės prieiga prie informacijos, sakoma valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.  „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Seime skinasi kelią pataisos dėl gerokai didesnių baudų už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudas norima didinti daugiau kaip du kartus, o gyventojams administracinę atsakomybę ketinama griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.

Prancūzai nori uždrausti pigius skrydžių bilietus. Tikina, kad reikėtų nustatyti mažiausią bilieto kainą ir įvesti vadinamąsias grindis. O logika paprasta – jei bilietai bus brangesni, žmonės galbūt dažniau rinksis kitą keliavimo būdą, nes lėktuvai itin teršia gamtą. Tiesa, mūsų ministrai tam nepritaria ir tikina, kad be skrydžių lietuviai liktų visiškame Europos užkampyje.

Kauno rajono Ramučių gyventojai nebegali apsikęsti juos kamuojančio dvoko – reikalauja uždaryti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą. Aplinkosaugininkai kasmet nustato didelę taršą, o gyventojai jau prabyla apie vietinius kamuojančias ligas, pasibaigusias net mirtimi. Gamyklos atstovai sako, kad reikia papildomų investicijų įrangai, bet ne visi dalininkai sutinka didinti atliekų tvarkymo mokestį. Kauno rajono Ramučių gyventojų kantrybės taurė persipildė.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios leis aplinkos apsaugos pareigūnams stabdyti automobilius ir atlikti taršos patikrą, bus tikrinama, ar reali automobilio tarša atitinka reikalavimus.  Seimas priėmė tai numatančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas.  Jos numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė naujoms taisyklėms dėl pakuočių, turinčioms padėti sumažinti plastiko ir kitų atliekų kiekį.  Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis.

„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi – kam to reikia?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių. Vis pažiūriu, kaip pirkėjai jas nešasi pilnais krepšiais, teko matyti net žvakių pilną vežimėlį.

98 proc. europiečių gyvena vietovėse, kuriose tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis yra labai pavojinga ir viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą normą. Beveik du trečdaliai žmonių gyvena teritorijose, kuriose oro tarša PSO rekomenduojamą ribą viršija daugiau nei dvigubai, rodo dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas. Tokia oro kokybės situacija Europoje siejama su maždaug 400 000 žmonių mirčių kasmet.

Tyrimas parodė, kad Europa susiduria su rimta visuomenės sveikatos krize, nes beveik visi žemyno gyventojai gyvena vietovėse, kuriose yra pavojingas oro užterštumo lygis, rašoma „The Guardian“. Išanalizavus duomenis, surinktus taikant pažangiausią metodiką, įskaitant išsamią palydovinių nuotraukų analizę ir matavimus, atliktus daugiau nei 1 400 antžeminių stebėjimo stočių, paaiškėjo, kad oras Europos žemyne yra labai užterštas. Net 98 proc.

Rugsėjo 22 dieną minima tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną žmonės yra skatinami keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis – pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu, taip atkreipiant dėmesį į draugiškumą aplinkai. Anot eksperto, apsieiti be automobilio padeda išmaniosios technologijos – specialiai sukurtos programėlės leidžia matyti geriausią maršrutą keliaujant be automobilio.

Kaune tekančiame Amalės upelyje pastebėta tarša chemine medžiaga, šeštadienį pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pranešimą apie pastebėtą taršą ugniagesiai gavo penktadienio popietę: pranešta, jog į upelį ties Bruknių taku galbūt bėga cheminės medžiagos, jaučiamas aitrus kvapas. Atvykus ugniagesiams, į įvykio vietą jau buvo atvykę aplinkos apsaugos darbuotojai. Nustatyta, kad iš drenažinio šulinio į upelį tekėjo pilkos spalvos vanduo.

Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro metu į aplinką toksiškos nuotekos nepateko, antradienį informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) Pasak AAD, tai nustatyta atlikus nuotekų mėginių tyrimus.

Name sostinės senamiestyje rugpjūčio pradžioje rasto gyvsidabrio koncentracija vis dar viršija normą, gyventojams toliau patariama negrįžti, pirmadienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tuo metu namo administratoriaus teigimu, nepavykus pašalinti taršos, gali tekti ardyti gyvsidabriu užterštas namo perdangas.

Po savaitgalį Gariūnuose, atliekų perdirbimo įmonėje kilusio didžiulio gaisro, aplinkosaugininkai tiria pasekmes gamtai. Vilniuje ir pačioje Gariūnų vietovėje oro tyrimai didelės taršos nerodo. Labiau nukentėjo kelios maždaug pusę kilometro nuo židinio esančios gyvenvietės, kur dūmus nešė vėjas.

Šeštadienį kilus gaisrui atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“, iš teritorijos paimtų oro, vandens mėginių duomenų rezultatų tikimasi sulaukti iki trečiadienio. „Šiuo atveju nors degė nepavojingos atliekos, tačiau tarša į aplinkos orą buvo ir buvo paimti mėginiai, laukiam dabar jų rezultatų, tuomet galėsime pasakyti tiksliai, kokie teršalai išsiskyrė“, – pirmadienį Žinių radijui sakė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė.

Užgesinus šeštadienį kilusį gaisrą atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ teritorijoje Vilniaus pakraštyje pirmadienį oro kokybė sostinėje jau gera, sako Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Liepojoje į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, Klaipėdos gelbėtojai rekomenduoja susilaikyti nuo maudynių. „Dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kuomet į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, rekomenduojame susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje! Šiuo metu paimti mėginiai vandens kokybei nustatyti, gavę rezultatus, nedelsiant informuosime“, – rašoma antradienio įraše „Facebook“. Tuo metu Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia.

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovė „Panevėžio stiklas“ turi sumokėti papildomai 96 tūkst. eurų už aplinkos taršą, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 19-ąją atmetė bendrovės skundą – įmonė siekė panaikinti jai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – teismas 2020-ųjų gegužę „Panevėžio stiklo“ skundą atmetė.

Jungtinėje Karalystėje aplinkosaugininkai į pagalbą skubėjo pilkajam ruoniui. Viename Kornvalio grafystės uostų pastebėto žinduolio galva buvo įstrigusi plastmasiniame žiede. Gyvūnų apsaugos organizacijos „British Divers Marine Life Rescue“ išplatintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip buvo sučiuptas ruonis, panaudojant specialias „ganymo lentas“ ir specialų narvą. Organizacijos teigimu, žiedas įsirėžė į kaklą, o tai galėjo baigtis ir mirtimi, dėl infekcijos pavojaus.

Vilniuje, Neries upėje, dėl galimos taršos sekmadienio vakarą buvo pastatytos penkios boninės užtvaros. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, po 20 val. gautas pranešimas, kad Žvėryno rajone, ties Latvių gatve, upėje matomi teršalai. Tarnyboms atvykus pastebėta, iš lietaus nuotekų vamzdžio į Nerį tekėjo užterštas vanduo, buvo jaučiamas panašus į benziną kvapas. Cheminės žvalgybos prietaisai padidėjusios pavojingų medžiagų koncentracijos nenustatė.

Ariogaloje trūkus į žemę įkastai senai kuro talpyklai į gruntą išsiliejęs dyzelinis kuras jau pasiekė ir Dubysą. Ariogalos apylinkėse paskelbta ekstremali situacija ir kol kas jos atšaukti neplanuojama. Ariogaloje ugniagesiai ir vietiniai keičia bonines užtvaras. Jos persisunkusios naftos produktais. „Kaip kūdikiui sauskelnes, taip ir čia turėtų tuos maišus pakeisti kiekvieną rytą ir vakarą, o dabar penktadienį patvarkė ir guli, tai kaip nebus to kvapo“, – sako Ariogalos gyventoja.

Žaliais dumbliais persisunkęs vanduo ir negyvos žuvys – taip atrodo Baltijos pakrantė ties Klaipėda. Prasideda kasmetinis jūros žydėjimas. Mokslininkai dėl tokio intensyvaus reiškinio kaltina ūkininkus, esą upėmis atkeliavusios trąšos iš jų laukų dumblius maitina ir leidžia šiems vešėti. Žemdirbiai atkerta, esą teršia miestiečiai ir rusai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mažeikių gyventojai sunerimę, filmuoja ir dalijasi vaizdais, kaip, pasak jų, į Ventą yra pilamos nevalytos nuotekos. „Mažeikių vandenys“ ginasi, kad į Lietuvos ir Latvijos teritorijose tekančią upę išleidžia švarų, išvalytą vandenį. Tiesa, nepasitenkinimą sukėlė ir užkardos bei ženklai, draudžiantys vaikščioti nuotekų pylimo vietoje. Mažeikiškiai įsitikinę, kad įmonė taip nori uždrausti žmonėms vaikščioti paupiu ir fiksuoti pažeidimus.

Birželio 1 d. turėjo baigtis kvietimas teikti paraiškas atsisakiusiems taršaus automobilio ir įsigijusiems el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar transporto dalijimosi paslaugas. Tačiau dėl įvykusios avarijos ir sutrikusios techninės apžiūros stočių darbo ir jos informacinių sistemų veikimo bei duomenų apsikeitimo pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų kompensacijoms gauti, rašoma pranešime spaudai.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ pripažįsta padariusi pažeidimų, tačiau nesutinka dėl Kuršių marioms padaryto taršos dydžio, laikydamasi pozicijos, kad negalima užteršti to, kas jau yra užteršta, o žalą skaičiuoja eliminuodama tam tikrus teršalus.  Ketvirtadienį posėdyje Šiaulių apygardos teisme buvo baigti teikti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimai. Bendrovei byloje atstovaujantis Linas Sesickas laikosi nuostatos, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marioms nebuvo padarytas.

Vakar Vilniuje, Vingio parke nugriaudėjo įspūdingas skandalingosios vokiečių grupės „Rammstein“ koncertas. Metalistų dainų aidus girdėjo kone pusė sostinės, į koncertą susirinko didžiulė minia gerbėjų. Koncerte apsilankęs vilnietis Miroslavas liko nustebintas tokio pompastiško šou, tačiau vienas dalykas jį papiktino – tiek daug kalbame apie ekologiją, tačiau leidžiame rengti šou su ugnimis ir pirotechnika gamtos apsuptyje.

Dėl tykančių paslėptų pavojų oras namuose gali būti labiau užterštas nei lauke, tačiau yra būdų, kaip pagerinti situaciją. Visiems puikiai žinomas senas posakis „visur gerai, bet namuose geriausia“. Po to, kai Covid-19 pandemija sukrėtė pasaulį, daugelis iš mūsų daug daugiau laiko praleidžiame tarp savo keturių namų sienų, kurios laikinai buvo tapę biurais, sporto salėmis ir kūrybinėmis erdvėmis.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Penktadienį, gegužės 5 d., Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis pranešė įregistravęs pataisą, kuria siekiama sumažinti akcizą pažangiesiems biodegalams ir taip skatinti jų sunaudojimą. Laisvės frakcijos nario pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Dėl į Nemuną iš užterštos teritorijos Kaune nuolat patenkančių naftos teršalų Aplinkos apsaugos departamentas šią savaitę veiksmų nesiimančiai Kauno savivaldybei ketina teikti privalomąjį nurodymą, o nesureagavus kreipsis į prokuratūrą. „Šią savaitę mes privalomąjį nurodymą Kauno savivaldybei teiksime – čia Aplinkos apsaugos departamentas. Tam, kad sutvarkytų, nes jie tiesiog nesilaiko įstatymo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

Aplinkosaugininkai ir Kauno miesto savivaldybė toliau nesutaria, kas turėtų imtis lyderystės dėl istorinės taršos iš teritorijų palei Nemuno upę mieste: ministerijai užsimenant, jog dėl abejingumo kreipsis į prokurorus, savivaldybė tvirtina laukianti tyrimų rezultatų. Tokiomis pozicijomis apsikeista trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete svarstant, kaip spręsti Piliakalnio gatvėje, trečiuoju numeriu pažymėtame sklype, susidarančią upelio taršą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad padangų perdirbimo bendrovei „Ekologistika“ taršos leidimas panaikintas teisėtai ir atmetė įmonės skundą dėl tokio Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo, trečiadienį pranešė teismas. Anot jo, bendrovei taršos leidimas buvo išduotas 2014 metais. Paskutinį sykį jis buvo pakeistas 2018 metais, bendrovei „Ekologistika“ pateikus prašymą pakeisti didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas rėžė politikams ir aplinkos apsaugos aktyvistams: palikite ramybėje žemdirbius. Anot A. Macijausko, didžiausia tarša gamtai ateina ne iš ūkių, o iš miestų, tačiau dabartiniai su aplinkos apsauga susiję politiniai sprendimai nukreipti būtent į ūkininkus.