swedbank

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės. Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei.

Pastaruoju metu Seime gana dažnai įregistruojami siūlymai maisto produktams taikyti lengvatinį PVM tarifą. Tačiau visuotinio Seimo narių palaikymo tokios iniciatyvos nesulaukia, nepritaria tam ir Vyriausybė, apskritai neigiamai ir kategoriškai nusiteikusi įvairių lengvatų atžvilgiu. Taiko labai mažai PVM lengvatų Seimo nariai – įvairių PVM lengvatų iniciatoriai – teigia, kad didelis PVM tarifas ne tik smaugia mūsų šalies vartotojus ir verslininkus, bet ir žlugdo šalies ekonomiką.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

„Swedbank“ ragina nepamiršti, kad ruošiantis atostogoms ir jų metu reikia išlikti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Pasak banko saugumo ekspertų, vasarą reiktų pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu ne tik atsiskaitant kortele, naršant internete, bet ir naudojantis socialiniais tinklais. „Vasarą žmonės yra labiau atsipalaidavę, praradę budrumą.

Pagaliau startuoja kiekvienos jaunos širdies taip trokštamas sezonas, kai iš stalčių traukiame akinius nuo saulės, garderobas tampa vis spalvingesnis, na ir, svarbiausia, prasideda nesibaigiančių koncertų po atviru dangumi, maratonas! Šiemet dar nepatyrusius malonumo apsilankyti gyvo garso koncerte po atviru dangumi, kviečiame jau šį šeštadienį (2012.06.16), 18 val. užsukti į „Swedbank“ terasą Vilniuje, adresu Konstitucijos pr.

Kipro finansų ministras šią savaitę perspėjo, kad šalis finansinės paramos gali paprašyti dar iki rinkimų Graikijoje, o Estija Kipre turi investicijų už maždaug 1 mlrd. eurų, rašo „Postimees“. Remiantis centrinio banko duomenimis, tiesioginių Estijos kompanijų ir individualių asmenų investicijų Kipre mastas siekia 643 mln. eurų, plius 11 mln. eurų vadinamųjų portfelinių investicijų ir 269 mln. eurų kitokio pobūdžio investicijų.

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.

Gegužę vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 2,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija ir toliau mažės, o visą vasarą netgi bus fiksuojama defliacija - kainų mažėjimas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labiausiai gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo.

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. 31 proc. namų atnaujinti neketina dėl to, kad neturi finansinių galimybių. „Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems - opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku.

Svetimų kraštų nebūna, tik keliautojas kartais jaučiasi svetimas. Ši vieno rašytojo mintis ypač aktuali vasarą, kai imame dairytis, kokiame „rojaus kampelyje„ atsipūsti nuo darbų.

Palaipsniui didėjantis išduotų paskolų kiekis, palyginti mažas namų ūkių įsiskolinimų skaičius ir verslo sukauptas kapitalas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių netrukus galime laukti verslo sektoriaus atsigavimo. Tokią nuomonę „Swedbank“ spaudos konferencijoje išsakė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis. „Ateityje namų ūkių skolos lygis turėtų augti, o verslininkai gali tikėtis atsigavimo, – aiškino M. Miškinis.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Gegužės 29 d. „Swedbank“ pradeda platinti LR Vyriausybės taupymo lakštus. Tai – pirmoji šių vertybinių popierių emisija, kurią bus galima įsigyti „Swedbank“. Priklausomai nuo pasirinkto investicinio laikotarpio, nauji taupymo lakštai investuotojams uždirbs nuo 2,3 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. „LR Vyriausybės taupymo lakštai yra patrauklus būdas gyventojams ir nepelno siekiančioms organizacijoms įdarbinti laisvas lėšas.

Finansų ministerija plečia taupymo lakštų platinimo tinklą - nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės šių Vyriausybės vertybinių popierių įsigyti ir per DNB, SEB bei „Swedbank“ bankus. Tikimasi, kad taupymo lakštų platinimas per bankus padarys šią investavimo priemonę populiaresnę. „Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ gegužės 25 dieną sumažino bankų „DNB“, „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus būgštaudama, kad bankai tapo per menkai apsaugoti nuo rinkų nepastovumo, o taip dėl kuklaus bankų pelno. „Moody's“ sumažino bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ bankų reitingus vienu žingsniu, iš Aa2 į Aa3. Norvegijos banko „DNB“ reitingą agentūra sumažino iš Aa3 į A1 ir pabrėžė grupės priklausomumą nuo rinkos finansavimo. Bankų „Swedbank“ ir „SEB“ reitingai nepasikeitė.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Iš visų Lietuvos regionų verslumu labiausiai išsiskiria Vilniaus ir Alytaus regionai. Pastarajame pernai 1000 gyventojų atiteko 5,6 naujai įkurtų įmonių. Pagal šį rodiklį Alytus nusileidžia tik sostinei – Vilniuje 2011 metais 1000 gyventojų teko 12,2 įregistruotų įmonių, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, jei Vilniaus lyderystė šioje srityje nestebina, tai Alytaus pirmavimas prieš didesnius miestus išsiskiria.

Nors studentų vidutinės mėnesio pajamos yra 2,5 karto mažesnės nei vidutinis šalies atlyginimas, jie sugeba dar ir sutaupyti. Tai patvirtino „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliktas studentų finansinės situacijos tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 tūkst. aukštųjų mokyklų auklėtinių.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Nors didžioji dalis jaunuolių mano, kad galėtų tapti finansiškai nepriklausomi dar nesulaukę 24 metų, tačiau net 80 procentų studentų vis dar remia tėvai. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalyje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktas reprezentatyvus studentų finansinės situacijos tyrimas.

Lietuvoje studentai sudaro šešis procentus šalies gyventojų. Apie studentų taupymo išlaidavimo ir mokėjimo elgtis su pinigais įpročius sukurtas ne vienas anekdotas, o itin ekonomiški patarimai, kaip išgyventi šį didelių norų ir mažų galimybių gyvenimo tarpsnį, jau seniai tapo tautinio folkloro dalimi.

Pasibaigus moksleivių finansinio raštingumo konkursui „Finansų laboratorija 2012“ paaiškėjo kūrybiškiausia ir geriausiai finansus išmananti moksleivių komanda.

Neseniai Vilniuje, dešiniojoje Neries krantinėje įsikūrusio banko „Swedbank“ fojė, vyko didžiausia Lietuvos mokinių mokomųjų bendrovių mugė, kurioje savo idėjas pristatė daugiau kaip 60 bendrovių. Mugės organizatoriai „Lietuvos Junior Achievement“, pagal kurių programas mokyklose mokosi jaunieji „verslininkai“, džiaugėsi dalyvių gausa ir entuziazmu.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valstybinis studijų fondas informuoja, kad jau nuo šiandien studentai gali pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis su bankais. Studentai, kurie buvo pateikę prašymus valstybės remiamai ar valstybės paskolai gauti, prisijungę prie savo anketos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt gali sužinoti, ar jiems yra skirta paskola.Patikrinus studentų pateiktus duomenis, buvo atrinkta 721 studentų paraiška valstybės remiamoms paskoloms gauti. Prašoma suma viršija 2 mln. litų.

Šie metai – rekordiniai skolinimosi mastais. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų. Tie pinigai reikalingi senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota. Praėjusių metų gruodžio 31-ąją Lietuva buvo skolinga 41,74 mlrd. litų. Pridėjus šiųmetę 6,8 mlrd.

Įvykus bankomato, kuriame įdiegta dažų apsaugos technologija, apiplėšimui „Swedbankas“ perspėja Lietuvos įmones ir gyventojus, kad gali būti bandymų atsiskaityti ar iškeisti specialiais dažais pažymėtus litų banknotus. Bankas primena, kad tokiais nudažytais banknotais atsiskaityti ar jų keisti negalima, o gavus tokį banknotą būtina kreiptis į policiją.

Aplikacijos sutinkamos kiekviename žingsnyje ir įgauna vis didesnę reikšmę ne tik smulkiųjų verslų, bet ir didžiųjų kompanijų veikloje. Sparčiai augant išmaniųjų telefonų populiarumui, mobiliosios aplikacijos tampa neatsiejama kiekvieno vartotojo kasdienio gyvenimo dalimi. Vienos aplikacijos leidžia mums greitai ir nesunkiai atlikti tam tikras užduotis, kitos palengvina komunikaciją, trečios tiesiog suteikia galimybę atsipalaiduoti.

46 metų buvęs verslininkas privalės atlyginti 20 tūkstančių litų bankams padarytą žalą. Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė verdiktą baudžiamojoje byloje, kurioje vilnietis Janas Kurickis kaltinamas grasinęs susprogdinti Konstitucijos prospekte veikiantį „Swedbanko“ pastatą bei reikalavęs iš bankų bei bendrovių milijono eurų,  narkotinių medžiagų laikymu.

Šių metų balandžio 19 dieną šalyje jau šeštą kartą vyks „Jaunojo kolegos“ diena. Amerikoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse ilgametes tradicijas turinti „Job Shadow Day“ („Darbo šešėlio diena“) mūsų šalyje pradėta rengti „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyva.

Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.

Verslininkai, siūlydami galimybę mokėti kortele, pritraukia daugiau klientų, jaučiasi saugiau ir sprendžia aptarnaujančio personalo efektyvumo klausimus, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas Lietuvos verslo ir gyventojų nuomonės tyrimas.

Labiausiai lietuviai norėtų dirbti SEB, „Swedbank“ ir „Achemos“ kompanijose. Toliau patraukliausios darbuotojams kompanijos rikiuojasi tokia seka: „Lesto“, „Omnitel“, „Teo Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Šiuos rezultatus parodė „CV Market Lietuva“ ir „AC Nielsen Baltics“ tyrimas, paremtas daugiau nei 4300 respondentų apklausų analize.

Bankrutuojantis Vievio paukštynas skęsta nesutarimų liūne. Vieni kreditoriai neranda dalies savo turto, kiti tai vadina absurdu ir siūlo paieškoti atidžiau, rašo „Lietuvos Rytas“. Dėl Vievio paukštyno pliekiamasi vis smarkiau. Kai skolą bankui „Swedbank“ perpirko "Vičiūnų" grupė, ietis surėmė ši įmonių grupė ir bendrovė "Kauno grūdai". Prieš mėnesį "Vičiūnų" grupės atstovai nuvyko į bankrutuojančio paukštyno Kurmaičių padalinį patikrinti už skolas įkeistų įrenginių ir dalies jų pasigedo.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2012 metais: buvo pasirinkti „DNB“, „Swedbank“, Šiaulių bei Ūkio bankai. Bankų pasiūlyta maksimali marža ir litais, ir eurais yra nuo 2,2 iki 2,3 proc.

Vilniuje tampa vis sunkiau įpirkti būstą, o Rygoje ir Taline būsto įperkamumas didėja, skelbia „Swedbanko“ ekonomistai. „Pagrindinė priežastis, kodėl būsto įperkamumas per ketvirtį Vilniuje sumažėjo, yra ta, kad Vilniuje sparčiausiai augo butų kainos. Rygoje butų kainos mažėjo, o Taline sparčiausiai kilo atlyginimai ir tai galėjo kompensuoti būstų kainų didėjimą“, – aiškino „Swedbanko“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė. Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 30 484 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

„Swedbanko“ sprogdintojas Janas Kurickis: „Visą gyvenimą buvau sąžiningas verslininkas, mane palaužė finansinė krizė, kuri privertė padaryti didžiausią gyvenimo klaidą.“ Tokiais žodžiais 48 metų vyras, kaltinamas turto prievartavimu, narkotinių medžiagų laikymu bei grasinimu susprogdinti „Swedbanko“ pastatą, mėgino sugraudinti Vilniaus apygardos teismo teisėją Jūratę Damanskienę.

Taip nusprendė Vlniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys kaltintas  piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu. Teisme V.Čeglikas ne kartą sakė buvęs nepagrįstai apkaltintas, aiškino tik vykdęs įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriai buvo įpareigotas parduoti areštuotą  turtą.Teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojo daugiausiai per metus prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus. Sprendimus skirti apdovanojimus viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių. „Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai.

Pavasarį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas skiria ypatingą dėmesį kūrybingiems, aktyviems moksleiviams ir sugrįžta su jau antrą kartą vyksiančiu paskaitų ciklu „I Seek More“. Šiais metais mūsų tikslas - supažindinti moksleivius su rinkodaros pagrindais.ektoriai pasakos apie reklamos tipus, reklamos poveikį visuomenei, sklaidos internete bei socialiniuose tinkluose svarbą.