švietimas

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko projekto „Kūrybiškumas, lyderystė, įkvėpimas ir kultūra“ ( KLIK) įvadinis seminaras mokyklų atstovams, kurį ves organizacijos  „Nimble Fish“ įkūrėjai, – scenos menų kūrėja Samantha Holdsworth ir publicistas bei prodiuseris Gregas Klerkxas. KLIK projekto tikslas – atskleisti, kaip kūrybiška veikla ir verslumo gebėjimai gali paskatinti pokyčius mokyklose.

Kartais ima atrodyti, kad valdžia iš karto eksperimentuoja su visuomene užuot savo sumąstytus valdymo modelius patikrintų remdamiesi mokslu. Dėl to įvairios strategijos – tiek švietimo, tiek ekonomikos – tampa vienadienėmis. Kiekviena naujai atėjusi valdžia atlieka naujus bandymus.

Seimui šiandien ruošiantis priimti naująjį Švietimo įstatymą, patys švietimo dalyviai tvirtina, kad į jų argumentus beveik neatsižvelgiama, o ugdymo sistema nuo darželio iki universiteto verčiama komercine preke. Nauji įstatymai esą daugelį problemų tik pagilins. Reformuos „atgal“ Šiandien Seimas planuoja priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta nemažai pasikeitimų. Daugelis - ne švietimo dalyvių, t. y. mokinių, mokytojų, taip pat jų įstaigų, naudai.

Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (toliau – TTVAM) atidaroma pirmoji Lietuvoje Jaunojo vartotojo švietimo akademija, kuri lavins jaunimo žinias ir įgūdžius vartojimo srityje, didins jų sąmoningumą renkantis prekes ir paslaugas bei skatins visuomenės domėjimąsi vartotojų teisėmis ir jų apsauga. Iniciatyvą steigti akademiją remia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Europos vartotojų centras.

Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti valstybinių švietimo įstaigų vadovų rotaciją. Tokį pasiūlymą parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. „Šis pasiūlymas suteiks daugiau galių savivaldai, padidins efektyvumą ir leis kontroliuoti vadovų darbą“, - mano V. V. Margevičienė.

Vilniaus rajone, Maišiagaloje, bus atidaryti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos du nauji korpusai. Naujose klasėse su naujais mokykliniais baldais mokysis 175 mokiniai, nuo 2010 m. sausio mėn. pirmajame korpuse mokosi 53. Iš viso naujose patalpose mokysis 228 mokiniai. Atidarymo iškilmėse dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis. Iš viso bus pastatyti keturi mokyklos korpusai.

Lietuvos mokyklose pradedama įgyvendinti neformaliojo vaikų ugdymo programa, patraukliomis formomis skatinanti mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, tautiškumą, stiprinanti mokyklos ir jaunimo organizacijų ryšius.

Neseniai spaudoje nuskambėjo precedento neturinti istorija, kai studentas padavė į teismą Vilniaus universitetą dėl neišlaikyto baigiamojo egzamino. Tokių veiksmų jam teko imtis, nes ne visose šalies aukštosiose mokyklose sudarytos sąlygos skųsti baigiamojo darbo vertinimą. Nors teisininkai ir akademinės bendruomenės nariai šią situaciją vertina gana atsargiai, pripažįstama, kad ši byla gali tapti paskata ateityje studentams kur kas aktyviau ginti savo interesus.

Vasarį Lietuvos viešosios bibliotekos skelbia atsargaus elgesio internete mėnesiu ir kviečia gyventojus – ypač vaikus ir paauglius – išmokti internete elgtis atsargiai. Šia akcija pradedama visus 2011 metus truksianti nacionalinė kampanija „Atsargus internete“, kurią vykdys daugiau nei 1 000 viešųjų bibliotekų, teigiama akcijos organizatorių pranešime.

Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Plėtojant kultūrinę edukaciją, formalųjį ir neformalųjį švietimą, profesionalųjį meną ir nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, bus kuriami kūrybinės televizinės dokumentikos filmai aktualiomis Lietuvos istorijos ir kultūros temomis.

Nors oficiali statistika Lietuvoje rodo, jog lytiškai plintančios infekcijos (LPI) epidemija pastaraisiais metais yra kontroliuojama, epidemiologai labai abejoja tokios statistikos pagrįstumu. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2006 – 2008 metais Vilniaus mieste stebėtos vis didėjančios sergamumo gonorėja tendencijos, nuo 2007 metų sergamumas sifiliu taip pat sparčiai augo.

Nuo kada pradėti seksualinį švietimą ir kokie dalykai turi būti mokomi, turi spręsti ekspertai, o politikai - tik formaliai tvirtinti sprendimus, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. "Sprendžia ne politikai, o ekspertai. Jie turi sutarti, nuo kada (...) ir kokie dalykai turi būti mokomi, ir iš to turi išplaukti formalūs politikų padaromi sprendimai", - sakė G. Steponavičius pirmadienį.

Įvairesnės mokyklos, dėmesys būsimųjų pedagogų vertybių formavimui, mokinių bendravimas su menininkais, gyvesnis neformalusis ugdymas mokyklose – visa tai padėtų ugdyti visapusiškesnę mokinio asmenybę. Tuo įsitikinę vakar Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios diskusijos „Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo“ dalyviai – pedagogai, mokslininkai, dvasininkai, menininkai. Per diskusiją buvo apžvelgta situacija mokyklose dvasingumo ugdymo atžvilgiu.

Gruodžio 16 d. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė Tarptautinį pilietiškumo ir pilietinio ugdymo tyrimą („International Civic and Citizenship Education Study“, ICCS). Jį 2009 metais atliko Tarptautinė švietimo vertinimo asociacija (International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA). Tyrime analizuojami 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai.

Vyriausybė skiria nepakankamą dėmesį švietimui, o sprendžiant iš kitų metų valstybės biudžeto, švietimas valdantiesiems nėra prioritetinė sritis. Tuo įsitikinę Darbo, Socialdemokratų, Krikščionių partijų frakcijos, Tvarkos ir teisingumo frakcija bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. „Ne kartą iš Vyriausybės girdėjome, kad reikia atsisukti į žmogų.

Vis auganti emigracija verčia susimąstyti apie tuštėjančius suolus šalies vidurinėse mokyklose, nes vis daugiau tėvų išvykdami ieškoti sotesnio gyvenimo svetur su savimi pasiima ir vaikus. Vieni nusiteikę atsisakyti sentimentų tėvynei ir skuba kuo greičiau vaikus užrašyti į vietines mokyklas, kiti dar blaškosi svarstydami, kokio išsilavinimo nori savo vaikui. Net nuspręndę juos auginti pasaulio piliečiais, lietuviai dažnai domisi užsienio šalyse veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis.

Aptarinėjant Lietuvos švietimo sistemą, tenka atkreipti dėmesį tiek į švietimo principus, tiek į struktūras. Pradėkime pozityvais – atskirose mokslo šakose esame tarp šiuolaikinio pasaulio lyderių, bendro išsilavinimo lygiu lenkiame daugelį vakariečių, pasigesdami savarankiško mąstymo vis dar turime jo daugiau, nei daugelis išsivysčiusiųjų šalių piliečių. Visgi daroma viskas, jog netgi tai, ką turime pozityvaus, artimos ateities perspektyvoje prarastume.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl akademinę etiką pažeidžiančios komercinės veiklos. Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti, ar viešoje erdvėje siūlomos diplominių darbų pirkimo paslaugos nepažeidžia visuomenės intereso ir teisės aktų, bei imtis atitinkamų veiksmų. „Negalime toleruoti reiškinio, kai viešai siūloma paslauga – padėti klastoti studijų ir mokslo darbus, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Lapkričio 13 d. Lietuvoje bei pasaulyje prasideda tarptautinė kampanija „Visuotinė švietimo savaitė 2010“, skirta vaikų ir jaunimo taikos kultūrai. Lapkričio 13-26 dienomis vyksianti dvyliktoji Visuotinė švietimo savaitė rengiama Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centro iniciatyva.

Sulaukta aktyvaus studentų susidomėjimo galimybėmis įvertinti studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Į Lietuvos studentų sąjungos rengiamą būsimų ekspertų studentų atranką užsiregistravo 224 kandidatai. Atrinktieji studentai bus visateisiai ekspertų grupių nariai. Jie 2011-2012 studijų metais dalyvaus Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) organizuojamame išoriniame aukštųjų mokyklų studijų programų vertinime.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa. Programos tikslas – padėti šiuo nedarbo metu neprarasti specialybės įgūdžių ir įgyti naujų kompetencijų. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Klaipėdos savivaldybės vadovas išleido įsakymą, kuriuo uostamiesčio vaikų darželių ir mokyklų direktoriams uždraudžia savo vadovaujamose įstaigose papildomai dirbti auklėtojais ar mokytojais. Mokyklų vadovai šį sprendimą vadina beprecedenčiu ir ketina kreiptis į teismą, praneša LTV „Panorama“. Uostamiesčio mokyklose – sumaištis.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad kitų metų šalies Lietuvos biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot premjero, „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų.“ „Deficitas – tiek, kiek ir skelbėme, – apie 6 proc., galbūt net ir mažiau. Tai būtų mūsų tikslas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad deficitas – nesavitikslis dalykas.

Švietimo informacinių technologijų centras jau antrus metus vykdo iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) tobulinimas“ (Projekto kodas Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-01-001). Projekto tikslas – apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius, kurie padės kaimo vietovių gyventojams mokytis nuotoliniu būdu. 130 kuratoriais tapusių aktyvių Lietuvos kaimo vietovių gyventojų bus apmokomi padėti savo bendruomenėms mokytis ir įgyti naujų žinių nuotoliniu būdu.

Žinios ir išsimokslinimas yra ekonominė jėga. Šiais laikais tai atrodo banali tiesa. Vis dėlto žinios nėra toks jau paprastas veiksnys. Žinios elgetai nepadeda Konkrečiomis sąlygomis kiti veiksniai ar ištekliai (žemė, jos turtai) yra lengviau prieinami ar pigesni, tačiau būtent jų panaudojimo įtaka bendram tautos ūkio produktyvumui bus didesnė. Tokiomis aplinkybėmis šie ištekliai gerokai svarbesni. Neapgalvotos investicijos į mokslą, žinias taip pat gali būti neproduktyvios.

Vienos Naujojo Džersio valstijos mokyklos fizikos mokytojas nuteistas tris mėnesius kalėti už tai, kad išvedė neklusnų mokinį iš klasės - suėmęs jį už ausies. Be to, kaip pabrėžiama teismo dokumentuose, „pedagogas dar ir stūmė vaiką į nugarą". 49 metų amžiaus Trojus Rašingas (Troy Ruhing), didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs mokytojo profesijai, jau atleistas iš mokyklos, o teismas jam taip pat uždraudė dirbti Naujojo Džersio valstijos valstybinėse ir municipalinėse įstaigose.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) tikina, kad naujosiomis Švietimo įstatymo pataisomis yra siekiama sumažinti tėvų ir mokytojų vaidmenį formuojant ugdymo procesą, ir piktinasi, kad nėra pritariama jų siūlymams nustatyti pinigines sankcijas piktybiškai besielgiančių moksleivių tėvams. „Įstatyme nėra numatytas tėvų vaidmuo. Pagal įstatymą, gali kurtis įvairios organizacijos, dalyvauti savivaldoje, bet lemiamo balso tėvai neturi.

Vienoje Rusijos mokyklų kūno kultūros mokytojas buvo atleistas iš pareigų, kuomet paaiškėjo, jog savo mokiniams liepdavo jam bučiuoti kojas. Difkatas Khantimerovas tikino, jog mokinius mokė drausmės ir naudojo Raudonojoje armijoje įgytą praktiką, rašo guardian.co.uk. Mokytojas buvo atleistas savaitę po to, kai šis įvykis buvo patalpintas interneto svetainėje „Youtube.com“. Vyriškis, atsispaudimus darantiems mokiniams, liepdavo po kiekvieno pabučiuoti jo dešinį batą.

Rita paslaptį  slėpė ir nuo savo ketverių metų sūnaus tėvo. Beveik visą  gyvenimą dvidešimt aštuonerių Rita saugo baisią  savo paslaptį. Nė vienam svetimam žmogui nėra jos atskleidusi, net - savo ketverių metukų sūnaus tėvui. Paslaptį  žino tik šeima - tėvai ir seserys, bet ir jie niekam jos neatskleidžia, nes paslaptis, Ritos, o gal ir jos artimųjų nuomone, - siaubinga. Ne, Rita nepadarė  jokio nusikaltimo - nenužudė, nepavogė.

Mažamečių tėvai pagaliau turėtų atsikvėpti – dėl vietų darželiuose kovoti nebeteks, o ir paskutinių centų jiems krapštyti nereikės. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) paruoštas nevalstybinių darželių plėtros planas, lengvatos norintiems kurti privačias ikimokyklinio ugdymo įtaigas nors ir skamba optimistiškai, tačiau nesukels radikalių permainų šioje rinkoje, teigė Balsas.lt kalbinti pašnekovai.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, trečiadienį aštriai sukritikuotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės, savo ateitį aptarė su jį delegavusios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovu Seimo nariu Arūnu Valinsku. Vakar popiet G. Kazlauskas su A. Valinsku susitiko Seime. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

Ketvirtadienį Latvijos Seimas atmetė siūlymą mokyklose kaip privalomą dalyką įvesti Biblijos mokymą, pranešė "Mixnews". Šį įstatymo projektą buvo pateikęs susivienijimas "Už geresnę Latviją". Dokumento autoriai teigė, kad jų iniciatyva nukreipta į krikščioniškų vertybių populiarinimą bei jaunuolių dvasinį ugdymą. Latvijos švietimo ministrė Tatjana Kokė šio siūlymo nepalaikė, pavadindama jį populistiniu. Įstatymo projektą parėmė 34 iš 100 deputatų, 26 balavo prieš jį.

Ne viena Lietuvos įžymybė gali pasigirti aukštojo mokslo diplomu. Tačiau ar begalė perskaitytų knygų, šimtai puslapių namų darbų ir bemiegės naktys – tik savo malonumui? Balsas.lt nusprendė paklausti Lietuvos šou pasaulio atstovų, kur jie panaudoja įgytas žinias? V. Šerėnui televizijoje gelbėja daktaro laipsnis Ilgametis „Dviračio žinių“ kūrėjas prieš kelis metus kandidatuodamas prezidento rinkimuose nustebino pranešęs, jog jis – ne šiaip komikas, o ekonomikos mokslų daktaras.

Net ir neįprastos pasaulėžiūros ir poreikių vaikas gali lankyti paprastą, eilinę mokyklą be rūpesčių. Gyvas įrodymas – dainininkės Violetos Jurkonienės – Sati vyresnėlis Arijas, šįmet sėkmingai eisiąs į jau trečią Vilniaus „Volungės“ pradinės mokyklos klasę. Rugsėjo pirmoji jau visai čia pat. Vasaros pabaiga tėveliams dažnai kupina streso – vaikai maži, o rūpestis suruošti juos į mokyklą – dar ir koks didelis. Plunksninės, kuprinės, drabužėliai.

Nomeda Marčėnaitė drauge su vyru Mariumi Jonučiu puikiai žino, kas yra mokykla. Jaunatviški jau suaugusio Dovo ir devynmečių Tito ir Ulos tėvai dar prisimena savo mokslo metus, o dabar suka jau antrą vaikų mokyklos ratą: jų jaunėliai Titas ir Ula pavasarį sėkmingai baigė pradinę mokyklą. „Rugsėjo pirmajai pasiruošėme dar prieš iškeliaudami atostogauti, – šypsosi Nomeda. – Viskas, ką gali pasiruošti iš anksto – paruošta: kuprinės, sąsiuviniai, nauji drabužėliai. Vaikai net stalus susitvarkė.

Daugelis dar mename vaikystėje žaistą žaidimą vilkeliu – pasuki žaislą ir jis įgyja tą kryptį ir pagreitį, kurį suteikia žaidėjas. Cituoju: „Švietimo ir mokslo ministerija pasiryžusi trečdaliu siaurinti bendrojo lavinimo programas ir „kalimą“ keisti mokymu savarankiškai mąstyti. „Kad neplauktume paviršiumi, o eitume į gylį, turėtume atsisakyti mažiausiai 20-30 proc. mokymo turinio medžiagos“, –žiniasklaidai teigė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.“ Idėja gali pasirodyti teisinga.

Šį rudenį į mokyklas neateis 20 tūkstančių vaikų. Mokyklų tuštėjimas, pasak specialistų, truks dar trejus metus, o paskui stabilizuosis. Įstrigus ant demografinių seklumų, nepagrįstai, vadovaujantis vien ekonominiais interesais, uždaromos nedidelės kaimų mokyklos. Be mokyklų, pašto skyrių ir bibliotekų kaimai ir jų kultūra merdi. Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką.

Vakar prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiemet liko kaip niekad daug laisvų vietų, nes nemažai aukštųjų mokyklų švietimo reforma nusivylusių abiturientų spjovė į vietos universitetus ir patraukė mokslų krimsti svetur. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas nesistebi, kad šiemet ypač daug abiturientų, užsiregistravusių į pagrindinį priėmimą, neatvyko pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.

„Šalia beveik 40 tūkstančių abiturientų, laikiusių egzaminus, valstybė egzaminą taip pat išlaikė. Nebuvo nei vieno skandalo, susijusio su egzaminų užduočių nutekėjimu, o tai svarbi žinia ir šių metų, ir ateinančių metų abiturientams“, – penktadienio rytą spaudos konferencijoje džiugiai sakė Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jaunimas ateitį sieja su aukštuoju mokslu Pasibaigus brandos egzaminų sesijai Švietimo ir mokslo ministerija apibendrino gautus rezultatus.

Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas neseniai atšventė 60–ies metų sukaktį. Lietuvos švietimo tarybos, formuojančios strateginius švietimo tikslus ir politiką, narys, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas nei prieš jubiliejų, nei po jo nepanoro bendrauti su žiniasklaida, tačiau šiomis dienomis sutiko atsakyti į keletą „Alytaus naujienų" korespondento Gedimino Vaitekūno klausimų.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Izraelio užsienio reikalų ministru ir ministro pirmininko pavaduotoju Avigdoru Libermanu. Pokalbyje buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje, holokausto švietimo bei kitos aktualijos. A.Libermanas pažymėjo, kad pastaraisiais metais įvykę aukštų pareigūnų vizitai liudija apie intensyvius dvišalius ryšius.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Izraelio užsienio reikalų ministru ir ministro pirmininko pavaduotoju Avigdoru Libermanu. Pokalbyje buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityje, holokausto švietimo bei kitos aktualijos. A.Libermanas pažymėjo, kad pastaraisiais metais įvykę aukštų pareigūnų vizitai liudija apie intensyvius dvišalius ryšius.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius renka kompaniją, kuri kurs Lietuvos švietimo ateities strategiją. Tačiau specialistai įspėja, kad nieko iš o nebus: apie kokią naują strategiją galima kalbėti, kai mokyklų vis mažėja, darželiai prieinami kas penktam, aukštasis mokslas įperkamas tik turtingiesiems? Dvidešimt metų kuriama švietimo sistema atrodo taip: naujas kabinetinis ministras, nauji kabinetiniai patarėjai, naujos popierinės idėjos, pertvarkos, reformos. Slenka metai, dveji.

Iš Lietuvos demografinio žemėlapio patyliukais dingsta jaunoji karta. Šiemet dar daugiau abiturientų kelia sparnus į užsienio universitetus. Išvyksta gabiausieji. Švietimo reformatoriai ištesėjo pažadą gerinti studijų kokybę, tik gaila kad ją gerina svetimos, o ne savos aukštosios mokyklos. Absurdiška, bet gauti išsilavinimą užsienyje mums, užsieniečiams, kitose šalyse kur kas pigiau nei graužti mokslo šaknis Lietuvoje. Tad gabūs ir talentingi skleidžia sparnus ir lekia kuo toliau nuo namų.

„11 milijonų studentų reikalauja, jog švietimas būtų iškeltas prioritetiniu tikslu Europos strategijoje 2020 bei traktuojamas kaip svarbiausia dalis Europos sąjungos plėtroje“ – tokį kreipimąsi į Europos sąjungos lyderius pasirašė Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su kitomis 44 Europos studentų sąjungai (ESU) priklausančiomis nacionalinėmis studentų organizacijomis.

Penktadienį Vilniuje savo turą per Lietuvą baigė Saugesnio interneto akademija, kurios absolventais tapo daugiau nei 2,2 tūkst. moksleivių, jų tėvelių bei mokytojų, pranešė telekomunikacijų bendrovė TEO LT. Tris mėnesius trylikoje šalies miestų jie klausėsi paskaitų apie patyčias internete, asmeninės informacijos apsaugą bei galimybes išvengti priklausomybės nuo kompiuterio, teigiama bendrovės pranešime.

Trečiadienį vyriausybė priėmė nutarimus, pagal kuriuos vienuolika apskričių pavaldumo švietimo įstaigų nuo liepos 1 dienos perduodamos savivaldybėms. Vyriausybė taip pat įsipareigojo, kad per dvejus artimiausius metus šių mokyklų mokymo ir ūkio reikmėms skiriamo finansavimo nemažins. Bus skiriama ne mažiau pinigų, negu kad skyrė apskričių viršininkų administracijos. Artimiausiu metu planuojama savivaldybėms perduoti dar 42 apskričių pavaldumo švietimo įstaigas, dėl kurių jau gauti sutikimai.