švietimas

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Kaip ir įprastai, dalis mokinių prieš aštuonias ryto skubėjo į pamokas Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, tačiau mokykloje rado neįprastą vaizdą. Šalyje prasidėjus dalies švietimo darbuotojų streikui, daugelis gimnazijos pedagogų susibūrė mokytojų kambaryje. „Šiandien dirba 36 mokytojai, keturi iš jų nestreikuoja. Absoliuti dauguma streikuoja“, – BNS sakė gimnazijos profesinės sąjungos vadovė Laima Pranckūnaitė. Ant mokytojų kambaryje esančio stalo padėtos kuklios vaišės.

 Vyriausybė žada ieškoti papildomų lėšų švietimui, po susitikimo su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku teigė vicekancleris Deividas Matulionis. „Šiandien dėstytojo alga po padidinimų yra 1071 euras „į rankas“, tai yra 131 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Mes esame įvairiuose dokumentuose užsibrėžę, kad alga galėtų būti po kelerių metų 150 proc.

Vienas mokyklos Kanadoje įrašas feisbuke sutraukė milijonus peržiūrų ir tūkstančius komentarų. Tikrą audrą internete sukėlė nuotraukos, kuriose septintokai užfiksuoti pamokos metu besimokantys išdarinėti elnią. Daugelis socialinio tinklo vartotojų palaikė tokią mokyklos iniciatyvą. Vaizdo įrašas, anot mokyklos atstovų, vos 3 tūkst. sekėjų turinčioje paskyroje sulaukė 270 tūkst. „pamėgimų“ ir 6 mln. peržiūrų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) nepavykus deryboms dėl didesnio finansavimo prašo Vyriausybės sudaryti ginčo komisiją, kitą savaitę ruošiasi įspėjamajam dviejų valandų streikui. LŠMPS pranešė, jog su prašymu sudaryti ginčo dėl interesų komisiją kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, nes ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotose derybose dėl 2020 metų biudžeto nepavyko rasti sutarimo.

Alytaus rajono mokyklose besimokantiems ir nemokamą maitinimą gaunantiems pradinukams bei priešmokyklinukams nuo sausio maistas bus tiekiamas dalinio švediško stalo principu. „Dalinės savitarnos principas yra tas, kad pagrindinį patiekalą įdės valgyklos darbuotojai. Tu negalėsi įsidėti tų kotletų, kiek nori. O sriubą, košę, daržoves įsidės ir patys vaikai, jeigu galės, o jeigu ne, tai padės mažiukams mokytojai“, – BNS sakė rajono vicemerė Dalia Kitavičienė.

Seime juda į priekį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlytas lauko darželių įteisinimas. „Tai yra sprendimas, kuris leidžia tvarkingai įteisinti ir reglamentuoti lauko darželius, kurie de facto ir dabar egzistuoja, bet negali iš tiesų gauti higienos paso“, – šią savaitę Seime ragindamas balsuoti už pataisas sakė ministras. Seimas apsvarstęs pritarė projektui, kuris įtvirtintų galimybę higienos pasą išduoti ne tik pastatui, bet ir žemės sklypui.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) po dviejų savaičių skelbs dviejų valandų streiką. Apie tai po valdančiųjų valstiečių frakcijos posėdžio BNS informavo jame dalyvavęs profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas. „Matom, kad kažkas daroma, stengiamasi, ieškoma, bet laikas taip pat eina. Šiandien mūsų profsąjunga įsteigė streiko komitetą ir lapkričio 28 dieną skelbiam dviejų valandų terminuotą streiką“, – sakė profsąjungos vadovas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada įsiklausyti į švietimo bendruomenės lūkesčius dėl biudžeto didinimo, tačiau teigia, jog įgyvendinti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymus už 180 mln. eurų nėra realu. „Bus įsiklausoma į socialinių partnerių lūkesčius, tai yra, profesinių sąjungų pirmiausiai, mokytojų bendruomenės, dėstytojų bendruomenės. Į tuos lūkesčius mes tikrai atsižvelgsime kiek tai yra įmanoma kalbant apie subalansuotą biudžetą“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Patyčios, per didelis krūvis, „užsisėdę“ mokytojai, per ilgai trunkančios pamokos, mažai vietos asmeniniam tobulėjimui – tokias švietimo sistemos problemas išgrynina moksleivis, manantis, kad tinkamiausias būdas išvengti šių negandų, – mokytis namie.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Po Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kreipimosi Kauno Juozo Grušo meno gimnazija atsisakė tvarkos, pagal kurią papildomas balas buvo skiriamas menininkų vaikams. Pasak tarnybos, tokia priėmimo tvarka buvo diskriminuojanti. „Sudaromos nevienodos sąlygos vaikams būti priimtiems į gimnaziją, priklausomai nuo jų tėvų socialinės padėties. Konstatuotina, kad tokiu būdu vaikai yra tiesiogiai diskriminuojami socialinės padėties pagrindu“, – rašoma tarnybos sprendime.

Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga svarsto, ar pasirašyti dvišalę sutarti su Švietimo ministerija dėl reikalavimų gerinti pedagogų darbo sąlygas. Ministerijai parengus dvišalės kolektyvinės sutarties projektą, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės lyderis ragina sulaukti, kol žalią šviesą jos pasirašymui uždegs Finansų ministerija ir Vyriausybė. Jeigu sutarties galiausiai pasirašyti nepavyktų, pernai streikavusi A. Navicko profsąjunga žada protestą kartoti.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų valstybės biudžeto projektą susitarimai su pedagogų profsąjungomis dėl mokytojų algų nėra iki galo įgyvendinti. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras trečiadienį teigė, kad taip nutiko Vyriausybei nusprendus daug pinigų skirti socialinėms reikmėms. „Biudžetas didėja, tačiau tie akcentai šiuo metu orientuojami į socialinę politiką“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Prezidento vyriausioji patarėja švietimui Sonata Šulcė ragina Vyriausybę toliau ieškoti kompromiso su streiku grasinančiais švietimo darbuotojais, kol nėra patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas.

Daugiau kaip 10 tūkst. mūsų šalies mokytojų savo profesinę šventę – Tarptautinę mokytojų dieną – pasitiko skambia tradicija tapusiame koncerte „Žalgirio“ arenoje. Šiemet Kaunas drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jiems įteikė ypatingą dovaną – šventinį Kauno simfoninio orkestro koncertą. Į sceną žengė ir Kauno metų mokytojo nominacijų bei Meilės Lukšienės premijos lauretai, rašoma pranešime spaudai.

Kauno miesto savivaldybė rengiasi naikinti lengvatą už vaikų darželį vaikams, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos mieste, dėl to ši suma augs keliolika kartų. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, viena diena darželyje ne Kauno gyventojams kainuos pilną kainą – 9,2 euro. Jei mieste deklaruotas tik vienas iš tėvų, jie mokės mažiau – 4,9 euro. Kaune gyvenamąją vietą deklaravusiems tėvams kaina nesikeis ir sieks 0,58 euro.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, nesulaukusi Vyriausybės nuolaidų derantis dėl pedagogų darbo sąlygų ir apmokėjimo, neatmeta galimybės lapkričio pabaigoje pakartoti pernai rengtą mokytojų streiką. Savo ruožtu Vyriausybei derybose atstovaujanti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia baigianti derybas su kitomis keturiomis profesinėmis sąlygomis ir tikisi dar šį spalį atnaujinti 2017-aisiais pasirašytą susitarimą.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomai iniciatyvai leisti vaikus mokyti namuose pačioms šeimoms. Seimo Švietimo komiteto ir mokslo komiteto atstovų pataisos numato galimybę nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokytis šeimoje, kartu nustatant saugiklius – mokykla galėtų vertinti ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko žinių lygį, konsultuotų ir vertintų ugdymosi pažangą.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius žada aiškintis situaciją Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur teisėsauga aiškinasi informaciją apie galimą piktnaudžiavimą klastojant moksleivių sąrašus. Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas. „Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina.

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, bet ne mokykla!!! Mokiniui išėjus į kitą mokyklą, pinigai „išeina“ paskui mokinį. Jie mokykloje nelieka. Teigti, kad nevalstybinių mokyklų mokiniai finansavimą gauna valstybinių mokyklų sąskaita, yra tiesiog nepadoru.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą partijoms sutarti dėl Lietuvos švietimo politikos. „Kai kas klausia, kodėl nacionalinis švietimo susitarimas negimsta Prezidentūroje. Aš kaip tik sveikinu pastangas siekti susitarimo būtent ne pradedant nuo Prezidentūros, o pradedant kalbėtis pačioms partijoms“, – po susitikimo su ministrų kabinetu žurnalistams sakė G. Nausėda.

Premjeras Saulius Skvernelis pakvietė Seime atstovaujamų politinių partijų lyderius kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, šis susitarimas užtikrintų, kad švietimo politika nebūtų keičiama po kiekvienų rinkimų. „Dėkoju Seime atstovaujamoms partijoms už supratimą, nes tik bendromis pastangomis galime parengti visos šalies ateičiai svarbų dokumentą, kurio švietimo bendruomenė laukia jau ilgą laiką.

Keturis, šešis ar net septyniolika tūkstančių eurų – tiek jūsų piniginė per metus suplonėtų, jei nuspręstumėte savo atžalą išsiųsti į privačią mokyklą. Tačiau čia išlaidos nesibaigia – mokyklos reikalauja susimokėti kelis šimtus eurų už patį stojimą ir ugdymo priemones. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra brangiausios privačios mokymo įstaigos Lietuvoje ir kokie yra vidutiniai atlyginimai jose. Už vaiko mokslą – 17 tūkst.

Mažas mokyklas gelbėjančių jungtinių klasių, kurios mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, galėtų pavykti atsisakyti per 3–5 metus, sako švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Pasak ministro, mokymo jungtinėse klasėse kartais sunku išvengti dėl bendruomenės noro išlaikyti mokyklą, nors joje ir trūksta vaikų. „Mes manom, kad tai (jungtinės klasės – BNS) yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

Šiuo metu ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų, rodo BNS pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys. Švietimo ministro teigimu, dalį kandidatų atgraso įvestos mokyklų direktorių kadencijos. Dauguma konkursų į mokyklų ir darželių vadovų pozicijas baigsis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, dalis – rugsėjį ir spalį. Daugiausia vadovų ieškoma Kauno mieste – 40. Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos, dalyje įstaigų paskirti laikini vadovai.

Nuo šių metų rugsėjo įsigalioja trys svarbios naujovės, kurios paveiks tūkstančius šalies gyventojų. Atėjus rudeniui mokyklinio amžiaus vaikų tėvai galės lengviau atsikvėpti – pasikeis ir lengvesne taps moksleivių dėl ligos praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Taip pat nuo rudens įsigalioja nauja socialinio būsto fondo plėtros forma, kuri turėtų sumažinti socialinio būsto nuomos laukiančiųjų eiles.

Dalis mokinukų jau sekmadienį su gėlėmis keliaus į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Tačiau ar mokyklose netrūksta mokytojų ir ar jos sugebės tinkamai priimti moksleivius? Apie esamą padėtį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Visai netrukus vaikai keliaus į mokyklas.

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Nustatyta, kad oro temperatūrai esant 30°C ar aukštesnei ir mokyklai negalint užtikrinti ugdymo vėsesnėse mokyklos aplinkose, į mokyklą gali neiti visų klasių mokiniai. Mokiniams, kurie tą dieną į mokyklą ateina, ugdymo procesas organizuojamas mokyklos pasirinktu būdu.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Šių metų pradžioje pakeltu balsu su mokiniais bendravusi Žiežmarių gimnazijos mokytoja išeina iš darbo šalių susitarimu, antradienį pranešė Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. „Mokytoja sutiko su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu ir šiandien turėtų būti sutvarkyti visi dokumentai“, – BNS sakė meras. Pasak jo, pedagogė diskreditavo švietimo sistemą, savivaldybę ir mokytojo profesiją. „Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Šiemet rugsėjo pirmąją į mokyklas eis 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug pusanto tūkstančio mažiau, nei pernai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pirmokų skaičius šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – jų rugsėjo pirmąją mokyklose bus apie 29 tūkstančiai. Pasak ministerijos, praėjusių mokslo metų duomenys rodo, kad daugėja į Lietuvą grįžtančių vaikų: 2018 metais mokytis grįžo 1,8 tūkst. vaikų iki 15 metų arba 40 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai grįžo 1,3 tūkstančio.

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje, įvykusioje Paryžiuje, Lietuvos mokiniai apdovanoti sidabro, bronzos medaliais ir pagyrimo raštu. Vienintelį sidabro medalį iškovojo Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Justas Terentjevas, o bronzos medalį pelnė tos pačios gimnazijos dvyliktokas Lukas Supragonas. Abiturientams pasiruošti padėjo mokytojai Birutė Maciulevičienė ir Vytautas Pečiukėnas.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

„Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį“ – sako visus 5 abitūros egzaminus šimtukais išlaikiusi Klaipėdos licėjaus abiturientė Mariam Varoneckaitė. Smagu girdėti, kad mergina nesiruošia kelti sparnų į užsienį ir žada studijuoti Lietuvoje odontologiją. Įdomu tai, kad mokyklą Mariam pradėjo lankyti būdama 5-erių. „Manau, kad man dėl to taip gerai ir sekėsi, nes buvau viskam labai imli“, – įsitikinusi ji. Nesitikėjo Šiemet uostamiesčio abiturientai stebino šimtukų gausa.

Beveik 2 tūkst. jaunuolių šiemet gavo šimto balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šiemet iš viso per brandos egzaminų sesiją surengta dvylika egzaminų. Iš visų juos laikiusiųjų 1923 mokiniai gavo aukščiausią – šimto balų – įvertinimą. NEC duomenimis, devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus surinko po penkis šimto balų įvertinimus.

  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ketvirtadienį skelbia paskutinių – geografijos, istorijos ir matematikos – valstybinių brandos egzaminų rezultatus.   Matematikos egzaminą šiemet laikė 16,5 tūkst. kandidatų, iš kurių egzaminą išlaikė 82,2 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 87,2 proc. kandidatų. Tačiau maksimalų šimto balų įvertinimą šiemet gavo 1,9 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 1,5 proc.