švietimas

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius gina Vyriausybės sprendimą lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms. Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas. Dėl Vyriausybės gegužės pradžioje paskirstytų pinigų ekonomikos skatinimui ministras trečiadienį aiškinosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje.

Nuo rugsėjo 1-osios dalis Lietuvos tėvų turės galimybę perimti mokytojo vaidmenį ir mokyti savo vaikus namuose. Tiesa, tapti savo vaikų mokytojais galėtų tik tam tikras sąlygas išpildę tėvai. Be to, jei moksleivio rezultatai bus nepatenkinami, mokykla bet kada galėtų nutraukti mokymosi namuose sutartį.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė projektą dėl moksleivių ugdymo šeimoje. Dėl jo ministrų kabinetas turėtų apsispręsti trečiadienį.

Seimui pateiktas siūlymas skirti premijas aukštų pasiekimų mokiniams, taip pat mokytojams, kitiems ugdymo specialistams. Šią savaitę Švietimo įstatymo pataisas Seime pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalyse, tokių skatinimo priemonių neįtvirtinusi įstatyme.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Kauno rajono savivaldybės mokyklų pirmokai šių metų rugsėjo 1-ąją gaus vadinamąjį pirmoko kraitelį – būtiniausias mokymosi priemones, trečiadienį pranešė savivaldybė. Pasak savivaldybės, portfelio formos dėžutėje vaikai ras spalvotų pieštukų, flomasterių, rašalo kapsulių, sąsiuvinių, spalvoto popieriaus, kartono, plunksnakotį, liniuotę, drožtuką, trintuką, akvarelę, teptukų, žirkles, klijų, aplankų ir kitų mokyklinių reikmenų. Priemonių sąrašą padėjo paruošti pradinių klasių mokytojos.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms.

Bendrasias ugdymo programas 1-10 klasėms atnaujins 95 mokytojai ir mokslininkai, atrinkti konkursu, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Darbą pedagogai ir mokslininkai, suskirstyti į 9 programų rengimo grupes, pradėjo nuo pirmadienio.  Specialistai rengs programas pagal pradinio, dorinio, kalbinio, matematinio, informatikos, socialinio, gamtamokslinio, meninio, sveikatos ir fizinio ugdymo sritis. Numatoma, kad atnaujintos programos mokyklas pasieks 2022-2023 mokslo metais.

Nors Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlo moksleiviams leisti šiuos mokslo metus baigti ne nuotoliniu būdu, o mokyklose, Klaipėdos moksleiviai į mokyklas negrįš. Tokį sprendimą, pasitaręs kartu su miesto ugdymo įstaigų vadovais, priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Bendras sutarimas buvo toks, kad klaipėdiečiai mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Čia kalbu apie visas savivaldybės pavaldumo ugdymo įstaigas.

Ministro Monkevičiaus siūlymai sugrąžinti mokinius į klases bent dviem savaitėms sukėlė nemažą sumaištį. Kaip reaguoja mokyklos, ar ketina susigražinti mokinius kalbame su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andrium Navicku. Jau šiomis dienomis turėtų būti sprendžiama, ar pradinukai galės grįžti į mokyklas nuo gegužės 25 dienos, o vyresnių klasių moksleiviai nuo birželio 1 dienos.

Jei darželiuose būtų užfiksuota koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad savivaldybėms tektų juos uždaryti. Tačiau jis teigia, kad virusas vaikams nėra pavojingas, o darželiai būtų uždaromi todėl, kad juose nebebūtų, kam dirbti. „Sunku pasakyti, ar gali tie protrūkiai kilti vien dėl to, kad darželiai bus atidaromi. Nes teoriškai sulig kiekvienu atlaisvinimu ta rizika didėja.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) gegužės 7 d. kreipėsi į LR Vyriausybę, reikalaudama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams mokėti padidintą darbo užmokestį, rašoma LŠMPS pranešime spaudai.

Lietuvos švietimo taryba gegužės 7 d. posėdyje svarstė klausimą, ar reikia mažinti reikalavimus įgyti vidurinį išsilavinimą ir brandos atestatą ir ar užtektų vieno egzamino įvertinti jauno žmogaus brandai (šiuo metu, norintis įgyti vidurinį išsilavinimą, turi išlaikyti du brandos egzaminus arba vieną brandos egzaminą ir apsiginti brandos darbą), rašoma pranešime spaudai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto siūlymą leisti brandos atestatą gauti išlaikius tik vieną egzaminą, tačiau tam nepritaria nei Švietimo taryba, nei Prezidentūra.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Dėl karantino Lietuvoje įvedus nuotolinį ugdymą, moksleiviai, kuriems mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, gauna sausus maisto davinius. Tačiau sostinėje maisto davinius dviejose skirtingose mokyklose gaunanti šeima stebisi, kodėl davinių sudėtis tokia skirtinga. Pasirodo, kad kiekviena mokykla laisva spręsti, kokį maistą teikti savo moksleiviams, atsižvelgiant į valstybės skirtas lėšas.

Tikėtina, kad moksleiviai į mokyklas galės grįžti birželį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras. „Labai tikėtina, kad birželį mes galėsime grįžti į mokyklas“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį teigė Algirdas Monkevičius. Anot jo, ši prognozė grindžiama mokslininkų skaičiavimais. Ministro teigimu, birželį dauguma moksleivių greičiausiai jau bus baigę ugdymo programas arba artės į pabaigą, tačiau mokyklos dar galės organizuoti neformalųjį ugdymą.

Lenkijos mokyklos, universitetai ir vaikų darželiai liks uždaryti dar mėnesį, penktadienį pranešė britų transliuotojas BBC, remdamasis lenkų švietimo ministru. Šalies valdžia mokyklų uždarymą pratęsė dar mėnesiui: kol kas tokia priemonė, įvesta dėl koronaviruso, galiojo iki balandžio 26 dienos. Baigiamieji mokyklų egzaminai perkeliami į birželį, nors paprastai jie prasideda gegužę. 38 mln.

Nuotolinis mokymo organizavimas Lietuvoje sukėlė nemažai diskusijų ir išryškino svarbiausias švietimo sistemos problemas. Visgi klausimų iki šiol daugiau nei atsakymų, o nežinia kankina ir pačius edukologus, kurie neįsivaizduoja, kokia ateitis jų laukia.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Estijos švietimo ir mokslo ministerija atšaukia anglų kalbos vadovėlį, kuriame Krymas yra priskirtas Rusijai. Leidykla turės ištaisyti prieš dvejus metus į vadovėlį įtrauktą pasaulio žemėlapį, kurį autoriai surado interneto platybėse, antradienį pranešė transliuotojo ERR portalas. Paaiškėjo, kad 2018 metais leidykla „Studium“ išleido serijos „I Love English“ anglų kalbos vadovėlį su pasaulio žemėlapiu.

Jei šiemet dėl karantino kiltų problemų organizuojant valstybinius brandos egzaminus, aukštosios mokyklos būsimus studentus galėtų priimti pagal kitokius kriterijus – rengdamos stojimo testus ar motyvacinius pokalbius, svarsto Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

Vos prieš pora dienų tvirtinęs, kad beveik visos mokyklos susitvarkė su nuotolinio ugdymo iššūkiais, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiandien jau kalba, kad ir vaikai, ir mokytojai pavargo, todėl mokslo metai Lietuvoje bus sutrumpinti. Esą su technologijomis nebūtinai draugaujantys pedagogai daugiau laiko dabar skiria net ne mokymui, o tik pasiruošimui dėstyti pamoką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėl karantino šiųmečiai mokslo metai bus trumpinami. „Matom iš mokytojų apklausų, kad per tas dvi savaites, kurias mes turime, kad du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai nuotoliniu būdu, bet pasirengimui, tai labai varginantis, sudėtingas darbas, mokiniai, tėvai taip pat pavargę, manom, kad šiuos mokslo metus tikrai trumpinsime“, – LRT radijui antradienį sakė A. Monkevičius.

Lietuvoje nuo kovo pabaigos įvestas nuotolinis ugdymas įnešė daug sumaišties į pedagogų, moksleivių ir jų tėvų kasdienybę. Mokinių tėvai iš pedagogų pasigenda sistemos ir metodikos, stebisi, kodėl jų atžaloms skiriama mažai laiko, o mažiesiems duodamos spręsti užduotys – prastos kokybės ir veikiausiai parsisiųstos iš interneto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kada šiemet vyks valstybiniai brandos egzaminai. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad švelninat karantino sąlygas abiturientai galėtų pirmieji grįžti į mokyklas „Galvojame ir tariamės Vyriausybėje, kad švelninant karantiną abiturientams galbūt būtų galima pirmiesiems grįžti į mokyklas saugiai, laikantis saugumo reikalavimų, saugojant savo, mokytojų ir kitų žmonių sveikatą“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Lietuvos švietimo taryba antradienį nutarė siūlyti neatidėti brandos egzaminų. Pasak tarybos pirmininkės, atidėjimas sutrikdytų ugdymo procesą. Tam esą pritaria ir mokinių atstovai. Tiesa, galutinį sprendimą priims Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministras Algirdas Monkevičius, kuris trečiadienį gaus savo sudarytos ministerijos darbo grupės išvadas.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Trečiadienį prisiekė ir darbą pradėjo naujasis Vilniaus universiteto (VU) rektorius istorikas Rimvydas Petrauskas. Dėl karantino iškilminga inauguracijos ceremonija nevyko.  Po priesaikos sakydamas kalbą, kuri tiesiogiai transliuota virtualioje erdvėje, naujasis rektorius akcentavo universiteto paskirtį ir misiją.  „Stiprus ir autoritetą turintis universitetas yra valstybingumo pamatas, kuris keičia visuomenę, kuria istoriją ir turi galią valstybėje“, – teigė R. Petrauskas.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą didinti valstybės finansuojamų bakalauro ir vientisųjų studijų skaičių – lyginant su pernai jis didėja ketvirtadaliu. „Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – pranešime žiniasklaidai sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis toliau bus skiriamas nuotoliniu būdu organizuojamoms veikloms finansuoti, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Vienintelė formali sąlyga yra tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Tėvai, kurių vaikai tęsia popamokines veiklas nuotoliniu būdu, turėtų paslaugos teikėjams pateikti savo sutikimus dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Sutikimai gali būti duoti įvairiomis formomis, taip pat ir elektroniniu paštu.

Pirmadienio rytą startavo nuotolinis vaikų mokymas iš namų. Visgi, neapsieita be problemų – mokymuisi skirti tinklalapiai nuo pat ryto nebeveikė. Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi. Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės trumpinti šiuos mokslo metus dėl karantino. Anot ministro, sutrumpinus mokslo metus, kiltų klausimas kaip užimti vaikus, jie patirtų žalą.  „Tikrai tokio sprendimo mes dar kol kas nesvarstome ir kažin, ar reikėtų svarstyti. Aš tik informavau šį rytą, kad kai kurios šalys tai daro ir bando automatiškai kai kurias klases perkelti ir trumpinti mokslo metus.

Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.

Lietuvoje nuo pirmadienio karantino laikotarpiu įvedamas nuotolinis ugdymas. Dalis mokyklų Klaipėdos mieste dėl šių pokyčių keičia savo tvarkaraščius ir trumpina pamokas, praneša Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip pat daliai tėvų aktualiu klausimu išlieka kaip aprūpinti savo vaikus kompiuteriais ar internetu, tačiau savivaldybė ir valstybė šiuo klausimu žada paramą. „Daugelis mokyklų keičia tvarkaraščius, kad mokiniams tektų mažesnis krūvis. Yra trumpinamos pamokos iki 30 minučių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nuotoliniam mokymuisi perka visus 35 tūkst. kompiuterių, kurių trūksta socialiai remtiniems vaikams. Atsižvelgdama į skubią situaciją, agentūra 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamų kompiuterių mokykloms perka neskelbiamų derybų būdu. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba.

Dabartinė situacija lėtina daugelio mūsų gyvenimo tempą ir leidžia atrasti naujus džiaugsmus namų aplinkoje. Tačiau vis aplanko klausimas – o kaip bus toliau? Dar daugiau klausimų turi abiturientai, kuriems iki valstybinių brandos egzaminų ir stojamųjų egzaminų liko tik keli mėnesiai, rašoma pranešime spaudai.

Kauno savivaldybė antradienį pritarė naujai priėmimo į mokyklas tvarkai, pagal kurią miesto gyventojai rinkdamiesi mokyklą įgija prioritetą prieš kitų savivaldybių gyventojus. „Kauniečiai, gyvenantys atokiau nuo mokyklos, įgyja pirmumo teisę prieš kitų savivaldybių gyventojus. Iki šiol to nebuvo. Dažnai mūsų miesto žmonės būdavo priversti vežioti vaikus į mokyklas kitame miesto gale, toli nuo namų.

Dabar neįmanoma atsakyti, kiek laiko mokiniai mokysis nuotoliniu būdu, ruošiamasi visiems scenarijams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Niekas turbūt pasaulyje negali atsakyti į klausimą, kiek ta pandemija truks ir kokios gali būti tendencijos. Jeigu pavyktų suvaldyti, (...) galbūt ilgai netruktų, bet esame pasiruošę ir ilgam laikotarpiui“, – penktadienį LRT sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, galinčių kompiuterius padovanoti ar paskolinti mokykloms. 5 tūkstančių kompiuterių bus perkama, dar 30 tūkst. bus nuomojama. Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. Eur. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys. „Atlikome rinkos analizę.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pranešė kartu su partnerėmis pasirengusi išdalyti apie 5 tūkst. išmaniųjų įrenginių jų neturintiems moksleiviams nuotoliam mokymuisi. Ministerija taip pat skelbia teikianti prašymą vyriausybei finansuoti tokį projektą. Ministerija išsiaiškino, kad nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono su interneto ryšiu – neišvengiamų įrenginių nuotoliniam mokymuisi, namuose neturi tik apie 3 proc. šalies moksleivių.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Mokytojų profsąjunga pateikė reikalavimų sąrašą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tarp pagrindinių reikalavimų – didesnė alga, daugiau laiko pasiruošimui pamokoms, mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir pagalba psichologinį spaudimą patiriantiems pedagogams. Siūloma patirties semtis iš Suomijos, o mokytojai kvalifikaciją galėtų kelti komandiruočių į šią šalį metu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo. „Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Ar kūrybingam jaunimui yra vietos Lietuvos mokyklose? Elzė Urbonavičiūtė ir Aurimas Dudanavičius yra paaugliai, kurie neseniai atrado naują savo aistrą – fotografiją. Pora šiuo metu mokosi pažinti jos paslaptis. Tačiau vaikinas ir mergina, besimokantys Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje, sako, kad nors mokykloje įgyjamos žinios – neįkainojamos, jie švietimo sistemai turi ir priekaištų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydama peržiūrėti mokyklų bendrųjų programų rengimo konkurso sąlygas. „Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turės dirbti mokytojai.