švietimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės trumpinti šiuos mokslo metus dėl karantino. Anot ministro, sutrumpinus mokslo metus, kiltų klausimas kaip užimti vaikus, jie patirtų žalą.  „Tikrai tokio sprendimo mes dar kol kas nesvarstome ir kažin, ar reikėtų svarstyti. Aš tik informavau šį rytą, kad kai kurios šalys tai daro ir bando automatiškai kai kurias klases perkelti ir trumpinti mokslo metus.

Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.

Lietuvoje nuo pirmadienio karantino laikotarpiu įvedamas nuotolinis ugdymas. Dalis mokyklų Klaipėdos mieste dėl šių pokyčių keičia savo tvarkaraščius ir trumpina pamokas, praneša Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip pat daliai tėvų aktualiu klausimu išlieka kaip aprūpinti savo vaikus kompiuteriais ar internetu, tačiau savivaldybė ir valstybė šiuo klausimu žada paramą. „Daugelis mokyklų keičia tvarkaraščius, kad mokiniams tektų mažesnis krūvis. Yra trumpinamos pamokos iki 30 minučių.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nuotoliniam mokymuisi perka visus 35 tūkst. kompiuterių, kurių trūksta socialiai remtiniems vaikams. Atsižvelgdama į skubią situaciją, agentūra 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamų kompiuterių mokykloms perka neskelbiamų derybų būdu. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba.

Dabartinė situacija lėtina daugelio mūsų gyvenimo tempą ir leidžia atrasti naujus džiaugsmus namų aplinkoje. Tačiau vis aplanko klausimas – o kaip bus toliau? Dar daugiau klausimų turi abiturientai, kuriems iki valstybinių brandos egzaminų ir stojamųjų egzaminų liko tik keli mėnesiai, rašoma pranešime spaudai.

Kauno savivaldybė antradienį pritarė naujai priėmimo į mokyklas tvarkai, pagal kurią miesto gyventojai rinkdamiesi mokyklą įgija prioritetą prieš kitų savivaldybių gyventojus. „Kauniečiai, gyvenantys atokiau nuo mokyklos, įgyja pirmumo teisę prieš kitų savivaldybių gyventojus. Iki šiol to nebuvo. Dažnai mūsų miesto žmonės būdavo priversti vežioti vaikus į mokyklas kitame miesto gale, toli nuo namų.

Dabar neįmanoma atsakyti, kiek laiko mokiniai mokysis nuotoliniu būdu, ruošiamasi visiems scenarijams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Niekas turbūt pasaulyje negali atsakyti į klausimą, kiek ta pandemija truks ir kokios gali būti tendencijos. Jeigu pavyktų suvaldyti, (...) galbūt ilgai netruktų, bet esame pasiruošę ir ilgam laikotarpiui“, – penktadienį LRT sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, galinčių kompiuterius padovanoti ar paskolinti mokykloms. 5 tūkstančių kompiuterių bus perkama, dar 30 tūkst. bus nuomojama. Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. Eur. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys. „Atlikome rinkos analizę.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pranešė kartu su partnerėmis pasirengusi išdalyti apie 5 tūkst. išmaniųjų įrenginių jų neturintiems moksleiviams nuotoliam mokymuisi. Ministerija taip pat skelbia teikianti prašymą vyriausybei finansuoti tokį projektą. Ministerija išsiaiškino, kad nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono su interneto ryšiu – neišvengiamų įrenginių nuotoliniam mokymuisi, namuose neturi tik apie 3 proc. šalies moksleivių.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Mokytojų profsąjunga pateikė reikalavimų sąrašą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tarp pagrindinių reikalavimų – didesnė alga, daugiau laiko pasiruošimui pamokoms, mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir pagalba psichologinį spaudimą patiriantiems pedagogams. Siūloma patirties semtis iš Suomijos, o mokytojai kvalifikaciją galėtų kelti komandiruočių į šią šalį metu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo. „Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Ar kūrybingam jaunimui yra vietos Lietuvos mokyklose? Elzė Urbonavičiūtė ir Aurimas Dudanavičius yra paaugliai, kurie neseniai atrado naują savo aistrą – fotografiją. Pora šiuo metu mokosi pažinti jos paslaptis. Tačiau vaikinas ir mergina, besimokantys Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje, sako, kad nors mokykloje įgyjamos žinios – neįkainojamos, jie švietimo sistemai turi ir priekaištų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydama peržiūrėti mokyklų bendrųjų programų rengimo konkurso sąlygas. „Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turės dirbti mokytojai.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius. Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

Didesnis dėmesys moksleivių atskirties mažinimui, ikimokykliniam ugdymui, didesnis mokslo ir inovacijų finansavimas ir kokybiško mokyklų tinklo kūrimas – tokius pagrindinius tikslus švietime kelia prezidentas Gitanas Nausėda kartu su politinių partijų ir švietimo bendruomenės atstovais. Trečiadienį prezidentūroje švietimo ir mokslo bendruomenės ir politinių partijų atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kokių neatidėliotinų sprendimų reikia švietimo srityje.

Prezidentas sieks sutarimo tarp politikų ir švietimo bendruomenės dėl nacionalinio susitarimo bei švietimo reformų, teigia valstybės vadovo patarėjas Povilas Mačiulis. „Prezidentas organizuoja šią savaitę susitikimą ir diskutuos tiek su politikais, tiek su švietimo ekspertais“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis. Apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo pirmadienį kalbėta per prezidento Gitano Nausėdos ir opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimą.

Sakoma, rask mėgstamą darbą ir gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. Netrukus 50 metų jubiliejų minės Biržų vaikų lopšelis – darželis „Genys“. Šioje įstaigoje jau 43 metus dirba moteris, jaunystėje sėkmingai ištraukusi mėgstamo darbo loterijos bilietą. Su auklėtojos padėjėja Nijole Pranckevičiene kalbėjome apie vaikus ir tėvus, praeitį ir dabartį, linksmus ir graudokus atsitikimus, apie džiaugsmą ir malonumą dirbti širdžiai artimą darbą.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas, rašoma Švietimo mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seime svarstomam siūlymui vaikų priėmimą į mokyklas ir darželius organizuoti per centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, rengusios Vyriausybės išvadą Seimui, centralizavus priėmimą į mokyklas būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, sumažėtų korupcijos ir šališkumo tikimybė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo rugsėjo jungti dalį profesinio mokymo įstaigų su paprastomis mokyklomis, kitoms su mokyklomis siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo ugdymo programos. Kaip informavo ministras Algirdas Monkevičius, tai daroma tęsiant 2018-aisiais inicijuotą profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką.

Dauguma savivaldybių merų pritaria siūlymui švietimo lėšų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms. Šį siūlymą diskusijai pateikė premjeras Saulius Skvernelis parlamentinėms partijoms išsiųstame susitarimo projekte. Lietuvos savivaldybių asociacija BNS nurodė, kad tokiam siūlymui pritaria 36 iš 50 merų, dalyvavusių apklausoje, 12 merų siūlė pasilikti prie esamos tvarkos.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad valstybė galėtų finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu įvairius būdus mokinių pasiekimams skatinti gali numatyti tik savivaldybės arba pačios švietimo įstaigos. Ministerijos registruotame įstatymo projekte pasiūlė, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką.

Anykščių valdžia turi nutraukti maždaug 1 mln. eurų vertės rajono mokinių maitinimo konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Savivaldybė BNS informavo konkursą sustabdžiusi, tačiau kol kas nežino, ar VPT išvadą skųs teismui, ar skelbs naują konkursą.  Anot tarnybos, paslaugas numatyta teikti 13-oje mokyklų, todėl konkursas turėjo būti išskaidytas bent į kelias dalis.

Mokytojas pakėlė vaiką už ausies, ją pasuko, o tuomet ėmė moksleivį smaugti, apie tokį šią savaitę įvykusį incidentą pasakoja galimai nukentėjusio trylikamečio tėvas. Tuo metu mokyklos vadovybė tokį įvykį neigia ir tvirtina, kad smurto apraiškų mokykloje išvis nebūna. Apie galimą smurtą informuoti vaiko teisių specialistai ir policija.

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl švietimo. Viena jų sako, kad siūlymas perduoti mokyklų finansavimą savivaldybėms būtų didelė klaida. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad tokiam siūlymui savivaldybės yra visiškai nepasirengusios. „Mokytojai dar pamena laikus, kai savivaldybės buvo atsakingos už mokyklų finansų tvarkymą.

Klaipėdoje, pasklidus kalboms apie miesto savivaldybės planus vieną vasaros mėnesį uždaryti visus darželius, tarp tėvų kilo nemenkas sąmyšis. Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė teigia, kad iš pasipiktinusių tėvų per pastarąsias kelias dienas sulaukė krūvos laiškų ir skambučių su klausimais, kur reikės dėti vaikus.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimo dėl švietimo projektą toliau redaguos Seimo darbo grupė, sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas valstiečių atstovas Eugenijus Jovaiša. „Labai gerai, kad Vyriausybė tekstą surašė, mes tą tekstą imame, sudarysime darbo grupę, redaguosime“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Vienas iš premjero Sauliaus Skvernelio siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. „Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą. Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siekia išsaugoti Švietimo akademiją sostinėje, tačiau Vyriausybės atstovai primena, jog jungimo metu nuspręsta pedagogų rengimą Vilniuje patikėti Vilniaus universitetui (VU). Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu. Tačiau universitetas negauna leidimo į studijas Vilniuje priimti naujų studentų.

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, didėja 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams. Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Švietimo įstatymo pataisos dėl mokymo namuose, BNS pirmadienį informavo Prezidentūra. Pagal Seimo priimtas pataisas, vaikus namuose bus galima mokyti nuo kitų metų rugsėjo. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai, globėjai, rūpintojai arba vaikas nuo 14 iki 18 metų su pasirinkta mokykla sudarys mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Jungtinėse klasės besimokančių vaikų šiemet sumažėjo beveik 20 procentų, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Ugdymo kokybei labiausiai kenkia jungtinės klasės, bet vien tik 2019 metais jungtinių klasių komplektų skaičius sumažėjo 18 procentų ir vaikų, besimokančių jungtinėse klasėse, sumažėjo beveik 20 procentų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Monkevičius.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Brandos egzaminus pavasarį laikys beveik 6 proc. mažiau abiturientų nei praėjusiais mokslo metais, o dažniausiai pasirinktas valstybinis egzaminas – anglų kalbos. Prašymus kitąmet laikyti egzaminus pateikė 28 tūkst. 254 kandidatai – 1903 kandidatais arba maždaug 6 proc. mažiau negu ankstesniais metais, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Pavasarį laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst.

Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sąlygos liks tokios pačios kaip ir šiemet, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  Ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintoje tvarkoje – toks pats liks konkursinio balo skaičiavimas, vienintelė naujovė kitąmet – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomų balų, sąrašas.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė turi įgyvendinti švietimo tinklo pertvarką visuose lygiuose. Pasak jo, tai leistų gerinti švietimo kokybę ir daugiau pinigų skirti sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o akcijos prieš valstybės biudžeto priėmimą situacijos iš esmės nepakeis. „Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dviem dienoms darbą stabdantis Vilniaus universitetas (VU) turi teisę taip reikšti savo protesto poziciją ir pabrėžia, jog ministerija yra švietimo sistemos atstovų pusėje. „Atstovaudami švietimo bendruomenei visada esame jos pusėje ir palaikome mokytojus, mokinius, studentus, dėstytojus ir kitus darbuotojus. Visi turi teisę reikšti savo poziciją, naudotis pilietinės laisvės suteiktomis galimybėmis“, – atsakyme BNS teigia ministras.

Seimo nuo kitų metų rugsėjo leido vaikus mokyti namuose sudarius sutartį su mokykla. Antradienį 75 Seimo nariams balsavus „už“ ir septyniems susilaikius priimtos mokymą šeimoje įteisinančios Švietimo įstatymo pataisos.  Pataisų įsigaliojimas numatytas birželį, tad rinktis ugdymą namuose šeimos galėtų jau nuo kitų mokslo metų. Įstatymo pataisos numato, kad vaikas gali būti ugdomas šeimoje, su pasirinkta mokykla sudarius mokymo sutartį.