švietimas

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Vieni į Seimą kandidatuojantys politikai mažas kaimo mokyklas laiko finansine našta valstybei, kiti jas vadina bendruomenės centrais, padedančiais į vieną vietą suburti atskirtus kaimų ir miestelių gyventojus.

Ketvirtadienį Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje švietimo bendruomenės diskusijoje apie įtraukųjį ugdymą buvo galima išgirsti platų spektrą opiausių švietimo sektoriaus problemų, tačiau susitarimų, kaip jas spręsti – kiek mažiau. Tarp populiariausių – pedagogų atlyginimų kėlimas, naujos švietimo metodikos ir tinkamesnis mokyklų pritaikymas specialių poreikių vaikams.

Į profesines mokyklas šiemet priimtas rekordinis skaičius moksleivių – 21,1 tūkst., ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 metų, kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema“, – sako švietimo viceministras Arūnas Plikšnys. „Šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis. O kaip rugsėjo pirmajai pasiruošusios mokyklos, kalbame su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu.

Sprendimas testuoti mokytojus dėl COVID-19 greitaisiais testais yra neaiški priemonė, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Be to, jo teigimu, mokyklose turėtų būti matuojama visų įeinančiųjų temperatūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui ketina teikti įstatymo pataisas, kuriomis bus siekiama metais pradinį ugdymą bei ikimokyklinį ugdymą paversti privalomu. Šiuo metu ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas. Įstatymo projektus Seimui planuojama pateikti kitą savaitę. „Tai lygaus starto galimybės. Lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie yra gimę, gyvena, eina į mokyklas, kokiose šeimose gyvena.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje, kur kartu su švietimo eksperte Vilija Targamadze ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku aiškinosi pasiruošimą netrukus prasidėsiančiam ugdymo procesui.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Rimvydas Laužikas trečiadienį studentams pranešė, kad rudens semestro studijos vyks nuotoliniu būdu.  Dekano R. Laužiko išsiųstame laiške studentams teigiama, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl augančių koronaviruso atvejų Lietuvoje. „Liūdna tai, kad epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje nėra gera ir yra turinti tendenciją prastėti.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Moksleiviai ir mokytojai pamokų metų neprivalės dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, jeigu pamokose pavyks išlaikyti saugų atstumą. Tačiau, jeigu mokykloje nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo tarp mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų, rekomenduojama dėvėti kaukes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė teigė, kad daug tėvų teiraujasi, ar jų atžalos nuo naujųjų mokslo metų pamokose privalės dėvėti apsaugines kaukes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Iki mokslo metų pradžios šalies mokytojams bus išdalyta 2,8 tūkst. nešiojamų kompiuterių, dar beveik 600 jų bus nupirkta rudenį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, mokykloms taip pat jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. Žadama, kad mokytojams skirti kompiuteriai bus dalijami visoms savivaldybėms proporcingai pagal pedagogų skaičių.

Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 m.  Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. arba 15 proc.

Apie trečdalis Lietuvos savivaldybių kol kas nėra tinkamai apsirūpinusios asmens apsaugos priemonėmis, kurios bus reikalingos mokyklose prasidėjus mokslo metams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Svarbu yra pasižiūrėti – ir mes tą padarėme – kaip mokyklų savininkai, steigėjai, darbdaviai yra pasirūpinę saugos priemonėmis. Matome, kad trečdalis savivaldybių dar nėra pakankamai išsisprendusios tų klausimų, tad raginame juos tai padaryti, tai yra jų pareiga.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Daugiausia šimto balų įvertinimų brandos egzaminuose gavę geriausi šalies abiturientai per apdovanojimų iškilmes, užuot džiūgavę, rėžia karčias pastabas valdžiai. Esą švietimo ir mokslo sistema skylėta, vaikai mokosi ne dėl savęs, o dėl bereikšmio pažymio. Šalies vadovų apdovanoti gabiausi jaunuoliai aiškina lengvai susitvarkę su prieštaringas reakcijas sukėlusiu matematikos egzaminu, tačiau sako visiškai suprantantys savo bendraamžius, kurie šio barjero įveikti nesugebėjo.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanos geriausiai brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Apdovanoti ketinama 82 „šimtukininkus“, surinkusius po penkis, keturis ar tris šimto balų įvertinimus. Švietimo ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas informavo BNS, kad po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis – devyni, tris – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso gavo 2132 abiturientai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako esantis patenkintas švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus darbu ir ragino nesureikšminti prastų matematikos egzamino rezultatų. Jis pabrėžė, kad ministras šioje Vyriausybėje dirba tik pusantrų metų ir jau yra inicijavęs naujų mokymo programų, metodikų rengimą.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Šių metų matematikos valstybinių egzaminų rezultatai nustebino ne vieną, mat jie yra vieni blogiausių per visą valstybinių brandos egzaminų istoriją. Išbandymo neišlaikė net kas trečias abiturientas. Apie tai, ar Lietuvoje auginame bemokslių youtuberių kartą, pokalbis su Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi. Trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos egzamino.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę teikti siūlymams dėl matematikos mokymo, trečdaliui abiturientų neišlaikius valstybinio matematikos egzamino. „Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzaminų rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose.

Klaipėdos miesto abiturientai valstybinius brandos egzaminus šiemet laikė geriau negu pernai, rašoma savivaldybės pranešime.  Tarp Klaipėdos miesto abiturientų – net 185 šimtukininkai. Iš jų – septyni abiturientai, surinkę po tris šimtukus ir vienas, gavęs net penkis šimtukus! „Itin maloniai stebina uostamiesčio abiturientų pasiekti valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienio vakarą ėmėsi raminti įtampoje gyvenančius mokinius ir jų tėvus pasakydamas, kad mokslo metai prasidės mokyklose, o ne nuotoliniu būdu.  „Vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei. Mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų. Ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą.

Trečiadienį pradėti skelbti brandos egzaminų rezultatai. Nors anglų kalbos rezultatai yra bene geriausi, tačiau situacija dėl matematikos egzamino švietimo specialistų nedžiugina. Tvirtinama, kad dėl to gali būti neužimta tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų. Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytoja Nerija Putinaitė tvirtina, kad dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo švietime, bus neužimta mažiausiai 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Trečiadienį pradėti skelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų rusų ir anglų, matematikos, istorijos, geografijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.  „Anglų kalbos rezultatai jau daugelį metų yra puikūs. Iš 18022 šiemet laikiusiųjų anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą 9 proc. kandidatų gavo šimto balų įvertinimus, o neišlaikė vos 1 proc. Istorijos egzamino rezultatai taip pat labai geri.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ liepos mėnesį išleido du informacinius leidinius lengvai suprantama kalba. Juos parengė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ ir Europos savarankiško gyvenimo tinklo narė Kristina Dūdonytė. Ji šiais metais Alytaus kolegijoje baigė multimedijos, dizaino ir leidybos technologijų studijas, šie maketai – Kristinos baigiamasis darbas.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas. Tokią socialinę paramą mokiniams gali gauti su finansiniais iššūkiais susiduriančios šeimos. Nemokamus pietus, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, nuo šių metų rugsėjo galės gauti visi priešmokyklinukai ir pirmokai – tereikės pateikti prašymą. Tai padaryti galima jau dabar, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Kauno Šančių mokyklą-daugiafunkcį centrą ateityje planuojama pertvarkyti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjų. Šiam siūlymui taryba antradienį pritarė bendru sutarimu. „Numatoma, kad pertvarkius licėjus bus patrauklus ir išskirtinis, bus teikiamos personalizuoto modulinio integruoto ugdymo paslaugos, mokoma klasikinių kalbų, mokomasi ne mokykloje (lauko pedagogika, muziejai, bibliotekos, Vytauto Didžiojo universiteto laboratorijos)“, – rašo sprendimo projekto rengėjai.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Ruošiantis koronaviruso kontrolei rudenį, prioritetas ugdymui mokyklose bus teikiamas pradinukams ir pagrindinių klasių moksleiviams, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Projekcijos vykdomos, prioritetas yra išlaikyti kontaktinį mokymą pradinėse klasėse ir pagrindinėje mokykloje. Vyresni gali daugiau savimi pasirūpinti, yra labiau pažengę technologijose, gali likti vieni namuose“, – interviu naujienų portalui delfi.lt pirmadienį teigė premjeras.

Vilniuje darželius nuo rugsėjo lankys 7,4 tūkst. naujų darželinukų, nepateko ir eilėje liko laukti apie 3 tūkst. vaikų. „Esame priskyrę beveik 7400 vaikų per pirmąjį ir antrąjį etapą, šiuo metu dar yra 240 vietų laisvų darželiuose įvairiose amžiaus grupėse – po vieną, po kelias. Eilėje dar lieka apie 3 tūkst. vaikų“, – BNS sakė sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Penktadienį vyks matematikos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti 15 tūkst. 957  kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Egzamino užduotį sudarys trys dalys, iš viso bus galima surinkti 60 taškų. Egzamino programoje nurodoma, kad pirmą užduoties dalį sudarys dešimt uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais, už kiekvieną teisingą bus skiriama po vieną tašką. Antrą dalį sudarys trumpojo atsakymo uždaviniai. Jų gali būti nuo keturių iki dešimties.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija. N. Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.

Šiandien Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui reorganizuoti Šiaulių universitetą (ŠU) prijungimo prie Vilniaus universiteto (VU) būdu 2021 m. sausio 1 d. Vyriausybė taip pat patvirtino Šiaulių universiteto reorganizavimo sąlygų aprašą ir pritarė reorganizavimo planui. „Labai svarbu, kad aukštojo mokslo įstaigų suvienijimas bendrai veiklai būtų vykdomas ne sprendimais „nuleidžiant iš viršaus“, o aktyvaus tarpusavio tarimosi keliu.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2021“ Vilniaus universitetas (VU) šoktelėjo per 35 pozicijas ir atsidūrė 423-ioje vietoje. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) pozicijos trečiadienį skelbiamame reitinge nepakito – universitetas nuo 2018-ųjų dalijasi 801–1000 pozicijas tarp geriausių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nereikėjo siekti susitarimo dėl švietimo prieš rinkimus – efektyviau ir geriau jo siekti po Seimo rinkimų, kai bus suformuota valdančioji dauguma.