švietimas

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Covid-19 valdymo komitete pateikė siūlymą ankstinti šiųmetines moksleivių Kalėdų atostogas ir panaudoti jas kaip „savotišką pauzę“. Ministerija pripažįsta, kad kalėdinių atostogų ankstinimas yra svarstomas, bet įvesti visuotinio nuotolinio mokymo kol kas neplanuojama. Moksleivių tėvai ir švietimo profsąjungos nesutaria dėl tokių svarstymų ir siūlymų.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Meilės Lukšienės premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti šį apdovanojimą, teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Ji kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą siūlydama keisti sąlygą, kad premija skiriama tik jaunesniems nei 35 metų pedagogams. A. Skardžiuvienės teigimu, kandidatų amžiaus ribojimas yra neteisėtas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvos Vyriausybę jungti mažas mokyklas ir skatinti universitetų specializaciją, siekiant kokybiškesnio švietimo. Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus. „Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros.

Prieš dvi savaites įvedus visuotinį nuotolinį arba mišrų mokymą, švietimo bendruomenė svarstė, kad galbūt nuo gruodžio vėl bus galima grįžti į klases. Dabar, skelbiant apie svarstymus karantiną pratęsti, nuotaikos niūrios – nuotolinis mokymas net ir po tiek laiko vis dar kelia daugybę klausimų. Tėvų atstovai sako, kad reikalingi nauji senų problemų sprendimo būdai, o mokytojai neslepia, laukiantys dienos, kada galės išjungti kompiuterius ir vėl dėstyti gyvai savose klasėse.

Lietuvą suvaržęs koronavirusas privertė reaguoti ir šalies valdžią, ir visuomenę. Paskelbtas karantinas iš esmės keičia ne tik darbo rinkoje jau įsitvirtinusių specialistų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimus. Visos švietimo įstaigos ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu, todėl net ir daugelis būsimiems specialistams būtinų užsiėmimų nevyksta.

Pretendentė į švietimo, mokslo ir sporto ministres, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Jurgita Šiugždinienė kaip vieną svarbiausių darbų įvardija ugdymo kokybės skirtumų mokyklose mažinimą. „Pirmiausia prioritetas būtų ankstyvajam ir bendrajam ugdymui: labai svarbu, jog keistųsi, stiprėtų bendrojo ugdymo turinys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Į valdžią ateinantys konservatoriai ir liberalai deklaruoja – švietimas yra jų prioritetas. Apie nacionalinį susitarimą ir keliamus mokytojų atlyginimus kalbantys naujieji valdantieji šiuos tikslus įrašė ir koalicijos sutartyje. Visgi švietimo bendruomenei nėra aišku, kaip būsimoji valdžia sieks savo tikslų ir ar bus randama lėšų tam, kad gražios idėjos neliktų tik gražiomis idėjomis, o virstų realiais darbais. „Nacionalinis susitarimas dėl švietimo.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Kauno miesto savivaldybė nusprendė nuo ateinančio pirmadienio grįžti prie kontaktinio pradinukų ugdymo. Šią savaitę priešmokyklinių ir pradinių klasių vaikų ugdymas organizuotas nuotoliniu būdu. Planuota, kad ši priemonė bus taikoma, kol mieste tęsis karantinas. Penktadienį Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius pranešė, jog nuo pirmadienio Kauno pradinukai ir priešmokyklinukai grįš į mokyklas. „Nuotolinis mokymasis baigiasi su šia diena“, – teigė jis.

Per karantiną mišrus mokymo būdas bus leistas ir pradinių klasių moksleiviams, vyresniesiems bent dalis pamokų nuotoliniu būdu bus privalomos, nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nors nutarime dėl karantino prievolė organizuoti pamokas nuotoliniu ar mišriu būdu numatyta tik vyresnių klasių moksleiviams, ministerija teigia, kad tai bus leista ir pradinukams, jeigu taip nuspręstų pačios mokyklos. „Taip, tokia teisė mokykloms palikta“, – BNS informavo ministerija.

Vyriausybei paskelbus trijų savaičių karantiną dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, tačiau jeigu mokinys gauna nemokamą maitinimą, jis ir toliau turės būti tiekiamas, tik kiek kitaip: arba dalijami maisto daviniai, arba pagamintas maistas, kai to reikalauja individuali šeimos situacija.

Nuo šeštadienio šalyje įvedant karantiną dalis moksleivių pereina į dalinį nuotolinį mokymąsi. Kodėl ugdymo veikla vienose įstaigose perkeliama į nuotolinį, o darželiai veiks? Ministras Aurelijus Veryga po Vyriausybės posėdžio šiuo klausimu pateikė savo aiškinimą: „Priežastys labai paprastos. Tai viena priežastis susijusi su pačia vaiko raida, ugdymo proceso poreikiu.

Vyriausybei paskelbus karantiną, vaikai, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, lankys darželius ir mokyklas įprastai, o 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose ateinančias tris savaites nuo lapkričio 9 d. mokysis nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsispręs savivaldybė arba pati mokykla.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pradėjo dėlioti valdančiosios koalicijos programą. Partijos tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. Laisvės partija savo lūkesčius valdančiajai koalicijai nurodė dar rinkimų naktį. Partija išsikėlė penkis esminius lūkesčius. Tarp jų – pokyčiai ekonomikoje, švietime, ir žmogaus teisėse.

Vyriausybė siūlo įstatymu nustatyti, jog neįgaliajam studentui galėtų būti mokama viena 520 eurų stipendija vietoje kelių skiriamų išmokų. Pasak Mokslo ir studijų įstatymo pataisas parengusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šis 13,33 bazines socialines išmokas (BSI) siekiantis dydis nustatytas apjungus keturių neįgaliesiems studentams šiuo metu mokamų išmokų dydžius: atskirą išmoką neįgaliesiems, jų specialiesiems poreikiams, studijų išlaidoms bei socialinę stipendiją.

Sprendimą dėl Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui, taip paskatinant ir turizmo bei sveikatinimo verslą, turėtų priimti naujas Seimas, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, tai pirmadienį aptarta neformaliame Vyriausybės pasitarime.  „Sistema sukurta, ji lieka, ji bus suderinta su Europos Komisija, bet jos šiais metais greičiausiai nebus.

Neramiais laikais dirbantiems pedagogams, atrodo, ir taip dabar užtenka rūpesčių. Kai vietomis reikia sukti galvą, kaip pasiruošti ir įprastoms, ir nuotolinėms pamokoms, visai nesinori rūpintis privalomais kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos, kaip teigia mokytojai, reikia padengti iš savo kišenės. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba raminti, kad specialūs kursai privalomi ne visiems pedagogams, o jų apmokėjimu rūpinasi pačios ugdymo įstaigos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, remiantis spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5–12 klasių mokiniams ir pirminio profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.     Pradinio ugdymo mokiniai taip pat atostogaus vieną savaitę, o po to ugdymas bus organizuojamas kontaktiniu būdu.

COVID-19 plitimas Lietuvos mokyklose kelia nerimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Todėl, pasak jo, ir nuspręsta vyresniųjų klasių moksleiviams savaitei po rudens atostogų pereiti prie nuotolinio mokymo. „Lietuvoje pandemija plėtojasi labai sparčiai ir sveikatos specialistai ne tik siūlo, bet ir kategoriškai teigia, kad reikėtų tos pauzės dviejų savaičių, nes mokyklose padėtis iš tikrųjų kelia nerimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Koronavirusui plintant šalies ugdymo įstaigose, Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.  Jis pabrėžė, kad idėjos paprasčiausiai pratęsti atostogas viena savaite atsisakyta.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Apie mokyklų tinklo pertvarką šnekama ne vienus metus. Mažas mokyklas regionuose reikia palikti ar uždaryti sudarant galimybę vaikams mokytis didesnėse mokyklose? Politinių partijų lyderiai prieš Seimo rinkimus išsakė savo požiūrį.

Paklaustas, kokiais kriterijais remiantis reikėtų optimizuoti mokyklų tinklą Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad uždaryti būtų galima tas mokyklas, kur mokymosi rezultatai labai prasti. Taip pat, perrinkimo siekiančio ministro teigimu, turėtų nelikti tokių ugdymo įstaigų, kur nėra mokytojų. Taip Seimo nario mandato siekiantis A. Veryga kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose, kur susitiko Panemunės apygardos kandidatai.

Didžioji Lietuvos mokyklų dirba įprastu būdu ir perėjimo prie nuotolinio mokymosi scenarijus Lietuvai kol kas negresia, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovas.

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams bei pasirengti ir palaipsniui, vertinant individualius vaiko poreikius, pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ankstyvojo ugdymo, užtikrinant nuoseklų ir kokybišką ugdymo turinį, patrauklią aplinką, atitinkamą pedagogų kvalifikaciją.

Valdantieji su prezidentu dėlioja planą, kada ir kaip ankstins mokyklinį amžių. Prezidentas šešiamečius į pirmąją klasę norėjo siųsti jau po dvejų metų, tačiau Vyriausybė ragina nesiversti per galvą ir palaukti. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis šį klausimą siūlo palikti naujam Seimui. Tad panašu, kad tik šiemet antrąjį gimtadienį atšventę mažyliai turės eiti į mokyklą anksčiau – sulaukę šešerių.

 Dėl Alytaus kolegijoje nustatytų pažeidimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat perdavė medžiagą prokurorams. Kaip penktadienį informavo ministerija, VTEK perduota informacija apie liepą ir rugpjūtį vykdyto veiklos ir valdymo audito metu nustatytus galimus viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimus.

Nuo šiandien (rugsėjo 10 dienos 14 val.) šalia mobiliojo punkto (V. Gerulaičio g. 1 Vilniuje) laikinoje testavimo patalpoje pradedamas sostinės mokytojų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų testavimas greitaisiais testais, parodančiais ar anksčiau žmogus turėjo sąlytį su SARSCoV-2 ir ar susidarė antikūnai.   Vadinamuosius greituosius testus Vilniui perdavė Sveikatos apsaugos ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dėkoja visai švietimo bendruomenei už mokyklų pasirengimą naujiems mokslo metams, sklandų jų startą, mokyklos vadovų lyderystę, bendruomenės sutelktumą ir operatyvius sprendimus nustačius COVID-19 atvejus. „Kiekviena mokykla, kiekvienas mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į bendras rekomendacijas, pertvarkė įprastą mokyklos darbą. Mokinių klasėms priskirti kabinetai, atverti atsarginiai išėjimai, kitaip suplanuoti bendri renginiai.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Vieni į Seimą kandidatuojantys politikai mažas kaimo mokyklas laiko finansine našta valstybei, kiti jas vadina bendruomenės centrais, padedančiais į vieną vietą suburti atskirtus kaimų ir miestelių gyventojus.

Ketvirtadienį Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje švietimo bendruomenės diskusijoje apie įtraukųjį ugdymą buvo galima išgirsti platų spektrą opiausių švietimo sektoriaus problemų, tačiau susitarimų, kaip jas spręsti – kiek mažiau. Tarp populiariausių – pedagogų atlyginimų kėlimas, naujos švietimo metodikos ir tinkamesnis mokyklų pritaikymas specialių poreikių vaikams.

Į profesines mokyklas šiemet priimtas rekordinis skaičius moksleivių – 21,1 tūkst., ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 metų, kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema“, – sako švietimo viceministras Arūnas Plikšnys. „Šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis. O kaip rugsėjo pirmajai pasiruošusios mokyklos, kalbame su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu.

Sprendimas testuoti mokytojus dėl COVID-19 greitaisiais testais yra neaiški priemonė, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Be to, jo teigimu, mokyklose turėtų būti matuojama visų įeinančiųjų temperatūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui ketina teikti įstatymo pataisas, kuriomis bus siekiama metais pradinį ugdymą bei ikimokyklinį ugdymą paversti privalomu. Šiuo metu ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas. Įstatymo projektus Seimui planuojama pateikti kitą savaitę. „Tai lygaus starto galimybės. Lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie yra gimę, gyvena, eina į mokyklas, kokiose šeimose gyvena.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje, kur kartu su švietimo eksperte Vilija Targamadze ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku aiškinosi pasiruošimą netrukus prasidėsiančiam ugdymo procesui.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Rimvydas Laužikas trečiadienį studentams pranešė, kad rudens semestro studijos vyks nuotoliniu būdu.  Dekano R. Laužiko išsiųstame laiške studentams teigiama, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl augančių koronaviruso atvejų Lietuvoje. „Liūdna tai, kad epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje nėra gera ir yra turinti tendenciją prastėti.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Moksleiviai ir mokytojai pamokų metų neprivalės dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, jeigu pamokose pavyks išlaikyti saugų atstumą. Tačiau, jeigu mokykloje nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo tarp mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų, rekomenduojama dėvėti kaukes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė teigė, kad daug tėvų teiraujasi, ar jų atžalos nuo naujųjų mokslo metų pamokose privalės dėvėti apsaugines kaukes.