švietimas

Šiuo metu vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų – siekis grąžinti nenuotolinį ugdymą ikimokyklinukams ir pradinių klasių vaikams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė, to bus siekiama numatant testavimo algoritmus švietimo įstaigose ir galimą ankstyvą ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų skiepijimą.

Vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, nuo šio ketvirtadienio arba kito pirmadienio turėtų būti sudarytos galimybės mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, pirmadienį pranešė švietimo viceministras. Ramūno Skaudžiaus teigimu, galutinį sprendimą dėl to artimiausiu metu turėtų priimti Vyriausybė. „Mūsų žiniomis, anksčių anksčiausiai galėtų startuoti šį ketvirtadienį, o vėliausiai pirmadienį po savaitės“, – interviu LRT radijui sakė viceministras.

Vyriausybė, remdamasi ekspertų rekomendacijomis, svarstys karantino metu sudaryti galimybes vaikams nuotoliniu būdu mokytis mokyklose, jeigu taip rekomenduoja mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausybė, tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba. Pasak Vyriausybės, tai aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų  sudaryti vaikams tinkamas ugdymosi namuose sąlygas.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo organizuoti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo nuotoliniu būdu aplinkybes. Atsisakyti brandos egzaminų nesvarstoma. NŠA Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiandien pristatė siūlymus dėl 2020–2021 metų brandos egzaminų sesijos ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) organizavimo, tašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Naujoji Vyriausybė teigia, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės.  „Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Studentai kreipiasi į Seimą, siekdami privalomo universitetinių praktikų apmokėjimo. Juos jungiančio judėjimo „Šauksmas“ teigimu, dabar universitetuose atliekamos praktikos neretai tampa nuostolingos pačiam studentui ir neatitinka kokybės kriterijų. Praktikų vietas siūlantys darbdaviai tokius siekius vadina atotrūkiu nuo realybės ir pripažįsta, kad įteisinus privalomą apmokėjimą pasiūlymų praktikuotis gali labai sumažėti.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Nuo trečiadienio įsigaliojus naujiems karantino ribojimams, darželinukus auginantiems tėvams buvo pateikta rekomendacija – į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikus vesti tik tiems, kurie neturi galimybės dirbti iš namų. Nors tai kol kas nėra privaloma, kai kurių valstybinių darželių auklėtojos imasi iniciatyvos ir esą pačios nusprendžia, kuriuos vaikus reikėtų išsiųsti namo.

Pandemija išryškino ir visuomenėje užsislėpusias socialines problemas. Kaip praneša Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šiemet pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus gauta beveik 7 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Specialistai pripažįsta – tam įtakos turėjo užsitęsęs karantinas bei gyvo kontakto mokyklose praradimas. Pirmojo karantino metu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gaunamų pranešimų skaičius buvo išaugęs 16 proc.

Naktį į trečiadienį įsigaliojus karantino sugriežtinimams, dirbti turintys tėvai ir toliau gali leisti vaikus į darželius, tačiau švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina ieškoti galimybių likti su vaikais namie.

Pagal naujausius Vyriausybės priimtus karantino sugriežtinimus, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti namuose. Tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse ši rekomendacija jau spėjo virsti ribojimu – vaiką darželyje palikti galima tik su specialiu prašymu ir pažyma iš darbdavio.

Paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad švietimo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto įdarbinimas viename iš ministerijos departamentų nėra normali praktika.  Anot jos, nors įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojams vėl grįžti į karjeros tarnautojus, tačiau svarbios pareigos negali ilgą laiką būti laikomos neužimtos.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai lenkia daugelio pasaulio šalių, rodo šiandien Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti 2019 metų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatai.  „Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Naujosios Vyriausybės programoje kaip vienas prioritetinių darbų nugulė esminiai švietimo sistemos pokyčiai, apimantys darželius, mokyklas ir universitetus. Valdantieji žada nacionalinį susitarimą dėl švietimo, daliai šeimų vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, naikinti jungtines klases ir užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai gautų vienos kokybės švietimą. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė Vyriausybės programą.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Antradienį paskelbtoje Vyriausybės programoje – siekis naikinti jungtines klases, taip pat noras užtikrinti vienodą švietimo kokybę pasitelkiant nuotolinį mokymąsi. Valdžia sieks pasiekti susitarimą dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose. Kaip rašoma programoje, standartas nubrėš ir pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, tarp kurių – jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Covid-19 valdymo komitete pateikė siūlymą ankstinti šiųmetines moksleivių Kalėdų atostogas ir panaudoti jas kaip „savotišką pauzę“. Ministerija pripažįsta, kad kalėdinių atostogų ankstinimas yra svarstomas, bet įvesti visuotinio nuotolinio mokymo kol kas neplanuojama. Moksleivių tėvai ir švietimo profsąjungos nesutaria dėl tokių svarstymų ir siūlymų.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Meilės Lukšienės premijos teikimo tvarka pažeidžia vyresnių mokytojų teisę gauti šį apdovanojimą, teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Ji kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą siūlydama keisti sąlygą, kad premija skiriama tik jaunesniems nei 35 metų pedagogams. A. Skardžiuvienės teigimu, kandidatų amžiaus ribojimas yra neteisėtas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė inicijuojanti pakeitimus, susijusius su mokyklų vadovų atranka, jų galimybėmis tobulėti ir tęsti karjerą. Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius patvirtino tai numatančias Lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigose stiprinimo gaires.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvos Vyriausybę jungti mažas mokyklas ir skatinti universitetų specializaciją, siekiant kokybiškesnio švietimo. Paryžiuje įsikūrusi tarpvyriausybinė ekonominė organizacija teigia, kad Lietuvoje pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai silpni, o išlaidos infrastruktūrai – per didelės, atspindinčios pernelyg didelius mažų mokyklų išlaikymo kaštus. „Mokyklų veiklai stinga sistemingos priežiūros.

Prieš dvi savaites įvedus visuotinį nuotolinį arba mišrų mokymą, švietimo bendruomenė svarstė, kad galbūt nuo gruodžio vėl bus galima grįžti į klases. Dabar, skelbiant apie svarstymus karantiną pratęsti, nuotaikos niūrios – nuotolinis mokymas net ir po tiek laiko vis dar kelia daugybę klausimų. Tėvų atstovai sako, kad reikalingi nauji senų problemų sprendimo būdai, o mokytojai neslepia, laukiantys dienos, kada galės išjungti kompiuterius ir vėl dėstyti gyvai savose klasėse.

Lietuvą suvaržęs koronavirusas privertė reaguoti ir šalies valdžią, ir visuomenę. Paskelbtas karantinas iš esmės keičia ne tik darbo rinkoje jau įsitvirtinusių specialistų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimus. Visos švietimo įstaigos ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu, todėl net ir daugelis būsimiems specialistams būtinų užsiėmimų nevyksta.

Pretendentė į švietimo, mokslo ir sporto ministres, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Jurgita Šiugždinienė kaip vieną svarbiausių darbų įvardija ugdymo kokybės skirtumų mokyklose mažinimą. „Pirmiausia prioritetas būtų ankstyvajam ir bendrajam ugdymui: labai svarbu, jog keistųsi, stiprėtų bendrojo ugdymo turinys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nori leisti Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) bendrabutį Vilniuje, kad pinigus universitetas galėtų skirti pedagogų rengimo centrui Kaune.  Dar vieną bendrabutį Vivulskio gatvėje ir padalinį Švitrigailos gatvėje siūloma perduoti universitetui valdyti dešimtmečiui.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Į valdžią ateinantys konservatoriai ir liberalai deklaruoja – švietimas yra jų prioritetas. Apie nacionalinį susitarimą ir keliamus mokytojų atlyginimus kalbantys naujieji valdantieji šiuos tikslus įrašė ir koalicijos sutartyje. Visgi švietimo bendruomenei nėra aišku, kaip būsimoji valdžia sieks savo tikslų ir ar bus randama lėšų tam, kad gražios idėjos neliktų tik gražiomis idėjomis, o virstų realiais darbais. „Nacionalinis susitarimas dėl švietimo.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Kauno miesto savivaldybė nusprendė nuo ateinančio pirmadienio grįžti prie kontaktinio pradinukų ugdymo. Šią savaitę priešmokyklinių ir pradinių klasių vaikų ugdymas organizuotas nuotoliniu būdu. Planuota, kad ši priemonė bus taikoma, kol mieste tęsis karantinas. Penktadienį Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius pranešė, jog nuo pirmadienio Kauno pradinukai ir priešmokyklinukai grįš į mokyklas. „Nuotolinis mokymasis baigiasi su šia diena“, – teigė jis.

Per karantiną mišrus mokymo būdas bus leistas ir pradinių klasių moksleiviams, vyresniesiems bent dalis pamokų nuotoliniu būdu bus privalomos, nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nors nutarime dėl karantino prievolė organizuoti pamokas nuotoliniu ar mišriu būdu numatyta tik vyresnių klasių moksleiviams, ministerija teigia, kad tai bus leista ir pradinukams, jeigu taip nuspręstų pačios mokyklos. „Taip, tokia teisė mokykloms palikta“, – BNS informavo ministerija.

Vyriausybei paskelbus trijų savaičių karantiną dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, tačiau jeigu mokinys gauna nemokamą maitinimą, jis ir toliau turės būti tiekiamas, tik kiek kitaip: arba dalijami maisto daviniai, arba pagamintas maistas, kai to reikalauja individuali šeimos situacija.

Nuo šeštadienio šalyje įvedant karantiną dalis moksleivių pereina į dalinį nuotolinį mokymąsi. Kodėl ugdymo veikla vienose įstaigose perkeliama į nuotolinį, o darželiai veiks? Ministras Aurelijus Veryga po Vyriausybės posėdžio šiuo klausimu pateikė savo aiškinimą: „Priežastys labai paprastos. Tai viena priežastis susijusi su pačia vaiko raida, ugdymo proceso poreikiu.

Vyriausybei paskelbus karantiną, vaikai, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, lankys darželius ir mokyklas įprastai, o 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose ateinančias tris savaites nuo lapkričio 9 d. mokysis nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsispręs savivaldybė arba pati mokykla.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pradėjo dėlioti valdančiosios koalicijos programą. Partijos tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. Laisvės partija savo lūkesčius valdančiajai koalicijai nurodė dar rinkimų naktį. Partija išsikėlė penkis esminius lūkesčius. Tarp jų – pokyčiai ekonomikoje, švietime, ir žmogaus teisėse.

Vyriausybė siūlo įstatymu nustatyti, jog neįgaliajam studentui galėtų būti mokama viena 520 eurų stipendija vietoje kelių skiriamų išmokų. Pasak Mokslo ir studijų įstatymo pataisas parengusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šis 13,33 bazines socialines išmokas (BSI) siekiantis dydis nustatytas apjungus keturių neįgaliesiems studentams šiuo metu mokamų išmokų dydžius: atskirą išmoką neįgaliesiems, jų specialiesiems poreikiams, studijų išlaidoms bei socialinę stipendiją.

Sprendimą dėl Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui, taip paskatinant ir turizmo bei sveikatinimo verslą, turėtų priimti naujas Seimas, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, tai pirmadienį aptarta neformaliame Vyriausybės pasitarime.  „Sistema sukurta, ji lieka, ji bus suderinta su Europos Komisija, bet jos šiais metais greičiausiai nebus.

Neramiais laikais dirbantiems pedagogams, atrodo, ir taip dabar užtenka rūpesčių. Kai vietomis reikia sukti galvą, kaip pasiruošti ir įprastoms, ir nuotolinėms pamokoms, visai nesinori rūpintis privalomais kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos, kaip teigia mokytojai, reikia padengti iš savo kišenės. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba raminti, kad specialūs kursai privalomi ne visiems pedagogams, o jų apmokėjimu rūpinasi pačios ugdymo įstaigos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, remiantis spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5–12 klasių mokiniams ir pirminio profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.     Pradinio ugdymo mokiniai taip pat atostogaus vieną savaitę, o po to ugdymas bus organizuojamas kontaktiniu būdu.

COVID-19 plitimas Lietuvos mokyklose kelia nerimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Todėl, pasak jo, ir nuspręsta vyresniųjų klasių moksleiviams savaitei po rudens atostogų pereiti prie nuotolinio mokymo. „Lietuvoje pandemija plėtojasi labai sparčiai ir sveikatos specialistai ne tik siūlo, bet ir kategoriškai teigia, kad reikėtų tos pauzės dviejų savaičių, nes mokyklose padėtis iš tikrųjų kelia nerimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Koronavirusui plintant šalies ugdymo įstaigose, Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.  Jis pabrėžė, kad idėjos paprasčiausiai pratęsti atostogas viena savaite atsisakyta.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Apie mokyklų tinklo pertvarką šnekama ne vienus metus. Mažas mokyklas regionuose reikia palikti ar uždaryti sudarant galimybę vaikams mokytis didesnėse mokyklose? Politinių partijų lyderiai prieš Seimo rinkimus išsakė savo požiūrį.

Paklaustas, kokiais kriterijais remiantis reikėtų optimizuoti mokyklų tinklą Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad uždaryti būtų galima tas mokyklas, kur mokymosi rezultatai labai prasti. Taip pat, perrinkimo siekiančio ministro teigimu, turėtų nelikti tokių ugdymo įstaigų, kur nėra mokytojų. Taip Seimo nario mandato siekiantis A. Veryga kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose, kur susitiko Panemunės apygardos kandidatai.