švietimas

Nepaisant Vyriausybės rekomendacijų be reikalo nevesti vaikų į darželius, šalies priešmokyklinio ugdymo įstaigose jau kelias savaites pastebimas itin išaugęs lankomumas. Darželių vadovai sako, jog tėvai rekomendacijų laikosi vis rečiau ir ragina nepamiršti, jog virusas dar niekur nedingo.  Klaipėdos miesto savivaldybėje per pastarąsias kelias savaites buvo užfiksuoti keturi koronaviruso infekcijos protrūkiai valstybiniuose darželiuose.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų karantino švelninimo žingsnių, tačiau jie kol kas nepalietė mokyklų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad žinių dėl grįžimo į mokyklas pradinukai, o vėliau ir abiturientai, sulauks per artimiausias kelias savaites. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos planui, kaip etapais išeiti iš karantino.

Pradėjus masinį pedagogų testavimą prie mobiliojo patikros punkto Vilniuje susidarė eilės. Jose kai kuriems sostinės mokytojams minusinėje temperatūroje teko praleisti keletą valandų, nepavyko išvengti ir būriavimosi. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo dėl nemalonios situacijos ir tikina, kad sklandi veikla jau atstatyta.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Ministrė turi žinių ir abiturientams – brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau galutinius sprendimus dar ketinama priimti.

Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija galėtų tapti pirmąja mokykla vėl atversiančia duris moksleiviams. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, jog ten bus išbandomas naujas apsaugos nuo Covid-19 modelis. Į projektą sutikusios įsitraukti klasės į kontaktinį mokymą galbūt galėtų grįžti ir kitą savaitę. Šią žinią penktadienį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniuose tinkluose pasidalino esą iš vienos gimnazijos tėvų gauta žinute, jog jau pirmadienį mokykla atsidaro, o per savaitgalį visa šeima privalo pasidaryti Covid-19 testus. Seimo narį ši naujiena papiktino, jis kelia klausimą, ar visa tai yra legalu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tvirtina, jog mokytojams, kurie nesutiks skiepytis nuo Covid-19, reikės reguliariai testuotis dėl užkrečiamų ligų. Nesutikus daryti ir to – gresia nušalinimas. Kai kurios pavienės savivaldybės jau pradėjo pedagogų vakcinavimą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau paskiepytų yra apie 1200. Sisteminis pedagogų skiepijimas prasidės pagal pačių savivaldybių nustatytus terminus.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus“ mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad egzaminų atsisakoma nebus. Ministrės teigimu, mokyklose gaunami pažymiai gali skirtis nuo realių mokinių gebėjimų. Pateikiame J. Šiugždinienės komentarus: „Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime.

Mes siekėme padaryti aukštąjį mokslą prieinamą kuo daugiau gabių jaunuolių, nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų, nuosekliai didinome jo finansavimą, augo valstybės finansuojamų vietų skaičius. Ši gi valdžia suka atgal, pasirinkdama radikaliai priešingą kelią. I. Šimonytės Vyriausybė nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose bei mažina valstybės finansuojamas vietas. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar.

Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Apie „burbulus“ kalbama, reikia dar ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai yra įmanomas variantas. Netolygumų gali atsirasti, bet mano pagrindinis tikslas, kad kuo greičiau vaikai grįžtų į mokyklas. „Burbulas“ vienas iš variantų“, – lrt radijui antradienį sakė ministrė.

Vilniaus universitetas (VU) skelbia viešus tarptautinius konkursus į laisvas akademines pareigas – iš viso ieškoma 350 įvairių sričių dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Pasak universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovo Ervino Spūdžio, tokius konkursus universitetas skelbia kartą ar du per metus. Anot jo, jie skelbiami pasibaigus darbo sutartims su dėstytojais ir mokslo darbuotojais. Su akademiniais darbuotojais VU sudaro sutartis penkeriems metams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie tai, kas laukia, jei priešmokyklinukai nespės pasiruošti mokyklai. Ji atskleidė planus, kad tuomet priešmokyklinukų ugdymą svarstoma tęsti ir vasarą. Ministrė tikisi, kad sumažėjus sergamumui koronavirusu, abiturientai galės grįžti į klases. Pasak ministrės, jau rengiami ir planai dėl specialių nuotolinių konsultacijų ir video pamokų abiturientams.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Vis iš naujo aptarinėjant skiepų paskyrimo prioritetų sąrašą, buvęs Sveikatos apsaugos ministras siūlo mokytojus įtraukti ir skiepyti ankščiau nei vyresnio amžiaus piliečius, o dėl Lietuvos nepasiekiančių vakcinos siuntų kaltina pinigus. Jo nuomone, šiuo metu vakcinų gamintojai elgiasi nesąžiningai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Prezidentas mano, kad išėjimas iš karantino turi būti atsargus ir pasvertas, atlaisvinant pirmiausia socialinio bendravimo, švietimo ribojimus ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios ir pirmųjų nuotolinių pamokų, mokytojai bei moksleiviai nenusileidžia – net ir po tiek laiko mokymasis per kompiuterį nepajėgia atstoti gyvo bendravimo. Technologijai tapus nuolatiniu tarpininku vis dar susiduriama ir su įvairiais kuriozais, tokiais kaip ekspromtinės pamokos telefonu, netikri ryšio sutrikimai ar lyg iš „Vikipedijos“ nukopijuoti kontrolinių atsakymai.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Iki šių metų visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėn.

Atėjusius 2021-uosius metus pasitinkame ne tik su viltimi grįžti į normalų gyvenimo ritmą, bet ir laukdami tam tikrų pokyčių – ypač švietimo srityje. Šiais metais numatoma ne tik atnaujinti bendrojo ugdymo programas, didinti atlyginimus, bet ir atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Natūralu, jog 2020-aisiais visą pasaulį užklupusi pandemija įtakos padarė ir švietimo sričiai.

Vasario 3 d. prasideda priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino 2021 m. bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programas terminus, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. „Įvertinę pernai išplėstas priėmimo ribas, kai stojantieji galėjo į profesines mokyklas ateiti beveik visus metus, kada jiems patogiau, šiemet šią praktiką tęsiame.

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje. Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų. Šiuo metu yra apie 14 tūkst.

Sostinės pedagogai sako sulaukę netikėto miesto savivaldybės prašymo, suteikti prisijungimus prie nuotoliniu būdu vykstančių pamokų. Kai kurie tai pavadino paprasčiausiu pasityčiojimu iš mokytojų. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad prašymas buvo suprastas neteisingai – pamokos esą stebimos bus tikrai ne visose miesto mokyklose. Vilniaus Šv.

Šiuo metu vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų – siekis grąžinti nenuotolinį ugdymą ikimokyklinukams ir pradinių klasių vaikams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Kaip LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė, to bus siekiama numatant testavimo algoritmus švietimo įstaigose ir galimą ankstyvą ikimokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogų skiepijimą.

Vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, nuo šio ketvirtadienio arba kito pirmadienio turėtų būti sudarytos galimybės mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, pirmadienį pranešė švietimo viceministras. Ramūno Skaudžiaus teigimu, galutinį sprendimą dėl to artimiausiu metu turėtų priimti Vyriausybė. „Mūsų žiniomis, anksčių anksčiausiai galėtų startuoti šį ketvirtadienį, o vėliausiai pirmadienį po savaitės“, – interviu LRT radijui sakė viceministras.

Vyriausybė, remdamasi ekspertų rekomendacijomis, svarstys karantino metu sudaryti galimybes vaikams nuotoliniu būdu mokytis mokyklose, jeigu taip rekomenduoja mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausybė, tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba. Pasak Vyriausybės, tai aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų  sudaryti vaikams tinkamas ugdymosi namuose sąlygas.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo organizuoti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo nuotoliniu būdu aplinkybes. Atsisakyti brandos egzaminų nesvarstoma. NŠA Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiandien pristatė siūlymus dėl 2020–2021 metų brandos egzaminų sesijos ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) organizavimo, tašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Naujoji Vyriausybė teigia, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės.  „Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Studentai kreipiasi į Seimą, siekdami privalomo universitetinių praktikų apmokėjimo. Juos jungiančio judėjimo „Šauksmas“ teigimu, dabar universitetuose atliekamos praktikos neretai tampa nuostolingos pačiam studentui ir neatitinka kokybės kriterijų. Praktikų vietas siūlantys darbdaviai tokius siekius vadina atotrūkiu nuo realybės ir pripažįsta, kad įteisinus privalomą apmokėjimą pasiūlymų praktikuotis gali labai sumažėti.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Nuo trečiadienio įsigaliojus naujiems karantino ribojimams, darželinukus auginantiems tėvams buvo pateikta rekomendacija – į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikus vesti tik tiems, kurie neturi galimybės dirbti iš namų. Nors tai kol kas nėra privaloma, kai kurių valstybinių darželių auklėtojos imasi iniciatyvos ir esą pačios nusprendžia, kuriuos vaikus reikėtų išsiųsti namo.

Pandemija išryškino ir visuomenėje užsislėpusias socialines problemas. Kaip praneša Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šiemet pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus gauta beveik 7 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Specialistai pripažįsta – tam įtakos turėjo užsitęsęs karantinas bei gyvo kontakto mokyklose praradimas. Pirmojo karantino metu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gaunamų pranešimų skaičius buvo išaugęs 16 proc.

Naktį į trečiadienį įsigaliojus karantino sugriežtinimams, dirbti turintys tėvai ir toliau gali leisti vaikus į darželius, tačiau švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina ieškoti galimybių likti su vaikais namie.

Pagal naujausius Vyriausybės priimtus karantino sugriežtinimus, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti namuose. Tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse ši rekomendacija jau spėjo virsti ribojimu – vaiką darželyje palikti galima tik su specialiu prašymu ir pažyma iš darbdavio.

Paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad švietimo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto įdarbinimas viename iš ministerijos departamentų nėra normali praktika.  Anot jos, nors įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojams vėl grįžti į karjeros tarnautojus, tačiau svarbios pareigos negali ilgą laiką būti laikomos neužimtos.

Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai lenkia daugelio pasaulio šalių, rodo šiandien Švietimo mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti 2019 metų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatai.  „Tarptautiniuose TIMSS tyrimuose Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir toliau gerėja ir yra reikšmingai aukštesni už tarptautinius vidurkius.

Naujosios Vyriausybės programoje kaip vienas prioritetinių darbų nugulė esminiai švietimo sistemos pokyčiai, apimantys darželius, mokyklas ir universitetus. Valdantieji žada nacionalinį susitarimą dėl švietimo, daliai šeimų vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, naikinti jungtines klases ir užtikrinti, kad visi Lietuvos vaikai gautų vienos kokybės švietimą. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė Vyriausybės programą.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Antradienį paskelbtoje Vyriausybės programoje – siekis naikinti jungtines klases, taip pat noras užtikrinti vienodą švietimo kokybę pasitelkiant nuotolinį mokymąsi. Valdžia sieks pasiekti susitarimą dėl šiuolaikinio veiklos ir ugdymo kokybės standarto visose Lietuvos mokyklose. Kaip rašoma programoje, standartas nubrėš ir pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus, tarp kurių – jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.