sveikas maistas

Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris. Tačiau gydytojams vis nepavyksta nustatyti negalavimų priežasties. Ką daryti? Gali būti, kad atsakymas čia pat: organizmas nebetoleruoja kai kurio net ir sveiko maisto, todėl susergama lėtine maisto alergija. Specialistų pastebėjimu, ši bėda dabar užklumpa kas antrą žmogų. Jos nustatymo būdas skiriasi nuo iškart pasireiškiančios maisto alergijos diagnostikos ir kartais primena detektyvą.

Šiuolaikinis žmogus išties retai kada sugeba skirti laiko savo sveikatai. Kartais nėra laiko net pas gydytojus užsukti. O ką jau kalbėti apie tobulą organizmui mitybą. Būtent sveika mityba ir yra mūsų puikios sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltinis (byrdie.

Daugybė Lietuvos įmonių pasinaudojusios Europos Sąjungos parama gamina ir eksportuoja sveiką ir kokybišką maistą į užsienio šalis.    ...

"Daugelis mano, kad sveikas maistas – neskanus maistas! Restoranas “Fortas” ir sporto klubas “VS Fitness” Vilniuje nusprendė įrodyti, kad sveika mityba – gali būti ir soti ir labai skani. Restorano „Fortas“ vyriausias virėjas Arūnas Stoškus bei Europos Kultūrizmo čempionas Deividas Dubinas surėmė galvas bei šaukštus ir sukūrė dar niekam nematytą meniu. Jūsų pasirinkimui – dvi medalio pusės – metantiems svorį ir auginantiems raumenis.

Sveikuolių idėjas puoselėjančios ar jas dar tik besistengiančios diegti maitinimo įstaigos uostamiestyje sulauks ypatingo įvertinimo. Kavinės, barai ir restoranai kviečiami dalyvauti konkurse ir siekti galimybės pelnyti specialius skiriamuosius ženklus – graviruotas lenteles, kurias įsteigė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

Juozas Dapšauskas Šiandien, be alkoholio ir tabako į baisiai ardančių žmonių sveikatą, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, kaip pagrindinės žmonijos žudikės stoja nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Tad šįkart apie vieną iš jų – sveiką maitinimąsi. Pirmiausia su humoru pradėsiu, kad vienas leidinys apie mane, gaila, parašė netiesą, kad aš visada gyvenu sveikai. Tikrai ne visada, o to ir nereikia. Svarbiausia, kad didžiąją gyvenimo dalį gyventume sveikai.

Lapkričio 8 d. minima Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną organizuojami renginiai, kuriuose atkreipiamas visuomenės dėmesys į sveiką mitybą bei būtinybę tinkamai maitintis. Mityba, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, – labai svarbi žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl nuo pat mažens reikia ugdyti sveikos mitybos principais pagrįstus mitybos įpročius.

Kulinarė ir virtuvės žurnalistė Beata Nicholson jau šešerius metus kiekvieną dieną bendrauja su savo blogo skaitytojais ir dažniausias jų klausimas būna – kaip greitai ir neišleidžiant papildomai nė lito pagaminti skanesnį ir sveikesnį maistą sau ir artimiausiems žmonėms. „Nemanau, kad tai yra klausimas iš fantastikos srities.

„Nežinau, kas yra sveikas [maistas]. Galiu tik papasakoti, ką maistas daro jūsų kūne, jūsų ląstelėje, netgi jūsų molekulėje. O paskui patys spręskite, kaip gyventi, kad ląstelės nebūtų purvinos, jose nebūtų šlakų, kurie sukelia ligas“, – sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. Anot jos, kalbant apie maistą svarbiausia – gyva ląstelė. Esą, jei vartosime tokį maistą, kuriame nėra gyvų fermentų, niekada nebūsime visiškai sveiki.

Neretai stengdamiesi maitintis sveikai iš savo valgiaraščio išbraukiame vertingą maistą. Mėsa Kartais atsisakoma raudonos mėsos, nes tai, neva, padės išlikti sveikesniam. Iš tiesų raudona mėsa gali turėti mažiau riebalų nei viščiukas, ypač jo užpakalinė dalis. 100 g grūdais maitinto viščiuko yra 129 kalorijos ir 4,8 g riebalų, o 100 g liesos jautienos nugarinės pjausnys turi 135 kalorijas, tačiau tik 4,5 g riebalų.

Metas įsisąmoninti: maistas – ne priešas. Šokoladiniai traškučiai iš dubenėlio patys į mūsų skrandį nesušoka, o per reklamos pertraukėlę suteptas sumuštinis pats neįsiprašo į burną. Taigi jei jau su kuo ir verta pakovoti – tai nebent su savo netikusiais įpročiais ir ydingu požiūriu į maistą. Štai 5 veiksmingi patarimai, padėsiantys jums pažvelgti į maistą kitaip! Harmonizuojame apetitą Sunku patikėti, bet išties dažnai dėl augančio viršsvorio pagrįstai galima kaltinti.

Pirmas dalykas, kurį pastebėsite traukiniu atvykę į Tamwortho miestą – tai vos už kelių žingsnių nuo traukinių stoties durų ant grotelių spirgantys hamburgeriai. Populiariausias pasirinkimas – didžiulis hamburgeris su ant viršaus užkeptu kiaušiniu. Jei pridėsite dar 30 pensų, ant viršaus dar bus uždėta sūrio riekė, informuoja Dailymail.co.uk.

Makaronai, bulvės, sūris, majonezas – tai produktai, kuriuos pirmiausia rekomenduojama išbraukti iš valgiaraščio norint sulieknėti ir sveikai maitintis.

Pastaruoju metu daugelis pamėgome namuose keptą duoną. Žinoma, ji ne tokia, kokią kadaise kaimiškose krosnyje kepdavo močiutės. Mes kepame ją specialiose duonkepėse ar paprasčiausiose orkaitėse. Tačiau skiriasi ne tik krosnis.

Ar sveikas maistas, kurį mes valgome? Kuo jis skiriasi nuo to, kurį valgė tolimi mūsų protėviai? O ką valgys tie, kurie gyvens po 50 ar 100 metų? Gal pakaks įsimesti į burną vieną piliulę, ir alkio nejausime visą mėnesį? Gal suskaudus gerklei rinksimės vieną kepsnį, o nusilpus imunitetui – kitą? Jei galvojate, kad tai – iš fantastikos srities, klystate.

Sveika mityba yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie lemia bendrą žmogaus savijautą ir stiprina imunitetą. Štai keli maisto produktai, kurie, anot mitybos specialistų, turėtų sustiprinti imunitetą ir padėti išvengti susirgimų. Česnakas Ši daržovė Lietuvoje yra populiari ne tik dėl nesudėtingo auginimo, bet ir nuo senų laikų garsėja gydomosiomis galiomis, yra naudojama profilaktiniam gydymui ir imuniteto stiprinimui.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad riebalai nėra jau toks didelis baubas, kiaušiniai gali padėti išsaugoti gerą atmintį. Tuo tarpu alkoholis – apginti nuo kai kurių rimtų ligų. Tegyvuoja spragėsiai! Spraginti kukurūzai įgijo prastą reputaciją dėl to, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo pardavinėjami persunkti riebalais.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti indų patarlę – „esi tai, ką valgai“. Ji visiškai teisinga, nes žmogaus kūnas įsisavina tas maistines medžiagas, kurias suvartojame. Kita vertus, galima valgyti pačios aukščiausios kokybės produktus, tačiau jeigu virškinimo traktas – silpnas, organizmas neįsisavins būtiniausių ir reikalingiausių maisto medžiagų. Gydytoja Susan E. Brown siūlo 14 žingsnių programą, padėsiančią pagerinti virškinimą ir paskatinti organizmą įsisavinti maistingąsias medžiagas.

Jei svajojate apie liekną figūrą ir gerą savijautą, jau dabar skubėkite pasirūpinti savo mityba! Turėtumėte atminti, kad yra pagrindinės taisyklės, kurių turi būti paisoma, jei norite būti sveika, geros nuotaikos ir puikiai jaustis. Nepraleiskite pusryčių. Iki 12 val. suvalgytas maistas yra labai greitai suvirškinamas, todėl iki šio laiko galite valgyti pačius kaloringiausius patiekalus, nes jie tikrai suteiks daug energijos ir neleis būti alkaniems visą dieną. Skanu ir sveika.

Vištiena – mėsa, nuo seno laikoma viena sveikiausių ir labiausiai tinkančių tiek mėgstantiems pavalgyti, tiek dietiniam valgiaraščiui ir sveikstant po sunkių ligų. Tačiau vis dažniau pasigirsta bauginančių gandų, esą vištiena pastaruoju metu – ne tik mažiau maistinga, bet gali būti net žalinga. Kaip yra iš tiesų? Vištiena – sveikas ir maistingas produktas Dietologai vištieną vertina kaip vieną geriausių gyvulinių baltymų šaltinių, būtinų raumeniniam audiniui formuoti.

Lietuvos restoranai pristatė unikalią ir Lietuvoje pirmą kartą sutinkamą iniciatyvą – atvirumą su klientais apie gaminamą maistą, produktus ir darbo ypatumus. Iniciatyva, skatinanti gaminti ir valgyti ekologiškus, šviežius ir genetiškai nemodifikuotus produktus – sveikintina. Tačiau atvirauti nepabijoję restoranų savininkai pripažino, kad tam vien tik gero noro neužtenka. Pusryčių metu buvo pristatyta atsakingų restoranų iniciatyva Lietuvoje.

1 mitas. Dėl sutrikusio virškinimo visuomet kaltas skrandis. Virškinimo sistema – sudėtinga. Ją sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių ir skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės). Virškinimo sutrikimus gali sukelti skirtingų virškinimo sistemos organų ar liaukų veiklos negalavimai ir ligos. Todėl virškinimo sutrikimų nereikėtų tapatinti vien su skrandžio negalavimais. 2 mitas.

Nusivylimas apsėdo ir ekologiškų produktų gamintojus, ir pardavėjus. „Man nepavyko pakeisti pirkėjų požiūrio“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ pripažino prekybos ekologiškais produktais pradininkas Mindaugas Vyskupaitis. Jo vadovaujama bendrovė „Mėta“ vieną po kitos uždarė tris ekologiškų produktų parduotuves, paskutinę – maždaug prieš pusmetį. Bendrovė nusprendė užsiimti tik didmenine prekyba.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Vienai žinomiausių Lietuvos krepšininkių, dabar „VIČI – Aistės“ trenerei, Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei svarbu skatinti vaikus kuo daugiau sportuoti. Antrus metus iš eilės ji globoja projektą „Ateities čempionai“, kurio metu buvo renkama sportiškiausia Lietuvos mokykla. Krepšininkė, palaikiusi ir skatinusi vaikus atkakliai siekti pergalės viso projekto metu, siūlo nepamiršti sveikatinimosi įpročių ir pasibaigus projektui.

Mitybos įpročių keitimas ar dietos laikymasis – sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau šiandien tai galite padaryti vadovaudamiesi aštuoniais patarimais, kurie padės ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir apsaugoti širdį nuo daugelio ligų. Ne paslaptis, kad vartojant kai kuriuos produktus, padaroma neigiama įtaka širdies veiklai ir gali sukelti jai rimtą pavojų.

Žuvų augintojų teigimu, prieš Velykas žuvies parduodama dvigubai daugiau nei įprastai. Žuvis auginančios bendrovės ir ūkininkai ketina plėsti asortimentą. Tad iki šiol dažniausiai ant prekystalių matomus karpius turėtų pakeisti kitos vertingos žuvys, praneša LTV naujienų tarnyba. Prasideda pavasariniai darbai Šalčininkų žuvininkystės ūkyje, kur didžioji dalis karpių, kitų žuvų auginamos ekologiškai.

Skaičiuodami milijardus kainuojančias nutukusių žmonių gydymo išlaidas ir siekdami spręsti nutukimo sukeltas problemas pasaulio specialistai vis dažniau prabyla apie vadinamąjį „mėsainių“, arba „riebalų“, mokestį. Toks mokestis praėjusių metų pabaigoje buvo įvestas Danijoje papildomai apmokestinant visus sočiųjų riebalų turinčius produktus. Apie tokio mokesčio būtinybę kalba ir kitos šalys – tarp jų ir Didžioji Britanija, kur nutukimas tampa vis opesne visuomenės problema.

Škotijos valdžia uždraudė per televiziją reklamuoti nesveiką maistą iki devynių valandų vakaro teigdama, kad reklaminiai klipai neigiamai veikia nepilnamečių maitinimosi ypatumus, skelbia dienraštis „The Daily Record“. Prie nesveiko maisto buvo priskirti įvairūs užkandžiai, kuriuose yra padidintas riebalų, druskos ir cukraus kiekis, įskaitant šokoladinius batonėlius, bulvių traškučius ir įvairų maistą iš greito maisto restoranų.

Kai Annette Larkins viešumoje pasirodo su savo sutuoktiniu, žmonės mano, jog ji – šio dukra, o ne žmona, kartu gyvenanti jau penkis dešimtmečius. Iš tiesų smulkaus sudėjimo, puikios išvaizdos moters amžius siekia 70 metų. „Savo jaunystės fontanu“ Floridos gyventoja vadina darže auginamas daržoves, vaisius. „Mano meniu sudaro vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos. Nevalgau nieko, kas virta, kepta ar troškinta“, – kalbėjo ji. Tačiau A. Larkins ne visada buvo veganė.

Ar kada nors pagalvojate apie sveiką gyvenimo būdą? Jei nuolat galvoje sukasi mintys apie nereikalingus kilogramus, jei esate nepatenkinta tuo, ką matote veidrodyje, vadinasi pats laikas kažką keisti. Pateiksime keletą patarimų, kaip išlaikyti gražias kūno formas, nekeliant sau didelių reikalavimų. Mūsų siūlomiems metodams griežto režimo nereikia. Šie nesudėtingi patarimai padės numesti keletą nereikalingų kilogramų ir dėlto tikrai neprivalėsite atsisakyti savo mėgstamų saldumynų.

Nuo kitų metų liepos mokyklų bufetuose ir valgyklose vaikams negalės būti tiekiami sveikatai nepalankūs produktai, o moksleivių maitinimas bus vykdomas pagal specialus reikalavimus. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio patvirtintoje maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkoje. Šiuo teisės aktu sujungiami įvairių teisės aktų apibrėžti vaikų maitinimo organizavimo principai bei reikalavimai.

Pernai vasarą sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują moksleivių maitinimo tvarką. Pagal ją iš mokyklų valgyklų turėjo pranykti maistas, turintis daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, genetiškai modifikuotų komponentų ir kitų nepageidaujamų sudėtinių dalių. Be to, buvo pateikti ir moksleivių maitinimo planai.

Rudenį dažnas jaučiasi pavargęs, sunkiai įsisuka į pagreitėjusį gyvenimo ritmą, lengvai suserga, o visas užklupusias bėdas bando nuplauti puodeliu stiprios kavos ar skardine energetinio gėrimo. Jau mokyklinukai žino, kad tai nėra pats sveikiausias pasirinkimas – žinoma, puodelis kavos tonizuoja ir sveikatos tikrai nesiugriaus, tačiau retas kuris gali drąsiai pasakyti, kad apsiriboja vienu šlakeliu kavos ryte.

Tyrimais nustatyta, kad motinos, kurios nori, kad jų vaikai mėgtų daržoves, turėtų pačios jas valgyti nėštumo laikotarpiu. Daugybė tėvų kovoja su savo vaikų nenoru valgyti daržoves. Tačiau mokslininkai mano, kad mamos pratinti vaikus valgyti daržoves turėtų pradėti labai anksti – dar jiems būnant gimdoje. Tyrėjai atskleidė, kad motinos įsčiose kūdikiai jau gali formuoti savo skonį sveikam maistui, praneša dailymail.co.uk. Per gimdoje esančius skysčius mama gali perduoti vaikui kvapus.

Nitratai, dar neseniai buvę žmogaus sveiko gyvenimo priešais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą netikėtai virto nekenksmingais. Taip nutiko todėl, kad senuosius sovietinius GOST standartus, kurie reglamentavo nitratų kiekius produktuose, pakeitė europiniai. Juose nitratai pavojingais žmogaus sveikatai laikomi tik esantys vandenyje, o daržovėse ir vaisiuose nedraudžiami net ir didžiuliai jų kiekiai.

Revoliuciją mokinių mitybos įpročiuose turėjęs sukelti sveikatos apsaugos ministro įsakymas virėjus įvarė į kampą, o vaikus išvarė į gatvę. Netekę galimybės mokyklose prekiauti saldėsiais ir sveikos mitybos taisyklių privalantys mokytis verslininkai skaičiuoja tūkstančiais litų kritusią apyvartą ir perspėja dirbantys paskutinius mėnesius.

Prasidėję mokslo metai tėveliams nebuvo ramūs. Ir ne tik dėl vaikų pažangumo ar elgesio, bet ir dėl jų mitybos. Dar vasaros viduryje paaiškėjo, kad mokyklose sveikatos apsaugos ministro įsakymu moksleiviai nuo šiol bus maitinami tik sveikais maisto produktais. O tie, prie kurių vaikai įpratę – traškučiai, „popkornai“, šokoladukai, mokykloje draudžiami.

Alicia Keys (29) nėra greito maisto gerbėja. Dainininkė stengiasi valgyti kuo sveikiau.   Ji sako: "Mėgstu gerti migdolų pieną, keptą žuvį. Patinka 'Aloe Vera' gėrimas. Mėgstu špinatus nuo pat vaiksytės".   Patinka įvairus maistas, bet tik tas po kurio jaučiuosi gerai. Būdama dvylikos iš savo tėvo draugo sužinojau neįtikėtinų dalykų apie maistą.

Baras „California“ duris atvėrė pernai prieš pat Kalėdas. Tai viena iš tų jaukių vietų, kur maistas – ekologiškas, vynas – nebanalus, o kainos – prieinamos net studentui. Ši jauki vietelė yra įsitaisiusi viešbučio „Ramada Vilnius“ pašonėje (Subačiaus 2, Vilnius), kurio kaimynystė suteikia privalumų: baras ribojasi su jo rūkomuoju, kuriame leidžiama apsilankyti ir „California“ baro lankytojams, todėl spaudžiant šaltukui ar įsismarkavus lietui nereikės stovėti lauke ir šalti.

Tikriausiai ne vienas Naujųjų metų išvakarėse sau pasižadėjome, kad šiais metais keisime įsisenėjusius įpročius ir gerinsime gyvenimo kokybę – mesime rūkyti, pradėsime sportuoti. Sveika mityba dažniausiai taip pat įeiną į tokių pasižadėjimų sąrašą. Tačiau atsiminkime – jei užsibrėšime nerealius tikslus ir vadovausimės mitais, galime ne pagerinti savo sveikatą, o atvirkščiai – pakenkti jai. “Dažniausiai žmonės užsibrėžia pernelyg drastiškus tikslus.

Ketvirtadalis, t.y. 25 proc., 25-50 m. miestuose gyvenančių ir internetu besinaudojančių lietuvių 2-3 kartus per savaitę neturi laiko pietums, kartą į savaitę tai nutinka 27 proc. apklaustųjų. Tokie duomenys gauti sveiko greito maisto tinklo „Basil“ š.m. gruodžio mėn. atliktoje apklausoje. Internetu atlikta apklausa rodo, jog pietus biure renkasi 31 proc. miestų gyventojų, tokia pat dalis keliauja į kavinę arba restoraną, 16 proc. pietauja valgykloje, likusieji namuose arba kitoje vietoje.

Šį kartą norėčiau pasiūlyti ne receptą, bet informacijos apmąstymams apie daržoves. Jau kelinta žiema mūsų parduotuvėse pardavinėjami artišokai - gražios ir egzotiškos daržovės, kurių, kaip teko girdėti, sugeba užsiauginti ir Lietuvos daržininkai.   Tačiau artišokai labai jautrūs  šalčiui. Pagaliau artišokų sezonas jų natūralaus augimo kraštuose prasideda vasarį ir tęsiasi iki balandžio pabaigos.

Pats laikas virtuvėje išmėginti artišokus. Jūsų dėmesiui - du pikantiški patiekalai iš šios Lietuvoje dar mažai žinomos daržovės. Jei valgysite keturiese, nusipirkite bent kokius keturis artišokus (pasirinkite mažiau apvytusius, standesnius). Pasiruoškite dubenėlį su vandeniu, į kurį išspauskite pusės citrinos sultis.

Daugelis vaikų sveiką maistą keičia į saldumynus, o ugdymo įstaigos negali užtikrinti visavertės vaikų mitybos – tai rodo neseniai atlikti Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro ir centro tyrimai. Tėvų pastangos sveikai maitinti vaiką namuose netenka prasmės mažajai atžalai vos pasiekus darželį arba mokyklą: vaikai turi daugybę galimybių visavertę mitybą „sugadinti“ bulvių traškučiais ir saldumynais.