švedija

Švedijos pakrančių sargyba ketvirtadienį pranešė, kad prie šalies krantų Baltijos jūroje aptiko didžiulį nežinomos medžiagos išsiliejimą. Tikriausiai išsiliejo tam tikras biokuras, pridūrė tarnyba. 77 kvadratinių kilometrų plotą Švedijos ir Suomijos vandenyse užimantis išsiliejimas buvo aptiktas trečiadienį Botnijos įlankoje.

Šiaurės grupės ministrai Islandijoje išreiškė paramą Švedijos ir Suomijos narystei NATO, palaikymą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai  pagerins kolektyvinę gynybą ir sustiprins saugumą bei stabilumą Šiaurės Europoje“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrui atstovavęs KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Suomijos premjere ir pasikalbėjo su Turkijos prezidentu, stengdamasis įtikinti Ankarą nebesipriešinti Suomijos ir Švedijos stojimui į Aljansą. J. Stoltenbergas, šią savaitę apsilankęs Vašingtone, vėlai penktadienį per „Twitter“ parašė, kad ten susitiko su Suomijos premjere Sanna Marin ir aptarė „būtinybę reaguoti į Turkijos susirūpinimą ir žengti į priekį“, svarstant Helsinkio ir Stokholmo pateiktas paraiškas priimti į NATO.

Švedija ketvirtadienį pranešė papildomą 1 mlrd. kronų (95 mln. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kurį sudarys tiek finansinė parama, tiek karinė įranga, įskaitant priešlaivines ir prieštankines raketas.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai. Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.

Prašymus dėl narystės NATO pateikusios Švedija ir Suomija dalyvaus kitą mėnesį Madride vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, antradienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Žinoma“, – atsakė ispanų premjeras į Pasaulio ekonomikos forume Davose žurnalistų pateiktą klausimą, ar šios dvi šalys siųs savo delegacijas į birželio 28–30 dienomis vyksiantį susitikimą.

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. „Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino švedų premjerę Magdaleną Andersson  imtis „konkrečių priemonių“, jog šalyje būtų nutraukta parama „teroristinėms grupuotėms“. Apie valstybių lyderių pokalbį telefonu šeštadienį pranešė Turkijos prezidentūra.

Nuo Lietuvos ambasados Švedijoje buvo nuplėšta Ukrainos vėliava, penktadienį BNS patvirtino užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai. „Įvyko chuliganiškas išpuolis prieš mūsų ambasadą (Švedijoje – BNS)“, – BNS sakė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. Pasak jos, nuo ambasados pastato nuplėšta Ukrainos vėliava, tačiau šalia kabojusi Lietuvos trispalvė nebuvo paliesta. „Tam buvo pasiruošta.

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Briuselyje – istorinė akimirka. Suomija ir Švedija atsisakė savo karinio neutraliteto ir NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymus dėl stojimo į aljansą. Vis tik kol kas pagalius į ratus vis dar kiša Turkija, kuri vis griežčiau kartoja, kad skandinavų prisijungimui prie aljanso nepritars. Tad aptarti šalies pozicijos su turkų užsienio reikalų ministru susitinka Jungtinių Valstijų sekretorius.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius nori, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, praneša AP. Z. Milanovičius yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi dėl daugelio klausimų. Vienas iš jų – ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms paraiškoms stoti į NATO.

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas stoti į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, jau ne kartą kalbėjusi apie Rusijos atsaką šioms šalims dėl narystės NATO, šįkart pareiškė, kad Suomijai Rusija paruoš siurprizą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova į Suomijos narystės NATO klausimą sureagavo „isteriškai“, rašo ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“. Ji pareiškė, kad Rusija paruoš Suomijai staigmeną dėl būsimos narystės NATO.

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO. Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO kreipimosi peržiūrą, skelbiama naujienų agentūros DPA pranešime. Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus. Dėl Turkijos sprendimo šis etapas užtruks ilgiau nei vieną ar dvi savaites, kurių aljansas tikėjosi paraiškai priimti svarstymui. Tokiu atveju šis etapas užsitęs dėl prasidėsiančių derybų diplomatine linija, rašoma FT.

Baltijos šalių premjerai „visiškai pritaria“ Suomijos ir Švedijos sprendimas stoti į NATO ir teigia, jog toks Skandinavijos šalių sprendimas turėtų sustiprinti kolektyvinį saugumą. „Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Suomija ir Švedija artimiausiomis dienomis kartu pateiks prašymus stoti į NATO – tokį sprendimą šiandien paskelbė abiejų šalių vadovai. Tiesa, tam vis dar prieštarauja Turkija, kurios prezidentas skandinavams pasiūlė net nesivarginti vykti į Ankarą jo perkalbėti. Tačiau analitikai įsitikinę, kad Turkijos prieštaravimai tėra bandymas pasinaudoti situacija iš NATO sąjungininkų išsireikalauti naudos sau.

Suomija ir Švedija trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje kartu pateiks paraiškas įstoti į Aljansą, pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. „Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė M. Andersson.

Švedija antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso. Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį. Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

NATO narė Turkija apkaltino Švediją ir Suomiją neišdavus jai dešimčių įtariamų „teroristų“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, šioms Šiaurės šalims pareiškus, kad sieks narystės kariniame aljanse. Po Rusijos invazijos į Ukrainą abi šalys oficialiai paskelbė ketinančios teikti paraiškas, tačiau Ankara pagrasino blokuoti bloko plėtrą. Visoms paraiškoms dėl narystės turi vienbalsiai pritarti 30 NATO narių.

Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, kad JAV nedels patvirtinti Švedijos prašymą dėl narystės NATO. Per spaudos konferenciją Stokholme M. McConnellas sakė, kad nors kitos Vakarų aljanso šalys gali greičiau patvirtinti Švedijos paraišką, jis neabejoja, kad JAV Kongresas ją greičiausiai patvirtins iki rugpjūčio. „Tikimės, kad tai bus padaryta greičiau nei su ankstesnėmis NATO paraiškomis“, – sakė M. McConnellas. „Tikimės ją patvirtinti iki rugpjūčio, – sakė jis.

Švedija teiks paraišką dėl narystės NATO, praneša Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson. Pasak BBC, apie tai šalies premjerė pranešė spaudos konferencijoje Stokholme. „Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson. „Yra daug dalykų Švedijoje, kuriuos verta ginti, ir Švedija galiausiai gali būti apginta būdama NATO“, – šalies parlamente kalbėjo ji.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO klausimą pareiškė, kad Rusijai dėl to problemų nekyla, tačiau pažadėjo „atsakomąją reakciją“. Anksčiau šios dvi Skandinavijos valstybės paskelbė sieksiančios narystės NATO. „Kalbant apie plėtimąsi, tai norėčiau pažymėti, kad Rusija neturi problemų su tomis šalims. Nėra. Tiesioginės grėsmės (NATO) plėtra su šiomis valstybėmis Rusijai nekelia.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo. „Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“. „Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą. „Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.

Suomija ir Švedija laužo savo dešimtmečius trukusį neutralitetą ir ruošiasi prisijungti prie NATO. Tai – istorinis žingsnis, kurį Šiaurės šalys yra priverstos žengti, nes Rusijos elgesys tampa neprognozuojamas ir labai pavojingas. Apie Rytų ir Vidurio Europos studijų centre kalbėjo saugumo ir tarptautinių santykių ekspertai.  Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson teigė, kad jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos regione, kuri nepriklausytų NATO, šalis karo atveju taptų itin pažeidžiama, rašo „Sky News“. Ministrė pridūrė, kad sprendimas prisijungti prie Aljanso užtikrintų Švedijos saugumą.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.

Praėjusią savaitę Maskva atliko mokėjimus dviejų JAV doleriais denominuotų Rusijos valstybės obligacijų, kurių išpirkimo terminas yra 2022 ir 2042 m., o bendra vertė siekia 650 mln. dolerių (616 mln. eurų), turėtojams. Rusija pasinaudojo JAV sankcijų išimtimi, pagal kurią leidžiama atlikti mokėjimus už Rusijos valstybės skolos obligacijas iš Iždo leidžiamų šaltinių, į kiekvieną konkretų atvejį atsižvelgiant atskirai.

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina. Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. „Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Su Švedijos premjere Magdalena Andersson penktadienį telefonu kalbėjęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą šios šalies stojimui į NATO. „Visuomet pasisakėme už glaudesnį Švedijos ir aljanso bendradarbiavimą. Sveikiname ir reiškiame visapusišką paramą jūsų valstybės planams jungtis prie NATO“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda. „Kiekviena šalis turi teisę spręsti ir rinktis, kokiai saugumo organizacijai nori priklausyti.

Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką, teigiama penktadienį Švedijos parlamentinių partijų paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje. Švedų vyriausybė per kelias ateinančias dienas turėtų apsispręsti, ar teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą. „Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.

Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“. „Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis. Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.

Rusijos aiškinimai, kad karą su Ukraina pradėjo tam, kad NATO nepriartėtų prie jos sienų, atsisuko prieš pačią agresorę. Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbė, kad pritaria šalies prisijungti prie aljanso. Oficialus sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Šiuo pavyzdžiu seka ir Švedija – savo poziciją dėl stojimo ji ketina paskelbti sekmadienį. Šių dviejų šalių prisijungimas prie aljanso sustiprins ne tik jį, bet ir Baltijos regiono saugumą.

Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.  „Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai. Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO transformuos Europos apsaugą, rašo foreignaffairs.com. Prieš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradedant invaziją Ukrainoje, Švedijos ir Suomijos narystės NATO klausimas buvo inti nedidelė politinių debatų dalimi.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą. Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Švedijos valdantieji socialdemokratai pirmadienį pareiškė, kad partija gegužės 15 dieną paskelbs savo poziciją dėl to, ar šalis turėtų pateikti paraišką dėl narystės NATO. Socialdemokratams pritarus narystei Aljanse, būtų atvertas kelias Švedijai pateikti paraišką dėl prisijungimo. „Partija savo poziciją paskelbs gegužės 15-ąją“, sekmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratų atstovė spaudai Julia Grabe.

Švedija penktadienį pranešė įvedanti laikiną pasienio kontrolę keltų terminaluose, oro uostuose, sausumos sienos perėjose su kitomis šalimis bei kituose įvažiavimo į Skandinavijos šalį vietose, nes „vis dar kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ir vidaus saugumui“. Pasak švedų vyriausybės, laikinoji kontrolė įsigalios nedelsiant ir truks iki lapkričio 11-osios – taigi, keliautojai pusmetį turės rodyti pasus ir vizas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas. Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

Rusijos žvalgybinis lėktuvas penktadienį buvo trumpam pažeidęs Švedijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Švedijos gynybos pareigūnai. „Rusų orlaivis AN-30 penktadienio vakare pažeidė Švedijos oro erdvę“, – rašoma Švedijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ministerijos pareigūnų grupės stebėjo incidentą ir padarė atitinkamų nuotraukų.