švedija

Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje, trečiadienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Financial Times“ (FT). Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Baltijos jūroje pažeistų interneto ryšio kabelių. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, generalinė prokurorė Nida Grunskienė dėl kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos pažeisto kabelio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl teroro akto.

Švedijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“ – nutrauktų dviejų Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija jungiančių Baltijos jūros dugne nutiestų kabelių. „Šiuo metu vykdomas nusikaltimo, kuris laikomas sabotažo aktu, tyrimas. Tyrimas išankstinis ir šiuo metu yra ankstyvajame etape.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Bendrovės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius pranešė, kad sekmadienio rytą buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos. „Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė A. Šemeškevičius.

Švedija pirmadienį pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui, o kaimyninė Suomija sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę. Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į Šiaurės Atlanto karinį aljansą (NATO) po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.

Praėjus vos savaitei nuo įsigaliojusio leidimo konfiskuoti prabangos prekes be įtarimo nusikaltimais, Švedijos policija praneša konfiskavusi beveik 1 mln. eurų vertės turto. Įstatymas, priimtas spalio 2-ąją ir įsigaliojęs lapkričio 8 dieną, yra dešiniųjų valdžios kovos prieš organizuotą nusikalstamumą dalis.

Švedijoje penktadienį įsigaliojo įstatymas, pagal kurį policija gali konfiskuoti prabangius daiktus iš žmonių, net jei jie nėra įtariami padarę nusikaltimą, bet negali įrodyti, kad juos įsigijo teisėtai. Šis teisės aktas, kurį parlamentas priėmė spalio 2 dieną, yra dalis dešiniojo sparno vyriausybės kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis priemonių.

 Švedijos centrinis bankas agresyviai sumažino bazinę palūkanų normą, palaikydamas šalies ekonominį aktyvumą, ir užsiminė, kad netrukus palūkanų normos bus sumažintos ir daugiau. „Riksbank“ vykdomoji valdyba nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą net 50 bazinių punktų iki 2,75 proc., nors rinkos tikėjosi ketvirčio punkto sumažinimo. Norint ir toliau palaikyti ekonominį aktyvumą, bazinę palūkanų normą teks mažinti sparčiau, nei buvo planuojama rugsėjo mėnesį.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai. U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.

Švedijos teismas antradienį skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę švedų ir danų dešiniojo sparno aktyvistui už etninės neapykantos kurstymą per du 2022 metų protestus, tarp kurių buvo ir Korano deginimas. Rasmusas Paludanas išprovokavo riaušes Švedijoje 2022 metais, kai išvyko į turą po šalį ir viešai sudegino kelias Korano kopijas.

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami du šiauliečiai, susiję su galimai nusikalstamu būdu gauto automobilio įgijimu ir realizavimu, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Vienas įtariamųjų I. K. taip pat kaltinamas neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų birželį kaltinamasis M. S. įgijo daugiau nei 58 tūkst.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai prekyba žmonėmis Švedijoje pareikšti dviem lietuviams ir nutarė išteisinti abu kaltinamuosius.

Šaudymo Geteborge taikinys buvo Izraelio karinių technologijų įmonės „Elbit Systems“ biuras, pranešė žiniasklaida, o Švedijos policija nurodė, kad sužeistųjų nėra. „Rytą gavome pranešimą apie šaudymą į Izraelio objektą“ Geteborge, sakoma policijos atstovo Fredriko Svedemyro pranešime.   Švedijos policija pranešė, kad įvykio vietoje sulaikytas jaunas įtariamasis, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo pasikėsinimo nužudyti ir sunkaus su ginklu susijusio nusikaltimo.

Švedijos žvalgybos agentūra „Sapo“ ketvirtadienį pareiškė, kad su šios savaitės sprogdinimais ir šaudymu prie Izraelio ambasadų Švedijoje ir Danijoje gali būti susijęs Iranas. „Yra keletas dalykų, kurie galėtų rodyti ta linkme, iš dalies dėl taikinių pasirinkimo ir veikimo būdų, bet tai labiau prielaida, o ne aiškus žinojimas“, – per spaudos konferenciją sakė „Sapo“ operacijų vadovas Fredrikas Hallstromas, paklaustas apie pranešimus apie Irano ryšį su išpuoliais.

Nuo spalio 1 d. Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas eisiantis generolas leitenantas Michaelis Claessonas perspėjo, kad dabar gyvename pavojingesniais laikais nei šaltojo karo metais. Kaip praneša portalas „eurointegration“, jis tai pareiškė interviu televizijos kanalui SVT. Pasak generolo, dabartinėje saugumo situacijoje galima įžvelgti ir panašumų su šaltuoju karu, ir skirtumų. „Yra daug bendro, bet tuo pat metu ji labiau nenuspėjama nei šaltasis karas.

Švedijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad imasi prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, leidžiančio tyrimuose ir teismuose pasitelkti anoniminius liudytojus, motyvuodama būtinybe nutraukti tylos kultūrą, siejamą su gaujų smurtu. Švedijoje pastaraisiais metais smurto banga smarkiai išaugo, nes nusikalstamos gaujos kovoja dėl narkotikų rinkų kontrolės, o šaudymai ir sprogdinimai šioje Skandinavijos šalyje dabar vyksta kone kas savaitę.  2023 metais policija 10,5 mln.

Švedijos prokurorai antradienį apkaltino Irano žvalgybą 2023 metais įsilaužus į vienos operatorės tinklus ir išsiuntinėjus žmonėms žinutes su raginimu keršyti protestuotojams, deginusiems Korano kopijas. Prokuratūros pareiškime sakoma, kad 2023-iųjų vasarą, po virtinės protestų, per kuriuos buvo niekinamas Koranas, buvo išsiųsta maždaug 15 tūkst. žinučių su „raginimu keršyti Korano degintojams“. „Tikslas buvo suskaldyti Švedijos visuomenę“, – nurodė prokuratūra.

Švedija planuoja mažinti mokesčius, įskaitant akcizus degalams, kad paskatintų namų ūkio vartojimo ir tuo pačiu visos ekonomikos augimą, rodo vyriausybės parengtas 2025 metų valstybės biudžeto projektas. Dešinioji vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, ateidama į valdžią 2022-aisiais svarbiausiu prioritetu skelbė kainų augimo stabdymą, bet per pastaruosius dvejus metus šalis aukštos infliacijos sąlygomis patyrė vangią ekonomikos plėtrą.

Ketvirtadienį Klaipėdoje lankėsi Švedijos karalystės ambasadorius Lars Wahlund. Vizito metu buvo aptarta jūrų uosto veikla, šiuo metu įgyvendinami ir dar tik planuojami projektai bei galimybės, kurias uostas galėtų suteikti Švedijos investuotojams. „Bendradarbiavimą su Švedija laikome strateginiu. Iš beveik 70 valstybių, su kuriomis Klaipėdos uostas vysto prekybinius ryšius, Švedija yra antroje vietoje. Taigi, tai itin svarbus mūsų partneris, prisidedantis prie uosto krovos augimo.

Švedija 2025 metų valstybės biudžete planuoja padidinti gynybos išlaidas 13 mlrd. kronų (1,17 mlrd. eurų). Tai antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“. Tad bendra Švedijos gynybos išlaidų suma pasieks 138 mlrd. kronų (12 mlrd. eurų). Pasak P. Jonsono, Švedijos gynybos išlaidos padidės nuo 2,2 proc. BVP šiais metais iki 2,4 proc. 2025 metais. Prognozuojama, kad 2028 metais jos pasieks 2,6 proc. BVP.

Švedija yra pasirengusi vadovauti būsimoms NATO sausumos pajėgoms kaimyninėje Suomijoje, turinčioje bendrą sieną su Rusija, pirmadienį pranešė dvi naujausios karinio aljanso narės. NATO liepos mėnesį pareiškė, kad Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio bendrą sieną su Rusija, turėtų būti kuriamos vadinamosios priešakinės sausumos pajėgos (angl.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad per ateinančius trejus metus planuoja padvigubinti civilinės gynybos biudžetą ir taip pasirengti karo metui. Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad vyriausybė šių metų civilinei gynybai skirtą biudžetą papildė dar dviem milijardais kronų (175 mln. eurų) ir tikisi, kad iki 2028 metų jis padidės iki 15 mlrd. kronų (1,3 mlrd.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. Nuo 2026 metų imigrantai, savanoriškai grįžtantys į savo gimtąsias šalis, galės gauti iki 350 tūkst. Švedijos kronų (30 tūkst. eurų), t. y. iki 10 tūkst. kronų daugiau nei dabar, sakoma dešiniojo sparno vyriausybės, kurią remia prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, pareiškime.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį paskyrė buvusią migracijos ministrę Marię Malmer Stenergard naująja šalies užsienio reikalų ministre, praėjus savaitei po netikėto jos pirmtako atsistatydinimo. 43-jų M. M. Stenergard neturi tarptautinės diplomatijos patirties, tačiau atliko svarbų vaidmenį derybose dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos reformos 2023-ųjų birželį, Švedijai rotacijos tvarka pirmininkaujant blokui.

Švedijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad žada skirti 4,6 mlrd. kronų (401 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant laivus ir oro gynybos sistemas. Naujausią paketą, be kita ko, sudarys šeši CB90 laivai ir nešiojamosios oro gynybos sistemos, taip pat šaudmenys anksčiau dovanotai ginkluotei. Dalis paketo skirta švediškų naikintuvų „Gripen“ statybai reikalingoms detalėms. Vis dėlto Švedija nurodė, kad šiuo metu neplanuoja siųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai naikintuvų.

Dviem Baltarusijos piliečiams buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Švedijoje, praneša „Nexta“. Vyras po deportacijos buvo sulaikytas pasienyje, jo motinos likimas nežinomas Skelbiama, kad baltarusis ir jo motina dalyvavo 2020 m. protestuose ir bijojo grįžti į šalį dėl politinio persekiojimo grėsmės. Vyras sulaikytas pasienyje Švedijos valdžios institucijos nusprendė, kad Baltarusijoje jiems negresia pavojus, ir tada deportavo juos į Baltarusiją per Lietuvą.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) antradienį antrą kartą šiais metais sumažino bazinę palūkanų normą ir pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais ji gali būti dar apkarpyta, jei infliacija ir toliau bus valdoma. Riksbankas gegužę pirmą kartą per aštuonerius metus sumažino savo pagrindinę palūkanų normą, tačiau po mėnesio jos nepakeitė. Antradienį centrinis bankas pareiškė, kad norma mažinama 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad užregistravo pirmąjį pavojingesnės beždžionių raupų atmainos atvejį už Afrikos ribų. „Asmeniui, kuris kreipėsi pagalbos“ Stokholme, „buvo nustatyti beždžionių raupai, kuriuos sukėlė 1-osios klados atmaina. Tai pirmasis atvejis, kurį sukėlė 1-oji klada, nustatytas už Afrikos žemyno ribų“, pareiškime nurodė agentūra.

Naujo Europos Komisijos užsakyto tyrimo duomenimis, beveik ketvirtadalis (24 proc.) Europos Sąjungos gyventojų rūko. Per trejus metus rūkančiųjų ES sumažėjo tik vienu punktu, todėl raginama imtis tabako kontrolės priemonių, skelbia „Euronews“. Bulgarijoje, Graikijoje ir Kroatijoje rūko daugiau kaip 35 proc. žmonių, o Švedijoje – mažiau nei 10 proc. Lietuva pagal rūkančiųjų skaičių yra septintoje vietoje kartu su Kipru – ten rūko 29 proc. žmonių.

Į olimpinės čempionės švedės Sarah Sjöström kvietimą dalyvauti „Sjöström Invitational“ plaukimo varžybose trumpame (25 m) baseine atsiliepė neseniai iš Paryžiaus olimpinių žaidynių sugrįžusi Rūta Meilutytė. Pirmadienį 27-erių kaunietė Švedijos sostinėje Stokholme laimėjo 50 m plaukimo krūtine rungtį, kuri vyko atkrintamųjų varžybų principu. Lietuvė užtikrintai laimėjo ketvirtfinalį, užfiksavusi 30,03 sek. rezultatą.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad pasirašė susitarimą su JAV dėl paramos naujai branduolinės energijos plėtrai abiejose šalyse. Abi šalys „keisis patirtimi politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais, susijusiais su tiekimo grandinėmis, finansavimo modeliais, kvalifikuotų specialistų pasiūla ir pažangaus branduolinio kuro plėtra", sakoma vyriausybės pareiškime.

Prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis Europos valstybių nemanė, kad į žemyną gali sugrįžti karas. Praėjus daugiau nei dvejiems metams valstybės iš esmės keičia šaukimo į kariuomenę principą. Nors NATO ruošimasis karui vyksta greitai, tačiau kelioms šalims reiks gerokai pasistengti, kad galėtų jaustis saugiau. Didėjant karo grėsmei kelios Europos šalys atnaujino privalomąją karinę tarnybą.

Švedija ketvirtadienį paskelbė siunčianti 13 atsarginių dyzelinių generatorių Ukrainai, kurioje dėl Rusijos atakų prieš šalies energetikos tinklus kai kuriuos miestuose ilgą laiką žmonės neturėjo elektros.  Ukrainos energetikos ministerija padidino elektros importą iš Europos šalių ir įvedė griežtus elektros tiekimo ribojimus po Rusijos atakų, dėl kurių ukrainiečių elektros gamybos pajėgumai sumažėjo perpus, palyginti su situacija prieš metus.

Penktadienį paskelbtais Švedijos statistikos biuro duomenimis, birželį vartotojų kainų infliacija šalyje dar labiau nukrito ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainų indeksas, gegužę augęs 3,7 proc., birželį nukrito iki 2,6 proc. Ekonomistai prognozavo, kad infliacija sulėtės iki 2,8 proc. Be to, tai buvo mažiausias infliacijos rodiklis nuo 2021 m. rugsėjo, kai kainos kilo 2,5 proc.

Ateinančius kelerius metus didžiausią grėsmę Švedijos ir jos sąjungininkių saugumui kels Rusija, pirmadienį paskelbtoje strategijoje pareiškė Stokholmas. Kilus susirūpinimui, kuris paskatino šalies kariuomenės vyriausiąjį vadą sausį perspėti švedus „psichologiškai ruoštis karui“, Švedija sustiprino savo nacionalinio saugumo politiką. „Negalima atmesti ginkluotos atakos prieš Švediją ar jos sąjungininkes“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje nacionalinio saugumo strategijoje.

Švedijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad iškvies Irako reikalų patikėtinį Stokholme ir pareikš protestą dėl Irake švedams paskelbtų mirties nuosprendžių. Praėjusį mėnesį Stokholmas pasmerkė mirties nuosprendį vienam švedui. Ketvirtadienį buvo patvirtinti dar du mirties nuosprendžiai, o tai reiškia, kad per pastarąsias savaites Irake mirties bausme buvo nuteisti mažiausiai trys švedai.

Dėl remonto darbų Švedijoje iki spalio bus ribojamas Lietuvą ir šią šalį jungiančios jūrinės elektros jungties „NordBalt“ pralaidumas.  Praėjusį ketvirtadienį 700 megavatų (MW) galios jungtis buvo apribota Švedijos tinklo operatorės „Svenska kraftnat“ sprendimu, antradienį pranešė Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Švedijos operatorė informuoja, kad iki liepos 8 dienos „NordBalt“ jungties apribojimai galimi dėl vidinių tinklo remonto darbų ir aplinkos oro temperatūros ...

Švedijos parlamentas antradienį patvirtino prieštaringai vertinamą susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Susitarimas reglamentuoja JAV karinio buvimo Švedijoje sąlygas. Švedijos transliuotojas SVT citavo Švedijos gynybos ministrą Palą Jonsoną, sakiusį, kad susitarimas reikšmingai pagerins JAV paramos sąlygas krizės ar karo metu.

Švedijos įstatymų leidėjai antradienį balsuos dėl prieštaringai vertinamo bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo (DCA) su JAV, pagal kurį, kaip kritikai baiminasi, Švedijos teritorijoje gali būti dislokuoti branduoliniai ginklai ir atsirasti nuolatinės amerikiečių bazės.   DCA yra svarbus žingsnis šaliai, kovą atsisakiusiai du šimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos ir įstojusiai į NATO.

Švedijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių pokalbiui po to, kai Rusijos bombonešis SU-24, kaip teigiama, pažeidė jos oro erdvę netoli strateginės Baltijos jūros Gotlando salos. Ministerija sakė, kad iškvietė ambasadorių norėdama „išreikšti savo poziciją dėl Rusijos įvykdyto Švedijos oro erdvės pažeidimo penktadienį, birželio 14 dieną“, praėjus maždaug trims mėnesiams po to, kai Skandinavijos šalis įstojo į NATO.

Antradienį Švedijos įstatymų leidėjai balsuos dėl prieštaringai vertinamo gynybos susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kritikai baiminasi, kad pagal šį susitarimą Švedijos teritorijoje gali būti dislokuoti branduoliniai ginklai ir nuolatinės JAV bazės. Gynybos bendradarbiavimo sutartis (DCA) yra svarbus žingsnis šaliai, kovo mėnesį nutraukusiai du šimtmečius trukusį neutralitetą ir įstojusiai į NATO.

Švedija ir Suomija, naujausios NATO narės, pranešė apie atskirus Rusijos karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimus praėjusią savaitę, kai regione vyko didelės Aljanso pratybos. Birželio 14 d. popietę Švedijos karinės oro pajėgos pakėlė naikintuvą JAS 39 „Gripen“ po to, kai Rusijos taktinis bombonešis Su-24 įskrido į ribotą oro erdvę prie strateginės Baltijos jūros Gotlando salos pietinės pusės, sakoma šalies ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Rusijos bombonešis SU-24 pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Baltijos jūros Gotlando salos ir išskrido tik po to, kai Švedija pakėlė naikintuvą JAS-39, šeštadienį pranešė Švedijos kariuomenė. Incidentas penktadienį įvyko praėjus trims mėnesiams po to, kai Skandinavijos šalis tapo visateise NATO nare ir nutraukė du šimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.

Vos prieš tris mėnesius į NATO įstojusi Švedija paskelbė dalyvausianti karinio aljanso vadovaujamoje oro erdvės stebėjimo misijoje. Apie tokį sprendimą ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pranešė penktadienį. Švedijos naikintuvai bus dislokuoti kaip NATO oro policijos misijos pajėgų dalis ir visų pirma patruliuos Baltijos valstybių padangę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per audienciją pas Švedijos karalių Karolį XVI Gustavą padėkojo už visapusišką paramą Ukrainai ir tvirtą solidarumą su ukrainiečiais prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba. V. Zelenskis ypač pažymėjo, kad Švedija suteikė laikiną prieglobstį daugiau kaip 35 tūkst. ukrainiečių.

Švedijos žvalgybos agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas naudojasi švedų nusikaltėlių grupuotėmis „smurto veiksmams“ prieš Izraelį ir kitas valstybes bei Švedijoje veikiančias grupes, kurias Teheranas laiko keliančiomis grėsmę. Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus dviem savaitėms po to, kai naktį prie Izraelio ambasados Stokholme buvo šaudoma, ir trims mėnesiams po to, kai policija Izraelio komplekso teritorijoje rado nesprogusią granatą.

Švedijos policija trečiadienį pranešė tirianti neapykantos nusikaltimą po to, kai nenustatytas asmuo naktį prie mečetės šalies pietuose numetė negyvą šerną.  Policijos internetinėje svetainėje teigiama, kad kad į mečetės fasadą „buvo mesta kiaulė“. „Skundas kvalifikuojamas kaip kurstymas prieš etninę grupę, tačiau vėliau gali kilti ir kitų įtarimų“, – nurodė policija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasveikino 1,25 mln. JAV dolerių naujos karinės pagalbos paketą, kurį jo karo draskomai ir nesibaigiančias rusų atakas atremti mėginančiai šaliai pažadėjo suteikti Švedija. „Šis indėlis yra kritiškai svarbus Ukrainos gynybai ir sugebėjimui greitai atgauti jėgas.