sukčiai

Į Panevėžio policiją kreipėsi vyras, netekęs beveik 23 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, 1966 metais gimęs vyras ketvirtadienį Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešė, kad lapkričio 23–24 dienomis nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jo išviliojo 22 tūkst. 799 eurus. Vyras teigė užsiregistravęs į kriptovaliutos prekybos internetinę platformą ir pateikęs savo naudojamų banko sąskaitų duomenis.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje turinti „Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus apie suaktyvėjusius bandymus sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė informuoja, kad internetiniai sukčiai bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis siųsdami netikras nuorodas. „Omniva“ prašo būti dėmesingus ir atidžiai vertinti informaciją. Nė vienoje oficialioje įmonės valdomoje svetainėje neprašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenų, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje iš moters banko sąskaitos sukčiai apgaule pasisavino per 9,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pinigai iš 51 metų moters sąskaitos pasisavinti per pusės mėnesio laikotarpį – nuo lapkričio 11 iki 25 dienos. Trečiadienį gavusi nukentėjusios pareiškimą, policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Dar vienas sukčiavimo atvejis sostinėje – nukentėjusi moteris sukčiams atidavė beveik 50 tūkst. eurų. Policija praneša, kad lapkričio 17 d. Vilniaus apskr. VPK gautas 70 metų moters pareiškimas, kad nuo spalio 12 d. iki lapkričio 15 d. telefoniniai sukčiai apgaule pasisavino 46 900 eurų. Moteris teigė, kad sukčiai prisistatė Maskvos parapsichologijos centro darbuotojais. Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Butu už gerą kainą Ukmergėje susidomėjusi moteris vos netapo eiline sukčių auka. Vis dėlto, prašomo 100 eurų rezervacijos mokesčio ji neskubėjo pervesti. Sukčius net sutiko pasirašyti sutartį dėl rezervacijos mokesčio. Moteris paprašė duoti jai šiek tiek laiko, o tuo pačiu metu nuvyko prie namo, kuriame esą yra parduodamas butas. Tada moteris įsitikino, kad telefonu su ja kalbėjo sukčius, nes jo apibūdintas parduodamas būstas neatitiko realybės, kurią ji išvydo.

Planai įsigyti nuosavą būstą jaunai šeimai atnešė ne įkurtuvių džiaugsmus, bet nuostolius. Buto pardavimo skelbimu su išperkamąja nuoma susižavėjusi pora ilgai negalvojo ir skubėjo rezervuoti būstą. Tad sumokėjo pardavėjui 3 tūkst. avansą. Tačiau po kelių dienų pardavėjas su visais pinigais dingo.

Ketvirtadienį vakare „VIADA LT“ „Facebook“ paskyroje pastebėta, kad internetiniai sukčiai apsimeta įmonės administracija ir melagingai žmonėms praneša apie laimėtą konkursą, rašoma pranešime spaudai. „VIADA LT“ atstovybė ragina nepasikliauti jokiomis žinutėmis apie laimėjimą, jokiu būdu nepateikti savo asmeninių duomenų ir nedaryti apmokėjimų. Įmonė kreipėsi į teisėsaugą ir „Facebook“ platformą – ieškoma būdų, kaip sustabdyti sukčius ir jų apgaulingus veiksmus.

Iš Prienų savivaldybei pavaldžios įstaigos sukčiai apgaule išviliojo daugiau nei 35 tūkst. eurų. Pinigus prarado Prienų kultūros ir sporto centras, BNS patvirtino rajono meras Alvydas Vaicekauskas.   Antradienį Prienų rajono policijos komisariatas gavo įmonės darbuotojo pareiškimą, kad dieną prieš tai į elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija ir išvilioti pinigai.

Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais –  8 proc. punktais daugiau nei 2019 metais, rodo naujausia apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių  susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Koncernas EBSW – laukinio devyniasdešimtųjų kapitalizmo simbolis, žaibiškai iškilęs ir ne ką mažiau žaibiškai žlugęs. Krachą patyręs koncernas nusinešė tūkstančių indėlininkų santaupas, privedė prie valstybinio banko griūties ir tapo viena garsiausių aferų Lietuvos istorijoje. Šios istorijos veikėjai – vienos ryškiausių lietuviškų pavardžių nutekėjusiuose Pandora Papers dokumentuose.

Dainininkė Katažina Zvonkuvienė ilgąjį savaitgalį pakliuvo į nemalonią situaciją – moters vardu ėmė naudotis internetiniai sukčiai, siūlantys netikrus laimėjimus ir išviliojantys iš žmonių asmeninę informaciją.  Apie tai Katažina pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Dėmesio!!! Instagram profilyje atsirado NETIKRA mano anketa! Galimai susikurs ir čia, Facebooke.

Į Vilniaus apskrities policiją kreipęsis vyras teigia praradęs 358 tūkst. eurų. Pasak antradienį pareiškimą parašiusio 47 metų vyro, tokios pinigų sumos jis neteko nuo birželio mėnesio investuodamas į kriptovaliutą. Policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie padažnėjusias finansinių sukčių, siunčiančių melagingas trumpąsias žinutes, atakas. Tokios žinutės sukurtos taip, kad vizualiai atrodytų tarsi siunčiamos iš banko ir jose pranešama apie neva atliktą mokėjimą, kurį gavėjas esą dar gali atšaukti paspausdamas pridėtą nuorodą. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni.

Rudens sezonas būsto nuomos skelbimų rinkoje visada yra intensyvus, nes gyvenamosios vietos ieško į didžiuosius Lietuvos miestus studijuoti atvykę studentai. Dėl šios priežasties ir būsto kainos rinkoje kyla. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu skelbimų portaluose atsiranda vis daugiau netikrų būsto skelbimų. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse didmiesčių gyventojai dalijasi įtarimą keliančiais skelbimais.

Lietuvos paštas praneša, kad sukčiai įmonės vardu siunčia trumpąsias žinutes apie apie neva sulaikytą siuntą ir reikalingą atnaujinti informaciją. Apgaulingose žinutėse pateikiama aktyvi nuoroda, kurią kviečiama paspausti. Valstybės įmonė įspėja to nedaryti.  „Primename klientams gavus įtartiną žinutę ar laišką jokiu būdu nespausti turinyje esančių nuorodų. Pastaruoju metu matome suaktyvėjusį apgaulingo turinio siuntimą.

Kauno apskrities policijai neįvardijama bendrovė pranešė, kad buvo neteisėtai prisijungta prie jos sąskaitų ir atliktos finansinės operacijos į kitų asmenų banko sąskaitas. Nuostolis siekia 128,9 tūkst. eurų.  Policijos departamentas skelbia, kad pranešimas apie spalio 13-14 dienomis vykusį incidentą gautas šį penktadienį 14 val. 39 min.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilniuje iš moters sąskaitos sukčiai pasisavino beveik 14 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, ketvirtadienio vakarą, apie 19 val. 15 min., 58 metų moteris į mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę su klaidinančia nuoroda. Ją aktyvavus apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės kodai bei iš sąskaitos pasisavintos piniginės lėšos. Nuostolis – 13 tūkst. 953 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.  Atsiuntę suklastotą SMS žinutę sukčiai bando gauti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas, rašoma banko pranešime.

Iš Lietuvos gyventojų finansiniai sukčiai šiemet jau išviliojo 8 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei per antrąjį. Dažniausiai jie tai daro suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis, pranešė LBA.

Į Akmenės policiją kreipėsi moteris, nurodydama, kad per pažintį internete su Libano piliečiu prarado 29,6 tūkst. eurų. Trečiadienį komisariatas gavo 66 metų moters pareiškimą, jog liepos 31 dieną socialiniuose tinkluose ji susipažino su vyriškiu iš Libano. Kaip skelbia policija, nukentėjusiosios teigimu, užsienietis per kelis kartus apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie naują elektroninių sukčių ataką. „Sulaukėme pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva užblokuotą SEB paskyrą“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle. Pranešime įspėjama, kad gavę tokias žinutes klientai neturėtų spausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti prašomos informacijos – asmens kodo ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.

Sekmadienį nuo sukčių nukentėjo Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė ir dvi vilnietės. Anot policijos pranešimo, apie 18 val. Vilniaus rajone iš įmonės banko sąskaitos apgaule pasisavinta 4600 eurų. Tą pačią dieną, 18 val. 51 min., Vilniuje, iš 1981 metais gimusios moters banko sąskaitos apgaule pasisavinta 3200 eurų. Maždaug 19 val. 13 min. Vilniuje iš 1996 metais gimusios vilnietės banko sąskaitos neteisėtai pervesta 6000 eurų. Visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

„Sodra“ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas fiktyvus susirašinėjimas su neva „Sodros“ darbuotojais. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi. Melagingose žinutėse cituojamas netikras susirašinėjimas: tariamai įsiskolinusi gyventoja raginama sumokėti skolą. Po to ji neva galėsianti užpildyti formas ir gauti visą sukauptą mirusios motinos pensiją. Laiškai siunčiami iš elektroninio pašto dėžutės sodragyventojui.lt@gmail.

Sostinėje nepažįstamas vyras sekmadienį iš senjorės išviliojo 9950 eurų. Policijos departamento duomenimis, 1936 metais gimusiai moteriai būnant namuose, į butą apie 12.40 val. atėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju ir nurodė, kad reikia patikrinti turimų santaupų banknotus, ar jie nėra padirbti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vestuvių šventė sodyboje vilniečių porai iki šiol kelia vien tik blogus prisiminimus. Vietoje gražios ir išpuoselėtos aplinkos pora gavo sodybą su nešvariu baseinu, sulūžusiomis lovomis ir nešvaria patalyne. Sodybos atstovai tikino, kad skundų negavo, o jeigu sodyba nepatiko jos ir nereikėjo nuomotis. Tuo metu vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja, kad sodyba yra nelegali.

Vilniuje iš moters sukčiai išviliojo 86 tūkst. eurų.  Kaip praneša policija, šeštadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris, gimusi 1965 metais, kuri nurodė iš jos buvo išviliota didelė pinigų suma. Pasak jos, nuo rugpjūčio 16-osios iki rugsėjo 18-osios kredito įmonės atstovai iš jos išviliojo 86 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvoje toliau siautėja pinigus iš žmonių išviliojantys sukčiai. Du tokie ikiteisminiai tyrimai pradėti Šiauliuose. Patiklūs lietuviai sukčių yra atakuojami tiek SMS žinutėmis, tiek elektroniniais laiškais. Pagrindinė klaida – paspaudžiama nuoroda ir suvedami „Smart-ID“ kodai. Taip žmonės sukčiams tarsi įteikia raktus nuo savo namų. Pastarieji nedelsdami atlieka apgautų žmonių vardu pavedimus ir taip akimirksniu pasisavina pinigus.

Plungėje viena moteris atvyko į „Šiaulių banko“ skyrių ir ketino atlikti pinigų perlaidą. Vis dėlto, banko darbuotojai paklausus, kad moteris nori persiųsti tuos pinigus, ši atsakė, kad Saudo Arabijoje esančiam karo gydytojui. Šią savo ausimis nugirstą istoriją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino Plungėje gyvenantis Darius. „Atėjau uždaryti sąskaitos „Šiaulių banke“. Kitoje kabinoje moteris norėjo persiųsti pinigus.

Vilniuje iš moters banko sąskaitos apgaule išviliota per 10 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policija pranešimą apie vagystę iš 1977 metais gimusios vilnietės gavo penktadienį. Moteris pranešė, kad rugsėjo 1 dieną apie 12 val. Vilniuje jai būnant namuose iš jos banko sąskaitos apgaule buvo išviliota 10 tūkst. 211 eurų.

Romantinių sukčių taikomos schemos tokios paveikios, kad nuo jų gali neapsaugoti net didžiulė gyvenimiška patirtis, rodo tikra „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota istorija. 80 metų perkopusi senjorė buvo pasirengusi atiduoti savo ir sutuoktinio santaupas naujam „mylimajam“, tačiau bankui pavyko sugrąžinti 10 tūkst. eurų siekusią sumą ant sukčių kabliuko užkibusiai moteriai.

Vilniuje iš įmonės apgaule išviliota 11,3 tūkst. eurų. Policija pranešimą apie nusikaltimą gavo trečiadienio vakarą 20 val. 12 min. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė policija.

Išvykdami į kelionę savo augintinius dalis šeimininkų pirmiausia mėgina patikėti artimųjų ar bent pažįstamų priežiūron. Tačiau, kai artimieji augintinio pasaugoti negali, reikia ieškoti alternatyvų – prieglaudos, augintinių viešbučio ar nepažįstamų žmonių pagalbos. Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų.

Lietuvoje netrūksta piktos valios žmonių – policija bene kasdien praneša apie galimą sukčiavimą, klasta išviliotas apvalias pinigų sumas ir pan. Tačiau ne visi atvejai pasiekia teisėsaugą. „Facebook“ grupės „Nepatikimi asmenys“ įkūrėjas Dainius Dainauskas tvirtina, kad apgavikai bijo viešumo. Ši grupė skirta tam, kad nukentėjusieji galėtų į dienos šviesą iškelti aferistų darbelius. Grupė „Nepatikimi asmenys“ socialiniame tinkle „Facebook“ subūrė daugiau nei 56 tūkst. narių.

Prisistatę banko darbuotojais sukčiai iš moters išviliojo 4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, apie 8.58 val. gautas moters (gimusios 1964 metais) pareiškimas, kad liepos 15 dieną būnant namuose, telefoniniai sukčiai, prisistatę banko darbuotojais, apgaule iš jos banko sąskaitos pasisavino apie 4 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Bendrovė, esanti Anykščiuose, neteko beveik ketvirčio milijono eurų. Lėšos pasisavintos apgaulės būdu, pranešė policija. Pranešimą apie nusikaltimą trečiadienio naktį, 3.28 val., gavo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Buvo pranešta, kad pirmadienį į įmonės elektroninį paštą galbūt buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija. Apgaulės būdu išviliota 249 tūkst. 890 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

„Tinder“ išlieka viena populiariausių pažinčių programėlių Lietuvoje, vien šiemet antros pusės ieškantys lietuviai į savo išmaniuosius telefonus ją parsisiuntė daugiau nei 33 tūkstančius kartų („Sensor Tower“ duomenys). Naujos pažintys neretam apsuka galvą, todėl internetiniai sukčiai nesnaudžia ir vis dažniau bando pasinaudoti patikliais santykių ištroškusiais „Tinder“ vartotojais.

Lietuvoje tikrąja žodžio prasme siaučia telefoniniai sukčiai. Jau visą mėnesį banko darbuotojais prisistatantys apgavikai iš naivių lietuvių išvilioja tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų. Bankai pakraupę – sukčiavimo mastai išaugo kartais. Policija ragina nė nesivelti į kalbas su įtartinais asmenimis, kurie dažniausiai bando užkalbinti rusų kalba: – Klausau. Laba diena. – Laba diena, gerbiamas Vytautas? – Taip… – Čia Andrejus Viktorovas skambina iš jūsų banko.

Jau daugiau kaip mėnesį iš Lietuvos žmonių tūkstantines sumas išviliojantys, įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys, telefoniniai sukčiai nemažina apsukų. Maža to, jie apgaulei pasitelkia ne tik skambučius, bet ir SMS žinutes. Vien praėjusią parą Lietuvoje trys žmonės neteko pinigų, kai paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą. Vieno nukentėjusiųjų nuostoliai siekė net 9,9 tūkst. eurų. Kiti prarado mažesnes sumas – 1,3 tūkst. ir 605 eurų.

Pirmą šių metų pusmetį finansinių sukčių padaryta žala viršija 2 mln. eurų, rodo SEB banko statistika. Tai beveik prilygsta sumai, kuri iš gyventojų ir įmonių buvo išviliota pernai per visus metus, t. y. 2,16 mln. eurų. Pastaruoju metu itin suaktyvėjo rusakalbiai sukčiai, klientus informuojantys apie neva atliekamus mokėjimus jų interneto banke ar siūlantys investuoti.

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvos žmones terorizuoja įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai. Nors kasdien pranešama apie rusakalbių sukčių iš žmonių išviliojamas tūkstantines sumas, tačiau nukentėjusiųjų skaičiai vis auga. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Julija, kuri pasidalijo savo bei kolegų patirtimi bei atsiuntė garso įrašą, kuriame sukčius nesėkmingai bandė apmulkinti jos bendradarbę.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. „Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu.

Policija skelbia, kad bankininkais apsimetę sukčiai iš gyventojų pasisavino daugiau nei 56,4 tūkst. eurų. Pirmadienį, apie 9.21 val., Vilniaus rajone, 51 metų moteriai telefonu paskambino vyriškis. Prisistatęs banko darbuotoju, jis apgaulės būdu iš nukentėjusiosios bei giminaičių (dviejų gimusių 1967 ir vieno 1970 metais) sąskaitų pagrobė 14 tūkst. 697 eurus. Tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 77 metų moters pranešimą.

Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti. Policijos duomenimis, vien liepos 8 dieną Lietuvoje fiksuoti 3 elektroninio sukčiavimo atvejai, dar 2 fiksuoti liepos 7-ąją.

Iš Vilniaus ir Trakų gyventojų sukčiai išviliojo nemenkas pinigų sumas – Vilniuje senolis į namus atėjusiam sukčiui atidavė 18 tūkst. eurų. Tuo metu iš Trakų gyventojos sąskaitos pasisavinta dar didesnė suma – 28 tūkst. eurų, skelbia policija. Trečiadienį 93 metų vilnietis pareigūnams pranešė, kad tą pačią dieną, apie 12 val., jam būnant namuose, paskambino policijos pareigūnu prisistatęs asmuo. Kalbėdamas apie finansines operacijas, jis pareikalavo pinigų.

Trečiadienį į vilniečio namus užėję sukčiai pagrobė iš senyvo vyro 18 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, apie vidurdienį M. K. Paco gatvėje gyvenančiam 1928 metais gimusiam vyrui paskambino nepažįstami asmenys, kurie įtikino esantys policijos pareigūnai. Apgaule, atėję į namus, jie pagrobė iš vyro pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Pirmadienį sukčiai dideles sumas išviliojo iš Vilniaus ir Klaipėdos gyventojų. Anot Policijos departamento pranešimo, 1968 metais gimęs vilnietis teigia, kad apie 13 val. jam būnant namuose paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir apgaule iš jo sąskaitos pasisavino 15 tūkst. 345 eurus. Klaipėdoje į policiją kreipėsi 1957 metais gimusi moteris. Ji taip pat sakė, kad apie 14 val.

Sostinės policija sulaukė labai daug pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius, kurie apsimeta SEB ir Swedbank bankų darbuotojais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Kasdien Vilniaus apskr. policija sulaukia 30-50 pranešimų apie bandymus išgauti finansinę informaciją, elektroninės bankininkystės duomenis arba išvilioti pinigus, taip pat pranešimų, kai žmonės, įtikėję sukčiais, netenka visų savo santaupų.