sukčiai

Sausio 18 dieną buvo įvykdyta vadinamoji „spoofing“ ataka, kai neva iš Užsienio reikalų ministerijos pašto dėžutės [email protected] buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose prašoma „skubiai pateikti dokumentus pagal elektroninį prašymą į paraišką”, rašoma URM pranešime žiniasklaidai.  Laiške pridedama slaptažodžiu apsaugota byla bei slaptažodis bylai atidaryti.

„DPD Lietuva“ sulaukė pranešimų apie suaktyvėjusį finansinį sukčiavimą, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.  Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) grąžino Šiaulių apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, LAT tenkino prokuroro skundą ir panaikino išteisinamąjį nuosprendį byloje, kurioje, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu kaltinti automobilių pardavėjai – 32-ejų M. G. ir 37-erių metų B. G. M. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu tik dėl sukčiavimo.

Vietoj COVID-19 testų – apvogti namai. Policija ketvirtadienį pasidalijo istorija, kurioje sukčiai pasinaudodami koronavirusu išviliojo žmones iš namų, kuriuos netrukus ir apšvarino. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija. Sukčiai susisiekė su Ignalinos rajone gyvenančia šeima ir pranešė, kad dėl kontakto su sergančiuoju jiems reikia atvykti į Utenoje esantį mobilujį punktą atlikti testą.

Ignalinos rajone, Kazitiškio seniūnijoje, gyvenančią šeimą sukčius šią savaitę įtikino vykti į Uteną atlikti COVID-19 tyrimo, o pats tuo metu apvogė namus.  Kaip pranešė Utenos apskrities policija, antradienį Ignalinos rajone gyvenančiam vyrui paskambino Utenos mobilaus COVID-19 patikros punkto darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris teigė, kad vyras ir jo šeima turėjo tiesioginį kontaktą su koronavirusu sergančiu asmeniu, tad jiems reikia atlikti COVID-19 tyrimą.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Visą situaciją ir kur dingo klinikos darbuotojai aiškinosi TV3 laida „Prieš srovę“.  Kaunietė Vida nusprendė susidėti jau seniai prarastus dantis. Moteris kreipėsi į odontologijos kliniką pagalbos ir, kad galėtų susimokėti už odontologų suteiktas paslaugas, su klinikos direktoriumi pasirašė paskolos sutartį.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Europos vaistų agentūrai (EVA) registravus jau antrąją vakciną nuo COVID-19 ligos ir vis labiau įsibėgėjant vakcinacijos procesui, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nori įspėti, kad virtualioje erdvėje nuo pat pandemijos pradžios vis atsiranda siūlymų įsigyti vaistų nuo COVID-19 ligos bei jos profilaktikai. Sukčiai jau pradėjo siūlyti įsigyti ir vakcinų, neva apsaugančių nuo koronaviruso.

Grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė pateko į sukčių akiratį. Iš atlikėjos buvo bandyta išvilioti banko sąskaitoje esančias santaupas. Moteris istorija pasidalijo instagrame ir prisipažino, kad per plauką nepakliuvo į pinkles. „Vakar nutiko baisus dalykas – mane norėjo apgauti kažkokie žulikai, apsimetę profesionaliais banko darbuotojais. Visa kalba, visas pokalbis toks, jie užduoda klausimus, o tu negali susivokti, kas vyksta.

Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Lionė. Ji pasakoja, kad buvo skaudžiai apgauta savo nuomininko, kuris į namus atvedė nepažįstamą vyrą ir įkalbėjo ją paimti paskolą. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Nuomininkas su napažįstamuoju pensininkei žadėjo, kad paimta paskola visiškai nekels rūpesčių, o pinigai bus skirti bendram verslui pradėti. Nuomininko įkalbėta Lionė savo vardu paėmė 2000 eurų paskolą.

Internetinės pažintys, antros pusės ar meilės ieškojimas pažinčių programėlėse ar tinklapiuose jau nieko nestebina. Tačiau meilės paieškos internete ne visada baigiasi laimingai. Tokios pažintys gali atnešti ne tik sudaužytą širdį, bet ir patuštinti piniginę. TV3 televizijos laidos „Prieš srovę“ pašnekovė, save vadinanti pažinčių eksperte, siekė įspėti visas Lietuvos moteris, kad pažinčių svetainėse galima sutikti ne tik gyvenimo meilę, bet ir sukčių.

Penktadienį socialiniuose tinkluose išplitusi istorija apie galimai Kauno „Žalgirio“ krepšininku Roku Jokubaičiu apsimetantį asmenį, kuris iš merginos išviliojo didelę sumą pinigų, sulaukė atomazgos. Kaip šeštadienį pranešė Lietuvos policija, yra sulaikytas 23-ejų įtariamasis, kurio namuose buvo atlikta krata. Anot Lietuvos policijos pranešimo socialiname tinkle „facebook“, nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių kreipiasi į policiją dėl sukčių. Dalis iš šių žmonių nukenčia internete, kuriame, neapgalvoję savo veiksmų pasekmių, netenka pinigų.  Policija teigia, kad per šių metų 10 mėnesių viso užregistruoti 1862 tyrimai dėl sukčiavimų. Pasak policijos, tai 9 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.  Kaip teigia Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, šiemet ištirta 55 procentai sukčiavimo atvejų.

„Įdarbiname nuotoliniu būdu, geras atlygis, prireiks tik interneto“. Skamba kaip puikus papildomo ar net pagrindinio darbo pasiūlymas. Vis dėlto, prieš sutinkant, būtina nuodugniai pasidomėti darbdaviu ir veiklos turiniu. Europoje fiksuojama pinigų mulų verbavimo banga: naivumas aukai gali kainuoti ne tik gerą vardą, bet ir laisvę bei galimybę turėti banko sąskaitą ir naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis, preaneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Pinigų mulais (angl.

Penktadienį gautas pranešimas, kad policijos tyrėju prisistatęs asmuo apgavo 40-metę moterį ir pasisavino didelę sumą pinigų. Pranešta, kad apie 17 val. 36 min. Jurbarko r. sav. gyventojai (gim. 1980 m.) paskambino asmuo, prisistatęs policijos tyrėju, ir paaiškinęs, kad yra sulaikyti asmenys, kurie turi įmonės, kurioje ji dirba, dokumentus, paprašė padiktuoti įmonės sąskaitų prisijungimo duomenis, kad galėtų užblokuoti sąskaitas.

Žemės ūkio ministerija praneša gavusi informacijos, kad ūkininkai sulaukia skambučių iš telefoninių sukčių, apsimetančių Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei bandančių sužinoti ūkininkų banko sąskaitų  ir kitus asmeninius duomenis.

Sukčių auka tapusi druskininkietė neteko per 34 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 16 val. į Druskininkų policijos komisariatą kreipėsi 1963 metais gimusi moteris, kad nuo lapkričio 4-osios iki lapkričio 17-osios iš jos apgaulės būdu išviliota 34 tūkst. 100 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kasmet kibernetinių išpuolių vis daugėja, tačiau interneto vartotojai, atrodo, niekaip nepasimoko – savo paskyroms apsaugoti vis dar naudoja itin silpnus slaptažodžius. Populiariausią pasaulyje slaptažodį „123456“ naudoja 1 iš 100 žmonių, rodo atlikto tyrimo duomenys, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Kai žmonės tapo nuovokesni apie duomenų apsaugą internete, sukčiai priversti ieškoti kitų apgavysčių būdų. Naują galimybę jiems atvėrė augantis SMS rinkodaros populiarumas. Apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų ar kitų gerai žinomų įmonių darbuotojais sukčiai siuntinėja apgaulingus tekstinius pranešimus siekdami išvilioti pinigus ar pasisavinti asmens duomenis.  „SMS klastojimas (angl. SMS spoofing) – dar pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje.

Kone kasdien policijai pranešant apie galimus sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje, bankai perspėja, kad sukčių strategijos kinta, todėl ir ateityje matysime vis naujus apgaudinėjimo būdus.   Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, remiantis Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.

Sukčiai naudojasi tv3.lt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. VMI jau anksčiau kreipėsi į visuomenę ir informavo žmones apie siaučiančius sukčius. Jiems suaktyvėjus, primenama trinti gautas keistas SMS žinutes. Sukčiai platina pranešimus, trumpąsias SMS žinutes, prisidengdami žinomų Lietuvos portalų, įmonių vardu. „Gavote kažką panašaus? Siuntėjas vienas iš žinių portalų? Trinkit. Ir kitiems pasakykit, kad tai MELAGIENA“, – rašo VMI savo „Facebook“ paskyroje.

Policijos pareigūnais apsimetę sukčiai iš Šiauliuose gyvenančio senjoro pagrobė banko kortelę, bankomate paėmė 1,6 tūkst. eurų ir dar bemaž už 1 tūkst. eurų nusipirko įvairių prekių.  Pasak Šiaulių apskrities policijos, sukčiai iš Vytauto gatvėje gyvenančio 1933 metais gimusio vyro kortelę ir jos PIN kodą išviliojo sekmadienį popiet.

Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą. Netrukus į klientų namus belsis ir policija, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.

SEB bankas praneša sulaukęs pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius, kurie apsimeta banko darbuotojais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai skambina suklastoję banko telefono numerį – tokie skambučiai iš neva oficialaus banko telefono numerio gali sukelti pasitikėjimą, todėl bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir niekam neatkleisti savo asmeninių duomenų.

Penktadienį Visagine sukčiai pasisavino 14 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 10 val. Visagine, Taikos prospekte, į 1958 metais gimusios moters mobilųjį telefoną paskambino kita moteris, ji prisistatė banko darbuotoja ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės kodus. Iš visaginietės sąskaitų sukčiai paėmė 14 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį į Kauno apskrities policiją kreipėsi senjorė, kuri pranešė, kad investuoti siūlęs sukčius iš jos išviliojo 9,7 tūkst. eurų.  Policijos departamento duomenimis, 1943 metais gimusiai moteriai vyras paskambino antradienį, o pinigus į nepažįstamo asmens sąskaitą ji pervedė trečiadienį.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Druskininkų miesto Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas Vaidas Vaišvilas pakliuvo į ganėtinai nemalonią situaciją – populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“ atsirado netikra jo anketa. Klebonas V. Vaišvilas kreipėsi į savo sekėjus socialiniame „Facebook“ tinkle. Vyras pasidalijo sukurtos netikros jo „Tinder“ anketos nuotrauka.

Kaišiadoryse mokytoja dirbanti Orinta keturis mėnesius sapnavo košmarus ir svarstė, ar jai teks sėstis į kalėjimą. Pasirodo, kad vienoje Lietuvoje veikiančioje elektroninių pinigų įstaigoje Orintos vardu buvo atidaryta sąskaita, apie kurią moteris nė nebuvo girdėjusi, iki kol vieną dieną jai nepaskambino policija ir neapkaltino sukčiavimu. Situacija domėjosi laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

Nors finansiniai sukčiai turi aibes būdų ir metodų, kaip išgauti asmeninius jūsų duomenis ir išvilioti pinigus, egzistuoja kelios universalios taisyklės, kurių laikantis gerokai sumažinsite tikimybę  patekti į jų pinkles. Kokie yra tie keli ir gana paprasti dalykai, kurių turėtumėte nedaryti? Plačiau apie tai – SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

„Swedbank“ perspėja įmones ir gyventojus dėl banko vardu siuntinėjamų melagingų el. laiškų, kuriais informuojama apie neva atliktą paramos mokėjimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenksmingas programinis kodas. Banko saugumo specialistai perspėja tokių prisegtų bylų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiško siuntėjas nurodomas kaip SwedBank (postmaster@swedbank.

Klaipėdos pareigūnams įkliuvo 13 000 eurų iš senjoro išvilioję sukčiai. Policininkai vien per rugsėjį sučiupo ir dar du tokius nusikaltėlius, kurie iš patiklių klaipėdiečių išviliojo per 50 000 eurų. O štai vilnietė sukčiams internete savo noru atidavė net 170 000 JAV dolerių. Tiesa, lietuvius mulkinančių sukčių gretos nemažėja. Juolab, kad dažnai patikliems tautiečiams skambinėja jau kalėjime sėdintys sukčiai tiesiai iš savo kamerų.

Socialiniai tinklai yra puiki erdvė sukčiams. Tikėtina, kad dauguma esate sulaukę kvietimų draugauti siūlančių įtartinų asmenų. Taip nutiko ir tv3.lt skaitytojui Mariui, kuris atsiuntė savo susirašinėjimą ne šiaip su bet kuo, o su neva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „sekretoriumi“. Galima pasijausti tikru laimės kūdikiu, nes naujasis „pažįstamas“ nieko nelaukdamas pasiūlo negrąžintiną finansinę pagalbą. Reikia tik apsispręsti, kokios sumos pageidaujate.

„Sodra“  įspėja gyventojus apie jų vardu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes. Pranešime skelbiama, kad „Sodra“ nesiunčia SMS ir kitų pranešimų gyventojams informuodama apie VMI taikomas lengvatas. Tai – sukčiai, todėl jokiais būdais neatidarykite žinutėse nuo, esą, „Sodros“ gautų nuorodų. „Sodra“ sulaukė pranešimų apie atvejus, kai gyventojai sulaukė sukčių trumpųjų SMS žinučių, kurių siuntėjas yra SODRA.

Apgaulingi neva policijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) laiškai buvo skirti vienos įmonės kibernetinio saugumo mokymams, tad policija tyrimo nepradės, skelbia „Kauno diena“. Kaip dienraščiui informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, apgaulingi laiškai, kuriuose pridėtos klaidinančios nuorodos epolicija.It ir vrni.lt buvo „vienos įmonės IT mokymai saugumo tema", įmonė apie tai informavo ir atsiprašė, todėl tyrimas nebus pradėtas.

Alytaus apskrities policijos pareigūnai įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo būdą, kurį neteisėtai pasipelnyti norintys asmenys gali panaudoti prieš transporto priemonių vairuotojus. Policijos įvykių registre pastaruoju metu buvo užregistruotas pranešimas, kad asmeniui paskambino policijos pareigūne prisistačiusi moteris, kuri teigė, kad pranešėjas yra nufotografuotas „trikojo“ greičio matuoklio ir jam gresia teisės vairuoti atėmimas iki pusės metų.

Sukčiai, prisidengę VMI vardu, siunčia SMS ir skatina investuoti Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai gyventojai sulaukė sukčių, prisistatančių VMI vardu, trumpųjų SMS žinučių. Jose gyventojai informuojami apie tai, kad jiems priklauso parama ir nurodoma nuoroda į tinklapį vmiparama.lt.

Internetiniai sukčiai pakeitė pinigų išviliojimo strategiją. Ilgą laiką internete sklandė pranešimas, kuriame trumpąją žinute praneša apie laimėjimą ir prašoma apie jį pasidomėti atsidarius atsiųstą nuorodą. Dabar sukčiai panašias nuorodas pradėjo platinti prisidengę Lietuvos paštu.  Kokybiškai padarytame elektroniniame laiške, kuriame matomas Lietuvos pašto logotipas, teigiama, kad laiško tikslas yra suteikti informacijos apie siuntos būseną.

Per tarptautinę teisėsaugininkų operaciją Rumunijoje sučiupti trys sukčiai, įtariami iš Lietuvos piliečių bei įmonių pasisavinę 100-tą tūkstančių eurų. Lietuvoje nuo rumunų grupuotės nukentėjo 80 žmonių ir 20 įmonių, patikėjusių sukčių siunčiamais elektroniniais laiškais. Iš Lietuvos piliečių ir įmonių sąskaitų sukčiai bandė persivesti sau apie ketvirtį milijono eurų.

Šią savaitę tarptautinės teisėsaugos operacijos metu, aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos, Estijos, Rumunijos pareigūnams ir Eurojustui, Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo virš 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių. Dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Vilniaus apskrities policijai pirmadienį pranešta, kad nepažįstamas vyras iš moters per du mėnesius išviliojo 19,7 tūkst. eurų.  Pasak Policijos departamento, 1984 metais gimusi moteris pranešė, kad nepažįstamas vyras, su kuriuo ji susipažino internetu, pinigus iš jos apgaulės būdu išviliojo laikotarpiu nuo birželio 27 iki rugpjūčio pabaigos.  Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Studentams sugrįžus į didžiuosius miestus, auga nuomojamų būstų poreikis. Interneto platybėse gausu įvairių butų nuomos skelbimų, tačiau būkite atsargūs – tai puiki terpė sukčiams. Nekilnojamojo turto brokeriai pasakoja, kokias suktybes naudoja ne tik būstų nuomotojai, bet ir patys brokeriai. „Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.

Lietuvos policija penktadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo perspėjimu žmonėms. Anot jų, sukčiai savo tempų stabdyti neketina ir žmones jau bando apgaudinėti prisidengdami pačios policijos vardu. „DĖMESIO, SVARBI INFORMACIJA. Lietuvos gyventojams siunčiami el. laiškai, kurių siuntėjas "[email protected]" apgaulingai pateikiamas lyg jie būtų gauti iš Policijos departamento sistemų.

Sukčiai iš moters ir bendrovės sąskaitų, neteisėtai gavę prisijungimo duomenis, persivedė 30 tūkst. eurų. Policijos departamentas informavo, kad trečiadienį, 8.32 val. į Vilniaus apskrities policijos pareigūnus kreipėsi 1974 metais gimusi moteris – ji pranešė,  jog nenustatyti asmenys, neteisėtai užvaldę banko prisijungimo duomenis, iš jos ir bendrovės sąskaitų nuskaitė 30 tūkst. eurų.

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų, pranešė Šiaulių apskrities policija. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės buvo paprašyta suvesti PIN 1 ir PIN 2 kodus.

Valstybinė mokesčių inspekcija  (VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai interneto sukčiai siunčia gyventojams e. laišką – pranešimą apie pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2019 metus atmetimą. Siunčiamuose e.laiškuose sukčiai naudoja vizualiai panašų į VMI el. pašto adresą - vietoj galūnės @vmi.lt adrese naudojama @vrni.lt, o juose nurodytos nuorodos nukreipia į interneto sukčių serverį, kuriame pateikiama prisijungimo prie VMI informacinių sistemų imitacija.