sukčiai

Įsigyti metalo norėjęs vyras įmonei pervedė 13,2 tūkst. eurų, tačiau prekių negavo. Apgautas vyras antradienio vakarą, 19 val. 29 min., kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pasak policijos, 39 metų pareiškėjas nurodė, kad gegužės 11 dieną įmonei pervedė pinigus, tačiau pirkinio negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Iš Šalčininkų rajono gyventojos sąskaitos sukčiai pasisavino apie 20 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 15 val. 30 min., Gerviškių kaime 64 metų moteriai telefonu paskambino asmuo. Jis prisistatė banko darbuotoju ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Gavęs šią informaciją, sukčius iš moters banko sąskaitos pasisavino pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš moters išviliojo daugiau kaip 54 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pirminiais duomenimis, pinigus sukčiams moteris mokėjo kelis mėnesius – nuo pernai spalio iki šių metų gegužės 11-osios. Jie naudojosi interneto programa „TradeVtech“. Iš viso apgaulės būdu išviliota 54 tūkst. 300 eurų.

Panevėžyje sukčiai iš vyro pavogė 900 eurų. Anot policijos pranešimo, gegužės 6 dieną 1968 metais gimęs panevėžietis gavo žinutę. Joje buvo elektroninė nuoroda, ją atidarius apgulės būdu išvilioti pinigai. Nuostolis siekia 900 eurų.

Trečiadienį per pietus Kėdainių rajone įvykdytas neeilinis sukčiavimo aktas. Tamsesnio gymio vyriškis, sukurpęs graudžią istoriją, iš Gudžiūnų miestelyje gyvenančių senjorų poros išviliojo daugiau nei 2000 eurų. Tiesa, vyriškis senjorų neapiplėšė, o tik įsiūlė pigių ir nekokybiškų prekių klastočių, kurios yra nieko vertos. Nori perspėti Senjorų poros šeima į policiją dėl įvykio nesikreipė, mat saugo garbaus amžiaus senolių sveikatą.

Pastarosiomis savaitėmis bankas „Swedbank“ teigia pastebintis išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

Į Vilniaus apskrities policiją pirmadienį kreipėsi du nuo sukčių nukentėję gyventojai, pinigus iš jų išviliojo sukčiai, apsimetę finansinių technologijų įmonės ir banko darbuotojais. Policija gavo 26 metų vyro pareiškimą. Nukentėjusysis nurodė, kad gegužės 4 dieną, apie 11 val. telefoniniai sukčiai, prisistatę „Paysera“ darbuotoju, apgaule iš jo banko sąskaitos pasisavino 4 050 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitas nukentėjusysis teigė, kad pirmadienį, apie 12 val.

Telefoniniai sukčiai iš dviejų vilniečių moterų išviliojo iš viso 10 tūkst. eurų. Penktadienį prisistatę policijos pareigūnais, atliekančiais tyrimą dėl padirbinėjamų pinigų Lietuvos pašte, jie iš 1940 metais gimusios moters apgaule išviliojo 2 985 eurus, kuriuos ji atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui. Šeštadienį apie 16 val. Vilniuje telefoniniai sukčiai, prisistatę policijos pareigūnais, iš 1932 metais gimusios moters apgaule,neva jos turimi grynieji pinigai netikri, išviliojo 7,1 tūkst.

Socialiniame tinkle su nepažįstamuoju susipažinusi kaunietė prarado 20,5 tūkst. eurų. Trečiadienį, 7 val. 33 min., policija gavo moters pranešimą. Pasak policijos, jame teigiama, kad nuo vasario 4 iki gegužės 4 dienos Kaune, Partizanų gatvėje, socialiniame tinkle bendravo su nepažįstamu vyriškiu. Jis apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Gavote neįprastą SMS žinutę iš banko su nuoroda, kurią prašoma paspausti ir patvirtinti asmeninius duomenis. Užduokite sau klausimą – kaip dažnai iki tol su banko atstovais teko bendrauti SMS žinutėmis? Jeigu spėsite laiku ir teisingai atsakyti į šį išsikeltą klausimą, tikėtina, kad išvengsite finansiškai itin skausmingo sukčių jauko. Bankai jau ne kartą yra pabrėžę, kad klientams žinučių su nuorodomis nesiuntinėja. Vis dėlto, emocijos pagauti žmonės susimąsto tik tada, kai būna per vėlu.

Nuo sukčiautojų stipriai nukentėjo du Vilniaus apskrities gyventojai – sukčiai iš jų pasisavino beveik 60 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pirmadienį, 9 val. 47 min., į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi vyras. Jis nurodė, kad nuo pernai nuo spalio 27-os iki tų metų lapkričio 4 dienos neteko 30 798 eurų. Nukentėjusysis pareigūnams paaiškino, kad pinigus iš jo bute Laisvės prospekte, apgaulės būdu, per internetinę investavimo platformą išviliojo nenustatyti asmenys.

Vilniuje sukčiai iš vyro internetinės apgaulės būdu sekmadienį išviliojo 14 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, Vilniuje, Perkūnkiemio gatvėje, 1982 gimusiam vyrui nenustatyti asmenys atsiuntė trumpąją SMS žinutę su internetine nuoroda. Nukentėjusysis per programėlę „Smart ID“ suvedė savo PIN kodus ir iš jo sąskaitos neteisėtai buvo pervesta 14 tūkst. eurų.

Moteris teigia praradusi iš banko sąskaitos 4 tūkst. eurų, kai paspaudė SMS gautą nuorodą. Marijampolės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad šeštadienį apie 21.54 val. moteris pastebėjo, kad po to, kai paspaudė gautoje SMS žinutėje esančią nuorodą, nuo jos banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 4 tūkst. eurų suma.

Vilniuje teisėsaugininkai išaiškino du pogrindinius skambučių centrus, kuriuose veikė tarptautinė sukčių gauja. Aferistai skambino žmonėms, siūlė investuoti į kriptovaliutas ar prekybą nafta ir dujomis, o investuotus pinigus pavogdavo. Lietuvoje sulaikyta kone 30 įtariamųjų, Latvijoje – net 80. Latvijos policijos paviešintoje medžiagoje iš tarptautinės operacijos, dalis kurios vyko ir Lietuvoje. Specialusis būrys braunasi į telefoninių sukčių gaujos biurą.

Per tarptautinę operaciją išardyta organizuota nusikalstama grupuotė. Įtariamųjų sąraše – net 108 pavardės. Šios operacijos detalės atskleistos antradienio rytą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje. Praėjusią savaitę Vilniuje sulaikyti 28, o Latvijoje – 80 didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule veikiant organizuotoje grupėje įtariami asmenys.

Sukčiai, pasinaudodami karu Ukrainoje, siekia pasipelnyti – apgaudinėja žmones ragindami juos aukoti pinigus tariamai nukentėjusiems žmonėms, praneša „Business Insider“.  „Sukčiai dažnai bando pasinaudoti asmenimis ar organizacijomis, siekiančiomis padėti žmonėms ekstremalioje situacijoje. Pastebėjome, kad nuo vasario pabaigos tokia veikla labai suaktyvėjo“, – tikino Davidas Emmas, kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyriausiasis saugumo tyrėjas.

Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Mažo miestelio šeimos gydytoja Asta pateko į sukčių pinkles. Patikėjusi, kad investuoja į kriptovaliutą, moteris dabar liko skolinga draugams, kolegoms, kreditoriams ir net pacientams 170 tūkstančių eurų. Todėl Asta nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalba“. Moteris niekam nesakė, kad pakliuvo į sukčių pinkles. Dėl nuolatinio streso moteriai pašlijo sveikata ir ji pasakojo, kad jaučia nuolatinę gėdą.

Į policiją kreipėsi Pakruojo gyventoja, per maždaug pusmetį sukčiams pervedusi 32,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, 1960 metais gimusi moteris nuo pernai liepos iki šių metų sausio minėtą pinigų sumą pervedė į užsienio šalių banko sąskaitas, tačiau žadėtų paslaugų negavo. Šių paslaugų policija pranešime nedetalizuoja. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šarūnas Zarudnevas ir jo draugė Evelina – pradedančiųjų keliautojų pora. Panorę pasimėgauti saulės spinduliais ir kitokiu gyvenimo ritmu, jiedu nutarė keliauti į Tailandą. Nors pora buvo pasidomėjusi, kokie yra dažniausi vietinių bandymai apgauti turistus, visgi patys tapo tokių aferų taikiniu ir iš arti pamatė, kaip viskas vyksta.

Iš Tauragės gyventojos sąskaitos apgaule pasisavinta 50 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 12 val. 50 min., Tauragėje, 34 metų moteriai jungiantis prie elektroninės bankininkystės puslapio, buvo sukurta nauja paskyra. Apgaulės būdu iš banko sąskaitos pasisavinta 50 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Kaune sukčiai iš senolės išviliojo daugiau kaip 4000 eurų, antradienį pranešė vietos policija. Pirmadienio vidurdienį Kaune, Baltijos gatvėje senolė sulaukė nepažįstamo asmens skambučio. Šis pranešė, kad jos turimi pinigai netikri. Netrukus pas senolę neva patikrinti pinigų atvyko pareigūne prisistačiusi moteris. Jai išvykus, pasigesta santaupų.

Policija tiria tris įvykius, žmonėms pranešus apie pastarosiomis dienomis sukčių išviliotus pinigus, iš viso – per 75 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 21 val. 49 min., Kauno apskrities policija gavo 1979 metais gimusio vyro pranešimą, kad vasario 4 d. apie 9 val., jam būnant namuose, per internetinę akcijų biržų prekybą, apgaulės būdu, iš jo išviliota 60,5 tūkst. eurų. Taip pat antradienį, 9 val. 16 min.

Sukčiautoja iš moters sąskaitos pasisavino 7,2 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, 13 val. 50 min., Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pareiškimą. Jame nurodoma, kad 61 metų moteriai praeitą savaitę, ketvirtadienį, apie 11 val., būnant namuose, paskambino banko darbuotoja prisistačiusi moteris. Ji apgaule iš banko sąskaitos pasisavino 7,2 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Romantinių sukčių spąstai ieškant aukų tampa vis geriau paslėpti, rodo „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota viena realiai nutikusi istorija. Gydytoju iš JAV apsimetęs sukčius įtikino vieną lietuvę, kad keliaudamas pas ją buvo sulaikytas Vokietijos teisėsaugos su jai skirta brangių papuošalų dėžute.  Kadangi ant papuošalų dėžutės neva buvo nurodyti mylimosios duomenys, į teisėsaugos akiratį pateko ir ji.

Šiaulių apskrityje sukčius, apsimetęs įmonės vadovu, išviliojo 64,3 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento, šeštadienį apie 13 val. į policiją kreipėsi moteris (gimusi 1962 metais), kuri pranešė, kad trečiadienį-ketvirtadienį nepažįstamas asmuo, elektroninėje erdvėje prisistatęs bendrovės direktoriumi, apgaulės būdu išviliojo 64,3 tūkst. eurų. Policija įvykį tiria.

Visame pasaulyje siautėja romantiniai sukčiai, kurie prisidengdami karininkais, krepšininkais, slaptais agentais, ieškosi antrosios pusės, o iš tiesų – aukų, iš kurių vėliau išvilioja didžiules pinigines sumas. Lietuvoje romantiniai apgavikai iš savo aukų vien pernai išviliojo 600 tūkstančius eurų. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, mat svetima sąskaita praturtėti nori ne tik romantiniai, o įvairaus plauko sukčiai, kurie pernai metais iš lietuvių susižėrė 10 milijonų eurų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų. Pagal žalos mastą apgavikai romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius, rašoma pranešime spaudai. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.  „Tinder Swindler“ (angl.

Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet didelė žala padaroma ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams. Paskutinę savaitę Vilniaus apskr.

Sukčiai iš Vilniaus apskrities įmonių ir gyventojų šiomis dienomis išviliojo per 154 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 7 val. 51 min., Vilniaus apskrities policija gavo pareiškimą, kad prieš dvi dienas, pirmadienį, apie 17 val., Vilniuje įsikūrusi bendrovė gavo tariamų partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus. Už prekes į nurodytą sąskaitą užsienio banke ji pervedė 113 tūkst. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gavo informacijos, kad pastaruoju metu padaugėjo bandymų sukčiauti prisidengiant vadovaujančias pareigas užimančių FNTT pareigūnų vardu. FNTT primena netikėti tokiais melagingais skambučiais ir jokiu būdu neatskleisti asmeninės informacijos.

Įtartini sandoriai, netikri skelbimai ir neva iš banko gautos žinutės kelia nerimą gyventojams. Šie ženklai išduoda, kad interneto platybėse knibždėte knibžda sukčių, norinčių ištuštinti svetimas kišenes. Policija pastebi, kad pastaruoju metu sukčiai tapo dar įžūlesni. Vien per praeitus metus jie išviliojo daugiau nei 46 mln. eurų.

„Ignitis“ pranešė, kad sukčiai klientams prisistato jų vardu ir ragina būti atsargiais.  Pasak „Ignitis“, sukčiai skambina telefonu ir, prisistatę įmonės atstovais, meluoja apie skolas, kurias ragina apmokėti.  „Raginame klientus būti atidžiais, nes pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, prisistatantys „Ignitis“ vardu. Telefonu paskambinę sukčiai prisistato „Ignitis“ atstovais ir teigia, kad klientai turi skolų, kurias reikia kuo skubiau apmokėti.

Kriptovaliutą pirkęs vyras teigia praradęs 18,2 tūkst. eurų ir ketvirtadienį kreipėsi į Klaipėdos policiją. 32 metų pareiškėjo teigimu, nuo pernai spalio 26 iki gruodžio 8 dienos, perkant kriptovaliutą iš jo buvo išviliota 18,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Ji dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai šie nuostoliai siekė 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Pe metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo fišingo (apgaulės būdas, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines) ir telefoninio sukčiavimo.

Šeštadienį Ukmergės rajone moteris sukčiams atidavė 1 tūkst. eurų, pranešė policija. Pinigus iš gimusios 1936 metais gimusios moters apgaule išviliojo telefoniniai sukčiai. 1 tūkst. eurų ji atidavė atėjusiam nepažįstamam asmeniui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija Visagine pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl incidento, kai avansą už parduodamą butą pasiėmusi moteris dingo. Nukentėjusioji sukčiams atidavė net 10 tūkst. eurų. Vietos policijos komisariate buvo gautas 1958 metais gimusios moters pareiškimas, kad pernai lapkritį ji su kita moterimi pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, kur buto pardavėja, pateikdama neteisingus duomenis apie parduodamą butą, paėmė 10 tūkst. eurų avansą.

Pernai situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo įtempta, kainos sparčiai augo, o būstų mažėjo. Tuo naudojosi ir sukčiai. Policija suskaičiavo, kad pernai sukčiavimo atvejų buvo kelis kartus daugiau nei užpernai. O NT specialistai pastebėjo, kad tai atspindi dabartinę NT rinką: žmonės skuba pirkti, dažnai būsto net neapžiūrėję, nesusipažinę su jo savininku. Todėl pirkėjams patariama atidžiau skaityti skelbimus ir neskubėti mokėti pinigų.

Moteris iš Šakių rajono į tariamą kriptovaliutos platformą teigia pervedusi daugiau nei 151 tūkst. eurų ir praradusi pinigus. Tai rekordinė šiemet sukčių išviliota suma. Marijampolės apskrities policija be šio atvejo tiria dar du atvejus, kai asmenys į tariamą kriptovaliutos platformą pervedė iš viso 64,4 tūkst. eurų. „Sumos iš ties įspūdingos. Žmonės pinigus prarado internete pamatę reklamą, siūlančią greitai praturtėti.

Policija tiria galimą sukčiavimą, kai du asmenys į kriptovaliutos įmonę pervedė 64,4 tūkst. eurų. Antradienį, po 11 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate gautas pareiškimas. Jame teigiama, kad 72 metų moteris nuo spalio 4 dienos į užsienyje registruotą kriptovaliutos įmonę pervedė 27 tūkst. 350 eurų, o 22 metų jaunuolis į tą pačią įmonę pervedė 37 tūkst. 100 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vyras policijai pranešė, kad sukčiai iš jo išviliojo 15,6 tūkst. eurų. Kaip sekmadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, 1972 metais gimęs vyras nurodė, kad pinigų neteko lapkričio 16 dieną. Surinkta medžiaga dėl galimo sukčiavimo.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie itin išaugusį „fišingo“ (angl. phishing) atakų skaičių. Finansiniai nusikaltėliai gyventojams siunčia apgaulingas trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus, kuriais siekia išvilioti su prisijungimu prie banko sąskaitos susijusius duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai primygtinai rekomenduoja žinutėse esančių  nuorodų bei priedų laiškuose neatidaryti.

Kokerpudelį įsigyti sumanęs šiaulietis pateko į sukčių spąstus ir prarado 3,3 tūkst. eurų. Kaip skelbia policija, pernai tarp gruodžio 23 ir gruodžio 25 dienos Šiauliuose, Lyros gatvėje gyvenantis 30-metis vyras per kelis kartus pervedė 3 tūkst. 310 eurų už perkamą šunį. Apie jo pardavimą buvo skelbiama internetinėje svetainėje sarikas.lt. Tačiau šiaulietis šuns negavo, pinigai negrąžinti. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Sukčiai per nepilną pusmetį iš Kretingos gyventojo išviliojo 20,4 tūkst. eurų. Trečiadienį Kretingos rajono policijos komisariatas gavo 50-mečio vyro pranešimą. Jis teigė, kad nuo rugpjūčio mėnesio iki gruodžio 24 dienos apgaulės būdu, iš jo buvo išvilioti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė policija. Nuo sukčių nukentėjusių asmenų pranešimus trečiadienį gavo ir Vilniaus apskrities policija.

Sukčiai iš Kauno apskrities gyventojos išviliojo 29,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Antradienį Kauno apskrities policija gavo 64 metų moters pranešimą. Ji teigė, kad pirmadienį, apie 16 val. 23 min., jai būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys. Jie apgaulės būdu iš jos išviliojo 29 tūkst. 772 eurus. Policija dėl sukčiavimo surinko medžiagą.

Po pažinties internete moteris prarado 20,5 tūkst. eurų, pranešė policija. Praeitą ketvirtadienį į Panevėžio apskrities pareigūnus kreipėsi 55 metų moteris. Ji nurodė, kad spalio mėnesį socialiniuose tinkluose susipažino su vyriškiu, kuris apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. „Jie kurį laiką susirašinėjo ir pinigus išviliojo apgaulės būdu“, – BNS sakė Panevėžio apskrities policijos atstovas Tadas Martinaitis. Vyriškis pristatė esąs užsienietis.

Kaune įmonės darbuotoja sukčiams pervedė 35 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 6 val. 30 min., įmonės 58 metų darbuotoja, gavusi elektroniniu paštu nurodymą, į nepatikrintą banko sąskaitą pervedė pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Teismui perduota viena didžiausių PVM grobstymo ir pinigų plovimo bylų šalies istorijoje, žala valstybei siekia apie 13 mln. eurų. „Šiaulių apygardos teismui perduota didelės apimties baudžiamoji byla, kuri yra viena iš didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei buvo padaryta apie 13 mln.

Antradienį kai kuriuos „Swedbank“ klientus pasiekė apgavikiškos žinutės, kuriose siunčiama nuoroda atidaro sufalsifikuotą internetinį portalą, labai panašų į tikrąjį. Apsimesdami banku ir gyventojams siųsdami gąsdinančias žinutes sukčiai bando praturtėti kitų sąskaita. „Pastaruoju metu gyventojai sulaukia skambučių bei SMS žinučių su nuorodomis į netikrą „Swedbank“ puslapį, skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus.