stresas

Netikėtas garsas – žadintuvo signalas, telefono skambutis ar nukritusio daikto pokštelėjimas – stresas, į kurį, kaip ir į visas kitas stresines situacijas, organizmas reaguoja akimirksniu įjungdamas apsaugos mechanizmą. Taip nulemta evoliucijos. Staigus, garsus triukšmas paprastai nežadėdavo nieko gero. Tai galėjo būti plėšraus žvėries riaumojimas, krintančio medžio triokštelėjimas.

Oksfordo bei Liverpulio universiteto tyrėjai išsiaiškino, jog net menkiausi jūsų valgiaraščio pakitimai gali padaryti didelę įtaką sveikatai. Pasak dailymail.co.uk, apskaičiuota, kad per metus būtų galima išgelbėti 20 tūkst. britų gyvybių, jeigu jie kasdien suvartotų vienu gramu mažiau druskos, papildomą porciją daržovių ir mažiau sočiųjų riebalų. Rodos, tai – smulkmenos. Tačiau kokie dar nereikšmingi dalykai galėtų pagerinti sveikatą? Pateikiame keletą naudingų ekspertų patarimų.

Tie darbuotojai, kurių darbo diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas (kalbame apie penkių dienų darbo savaitę), rizikuoja „sudegti“ darbe nuo fizinio ir psichinio išsekimo bei streso, išsiaiškino britų mokslininkai. Visa laimė, kad specialistai žino, kaip su tuo kovoti ir sumažinti patiriamą žalą, rašo „The Daily Mail“. Harvardo universiteto absolventė psichologė Joana Borysenko ištyrė neigiamų veiksnių įtaką moterims.

„Nielsen“ kompanija, tirianti besivystančiose šalyse gyvenančių moterų vartotojiškumo įpročius, atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad Indijos moterys yra labiausiai perimtos streso ir jų išleidžiamos pinigų sumos smarkiai skiriasi nuo kitų šalių dailiosios lyties atstovių, rašo CNN. Tyrimo, pavadinto „Rytojaus moterys“ metu, nuo vasario iki balandžio mėnesių buvo stebima 6,5 tūkst. moterų iš 21 tautos. Gauti rezultatai atskleidė, jog net 87 proc.

Po Fukušimos nelaimės visose veikiančiose Japonijos atominėse elektrinėse bus atlikti vadinamieji „streso testai“, Japonijos naujienų agentūra „Jiji Press“ cituoja šalies ūkio ministrą Banri Kaiedą (Banri Kaieda), rašo „RIA Novosti“. Taip siekiama nuraminti žmones, gyvenančius atominių jėgainių kaimynystėje. Kovo 11 d. Japonijos šiaurės rytinę pakrantę sudrebino 9 balų žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir sprogimus Fukušimos atominėje elektrinėje.

Kai su kolegomis pradedam kalbėti apie artėjančias atostogas, pirmiausiapasigirsta atodūsis „ach... atostogos“ ir jį palydi ilgesinga, palaiminga šypsena. Bet ar visada atostogos, kurių taip labai norime ir laukiame, būna tokios, apie kokias svajojame? Man atrodo, kad egzistuoja dviejų rūšių atostogos: išorinės ir vidinės. Ir nebūtinai jos vyksta vienu metu.

Savaitės pradžia? O gal pabaiga? Liko vos keletas dienų iki atostogų? O gal ką tik iš jų grįžote? Nukrypimai nuo įprasto darbo režimo ne tik mažina darbingumą bet ir... didina popietinio snaudulio tikimybę. Bet nemanykite, kad puodelis kavos yra panacėja, išgelbėsianti jus nuo miego atviromis akimis. Keletas paprastų gyvenimo būdo korekcijų suveiks kur kas efektyviau! 1. Rytinė mankšta. Gera diena prasideda nuo gero starto.

Dažnai įsisukę į darbo ir gyvenimo rutiną net nesusimąstome, kad paprastais veiksmais kasdieniame gyvenime galime sumažinti stresą. Prie kiekvieno teiginio pateikti keli atsakymai – pasirinkite tą, kuris jums atrodo teisingas. 1. Maisto produktai, kurie gali sumažinti stresą: A. bulvės ir makaronai, B. makaronai ir abrikosai, C. morkos ir žiediniai kopūstai, D. visi aukščiau išvardytieji maisto produktai.

Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, jog daug streso patiriantys vyrai seksualiniame gyvenime ir santykiuose elgiasi kiek neįprastai. Jie atliko bandymą su 50 studentų. Grupė buvo padalinta į dvi dalis. Vieni turėjo patirti stresą (rankos buvo kišamos į ledinį vandenį), o kiti – komfortą (rankos buvo kišamos į vos vos šiltą vandenį). Po to šie buvo prijungti prie daviklių, fiksuojančių raumenų susitraukimus aplink akis.

Mano dukra šį rudenį pradės lankyti mokyklą. Mergaitė nelaukia rugsėjo 1-osios, nes jai atsirado rimtų problemų dėl odos. Šią vasarą jai nuolat kartojasi bėrimai ne tik ant rankų, bet ir kitų kūno vietų. Išbėrimo vietas smarkiai niežti. Vaikas rankas nusikaso iki kraujo.

Antroje dienos pusėje daugelis mūsų pasijunta taip išsekę, kad nebėra jėgų net paprasčiausiems darbams. Apima žiovulys, apsunksta akių vokai, šokinėjančios mintys neleidžia susikaupti... Tokią būseną paprastai pastebime apie 14–15 valandą, kai darbo diena – pačiame įkarštyje. Tada kaip tik mažiausiai norisi dirbti ir... tiesą sakant, apskritai nieko nebesinori.

Anksčiau klaidingi faktai apie sveikatą ir jos apsaugą buvo retas dalykas. Bet ne šiandien. Visagalis internetas suteikė žmonėms galimybę kurti svetaines, talpinti įvairią informaciją, platinti ją elektroniniu paštu ir skelbti draugams bei aplinkiniams. Tad karts nuo karto tenka paneigti bet kokias melagingas interneto istorijas ar išgalvotas tiesas. Dauguma jūsų elektroninį paštą pasiekusių žinučių apie sveikatą – paprasčiausios melagystės.

Šiandien šalies abiturientai laiko anglų kalbos egzaminą. Šiemet valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą pasirinko 21533 abiturientai. Šios užsienio kalbos egzaminas jį laikyti panorusių abiturientų skaičiumi gerokai lenkia rusų, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminus. Abiturientams privalomas tik lietuvių kalbos egzaminas, o tam, kad gautų brandos atestatą mokyklas baigiantys jaunuoliai turi išlaikyti du egzaminus.

Jau 110 metų iš Alpių karvių pieno gaminamas šokoladas „Milka“ garsėja ne tik ypatingu skonio švelnumu. Šiandien violetinė karvutė įkvepia kiekvieną iš mūsų išdrįsti būti švelniu su artimiausiais žmonėmis. Švelnumu dalinantis su kitais, galima užkirsti kelią pasaulyje vis labiau įsigalinčiam susvetimėjimui ir išmokti džiaugtis paprastais dalykais. Dėl visuomeninio statuso – pamirštas švelnumas XXI a. – žiauraus išlikimo laikas.

1. Mokytoja lipnia juosta užklijavo mokiniui burną Browardo vidurinės mokyklos vaiko mama buvo šokiruota, kai dukra prisipažino, kad mokytoja jai lipnia izoliacija užklijavo burną. „Grįžusi po sunkios darbo dienos buvau nuliūdinta išgirdusi dukros pasakojimą“, – sako Leah Freel. Jazlyn Freel pasakoja, kad mokytoja jos paprašė nekalbėti, ir po kelių minučių atėjo nešina lipnia juosta, kuria apklijavo jai burną.

„Pasiilgstu mokyklos, senų laikų, bet į sentimentų sąrašą egzaminai neįeina", – šmaikštauja 47 metų Raimundas Milašiūnas. Su 19 metų psichoterapeutu bei 7 metus psichoanalitiku dirbančiu Raimundu šnekamės neišsemiama, kiekvienam abiturientui galvos skausmą keliančia tema – egzaminus. Tačiau jie – tik smulki viso mūsų aplinkoje esančio įtakingo edukacinio proceso dalelytė, kuriame taip pat figūruoja ir mokytojai, ir mokiniai. „Mano patarimai remiasi ne tik teorija, bet ir praktika.

Dvylika metų gyvenę įprastu ritmu abiturientai, stovėdami ant egzaminų slenksčio, vis dažniau galvoja, kaip gyvens toliau? Ką veiks kitais metais tuo pačiu laiku? Kas, jei prastai išlaikyti egzaminai užkirs kelią tolesniam pasirinkimui? Pasak psichologų, egzaminų bijoma kaip ir kiekvienos veiklos, kuri bus vertinama kaip sėkminga ar nesėkminga.

Dirbate pamainomis? Vis tiek galite gerai išsimiegoti, trykšti energija, sveikai maitintis ir būti patenkinti gyvenimu. „Daug metų redagavau tekstus nacionaliniame dienraštyje, ieškojau gramatinių, faktinių klaidų ir netikslumų. Pamainos buvo nenuspėjamos: kartais dirbdavau nuo 10 ryto šeštadienį iki šeštos ryto sekmadienį“, – pasakoja Marija.

Miegamajame praleidžiame maždaug trečdalį gyvenimo. Tad nieko stebinančio, kad buduaro švara gali ne tik nulemti miego kokybę ir intymų gyvenimą, bet taip pat turi įtakos streso lygiui ir alerginiams simptomams. Be to, nešvara miegamajame gali padidinti riziką apsinuodyti kenksmingomis medžiagomis. Daugelis mūsų kenčia nuo įvairių alergijų ir miega ne taip giliai, kaip norėtų. Tad vis ieškome būdų pataisyti sveikatą.

Pagaliau pavasaris. Saulė vis ilgiau išlenda iš debesies ir šildo nuo žiemos speigų pavargusią žemę. Pavargę nerviškai po ilgo rudens ir šaltos žiemos jaučiamės ir mes.Nervinis pervargimas neužklumpa staiga – tai nuolatinio ir ilgalaikio savęs alinimo rezultatas. Kita neatsiejama nuolat besikeičiančio mūsų gyvenimo dalis – stresas. Patiriamo streso stiprumas priklauso nuo to, kaip asmuo vertina tam tikrus gyvenimo įvykius, t.y. kaip reaguoja į priežastis sukeliančias stresą.

Žmonės, kurie skundžiasi spaudimu kuo greičiau atlikti užduotis, dažniausiai kaltina per didelį darbo krūvį, šeimą ar net abu. Neseniai mokslininkai išsiaiškino dar vieną streso darbe kaltininką – algos padidinimą. Viename taikomosios psichologijos žurnalo straipsnyje teigiama, kad daugiau uždirbantys asmenys jaučia didesnį spaudimą greičiau atlikti savo darbą.

Žmonės, kurie skundžiasi spaudimu kuo greičiau atlikti užduotis, dažniausiai kaltina per didelį darbo krūvį, šeimą ar net abu. Neseniai mokslininkai išsiaiškino dar vieną streso darbe kaltininką – algos padidinimą. Viename taikomosios psichologijos žurnalo straipsnyje teigiama, kad daugiau uždirbantys asmenys jaučia didesnį spaudimą greičiau atlikti savo darbą.

Po gripo epidemijos, persirgtų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, stresų ir žiemos daugelis jaučiasi pavargę ir išsekę. Kaip greičiau atgauti jėgas, konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana ANTONOVA. –Po persirgtų ligų ar įveiktų sunkumų pasijuntame labai pavargę, stokojame energijos, o valgyti nesinori. Kaip maitintis, kad kuo greičiau atsigautume? –Jei ligonis neturi apetito, tai ir nereikia valgyti per prievartą.

Škotijos mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau draugų žmonės turi „Facebook“ tinklalapyje, tuo didesnė tikimybė, kad socialinis tinklapis sukels jiems daugiau streso, praneša portalas „WebProNews“. Edinburgo Napier universiteto psichologai apklausė 200 studentų apie „Facebook“ tinklalapį ir atrado, kad didžiajai daliai apklaustųjų neigiamas internetinės svetainės poveikis buvo tas, kad jis atsveria jų bendravimą su šeimos nariais ar draugais.

Taip, mums, Lietuvos moterims, gyventi tikrai nelengva – aplink vieni rūpesčiai. Darbe nesiseka, karjeroje - jokių perspektyvų, vaikai nuolatos „džiugina“ prastais pažymiais, nepamenate, kada nuo vyro eilinę dieną gavote gėlių. O dar kaip tyčia prapliupo lietus, kai jūs namie pamiršote skėtį! Tiek laiko surijusiai šukuosenai galas... Stop. Ar ne be reikalo puolame į kraštutinumus? Net sudėtingiausiomis akimirkomis galima nuteikti save oriai.

Bristolio universiteto (D. Britanija) psichologai, vadovaujami daktarės Lindsay St Claire, nustatė, kad stresinėse situacijose kava teigiamai veikia moterų protines galimybes, tačiau vyrų atveju jos poveikis yra priešingas, pranešė „Physorg.com". Tokia išvada buvo padaryta atlikus tyrimus, kuriuose dalyvavo 64 savanoriai. Jie buvo suskirstyti į tos pačios lyties ir to paties amžiaus dalyvių poras.

Moterys turi gerti stiprios kavos, jei nori aplenkti savo kolegas vyrus darbe, teigia psichologai iš Bristolio  universiteto. Jie išsiaiškino, kad būtent kava padidina moterų darbingumą stresinėje situacijoje.

Daugelis žmonių vėluoja į darbą, nes susiduria su sunkumais keldamiesi iš šilto patalo, rašo „Business Insider“. Pirmosios prabudimo sekundės sukelia didžiausią kančią, vis dėlto rytinę agoniją galima sušvelninti pasinaudojus keletu paprastų patarimų. Išspręskite savo sveikatos problemas. Tikėtina, kad rytinis tingulys jus kamuoja dėl prastos sveikatos. Geriausias vaistas nuo šios ligos – subalansuota mityba ir reguliari mankšta. Jeigu minėtos priemonės nepadeda, teks apsilankyti pas gydytoją.

Vieno seno filmo herojus entuziastingai sakė, kad egzaminas – šventė, bet tikrai ne visi studentai ir moksleiviai jam pritartų. Noras per kuo trumpesnį laiką išmokti kuo daugiau ir baimė, kad nuo būsimo įvertinimo priklauso daug kitų dalykų, skatina jaunus žmonės griebtis įvairiausių gudrybių.

Taip, mums, Lietuvos moterims, gyventi tikrai nelengva – aplink vieni rūpesčiai. Darbe nesiseka, karjeroje - jokių perspektyvų, vaikai nuolatos „džiugina“ prastais pažymiais, nepamenate, kada nuo vyro eilinę dieną gavote gėlių. O dar kaip tyčia prapliupo lietus, kai jūs namie pamiršote skėtį! Tiek laiko surijusiai šukuosenai galas... Stop. Ar ne be reikalo puolame į kraštutinumus? Net sudėtingiausiomis akimirkomis galima nuteikti save oriai.

Gyvenimas lekia beprotišku greičiu? Skubėjimas, rūpesčiai ir įtampa baigia pasiglemžti visas jūsų mintis? Lygiai taip pat, kaip nauja šukuosena palengvina širdies skausmą po išsiskyrimo su mylimuoju, taip ir šiokios tokios permainos namuose padės sumažinti įtampą, stresą ir negatyvias mintis.

Darbas vis dažniau kelia stresą. Ir tai ne tik įspūdis, bet ir daugybės apklausų rezultatas. Kodėl taip yra? Ir kodėl visi darbuotojų sluoksniai tai išgyvena? Gyvenimas įmonėse  toli gražu nepanašus į ilgą, ramią upę, rašo doctissimo.fr Per daug spaudimo Auga nedarbas, daugėja atleidimų iš darbo, dirbantieji nebėra užtikrinti dėl stabilios savo tarnybos vietos. Darbuotojai išgyvena krizę, jau nekalbant apie nuolatinių patyčių ar kitokių erzinimo atvejų padaugėjimą.

Avarijų, kurias sukelia girti vairuotojai, gali nesumažėti vien dėl to, kad prie vairo girti drįsta sėsti net ir patys pareigūnai, viešai skelbiantys karą girtiems vairuotojams. Nors policijos vadovai tikina tokius pavaldinius šluojantys iš tarnybos, išgėrę policininkai nieko nebijo.

Turbūt visi esame patyrę jausmą, kai darbe užgriūva įvairūs susitikimai ir terminai. Psichologų teigimu, stresas išsivysto tuomet, kai darbuotojai patiria spaudimą. Dailymail.co.uk pateikia 10 patarimų išvengti streso darbe. 1.Išmokti efektyviau valdyti savo laiką Mes gaištame laiką darydami visas mums paskiriamas užduotis. Pirmenybę reikėtų teikti svarbiausiems darbams ir sunkiausią visuomet atlikti pirmąjį.

Nors, anot kai kurių ekonomistų, Lietuva pasiekė krizės „dugną“ ir padėtis ėmė gerėti, statistiniam lietuviui kojų pirštais jo pasiekti dar nepavyko. Prarasto darbo, galimybių ir buvusio gyvenimo sugrąžinti nepavykus, nuotaiką bandoma taisyti kitais būdais. Tik krizei įžengus į Lietuvą, žmonės puolė stresą malšinti pirkdami gėles, sėklas, sodinukus, mat rūpinimasis kažkuo trapesniu nuima įtampą, žmogus jaučiasi atsakingas ir galintis pasirūpinti ne tik savimi. Bet, šiemet tendencijos pakito.

Į psichologą kreipėsi medicinos studijų trečio kurso studentas, skųsdamasis, kad jam sunku susikaupti mokantis. Konsultacijos metu paaiškėjo, kad jis yra visiškai atsisakęs poilsio, visą laiką vakarais ir savaitgaliais skirdamas vien tik studijoms. Studentas pasakojo, jog mokyklą baigęs geriausiais pažymiais, iki šiol per egzaminus gaudavęs tik dešimtukus, dabar šeštadienio rytą prisėdęs skaityti per pusvalandį tesugebėdavo įveikti vos kelias pastraipas.

Statistiškai poilsiautojui reikia dviejų dienų ir 17 val. atsipalaiduoti, - paaiškėjo neseniai atliktame tyrime. Tyrimas parodė, jog pirmąją atostogų dieną galima „nurašyti“ dėl pakavimosi, kelionės metu patiriamo streso ir kitų organizacinių dalykų. Antrąją dieną užtrunka atsigauti po kelionės, išsipakuoti daiktus ir įsikurti naujoje aplinkoje. Todėl tik trečiąją dieną žmonės pradeda atsipalaiduoti  ir visapusiškai mėgautis atostogomis.

Jei manote, kad kelios savaitės tingaus gulinėjimo paplūdimyje padės atsikratyti įtampos darbe pilnų metų – manykite iš naujo, - rašo „The Daily Mail“. Neseniai atliktoje apklausoje paaiškėjo, jog pusę vadybininkų vasaros atostogos priverčia „dar labiau jaudintis“. Daugelis jų į vasarišką pakrantę su savimi tempiasi išmaniuosius „BlackBerry“ ir „iPhone“. Tyrimas parodo drastišką technologijų poveikį atostogoms.

Mažesnio kaloringumo rėžimas, kurį visai nesunkiai ištveriame, būdami ramioje būsenoje, iškilus buitinėms ar kitokioms problemoms tampa nepakeliamas. Finalas – kankinanti kova su pačiu savimi ir... nuopuolis. Ką gi daryti? Iš šios situacijos yra 6 „avariniai išsigelbėjimai". Dietologinis Organizmą galima palyginti su burlaiviu, kuris tai plaukia nešamas palankaus vėjo, tai yra priverstas kovoti su pučiančiu į jį. Jei žmogus ramus, nuotaika gera ir palanki darbams, lieknėti lengva.

Stresą patiria visi. Nėštukės – ne išimtis. Nors būtent pastarosioms nuolat primenama: stresas kenkia ne tik jūsų, bet ir būsimo kūdikio sveikatai. Kaip jį numalšinti be alkoholio, raminamųjų vaistų ar panašių priemonių, kenkiančių būsimos mamos ir kūdikio sveikatai dar labiau? Išrauti stresą su šaknimis... Kada į gyvenimą įžengia stresas? Ne paslaptis, dėl to kaltos ne tik aplinkybės. Norint išvengti streso kartais tereikia užbėgti jam už akių. Užsirašyti dienos planus.

Prabėgus egzaminų sesijai daugelis abiturientų dar negali patikėti, kad pagaliau prasidėjo atostogos. Vieni iš jų džiaugiasi, kad atlikdami egzaminų užduotis parodė tai, ką sugeba, kiti liūdi, nes galėjo, jų nuomone, pasirodyti daug geriau, o treti tiesiog bando užsimiršti ir pradeda mėgautis vasara. Deja, tų, kurie džiaugiasi egzaminais dar nežinodami rezultatų – mažuma.

Sunkiausios traumos - ne tos, kurias patiria žmonės, užklupti gamtos katastrofų ar avarijų, nes tokių įvykių niekas tyčia nesukelia. Baisiausios mums - kitų žmonių sukeltos kančios. Jos palieka skaudžiausius pėdsakus. Stebėtojai Patrauklu palaikyti skriaudiko pusę. Juk šis tik ir laukia, kad nieko nedarytum. Auka, priešingai, prašo stebėtoją pasidalinti su ja skausmo našta. Auka prašo veikti, įsipareigoti ir prisiminti. Pagrindinė skraudiko gynyba - slaptumas ir tyla.

Kokia mintis gali garantuotai sugadinti ramų sekmadienio vakarą? Žinoma – ir vėl į darbą! Kas už jos slepiasi? Nenoras susitikti su įkyrėjusiais bendradarbiais? Darbų krūva ir beviltiškos pastangos su ja susidoroti? Įkyrėjusi rutina? Šių „priešų“ galima išvengti, tereikia žvelgti paprasčiau. SKIRKITE DAUGIAU LAIKO GYVENIMUI „Kiekvienas darbas užima visą jam skirtą laiką“ – dar 1955-aisiais rašė C. N. Parkinsonas. Ir atvirkščiai: kuo daugiau laiko darbui skirsite, tuo daugiau dirbsite.

Nesibaigiantys darbai, kaltės ir pareigos jausmas, amžinas skubėjimas kelia stresą ir įtampą. Kartais atrodo, kad padorumas ir atsakomybės jausmas reikalauja atsisakyti pramogų ir malonumų, o jei mėgaujatės jais – jaučiate sąžinės graužimą. Pats laikas atsikratyti kaltės jausmo ir pradėti džiaugtis malonumais. Ne visada reikia sutikti daryti tai, ko nenorite – kartais labai sveika pasakyti "ne". Dozuotas egoizmas saugo mūsų sveikatą. Nėra reikalo daryti viską, ko iš mūsų reikalauja kiti.

Šokis – tai žaidimas, kurio metu mes turime galimybę iš vienos „realybės“ pereiti į kitą. Tokią, kurioje tiesiogiai atsispindi kiekvieno žmogaus psichologinis gyvenimas. Čia svarbu viskas – kaip žmogus juda, ką jis jaučia, kai šoka, kokias elgesio ir bendravimo strategijas naudoja. Taip pat – kaip žmogus keičiasi judesio vystymosi procese. Šokis – resursas. Šokis – iššūkis. Šokis – žinia Šokis tampa resursu, kuomet jis perauga į pozityvios būsenos ir energijos šaltinį.

Neeikvokite laiko, apgailestaudamos dėl nesėkmių ar jausdamos kaltę. Šie 9 patarimai padės lengviau susidoroti su kasdienine rutina. 1. Susiplanuokite savo sekančią dieną. Tai padeda ramiau miegoti naktį. Ryte pirmiausia apžvelkite savo dienos prioritetus. 2. Išmokite susidėlioti prioritetus, ieškokite kompromisų. Pirmiausia atlikite svarbiausius darbus, bet įsitikinkite ar jie iš tiesų svarbūs. Ar švarūs rūbai svarbiau nei švarios grindys? Atidėkite tvarkymąsi ir užsiimkite skalbimu.

Jūsų kvėpavimas ir nervų sistema – susiję dalykai, todėl skirtingai kvėpuodami galite keisti savo kūno ir proto atsaką į stresą. Negilus ir greitas kvėpavimas dirgina jūsų nervų sistemą. Ir atvirkščiai, gilus ir lėtas padeda nervų sistemai nurimti, nurimstate ir jūs. Pasinaudokite paprastais patarimais, kaip nuraminti savo nervų sistemą giliai ir lėtai kvėpuojant.

Vis daugiau žmonių netenka darbo. Tai – sunkus išbandymas ir finansiškai, ir emociškai. Ir ne tik darbo netekusiajam, bet ir jo artimiesiems. Su darbo netekimu susijęs stresas, pokyčiai ir emocijos veikia visus šeimynykščius. Emocinio intelekto ekspertė Lesa Caldas Kappesser sako, kad šios reakcijos pereinamąjį laikotarpį – ieškant naujo darbo – daro dar sudėtingesnį. Karjeros planavimo specialistų tinklaraštyje jistjobsearchandcareer.blogspot.

JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad darbe patiriamas emocinis stresas gali „įjungti“ piktybinių auglių formavimosi mechanizmą. Jeilio universitete (JAV) atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad bet kokia emocinė ar fizinė trauma gali tapti savotišku „keliuku“ vėžinių ląstelių mutacijoms, padedančiu joms susijungti ir sudaryti potencialiai mirtiną junginį. Pasak tyrimo autorių, kasdien patiriamas emocinis stresas gali būti piktybinių auglių susidarymo priežastis.