sodros

 Indrė MIKELIONYTĖ Neskaičiuok svetimų pinigų, bet savus – tiesiog būtina. Šįsyk raginame suskaičiuoti ne tuos, kurie pūpso jūsų piniginėje, o tuos, kurie galėtų ten būti, bet jų nėra. Kieeeeek? Neseniai startavo skaičiuoklė, atskleidžianti, apie ką dažniausiai net nepagalvojame, – kiek mes sumokame mokesčių. Skaičiuoklėje www.mokumokescius.lt savo atlyginimą į rankas įvedęs žmogus pamato, kiek mokesčių sumokama nuo jo atlyginimo per mėnesį ir per metus.

Minimali mėnesio alga (MMA) gali didėti ir šiemet, ir 2015 metais, teigia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Planuojama, kad ji (MMA - BNS) galėtų kilti dviem etapais - dviem pakėlimais. Dar turime pasiskaičiuoti, nuo kada“, - antradienį BNS teigė L.Graužinienė.

Žinių radijas Šiandien vidurdienį spaudos konferenciją surengusi šalies vadovė sakė, vienas svarbiausių antrosios kadencijos tikslų - užtikrinti socialinę žmonių gerovę ir kelti gyvenimo kokybę.   Tokią retoriką, pasak ekonomisto G. Nausėdos, lemia makroekonominė situacija, kuri dabar yra kitokia, nei buvo praėjusios prezidentės kadencijos metu. „2009-aisias metai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., tuo metu buvo iškilęs pavojus dėl galimo valstybės bankroto.

Nei įvesti naujų mokesčių, nei ilginti pensinio amžiaus Lietuva kol kas neketina, tvirtina premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, komentuodamas Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų. „Šiandien nesiūlysime jokių naujų mokesčių įvesti, nes ekonomika auga, didėja apyvarta, tiek ir mažmeninė (prekyba – BNS) didėja, statybos sektorius atsigauna.

Pinigai.Valdžiai pažadėjus kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, sukčiai bemat sumojo, kaip iš tokių pažadų pasipelnyti. Apsimetę „Sodros“ ar socialiniais darbuotojais, jie ėmė atakuoti garbaus amžiaus gyventojus, siekdami išvilioti pinigus, asmens duomenis. Panevėžio apskrities VPK atstovė viešiesiems ryšiams Regina Bučinskienė pranešė, kad praėjusį antradienį nuo tokių asmenų nukentėjo Panevėžio rajono, Krekenavos, 87 metų gyventoja.

Karolina STAŽYTĖ Šiuo metu Tauragėje veikia daugiau nei pusė šimto kirpyklų bei grožio salonų. Nors pasiūla, atrodytų, viršija paklausą, viena po kitos duris atveria naujos grožio oazės. Netrūksta ir baigusiųjų kirpėjų mokslus. Tačiau daugelis jaunų šio amato specialisčių taip ir nepasirodo nė vienoje iš meistrams vietas paruošusių kirpyklų, o žirklėmis darbuojasi namuose.

Kai kurie Lietuvos gydytojai per mėnesį uždirba daugiau nei 40 tūkst. litų per mėnesį, teigia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seime pristatydamas siūlymą įvesti privalomą gydytojų interesų deklaravimą. „Štai traumatologas - 44 tūkst. 657 litai, angiochirurgas - 39 tūkst. 274 litai. Traumatologas-ortopedas gali padaryti 40 operacijų per metus ir gauti 44 tūkst. litų per mėnesį. Kolegos, čia didelis sąrašas, kuriame yra atlyginimai.

Pensijų kompensavimo darbo grupė kol kas nepriėmė jokių sprendimų dėl kompensavimo tvarkos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, posėdyje tik susidėlioti veiklos principai, o sprendimus planuojama priimti vasario viduryje. Finansų ministras žada, kad tvarka, kaip bus kompensuojamos pensijos, turėtų būti parengta iki kovo 1 dienos. „Mes aptarėme darbo eigą, nusimatėme darbo grafikus ir aptarėme pagrindinius principus, kaip mes toje darbo grupėje dirbsime.

Seimas iki 2015 metų nuo "Sodros" įmokų atleido individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų narius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė Ekonomikos komiteto posėdyje anksčiau yra teigusi neturinti statistikos, kiek mažosiose bendrijose dirba socialiai apdraustų žmonių ir kiek nemoka "Sodros" įmokų. Pasak jos, dabar jose dirba apie 3 tūkst. žmonių.

Iki 2015 metų pratęsęs galiojančią socialinio draudimo tvarką mažosioms bendrijoms Seimas priėmė pusėtiną sprendimą, – sako liberalas Remigijus Šimašius. „Šiandien termino nukėlimas metams yra geresnis sprendimas nei staigus visų 3500 Lietuvoje veikiančių mažųjų bendrijų įtraukimas į „Sodros“ mokėtojų gretas. Bet valdžia neturėtų pasitenkinti šiuo kompromisu – kitaip pasiųsime signalą verslui, kad per ateinančius metus uždarytų sėkmingai įkurtas bendrijas arba nebesteigtų naujų.

 Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švietimo sistema mirusi ir niekam nereikalinga, tvirtina mokytojas Gediminas Milašius. „Mokiniai nieko neišmoksta. Ši struktūra, kurią vadinu negyva, prasidėjo maždaug Apšvietos laikais – tai buvo švietimo projektas, skirtas apšviesti tamsioms masėms“, – mano jis. G. Milašiaus nuomone, mokykloje svarbiausia disciplina: sėdėk, netriukšmauk, nekalbėk, sakyk, atsistok, laikas į pamoką, pamoka baigėsi.

Vyriausybė nutarė palikti milijardinį kitų metų „Sodros“ deficitą dėl to, kad 2015 metais įsivestume eurą. Tai Žinių radijo laidoje „Altualioji valanda“ sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Seimas antradienį tvirtins didelių skolų slegiamos "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2014 metų biudžetus. "Sodros" kitų metų biudžetas planuojamas deficitas - 1,226 mlrd. litų. Planuojamos kitų metų "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų. Kitų metų PSFD biudžetas kaip ir ankstesniais metais bus subalansuotas - 4,717 mlrd. litų, arba beveik 4 proc. didesnis negu šiais metais.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

Pasaka apie tai, kaip nesukaupsime pensijų privačiame fonde ir liksime prie suskilusios geldos. Tfu! Kiauro biudžeto! Absoliuti dauguma žmonių uždirba nepakankamai, kad jiems apsimokėtų kaupti privačiai. Nes jų „Sodros“ pensija pernelyg sumažės, o fondo lėšų neužteks nuolatinės pensijos priedui. Per 10 metų „Sodros“ pensija padidėjo pustrečio karto, o fondų lėšos? Liaudies išmintis sako, kad visų pirštai į save lenkti. Tad nieko nuostabaus, kad pirma galvojame apie save.

Iki lapkričio 30 d. kiekvienas antrosios pensijų pakopos dalyvis turi pasirinkti tolesnį pensijos kaupimo būdą. Pensijų ekspertas Teodoras Medaiskis sako, kad, renkantis būdą, vienas iš kriterijų – ar žmogus pasiryžęs dalį atlyginimo primokėti pats, kad gautų valstybės subsidiją.

Ateities finansų požiūriu Lietuvos gyventojus labiausiai neramina būsimos pensijos dydis, taip teigė 59 proc. bendrovės „Aviva Lietuva“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Apklaustieji taip pat susirūpinę dėl vaikų studijų finansavimo, atostogų ir išlaidų šventėms. 23 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai jiems nerimą kelia jų finansinės galimybės vaikų studijoms, išlaidos šventėms buvo aktualiausios 11 proc.

Seimo Ekonomikos komitetas pritarė pataisoms, kuriomis siūloma iki 2016 metų nuo "Sodros" įmokų atleisti individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų narius. Tokį sprendimą komitetas priėmė, trečiadienį apsvarstęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurias Seimas toliau svarstys kitą savaitę. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė nustatyti terminą, iki kada naujoms bendrijoms būtų taikoma tokia mokestinė lengvata.

Nuo lapkričio 1 dienos darbdaviai, priimdami į darbą darbuotojus, turės pateikti „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų profesijas. Darbdaviai taip pat turės pateikti duomenis apie jau dirbančių darbuotojų profesijas. Tam numatytas keturių mėnesių laikotarpis – iki 2014 metų kovo 1 dienos. Surinkta informacija bus naudojama rengiant specialistų kvalifikacijų žemėlapį. Šį žemėlapį rengia Švietimo ir mokslo ministerija su Ūkio ministerija.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija neigiamai vertina spekuliacijas kaimyninių šalių pensijų kaupimo pavyzdžiais ir ragina neapsunkinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemos dalyviams paskutinių mėnesių, kai jie gali apsispręsti, kaip kaups būsimai pensijai. Užuot pažvelgus į mums giminingą Estijos pensijų fondų sistemą, pastaruoju metu visuomenei pateikiami kardinalūs pokyčiai Lenkijos sistemoje, kurių baigtis ir poveikis dar nėra aiškūs bei sulaukia ekspertų kritikos.

Ekonomikos augimo dėka didėsiančios biudžeto pajamos 2014 m. jau leistų sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 20 proc., teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Iš PVM planuojama surinkti 430 mln. litų daugiau nei šiemet. Tačiau valdžia ketina ne tik išleisti papildomas pajamas, bet ir didinti valstybės biudžeto deficitą. “Dabartinės koalicijos pažadas buvo taisyti „naktinės“ mokesčių reformos klaidas, viena kurių – žalingas PVM padidinimas.

Lietuvos gyventojų pasiruošimą pensijai lydi paradoksai. 74 proc. gyventojų mano, jog būsimos pensijos finansais žmogui reikia rūpintis iš anksto, tačiau kartu vos trečdalis (29 proc.) gyventojų žino savo išėjimo į pensiją datą. Tai atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atliktas nuomonės tyrimas apie gyventojų pensijos finansų perspektyvas. Šiuo metu 13 proc. gyventojų savo pensijos finansams teigia per mėnesį atidedantys iki 100 litų, o 9 proc.

Bene svarbiausias kiekvienos įmonės ar organizacijos darbas rudenį – ateinančių metų biudžetų sudarymas. Valstybės biudžetas – jokia išimtis, tik dėmesys ir pačiam procesui, ir rezultatams šiuo atveju yra didesnis. Vertins, kritikuos, girs daugelis viešoje erdvėje pasisakančių ekspertų, politikų ar pareigūnų.

Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja – „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) savaitgalį, vizituodama viešojo maitinimo įstaigas Neringoje, keturiose iš jų aptiko oficialiai neįdarbintų darbuotojų. Pačiame Nidos centre veikiančiame kinų restorane visas virtuvės ir klientus aptarnaujantis personalas dirbo nelegaliai, nes į užsienį išvykęs įmonės savininkas nė vieno darbuotojo oficialiai neįdarbino, nors įstaigą vasaros sezonui ir atidarė.

Baltijos jūros paplūdimius prižiūrintys gelbėtojai kasmet, vos pradėję gelbėjimo sezoną, susiduria su tomis pačiomis problemomis, kurios nesikeičia metų metus. Nors poilsiautojai nuolat informuojami apie jūroje tykančias grėsmes, apie jas atsipalaidavę vasarotojai linkę pamiršti. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai kartu su Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos gelbėtojais sudarė didžiausių paplūdimio nuodėmių dešimtuką. 1. MAUDYNĖS AUDRINGOJE JŪROJE.

Atrodo, kad didžioji pastarojo laikotarpio misterija, susijusi su mokesčių sistemos reformavimu, pasibaigė. Skeptikų abejonės dėl ambicingų planų iš esmės reformuoti Lietuvos mokestinę sistemą, deja, pasitvirtino. Žvelgiant į pasiūlytas priemones, iš tiesų norisi pritarti tiems, kurie sakė – geriau nieko nereikėjo daryti, nei daryti taip.

„Danske Capital investicijų valdymas“ nuo šiol teiks ir III pakopos pensijų kaupimo paslaugas. Jau pirmadienį bendrovės pradedamas siūlyti naujas pensijų fondas „Danske pensija plius“ į akcijas galės investuoti iki 100 proc. savo turto, priklausomai nuo rinkos tendencijų.

Kokioms pensijoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms išleidžiama daugiausia lėšų, kurios draudimo rūšys nuostolingos, kokie draudėjai sumoka daugiausia įmokų – šie ir daugelis kitų aktualių statistinių duomenų nuo šiol prieinami visiems, kas domisi socialiniu draudimu. Šie duomenys skelbiami ir nuolat atnaujinami penktadienį oficialiai pradėjusiame veikti „Sodros“ statistinių duomenų portale http://atvira.sodra.lt, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje nuolat daugėja darbuotojų, kurie patys laikinai išvyksta dirbti į užsienį, arba juos padirbėti išsiunčia darbdavys. Visą informaciją apie tokių darbuotojų socialines garantijas nuo šiol bus galima rasti internete.

Bankų ir draudimo bendrovių netiesiogiai valdomi pensijų fondai iki rugsėjo viešumoje aktyviai spaus gyventojus pensiją kaupti ne tik „Sodros“ sistemoje, bet ir privačiai. Piršdami iliuziją, kad orią senatvę užtikrins tik papildomas kaupimas, iš tikrųjų jie daro viską, kad savo žinion paimtų kuo daugiau mūsų pinigų. Jie taip daro tikrai ne rūpindamiesi mūsų pensijomis. Tik dėl to, kad naudodami mūsų pinigus kuo greičiau pelno susikrautų sau. Ir tai stengiasi daryti kuo tyliau.

Kai kurie savarankiškai besidraudžiantys miestelėnai nustėro sužinoję, kad prarado draudimą ir už gydymą privalo mokėti. Padidėjo įmokos Mat jie neįvertino, kad nuo sausio 1 dienos padidėjo minimali alga, todėl nuo 77 iki 90 litų padidėjo ir mėnesio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Ne visi išsiaiškino, kad įmoka ūgtelėjo 13 litų, ir kaip anksčiau mokėjo mažesnę sumą. Mokėjo tol, kol nesužinojo, kad yra nedrausti ir už gydymą turėtų susimokėti papildomai.

Per pirmus tris 2013 metų mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 13 672 dirbantieji. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, įsitraukusiųjų į pensijų kaupimo sistemą padaugėjo 47 proc. Duomenis apie naujas sudaromas sutartis skelbia ir kas savaitę atnaujina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (http://www.sodra.lt/index.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Ūkio šakose, kurios yra jautrios minimaliosios mėnesinės algos didinimui, įsivyravusios laukimo nuotaikos lėmė mažą įdarbinimą, rodo šių metų pirmųjų mėnesių duomenys. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės įdarbino tik 1,9 tūkst. darbuotojų, kai tuo pat metu pernai šis skaičius augo 7,9 tūkst.

Spręsdami, kokį pensijos kaupimo būdą pasirinkti, gyventojai vis aktyviau naudojasi galimybe sužinoti asmeniškai jiems prognozuojamos „Sodros“ senatvės pensijos dydį. Primename, kad šiemet nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. gyventojai turi priimti vieną iš trijų sprendimų: 1) sustabdyti kaupimą ir likti tik „Sodros“ sistemoje; 2) toliau kaupti privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis; 3) tęsti kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo.

Privataus verslo rėmimas valstybės sąskaita pasiekė patologinį lygį. Tai įvairios dotacijos, pirkimai, koncesijos, nuomos, partnerystės ir pan. Tikrai nesame prieš valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą, partnerystę su privačiu, tačiau nauda turi būti abipusė. Dabar gi privatus verslas įvairiausiomis formomis tik iščiulpia valstybės, t.y. visos visuomenės biudžeto pinigus. Ne išimtis ir kurpiamos pensijų reformos su vadinamais privačiais pensijų fondais.

 Kristina Jackūnaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos laida „Panorama“ 1991 metų sausį žmonės, protestuodami prieš sovietų agresiją, prie Seimo ant barikadų smaigstė savo sovietinius dokumentus, daugiausia – karinius bilietus. Šiandien aiškėja, kad tai buvo klaida, rūpesčių sukelianti dabar.

Artėja Kalėdos, norisi tikėti Kalėdų stebuklu, naktį kalbančiais gyvuliais ir dovanomis apipilančiu Kalėdų seneliu. Į Kalėdų senelio vaidmenį įsijautė ir naujoji valdančioji koalicija – nuo Naujųjų metų ji nori minimalią mėnesio algą pakelti iki 1000 litų. Kaip tikram Kalėdų seneliui, valdžiai dovaną reikia tik atnešti, pati dovana gi ne iš politikų kišenių. Visą minimalios algos kėlimo dovaną apmokės kažkas kitas. Savivaldybės skaičiuoja, kad joms tai kainuos apie 98 mln litų.

Dabartinės Vyriausybės programa yra geresnė, nei galima buvo tikėtis, skaitant partijų programas. Taip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis. „Manau, pagrindiniai akcentai sudėti neblogai. Žinoma, yra ir eklektikos, prieštaravimų. Tačiau man patinka tai, kad jau pirmame puslapyje kalbama apie pragaištingą emigraciją.

Susirasti darbą Kupiškio rajone - vis dar labai sunku, todėl kiekvienas naujas darbdavys čia sutinkamas išskėstomis rankomis. Tačiau kartais į Kupiškio vandenis meškerę užmeta ir ne pačios sąžiningiausios įmonės. Vieną tokių patrauklių masalų šį rudenį prarijo bene trys dešimtys mūsų rajono bedarbių. Šiandien jie ieško pagalbos per Darbo biržą, Darbo inspekciją, teismus ir kitas institucijas, bandydami susigrąžinti uždirbtas algas ir ištaisyti neteisingai suteptas darbuotojų praeitis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys stebisi vieno iš socialdemokratų lyderių Algirdo Syso pareiškimais dėl „Sodros“ situacijos, nes ją analizuodamas parlamentaras nutyli kelis esminius dalykus, kurie visus jo samprotavimus paverčia arba nerimtais, arba gali turėti rimtų pasekmių dabartiniams pensininkams.

Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą, kurį šiandien pateikė Finansų ministerija. Numatoma, kad 2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln.

Avarija įvyko Laisvės prospekte, netoli „Sodros“ pastato. Pasak policijos, pranešimas apie eismo įvykį gautas apie 11 val. Automobilis „Saab“ rikiavosi į kitą juostą, kurioje važiavo „Fiat“. Tai pamatęs vairuotojas pristabdė, o „Saab“ rėžėsi į jo galinę dalį. Per avariją sužeisti du „Fiat“ važiavę vairuotojas ir keleivis. Nukentėjo ir „Saab“ vairuotojas. Visi nukentėjusieji išvežti į ligoninę. Vilniaus policija dėl avarijos pradėjo tyrimą.

„Labai įdomu. Programą tvirtinsime tik šeštadienį. Galutinio jos varianto nesu matęs, nors ir esu partijos tarybos narys,“ – portalui balsas.lt nusistebėjimą reiškė Seimo narys Naglis Puteikis. Žiniasklaida trečiadienį paskelbė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programą sudaro 192 puslapiai (prieš praėjusius rinkimus apimtis buvo 270 psl.

Antradienį Vyriausybė priims sprendimą „Sodrai„ paskolinti 795 mln. litų, kad ji turėtų iš ko iki metų pabaigos mokėti pensijas ir kitas išmokas. Taip „Sodros“ skola jau pasieks beveik 10 mlrd. litų. Negana to, jai reikės rasti pinigų kompensuoti per krizę sumažintas išmokas. Be viso to, 2013-ieji - laikas, kai „Sodra„ privalo pradėti atiduoti senas skolas valstybei ir bankams. Tačiau „Sodra“ jau turi planą, kaip jas atiduoti. Kad atsiskaitytų su senaisiais kreditoriais, ji.

Teisingumo ministras siūlo nustatyti, kad popieriniai juridinių asmenų pažymėjimai ar jų dublikatai netenka galios, o daugiau paslaugų juridiniams asmenims būtų teikiama elektroninėmis priemonėmis. Šiuo metu juridiniai asmenys dar turi ir  naudoja beveik 114 tūkstančių  tokių pažymėjimų.  Lietuvoje yra įregistruota per 365 tūkst. juridinių asmenų.

Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis privertė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų. Vartoti skolinasi aktyviau Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kreditų, portfelio augimas įgavo žaibišką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai.

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.