snoro

Vidaus reikalų sistemą silpnina ne tik nukirptos lėšos, pelningai dirbusios apsaugos policijos panaikinimas, bet ir masiškas pareigūnų traukimasis iš tarnybos. Policija byra. Pernai į tarnybą policijoje priimta penkis kartus mažiau pareigūnų, nei iš jos pasitraukė. Vidaus reikalų sistema jau beveik neturi kuo privilioti darbuotojų. Prastėjanti policininkų padėtis netruks sugrįžti bumerangu mums visiems. Visuomenės saugumas pakibo ant plauko, tačiau tai mūsų valdžiai mažai rūpi.

Laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley prieš pat paskelbiant išvadas, kad nėra jokių šansų atgaivinti banką, skubėjo persiversti užmokestį už savo paslaugas. Kvitų kopijose rašoma, kad lapkričio 24 dieną iš „Snoro“ buvo pervesta 2,4 mln. eurų. Po penkių dienų pervesta panaši suma. Lietuvos bankas patvirtino, kad šie pinigai buvo pervesti – jie skirti sumokėti kartu su S. Freakley dirbusiems specialistams, – rašo portalas iq.lt.

Policija praneša apie pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjusias būstų vagystes, kurių metų pagrobiamos didelės pinigų sumos ir brangenybės. Dažniausiai grobiami arba išlaužiami seifai. Saugos specialistai sako, kad gyventojams tokius nuostolius tenka skaičiuoti dėl netinkamo seifų įtvirtinimo ar nepakankamos kompleksinės namuose laikomo turto apsaugos. Pasak ekspertų, „Snoro“ banko griūtis sumažino gyventojų pasitikėjimą bankais ir paskatino juos vis dažniau dalį lėšų laikyti namuose.

Jau ketverius metus stebima Lietuvos gyventojų emocinė būsena rodo, kad prasčiausia padėtis buvo 2010 metų pabaigoje. Ekspertų teigimu, 2011 metų galas lietuviams kiek geresnė, bet nuotaikos gali dar stipriai pablogėti.

Paaiškėjo, kad prabangūs „Snoro“ bankininkams priklausantys automobiliai buvo aptikti Rygos priemiesčiuose. „Kiek žinau, automobiliai „Maybach“, „Spyker“ aptikti Latvijoje, bankininkų esamose rezidencijose“, – patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevčius. Pirminiais duomenimis, milijoninės vertės prabangios transporto priemonės aptiktos Latvijos policijai atliekant kratas tiriant „Latvijas Krajbanka“ bylą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri, sprendžiant iš pavadinimo, turėtų bent dėl akių rūpintis dirbančių žmonių interesais, elgiasi priešingai. Diskutuojant, ar MMA reikia pakelti 50, ar 100, ar net 200 litų, SADM pareiškė, kad kol kas jos visai nereikia didinti. Donato Jankausko vadovaujama ministerija remiasi ne dirbančiųjų reikalavimais, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto patarimais.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas nagrinės „Snoro“ banko vadovų skundus dėl Vilniaus teismo nutarimo skirti suėmimą. Vilniaus antrosios apylinkės teismas praėjusią savaitę patenkino Generalinės prokuratūros prokurorų prašymą skirti V. Antonovui ir R. Baranauskui kardomąją priemonę – suėmimą. R. Baranausko advokatas Rolandas Tilindis šią teismo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Į teismą turėtų atvykti ir V. Antonovo advokatas.

Po Kalėdų ir Naujųjų metų gali būti svarstomas „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos likimas. Neatmetama, kad su šiuo gigantiškos valstybinės įmonės vadovu bus atsisveikinta, nes šalies valdžia jau sunkiai slepia nepasitenkinimą juo. Pasiūlė keisti administratorių S. Dailydkos nesutarimai su dešiniojo centro valdančiąja koalicija ir jos Vyriausybe jau seniai tapo vieša paslaptimi, bet valdžia vis atidėliojo apsisprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vadovo.

Po „Snoro" griūties krito ir visuomenės pasitikėjimas bankais. Per mėnesį jis sumažėjo net du kartus – nuo 39,0 iki 19,8 proc. Nuo 30,9 iki 54,5 proc. padaugėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami gruodžio 2–13 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai. Į klausimą „Ar pasitikite bankais?“ 0,3 proc. atsakė „visiškai pasitiki“, 19,5 proc. – „pasitiki“, 25,7 proc.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba.Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Vilniaus  kriminalinė policija ketvirtadienį surado paslėptus banko „Snoras“ itin prabangius „Maybach“, „Spyker“ ir kt. automobilius. Vilniaus apskrities policijos pareigūnai paslėptas mašinas surado per porą dienų, kai į juos kreipėsi  Vilniaus apygardos prokuratūra, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl dingusių itin brangių „Snoro“ automobilių. Policija neatskleidžia, kur buvo aptikti šie automobiliai, taip pat neskelbiama, kur jos saugomos dabar.

Du milijonus bankrutavusiame „Snoro“ banke turėjusi Panevėžio rajono savivaldybė, kad išmokėtų atlyginimus mokytojams už gruodžio mėnesį, prašys valstybės trumpalaikės 1 milijono 600 tūkstančių litų paskolos su 1 procento palūkanomis. Praėjusį trečiadienį tokius rajono vadovų ketinimus palaimino Taryba. Nors prieš tai opozicija burnojo, kad esą valdantieji, užuot mažinę administravimo išlaidas, eina lengviausiu keliu, vieningai pakėlė rankas už paskolos ėmimą.

Pirmoji išmokų „Snoro“ indėlininkams diena nepraėjo be nemalonumų. Kai kurie žmonės vakar namo grįžo nieko nepešę. Gyventojai apstulbo neradę savęs indėlininkų sąrašuose arba aptikę perpus mažesnes sumas, nei būta iki „Snoro“ nacionalizavimo. Apgulties SEB banke vakar nebuvo, bet indėlius panorusių atsiimti gyventojų nestigo nuo ryto iki vakaro. V. Ščiavinsko nuotr. „Snoro“ indėlininkai vakar rytą skubėjo į SEB banko poskyrius atsiimti savo indėlių.

Pasklidus žiniai, kad pinigai bankrutavusio „Snoro“ indėlininkams gali būti pradėti mokėti jau rytoj, bankininkai prašo nesiveržti jau pirmą dieną. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar po Vyriausybės posėdžio pareiškė, kad visos sutartys su bankais pasirašytos, indėlininkų sąrašai sutvarkyti. Jos manymu, Finansų ministerija jau šiandien pradės pinigų pervedimą ir neatmetė galimybės, kad fizinis pinigų grąžinimas gali prasidėti ir trečiadienį.

Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą AB bankui „Snoras“, bankroto administratoriumi paskirtas Neilas Cooperis, vyresnysis įmonės „Zolfo Cooper“ partneris, perėmė įgaliojimus iš laikinojo administratoriaus Simono Freakley'io.

Paskelbus apie „Snoro", užėmusio apie dešimtadalį rinkos, bankrotą prasidėjo lietuvių migracija tarp bankų ir nebyli bankų kova atsigriebti kuo didesnę atsilaisvinusią rinkos dalį. Nenuostabu, kad valstybei nacionalizavus „Snorą“, o Lietuvos bankui vėliau pareiškus, kad šis bankas bankrutuoja, lietuviai nusivylė šalies bankų sistema. „Veido“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad šiandien bankais nepasitiki 45 proc. respondentų, dar 23,2 proc.

Valstybės remiamų paskolų sutartis su „Snoro“ banku sudarę studentai dėl neišmokėtos paskolos dalies galės kreiptis į kitus šias paskolas teikiančius bankus. Siekdama sudaryti lankstesnes paskolų teikimo sąlygas, Vyriausybė pakoregavo valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Naujas sutartis dėl likusios paskolos dalies išmokėjimo studentai turės sudaryti iki šių metų pabaigos. Valstybės remiamas paskolas studentams šiuo metu teikia penki bankai – Nordea, Swedbank, DnB, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Lietuvos bankas (LB) savo pareigą prižiūrėti šalies finansų sistemą atliko atsakingai, o išaiškėjus galimai nusikalstamai banko „Snoras“ vadovų veiklai ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią dar didesniems dabar jau bankrutavusio banko indėlininkų nuostoliams, pabrėžia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus Lietuvos banko vadovas teigė, kad LB pradėjo veikti iš karto gavęs signalus apie prastą banko „Snoras“ būklę.

Pagausėjus lankytojų kiekiui bankų skyriuose bei prie mobiliųjų grupių, kuriuos priims gyventojų prašymus grąžinti „Snoro“ indėlius, sustiprinta apsauga. SEB atstovas Arvydas Žilinskas portalui Balsas.lt sakė, kad pagausėjus lankytojų banko skyriuose teko sustiprinti apsaugą. Atokiose banko punktuose ir prie mobiliųjų grupių, kurios pradės pašto skyriuose rinkti gyventojų paraiškas atsiimti indėlius iš banko „Snoras“, budės pareigūnai. Banko darbuotojams talkins ir policija.

Vilnius, gruodžio 6 d. Vyriausybės vertybinių popierių turėtojams skolinga Lietuvos valstybė, o ne bankai, tad net ir per bankrutavusį „Snoro“ banką įsigyti Vyriausybės vertybiniai popieriai yra saugūs. Finansų ministerija skelbia, kad asmenys nepraranda teisės į savo įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius ir investuotos lėšos su palūkanomis bus jiems grąžintos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos išpirkimo dieną, kaip nustatyta emisijos sąlygose.

Išperkamosios nuomos įmonė „Snoro lizingas“ per partnerių tinklą ketvirtadienį atnaujino paslaugos „Pirk išsimokėtinai“ sutarčių su klientais sudarymą. Pasak „Snoro lizingo“ generalinio direktoriaus A. Šveikausko, įmonė įvertino savo finansines galimybes ir nusprendė, kad yra pajėgi ne tik vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir atnaujinti pardavimus. Kol kas įmonė dirbs mažesnėmis apimtims, bet tikimasi netrukus atnaujinti visą paslaugų spektrą.

„Snoro“ kreditoriai banko bankroto administratoriumi siūlo skirti P. Koverovą. Nukentėjusieji kreditoriai, remiami „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos,  Vilniaus apygardos teismui siūlo bankrutavusio banko  bankroto administratoriumi skirti advokatą Paulių Koverovą. Centrinis bankas lapkričio 28 dieną administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“. Sprendimą priims bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliausias patvirtino, kad Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus Kazimiero Ramono atleidimas yra susijęs ir su „Snoro“ banko žlugimu. Tiesioginiame LRT eteryje LB vadovas teigė, kad jis nutarė šį aukštą postą užėmusį vadovą atleisti iš darbo. „Vieni iš epizodų šito sprendimo yra taip pat susiję su banku „Snoras“. Tik tiek galiu pasakyti. Šiuo metu mes turime Kreditų įstaigų priežiūros departamente kitą vadovybę“, - teigė V. Vasiliauskas.

Prieš dvi savaites kalbėjau, kaip dėl centrinių bankų vykdomos nepadengtų pinigų emisijos žmonėms labai sunku pasirinkti valiutą, kuria būtų saugu taupyti. Ketinau plėtoti temą apie taupymą ir kalbėti apie komercinius bankus. Nes lygiai taip pat, kaip žmonės domisi kokia valiuta taupyti, lygiai taip jie klausia, kuriame banke laikyti pinigus. Norėjau supeikti valdžios sprendimu veikiančią dalinių rezervų sistemą.

„Snoro“ banko bankrotas kelia rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, kur „Snoras“ kontroliavo seniausią šalyje banką „Latvijas Krajbanka“. Kaip bus sprendžiamos bankrutavusio banko indėlininkų problemos abiejose valstybėse? „Banko „Snoras“ bankrotas kelia rūpesčių ne tik Lietuvoje“, – sako  J. Stacevičius.

Iki šiol Lietuvoje mažai kam žinomas „Snoro“ bankui paskirtas administratorius Simonas Freakley per dieną tapo bene garsiausiu žmogumi. Pavydėkime jam. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė moka stebinti. Pagarba visai mūsų valdžiai. Per vieną naktį ji sugeba nubraukti dalį pašalpų, pensijų ir kitų išmokų daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų. Per kitą naktį švaria sąžine „Snoro“ administratoriui S. Freakley skiria maždaug pusės milijono litų mėnesinę algą.

Nuo šiandien Vilniaus apskrities įmonės ir Lietuvos gyventojai, laikę lėšas nacionalizuotame  banke „Snoras“, dėl informacijos apie planuojamą draustų indėlių išmokėjimą SEB banke gali skambinti specialiu telefonu (8 5) 268 2886. Šiuo numeriu indėlininkams bus pateikiami atsakymai į rūpimus klausimus darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos.

Pasitikėjimas yra svarbiausias dalykas, kuriuo remiasi demokratija ir kapitalizmas. Pirkdamas prekę ar paslaugą tiki, kad nebūsi apgautas. Lygiai taip pat rinkdamas aukščiausią ar žemiausią valdžią manai, kad ji atsižvelgs į tavo lūkesčius. Žinoma, netiki visu šimtu procentų, tačiau jei visai netikėtum, elgtumeisi kitaip. Tiek prekių, tiek ir politinė rinka verčia jos dalyvius stengtis dėl pasitikėjimo. Konkuruoti ir kovoti dėl jo. Juk žinai, kad netekęs pasitikėjimo neteksi visko.

Lietuvos bankas šiandien Vilniaus apygardos teismui pasiūlė skirti bankrutavusio „Snoro“ administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Asociacija gerbia Lietuvos banko pasirinkimą, tačiau ketina pasinaudoti įstatymo suteikiama teise teismui pasiūlyti ir savo kandidatą. Tai padaryti ketinama artimiausiu metu.

Mažiau nei 300 privačių ir ne daugiau nei 5 juridiniai asmenys „Snoro“ banko skyriuje Estijoje turėjo daugiau nei 100 000 eurų, vadinasi, bus praradę dalį turėtų pinigų. Estijos finansų priežiūros tarnyba pažymi, kad „Snore“  turėti indėliai iki 100 000 eurų yra apdrausti ir kad prireiks iki 30 dienų jiems atgauti. Banko „Snoras“ Estijos skyriuje indėlininkai iš viso turėjo 7,9 milijono eurų.

Buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas pareigingai laikosi prievolės kasdien prisistatyti į policijos nuovadą. R. Baranauskas kas rytą privalo pasirodyti Bromlio policijos nuovadoje, Kento grafystėje. Šios nuovados pareigūnas DELFI patvirtino, kad bankininkas pastarąsias porą dienų prisistatė laiku. „Jis savo laiką žino. Pastarąsias dvi dienas jis pasirodė laiku“, – teigė pareigūnas.

Matydami žmonių nerimą, neviltį ir pasipiktinimą, Seimo socialdemokratai ragina Vyriausybę kuo skubiau pasirūpinti „Snoro“ banko indėlininkais. „2008 m. Seime buvo priimtas socialdemokratų Vyriausybės inicijuotas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, kurio dėka per 20 dienų nuo bankroto paskelbimo banko indėlininkai privalo atgauti savo indėlius“, - primena Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

„Lietuvos ryto“ televizija rodė vaizdus iš Lietuvos miestų. Gyventojai, kurių dauguma buvo garbaus amžiaus, nuo pat ryto stoviniavo prie SNORO banko skyrių. Žmonės sostinėje skundėsi, kad vos prašvitus susiruošė prie banko skyriaus Gedimino pr., tačiau pralaukę ilgą laiką buvo nuvilti. Pasirodo, laukiančių prie banko skyriaus žmonių niekas neinformavo, kad pinigai nebus išduodami, nes bankui skelbiamas bankrotas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslui, todėl nesiima vertinti finansinės rinkos situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ – tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Tarp nacionalizuoto „Snoro“ banko užšaldytų sąskaitų – ir ligoninių, savivaldybių bei sportininkų pasiruošimo olimpiadai sąskaitos. Savivaldybių asociacija Vyriausybės jau prašo pagalbos, kad nevėluotų mokytojų atlyginimai ir nesutriktų ligoninių darbas, praneša LTV Naujienų laida „Šiandien“. Didžiausia Klaipėdos ligoninė dalį savo lėšų yra patikėjusi būtent „Snoro“ bankui. Šiam laimėjus konkursą per jį daugumai darbuotojų mokami atlyginimai.

Ketvirtadienį ryte bus susmulkinti prabangūs daiktai, kuriuos pavogė Laimučio Pinkevičiaus sutuoktinės Astos Valentaitės tarnaitė. Trečiadienį Vilniaus trečiosios apylinkės teismo kurjeris perdavė policijai leidimą sunaikinti daiktus, kurie anksčiau priklausė stilistei A.Valentaitei. Sostinės trečiosios apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Barkovskis portalui Balsas.

Vieno iš „Snoro“ vadovų žmona mėgino išvykti iš Lietuvos ir susitikti su vyru. (Papildyta 19.19) Lietuvos – Lenkijos pasienyje Saločių pasienio poste muitininkai patvirtino, kad sulaikė „Snoro“ banko priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, kuriuo važiavo Raimondo Baranausko žmona Sigita Baranauskienė. Pirminiais duomenimis, moteris išlaipinta iš automobilio, tačiau jai pasiūlyta perlipti į kitą, kuriuo ji būtų parvežta namo.

Nors sklido kalbos, kad R. Baranauskas prokurorams turėjo prisistatyti dar praėjusią savaitę, nevienareikšmiškai vertinamas verslininkas į Lietuvą kol kas neatvyko. Prokurorai taip pat dar nesulaukė R. Baranausko advokatų. Apie tai, kad nei pats „Snoro“ akcininkas, nei jo atstovai nebandė susisiekti su prokurorais, prakalbo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius. Praėjusią savaitę parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.

„Snoro“ administratoriumi su metine 1,68 mln. eurų alga tapo konsultacinės bendrovės „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris Simonas Freakley - buvęs kompanijos „Kroll“ vadovas. Pastaroji kompanija 2009 metų pabaigoje surinko visą įmanomą informaciją apie „Konvers group“, jos savininkus Antonovus bei „Snoro“ banką, rašo portalas Telegraf.lv. Portalas daro prielaidą, kad būtent pasinaudodamas „Kroll“ tarnybine informacija S. Freakley padėjo Lietuvai nacionalizuoti „Snoro“ banką.

„Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovas Danukas Arlauskas po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi teigė, kad keli Lietuvos verslininkai, kurių įmonių lėšos yra pasilikusios nacionalizuotame banke „Snoras“, pasiūlė imtis gelbėti šį banką. Tokią idėją, esą,  siūlo aštuoni verslininkai, tarp jų – Šarūnas Kliokys, Martinas Gusiatinas. Jie svarsto banke „įšaldytus“ indėlius paversti banko akcijomis, taip pat investuotų papildomų pinigų, rašo lrytas.lt.

Seimo pirmininkės  Irenos  Degutienės  teigimu,  R. Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Buvęs ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nevertina ir nekomentuoja Vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snoro“ banką, rašo delfi.lt. „Niekaip nevertinu, nežinau detalių. Aš tik parvažiavau, nieko nežinau ir nieko nevertinu“, – tepasakė jis. (papildyta 15:20) ,,Balsas.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientai įkūrė  „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją“, kuri  visus nukentėjusiuosius kvies vienyti jėgas sprendžiant klausimus,  susijusius su banko restruktūrizavimu ir teiks savo pasiūlymus Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui. Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.

Apie „Snoro“ turto kilmę ir kai kurių akcininkų veiklą jau senokai sklinda kalbos. Ir ne tik Lietuvoje. Apie tai – LTV „Savaitėje“. Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ po perspėjimo, kad bankui gresia nemokumas. Laikinuoju administratoriumi paskirtas Simonas Freakley. Jo vadovaujami „Krool“ konsultantai prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo reputacijos tyrimą.

Sekmadienio vakarą Lietuvos banko valdyba posėdyje kartu su laikinuoju banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) svarstė tolesnius su bendrovės veikla susijusius klausimus. Iki 24 val. apie posėdžio rezultatus pranešimų nebuvo. (papildyta 21:00) LTV „Panorama“ pranešė, kad 20.30 val. Lietuvos banko pastate posėdis dėl „Snoro“ dar nebuvo prasidėjęs. Anot reporterės Ugnės Galadauskaitės, į vidų žurnalistai įleidžiami nebuvo.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, sąskaitose liko įšaldytos žmonių ir įmonių lėšos. Bent iš dalies naudotis banko sąskaitose turimais pinigais gyventojams leista jau ketvirtadienį. Juridiniams asmenims, tiesa, su tam tikrais apribojimais, taip pat leista pervesti ar išimti lėšų - iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos.

Atrodo, kad Lietuvos banko krizės siūlas veda į kitoje šalyje vykdytą aferą. „Mirax Group“ įkūrėjas Sergejus Polonskis visus rusų kreditorių pinigus pervedė į užsienį per šiomis dienomis liūdnai pagarsėjusį „Snoro“ banką, priklausantį ir koncerno „Saab“ akcininkui Vladimirui Antonovui, rašo rusų spauda.

Plinta nauja nusikaltimų rūšis – ieškoma naivuolių, kurie už menką atlygį padėtų banke išgryninti internetu vogtus pinigus. Taip graudžiai policijoje verkiančios moters seniai nebuvau matęs. Kukliai, bet tvarkingai apsirengusios moteriškės veidas išpurto, o akys paraudo nuo ašarų, todėl buvo sunku atspėti, kiek jai metų – geri 30 ar beveik 40. Apsiraminusi nelaimingoji „Akistatai“ atsisakė prisistatyti, tačiau širdį atvėrė.