snoro

Portalo ve.lt redakciją pasiekė liūdna žinia – trečiadienį mirė ilgametis „Snoro“ banko Klaipėdos skyriaus vadovas, ilgametis seniausio uostamiestyje ROTARY klubo „Klaipėda“ narys Kęstutis Matkevičius. Tik neseniai, rugsėjo 4-ąją K. Matkevičius palaidojo savo žmoną Sigitą.  Urna bus pašarvota sausio 3-ąją nuo 14 val. laidojimo namuose – „Amžiaus vartai“, Priestočio g. 7, Klaipėdoje.  2020.01.04 13:30 val.

Tarptautinė žurnalistų komanda paskelbė tyrimą, kaip iš bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje išvesta apie 0,5 milijardo JAV dolerių. Bankams žlugus, dingusių milijonų našta užgulė trijų valstybių biudžetus. Didelė dalis šios sumos tenka buvusiam „Snoro“ savininkui Vladimirui Antonovui bei jo valdytiems bankams. Tyrimą atliko: Tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP, žurnalas „Profil“ (Austrija) bei VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras (Lietuva). Apie pusė milijardo dolerių.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ketina prašyti Vyriausybės skųsti prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor. Vyriausybės kreipimąsi į prokurorus inicijavęs S. Jakeliūnas BNS sakė šią savaitę ketinantis aiškintis, ar toks prokuroro verdiktas bus skundžiamas.

Finansų ministerija tarptautiniame arbitraže atstovaus Lietuvai ginče su Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondu, reikalaujančiu atlyginti daugiau nei 1 mlrd. eurų buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo patirtą žalą dėl Lietuvos Vyriausybės nacionalizuoto banko. Vyriausybė trečiadienį suteikė Finansų ministerijai įgaliojimus iki 2023-ųjų pabaigos atstovauti Lietuvai sprendžiant su „Snoru“ susijusius ginčus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais aptars Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondo inicijuotą bylinėjimąsi tarptautiniame arbitraže dėl daugiau nei 1 mlrd. eurų kompensacijos žlugusio „Snoro“ banko pagrindiniam akcininkui Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui už jo neva patirtą žalą, Lietuvai nacionalizavus banką. Dėl to komiteto nariai sutarė trečiadienį. Padėtį aptarti pasiūlė liberalas Kęstutis Glaveckas. „1,1 mlrd.

Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismui Paryžiuje, prašydamas atlyginti buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo patirtą žalą dėl Lietuvos Vyriausybės nacionalizuoto banko. Apie fondo ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko ir Seimo bendradarbiavimo, tačiau jis atmeta kaltinimus dėl nebendradarbiavimo su 2009-2010 metų krizės priežastis ir padarinius tiriančia komisija. „2016 metais paskutinį kartą Seimo tribūnoje buvau, jeigu neklystu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė antrą kartą krizės tyrėjų apklausiamas V. Vasiliauskas.

  Generalinė prokuratūra BNS patvirtino gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę.   „Po pietų gavome ministro pirmininko raštą. Jis yra gautas ir bus nagrinėjamas“, – BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Tarpbankinių paskolų litais vidutinių palūkanų rodiklio Vilibor, nuo kurio priklauso ir gyventojų bei verslo paskolų litais palūkanos, šuolį 2009-2010 metų ekonominės krizės metu lėmė tuometinės ekonominės ir finansinės aplinkybės, teigia analitikai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakymuose Seimo komitetui gynė tuometinės valdžios elgesį per 2009 metų krizę. Šalies vadovė atsakymuose rašo, kad tuometinė Vyriausybė „skolinosi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, ten, kur krizės metu buvo palankiausios sąlygos“. Atsakydama į pastabą, kad Tarptautinį valiutos fondo paskolą gavusios Latvijos skolos palūkanos buvo mažesnės, prezidentė teigė, kad „dabar galima tik spėlioti, kiek mums būtų kainavę tos „1,5 proc.

  Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę prokurorai praneša, kad dėl galimų buvusių banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko bei Vladimiro Antonovo nusikalstamų veikų padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala.   Pasak pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei Vladimirui Antonovui. Jie taip pat įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime. R. Baranauskas bei V. Antonovas yra Rusijoje, Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.

Daugiau kaip metus trunkantį ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo teisėsauga žada baigti per pirmus tris šių metų mėnesius. „Šiuo metu atliekami baigiamieji darbai, kad būtų priimtas procesinis sprendimas. Planuojama, kad pirmą ketvirtį jau gali būti priimtas procesinis sprendimas, t. y. baigtas tyrimas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Lietuva bando atsiriboti nuo finansų sektoriaus skandalų kitose Baltijos šalyse, šeštadienį skelbia įtakinga tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“. Pastaraisiais metais skandalai krėtė Latviją ir Estiją – pirmiausia Latvijos centrinio banko vadovas buvo apkaltintas kyšininkavimu, o vėliau trečias pagal dydį bankas šalyje buvo uždarytas dėl JAV pareikštų įtarimų netinkama veikla.

2009 metų ekonominės krizės priežastis tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė suformuluoti kelis klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei. Komiteto pirmininko „valstiečių“ deleguoto Stasio Jakeliūno teigimu, galutinis klausimų variantas bus parengtas kitą trečiadienį. Parlamentaras mano, kad prezidentės atsakymų komitetas sulauks ir jie bus naudingi. „Nevertinsiu, ko tikiuosi (iš atsakymų – BNS) ar nesitikiu. Kokie bus atsakymai, tokie ir bus“, – teigė S. Jakeliūnas.

Sankt Peterburgo teismas skyrė kardomąją priemonę namų areštą sukčiaujant iš banko „Sovetskij“ pasisavinus 150 mln. rublių (2 mln. eurų) įtariamam bankininkui, buvusiam Anglijos futbolo klubo „Portsmouth“ savininkui Vladimirui Antonovui, trečiadienį pranešė šio Rusijos miesto teismų spaudos tarnyba. „Sankt Peterburgo miesto teismas atšaukė Vyborgo rajono teismo sprendimą pratęsti kardomąją priemonę suėmimą ir atsisakyti pakeisti kardomąją priemonę V. Antonovui, kaltinamam (...) sukčiavimu.

 Premjeras Saulius Skvernelis būtų siūlomas ir toliau vadovauti Vyriausybei, net jei pralaimėtų prezidento rinkimuose, „Verslo žinioms“ sakė daugumą Seime turinčios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Dabartinis premjeras tikrai būtų stiprus kandidatas, kuris galėtų laimėti rinkimus.

Balandį Sankt Peterburge suimtas ir įkalintas bankrutavusio Lietuvos „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas visiškai pripažino kaltę dėl sukčiavimo itin stambiu mastu, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“. „Kaltinamasis Antonovas visiškai pripažino kaltę ir sudarė ikiteisminį susitarimą“, - Vyborgo rajono teismo posėdyje pranešė bylos tyrėjas, kurį cituoja agentūra TASS.

Rusijoje besislapstantį pagrindinį žlugusio Ūkio banko savininką Vladimirą Romanovą Lietuvoje ketinama teisti už akių, jam nedalyvaujant teismo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) praėjusią savaitę patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Susirašinėjimas su politikais vyko, LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad ji susirašinėjo su „MG Baltic“ korupcijos byloje įtariamu liberalu Eligijumi Masiuliu. Vis dėlto prezidentė nepatvirtina, kad žiniasklaidoje pasirodę laiškai yra autentiški. – Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad nėra patvirtinta, jog laiškų tarp Eligijaus Masiulio ir jūsų autentiškumas nėra patvirtintas.

Lietuvos prokurorai, rengdamiesi už akių teisti Rusijoje besislapstančius buvusius bankrutavusio „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą, informavo Rusijos generalinę prokuratūrą apie jiems pareikštus įtarimus. Rusijos prokurorams išsiųstame teisinės pagalbos prašyme taip pat prašoma supažindinti buvusius „Snoro“ vadovus su jiems pareikštais įtarimais ir juos apklausti, pranešė Generalinė prokuratūra.

Į 2011 metais bankrutavusio „Snoro“ banko neužregistruotą akcijų emisiją bei neišleistas obligacijas investavusiems žmonėms turi būti išmokėtos draudimo išmokos, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Tai reiškia, kad jie gali pretenduoti į išmokas, siekiančias ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Buvusius bankrutavusio „Snoro“ banko vadovus ir akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą, kurie slapstosi Rusijoje, Lietuvoje ketinama teisti už akių, jiems nedalyvaujant teismo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį patenkino Generalinės prokuratūros prašymus ir pripažino įtariamaisiais R. Baranauską ir V. Antonovą, kurie nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jų nusikalstamų veikų.

Žlugęs „Snoro“ bankas galęs tęsti jo valdomo nekilnojamojo turto (NT) Rusijoje pardavimą. Rusijos teismas panaikino draudimą, kurį buvo pritaikęs buvusio pagrindinio banko akcininko Vladimiro Antonovo prašymu.

Anglijos aukštasis teismas gegužės pabaigoje nusprendė, kad buvęs „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ bankų akcininkas įvykdė jam naudingų sandorių, dėl kurių Latvijos bankas patyrė milijoninių nuostolių. Dėl V. Antonovo sandorių bankas patyrė 60 499 567 eurų ir 30 762 458 JAV dolerių (27 096 311 eurų) nuostolių, pranešė „Latvijas Krajbanka“ bankroto administratoriaus „KPMG Baltics“ viešųjų ryšių atstovas Oskaras Firmanis.

Bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai atgaus savo pinigus, nutarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tačiau indėlių draudimo sistema negalioja „Snoro“ platintoms obligacijoms. „Snoras“ buvo išleidęs apie 86 mln. eurų vertės indėlių sertifikatų ir 96 mln. eurų vertės obligacijų. LAT antradienį paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Iki šiol nė vieni šių investuotojų neatgavo pinigų, nes jie nebuvo apdrausti, kaip įprasti indėliai.

Didžioji dalis „Snoro“ bankui priklausiusio turto stovi tuščias ir niekam nereikalingas. Po ilgokos pertraukos vėl surengtas „Snoro“ banko turto aukcionas. Šį kartą nupirktas vienas prabangesnių butų Vilniaus senamiestyje. Tačiau pirkėjų dar laukia per 200 objektų. „Snoro“ bankroto administratorius tikina darantis ką gali, tačiau pirkėjai greičiausiai laukia geresnių kainų. Iki šiol nekilnojamojo  „Snoro“ turto gyventojai įsigijo už 15 milijonų eurų.

Vienais turtingiausių Lietuvos žmonių kadaise vadinti buvę banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas iš tiesų tiek Lietuvą, tiek banko akcininkus „išdūrė“ net kelis kartus. Taip, ne apgavo, bet „išdūrė“. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Pirmą kartą mus visus „Snoro“ akcininkai „išdūrė“ kai turbūt ne vieną mėnesį tekino milijonus litų iš banko į sąskaitas užsienyje  ir bandė slėpti visus pinigų nutekėjimo galus.

Buvęs žlugusio „Snoro“ banko savininkas Vladimiras Antonovas išvyko iš Didžiosios Britanijos, nes bijojo dėl savo gyvybės, pirmadienį pareiškė jo advokatas. „Patvirtinu, kad ponas Antonovas pabėgo nuo jurisdikcjos bijodamas dėl savo gyvybės“, - naujienų agentūrai AFP teigė advokatas Karenas Todneras.

Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas Apeliaciniame teisme ketvirtadienį pasiūlė nuteisti Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Šiandien advokatams pradėjos sakyti baigiamąsias kalbas V. Uspaskich paprašė jį leisti išvykti į Rusiją.   Darbo partijos įkūrėjas tikina, kad bėgti ir slapstytis nesiruošia, o bylos galutinis sprendimas bus priimtas tik rugsėjo mėnesį. „Aš kaip tik pasiprašiau.

Buvęs komercinių bankų „prižiūrėtojas“ Kazimieras Ramonas pripažintas kaltu, sudaręs galimybę dabar jau bankrutavusiam bankui „Snoras“ ilgą laiką slėpti informaciją apie tikrąją jo turto padėtį. Vilniaus apygardos teismas penktadienį atmetė K.Ramono skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo prieš metus priimtą nutartį, BNS informavo prokuroras Darius Stankevičius.

Trečiadienį į Jungtinės Karalystės aukštojo teismo posėdį dėl ekstradicijos atvyko tik žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Raimondas Baranauskas, kitas akcininkas Vladimiras Antonovas nepasirodė.

Klaipėdos universitetas kreipėsi į ministerijas prašydamas finansinės pagalbos. Universitetas nekomentuoja situacijos, tuo metu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad valstybė turėtų padėti universitetui, kartu pareikalaudama reformų. Jis sakė negalintis įvardinti universitetą slegiančių skolų dydžio, bet teigė, kad „tai yra pakankamai ženkli skola“. „Mes gavome jų laišką, kurį gavo, man atrodo, ir Finansų minsiterija, ir Vyriausybė.

Tarptautinė nekilnojamojo turto įmonė „Colliers International“ pardavė bankrutavusiam bankui „Snoras“ priklausiusį istorinį pastatą Rygoje. Pils gatvėje 23 esantis namas parduotas už 6,01 milijono eurų (20,75 milijonus litų). Pastatą įsigijo įmonė UNISEB, pirkėjas pinigus jau pervedė „Snoro“ bankui. Parduotas pastatas yra įsikūręs prestižinėje vietoje – Doma aikštėje. Tai yra daugiafunkcinis pastatas, kuris gali būti naudojamas tiek biurams, tiek kaip viešbutis ar gyvenamasis namas.

 Jungtinės Karalystės aukštasis teismas buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko skundą dėl jų ekstradicijos toliau nagrinės vasario pradžioje. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS informavo, kad gruodžio 1 dieną turėjęs įvykti posėdis neįvyks. Anot jos, kol kas tikslios posėdžio datos prokuratūra nežino. V.Antonovas ir R.Baranauskas sausio pabaigoje apskundė jiems nepalankų Londono Vestminsterio magistrato teismo sprendimą.

Sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) veiksmų yra teisingas, teigia patikrinimą atlikęs prokuroras. Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas baigė ikiteisminio tyrimo patikrinimą ir mano, kad ankstesnis nutarimas nutraukti tyrimą yra teisėtas ir teisingas, nors jis galėjo būti išsamesnis ir labiau motyvuotas, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. 1,232 mln.

Neradus nusikalstamos veikos požymių, Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl pasitraukiančio bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) veiksmų. Kaip pranešė prokuratūra, 1,232 mln. litų, dėl kurių išmokėjimo buvo kilę abejonių, grąžinta į „Snoro“ sąskaitą. Prokurorai N. Cooperį įtarė galbūt neteisėtai atlikus dvi operacijas, dėl kurių padaryta žala viršijo 1,2 mln. litų.

 „Snoro“ Kreditorių komitetui patvirtinus sprendimą pradėti naujo banko bankroto administratoriaus atrankos procesą, paskelbtas konkursas kandidatams. Atranka vyks keturiais etapais, pirmajame etape kandidatai kviečiami patvirtinti savo norą dalyvauti konkurso procese, pagrįsti savo patirtį, deklaruoti, kad neturi interesų konflikto, bei pasirašyti konfidencialumo sutartį, kad galėtų susipažinti su detalesne informacija, kuri leistų jiems atitinkamai suformuluoti savo pasiūlymus.

Nuo bankroto paskelbimo 2011 m. gruodžio 7 dieną iki 2013 m. gruodžio pabaigos „Snoro“ bankroto administratorius, kartu su banko darbuotojais aktyviai valdydamas banko išduotų paskolų portfelį, jau sugrąžino 1 mlrd. litų. Per šį laikotarpį taip pat papildomai surinkti 153 mln. litų palūkanų ir kitų mokesčių už paslaugas. Iš šių sumų 50 mln. litų paskolų ir beveik 7 mln. litų palūkanų buvo išieškoti iš bankui įkeisto turto.

Latvijos prokuratūra pateikė kaltinimus buvusiam žlugusio „Snoro“ banko kontroliuoto bankrutavusio „Latvijas Krajbanka“ prezidentui Ivarui Priedičiui ir buvusiam didžiausiam „Snoro“ akcininkui Vladimirui Antonovui, kurį pirmos instancijos Londono teismas šią savaitę leido išduoti Lietuvai. Pasak I. Priedičio advokato Janio Davidovičiaus, kaltinimai jo ginamajam baudžiamojoje byloje pateikti dėl turto pasisavinimo, įgaliojimų viršijimo, finansinės bei statistinės apskaitos pažeidimų.

 Dėliojame taškus 2013 metų kalendoriuje. Ekonominis paveikslas visai neblogas, ar bent jau neblogėjantis. Taip, metai prasidėjo gana neramiai – vasarį buvo sustabdyta Ūkio banko veikla. Indėlių draudimas – didelė finansinė našta, juolab, kad ir 2011 teko kompensuoti uždarytojo „Snoro“ indėlius. Na, bet akivaizdu, kad jei našta būtų buvusi per didelė ir nepakeliama – Lietuvos bankas nebūtų priėmęs tokio sprendimo. Toliau metai ėjo gana ramiai, eterį virpino tik diskusijos.

Vienos didžiausių Lietuvoje žiniasklaidos bendrovių „Lietuvos rytas“ valdyboje pradėjo dirbti 34 proc. įmonės akcijų įsigijęs verslininkas Benjaminas Gudelis bei jo sutuoktinė Izolda Gudelis. Registrų centro duomenimis, „Lietuvos ryto“ valdyboje Gudeliai dirba nuo lapkričio 22 dienos, jie pakeitė žlugusiam „Snoro“ bankui atstovavusius Jurgitą Bliumin ir Modestą Keliauską.

Beveik 70 bankrutuojančio "Snoro" banko indėlio sertifikatų pirkėjų prašo teismo grąžinti jų sumokėtus pinigus. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė 67 žmonės, prašantys grąžinti 1,541 mln. litų, pranešė Investuotojų asociacija.

 LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinės Karalystės Vestminsterio magistrato teismas šiandien turėtų baigti nagrinėti bylą dėl žlugusio banko Snoras buvusių akcininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo išdavimo Lietuvai. Anksčiau planuota, jog sprendimą teismas skelbs liepą, tačiau nespėta tam pasirengti. Lietuvos prokurorai V. Antonovui ir R. Baranauskui yra pareiškę įtarimus pasisavinus daugiau nei 1,5 mlrd. litų „Snoro“ turto.

Penktadienį Aukščiausiais teismas (LAT) pateikė galutinį ir neskundžiamą sprendimą pirmojoje byloje dėl „Snoro“ indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisės į indėlio draudimo išmoką pripažinimo. LAT patvirtino, kad banko klientas turi teisę atgauti visas už indėlio sertifikatą sumokėtas lėšas iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ši LAT nutartis taps precedentu kitoms byloms, kuriose nagrinėjami panašūs „Snoro“ kreditorių ieškiniai.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į bankrutuojančio Ūkio banko bankroto administratorių, prašydama imtis veiksmų ir peržiūrėti visus nenaudingus Ūkio banko sandorius, sudarytus prieš banko žlugimą. „Akivaizdu, kad prasta Ūkio banko padėtis – ne vienos blogos nakties rezultatas.

Stasys Kropas Jei reikėtų tiesiog pakomentuoti gegužės mėnesio bankų veiklos rodiklius, galėčiau apsiriboti dviem žodžiais: „be pakitimų“. To pakaktų techniniam per mėnesį fiksuotų rodiklių pokyčių įvertinimui. Jei to neužtenka, galima pridurti: bendrasis paskolų portfelis ir bendrasis indėlių portfelis šiek tiek sumažėjo, tačiau lėšų einamosiose sąskaitose atsirado daugiau, padidėjo ir naujai išduotų būsto paskolų suma. Beje, vien gegužę išduotų naujų būsto paskolų suma siekė 180 mln.

„Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas dr. Roman Piotr Sosnowski. Vakar Vyriausybėje vyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 metų pradžios. Lietuvai tai bus antrasis mėginimas įsivesti vieningą Europos valiutą. 2007 metais dėl apmaudžių klaidų tikslas nebuvo pasiektas: šalis neatitiko keliamų Mastrichto kriterijų.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.