snoro

Prieš metus per šalį nuvilnijusi ir iki šiol visiškai nenurimusi „Snoro“ istorija, kitaip nei tikėtasi, bankų sektoriui reikšmingo smūgio nesudavė. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko įsitikinimu, gyventojus nuramino sklandžiai suveikusi indėlių draudimo sistema. „Poveikis bankų sistemai buvo tikrai trumpalaikis ir gerokai mažesnis, nei mes prognozavome, “Snoro„ atvejį lygindami su analogais užsienio valstybėse. Akivaizdu, kad iškart po Naujųjų metų sistema stabilizavosi.

ES parama žemės ūkiui kitąmet išaugs apie 27 proc., tačiau asignavimus iš valstybės biudžeto ketinama sumažinti beveik 16 proc., be to, velkasi milijoninė skolų uodega. Nors biudžeto projektą rengia dabartinė Vyriausybė, neverta net abejoti, kad naujoji valdžia jį gerokai pataisys, o patvirtins jau naujasis Seimas.

Finansų ministerijai atstovaujantys teisininkai, Šveicarijos advokatų kontora „Lalive„ ir Lietuvos advokatų kontora „Sorainen ir partneriai“, atmetė vieno iš buvusių „Snoro“ vadovų Vladimiro Antonovo advokatų pretenziją.

Seimas, iki popietinio plenarinio posėdžio nukėlęs nutarimo projekto dėl „Snoro“ komisijos išvadų svarstymą, antradienį dar kartą nutarė atidėti svarstyti šį daug emocijų sukeliantį klausimą. Šį kartą pertraukos iki kito posėdžio Darbo partijos frakcijos vardu paprašė jos seniūnas Vytautas Gapšys. Šį siūlymą palaikė 57 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 8 parlamentarai.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigauna. Rugpjūtį būstui ir žemei įsigyti sudaryta pusdevinto tūkstančio pirkimo sandorių, t.y. 4,5 proc. daugiau nei liepą. Tuo metu finansininkai sako, kad valdydami būsto pirkimui paimtas bankų paskolas žmonės padaro daug klaidų ir patiria nuostolių. Lietuvoje butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias pirkimo sandorių skaičius po nekilnojamojo turto krizės. Paskutinį vasaros mėnesį šalies gyventojai įsigijo 8,5 tūkst.

Na ir šliužai. Tikrų tikriausi. Taip pagalvojau, sužinojęs, kad olimpinį auksą iškovojusios plaukikės Rūtos Meilutytės pirmajam treneriui Giedriui Martinioniui dėl biurokratinių kliūčių gali būti neskirtas nė sudilęs litas iš žadėtų 200 tūkstančių. Prisipažinsiu, Rūtos akyse nesu matęs. Apie G. Martinionį šią vasarą apskritai išgirdau pirmą kartą. Kai ši mergina iškovojusi auksą ašarojo ant nugalėtojų pakylos skambant Lietuvos himnui, visa mūsų šeima braukė iš laimės ašaras.

Lietuvos olimpiečių pergalės – galvos skausmas Tautiniam komitetui, pranešė „LNK Žinios“. „Jeigu mes „Snoro“ banke nebūtume įšaldę 6 milijonų litų, tai galėtume iš karto nupirkti automobilius. Ir pasirengimui būtų buvę daug daugiau pinigų. Tačiau taip išėjo, kad „Snoro“ bankas buvo mūsų rėmėjas ir mes dalį pinigų laikėme ten. Ačių Dievui, ne visus“, – pasakojo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Vestminsterio magistratų teismas klausimą dėl buvusių „Snoro“ akcininkų Valdimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko išdavimo Lietuvai spręs sausio mėnesį, praneša portsmouth.co.uk. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl per vėlai pateikto orderio. Pasak advokatų, ir šis arešto orderis nėra objektyvus, jame esama spragų, todėl kaltinamųjų ekstradicijos į Lietuvą klausimas dar negali būti nagrinėjamas. Naujienų portalas Tiesa.

Iš abejotinos reputacijos verslininko turto geriau nepirkti, nes ateity gali turėti bėdų. Tokią pamoką, regis, bus išmokęs Tvarkos ir teisingumo partijos vienas lyderių Valentinas Mazuronis. Jo įsigytos biuro patalpos prestižiniame sostinės rajone – lyg bankrutuojančių verslininkų prieglauda. Sulaukė piktų laiškų Gimtuosiuose Šiauliuose sodą ir butą pardavę Mazuroniai prieš metus dar nežinojo, kad būsimas pirkinys prabangiame Vilniaus Žvėryno mikrorajone apkars.

Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusių banko „Snoras“  vadovu prašymus panaikinti žemesnės instancijos teismo skirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusių banko „Snoras“ vadovų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo, kurie kaltinami pasisavinę didelės vertės turto,  advokatų Gyčio Kaminsko ir Irmanto Dobilo prašymus panaikinti Vilniaus 2-osios apylinkės teismo skirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, šalies bankų sistema ketvirto pagal dydį banko - „Snoro„ - netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro“, leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingų kapitalo atsargų. Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

Šiandien Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) sprendžia, kaip vertinti laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, išvadas, dėl kurių kilo didelis ginčas. Komisijos išvados buvo patvirtintos, nepaisant to, kad komisijoje nebuvo kvorumo. EPK priėmė sprendimą, kad paskutinis laikinosios komisijos posėdis yra laikomas neįvykusiu, neteisėtu, o išvada – nepriimta. Nuostata, kad posėdis negali būti pradėtas, jeigu nėra teisėto kvorumo – viena iš pagrindinių.

Skandalinga vadinamosios „Snoro" arba V. Mazuronio komisijos (oficialus pavadinimas „Dėl veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“) veiklos pabaiga labai priminė jos veiklos pradžią. Ir tada – sausį, ir dabar - gegužę Lietuvos politinėje padangėje sklandė lakios konservatorių frazės, pvz.

Atrodo, pildosi juodžiausios prognozės, kad įtariamas aferistas Vladimiras Antonovas ims pagal dūdelę šokdinti Lietuvos teisinę ir politinę sistemą. Nors Londono teismas areštavo buvusio „Snoro“ savininko turto už 1,7 mlrd. litų, jam dar turėjo likti pakankamas kiekis neapskaitytų finansų. Neabejotina, kad tie pinigai bus ir jau yra naudojami visapusiškai gynybai.

Užsienio smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, savo lėšas laikiusios banke „Snoras“, antradienį kreipėsi į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu palaikyti jų kartu deleguojamą kandidatą į banko kreditorių komitetą. „Snoro“ kreditorių komitetas bus renkamas birželio 12 dieną vyksiančiame kreditorių susirinkime.

Vilniaus miesto finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai džiugina, teigia sostinės meras Artūras Zuokas. „Vilniaus biudžetas yra sudėtingoje būklėje ir priežastis labai aiški. (...) – Vilniaus miesto gyventojai yra skriaudžiami negaunant tų mokesčių, kuriuos sumoka Vilniaus miesto gyventojai, reikiamos dalies“, – trečiadienį spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti sostinės savivaldybės valdomą turtą, sakė A. Zuokas.

Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis antradienio rytą atvyko į Generalinę prokuratūrą, kur prokurorai jį apklausė kaip liudytoją informacijos apie „Snoro“ tyrimą nutekinimo byloje. Ko eksministro klausinėjo prokurorai, R. Palaitis neatskleidė. „Aš negaliu viešinti ikiteisminio tyrimo detalių. Tačiau galiu pasakyti, ką pasakojau aš. Prokurorams papasakojau, ko ėmiausi gavęs pirmąją pažymą iš VSD apie neigiamus tyrimo poligrafu rezultatus.

Vestminsterio magistratų teisme penktadienį vėl atversta buvusių nacionalizuoto ir bankrutavusio banko „Snoras“ pagrindinių akcinių Raimondo Baranausko ir ruso Vladimiro Antonovo ekstradicijos į Lietuvą byla. Įdomu tai, kad penktadienį Vestminsterio magistratų teisme nagrinėjamos dar kelios lietuvių ekstradicijos bylos į tėvynę. R. Baranauskas su V. Antonovu teismo salėje posėdžio pradžios laukė daugiau kaip 40 min. Jų advokatų komandą šiandien sudaro mažiausiai 8 teisininkai.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“. Vakar Vyriausybė pritarė energetiniams projektams: planuojamai atominei elektrinei Visagine ir gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje. Premjere, ką apie projektus galvojate Jūs? Ar toks Vyriausybės projektų patvirtinimas reiškia, kad atominė Lietuvoje tikrai bus statoma? Vakar Vyriausybė patvirtino net tris svarbius projektus.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas teigia, kad vadinamojo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo verpete liberalcentristai liko valdančiojoje koalicijoje dėl to, kad to paprašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašo delfi.lt. FNTT skandalas kilo, kai tuometinis Vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido šios žinybos vadovus, apkaltinęs juos dėl, esą, nutekintos žiniasklaidai informacijos apie „Snoro" banko uždarymą.

Naujasis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos nariams pareiškė, kad nespėjo susipažinti su VTEK išvadomis dėl naujojo FNTT vadovo K. Jucevičiaus. „Aš su jomis dar nesu susipažinęs.

Nepasitenkinimas „Snoro“ bankroto procesu įgauna pagreitį – prie praėjusią savaitę teismo sprendimą užginčijusių indėlininkų grupės prisijungė dar beveik 100 užsienio kreditorių, atstovaujamų advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“. Drauge su kreipimąsi inicijavusių advokatų kontoros „Pavlov ir partneriai“ atstovaujamais užsienio kreditoriais, jų reikalavimai siekia 211 milijonų litų.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, trečiadienį į posėdį kviečia Premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad kitą savaitę komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Vasario 2 d. „Snoro“ problemas tirianti Seimo komisija pradėjo darbą.

Naujienų portalas Balsas.lt pokštų ir juokų dieną pasitiko linksmai ir tarp rimtų ir nelabai rimtų naujienų, kaip ir dera per melagio dieną, įmaišė keletą pokštų.

I.Degutienė supranta, kad dabartinės kadencijos Seime jau nepavyks suorganizuoti darbingos ir atsakingos pavasario sesijos. Nes Seimas apimtas rinkimų pavasario. Interpeliuosis, skaldysis, pešis, demaskuosis. Tad kas belieka? Tik užvožti smėliadėžę. Keliais mėnesiais anksčiau. Natūrali ilgametės medikės pozicija.

Generalinė prokuratūra, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybių, iki šiol negavo prašymo leisti viešinti apklausų komisijoje stenogramas. „Negavau jokios žinios, kad yra prašoma mūsų nuomonės. Aš tikrai dar negavęs komisijos rašto, kokią mes poziciją užimame dėl stenogramos išviešinimo“, – žurnalistams po apsilankymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė generalinis prokuroras Darius Valys.

Seifų gamintojai ir dalis pardavėjų sako: auga seifų paklausa – per pastaruosius metus jų nupirkta maždaug trečdaliu daugiau. Dalis kitų pardavėjų teigia atvirkščiai: rinka po 2008-ųjų krizės esą vis dar neatsigauna. Tačiau ir tie, ir anie sutinka – seifai perkami norint apsisaugoti nuo vagių ir gaisrų.

Kol kas nei laikinoji Seimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes, nei STT, nei kas kitas, atrodo, neturi atsakymo į klausimą, kaip Lietuvoje atliekama komercinių bankų priežiūra, jeigu iš „Snoro“ nepastebėtai galėjo dingti beveik 3,9 mlrd. litų vertės turto, o Lietuvos bankas (LB), anot buvusių jo vadovų ir už priežiūrą atsakingų pareigūnų, didelių problemų nepastebėjo.

Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis teigia, kad išvadas arba bent jau atskiras narių nuomones komisija žada skelbti ketvirtadienį, ir kartu su išvadomis turėtų būti formuluojami klausimai prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriais bus siekiama išsiaiškinti, kas paskatino valstybės vadovę skambinti buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Vitalijui Gailiui ir daryti jam spaudimą.

FNTT vadovų  atleidimo istorija įgauna pagreitį. Ministras Pirmininkas ragina Vidaus reikalų ministrą atleistuosius pareigūnus grąžinti į darbą, ministras sako įsitikinęs, kad kaip tik jie nutekino informaciją apie „Snoro“ bankui planuojamas sankcijas. Koalicijos partneriai aiškinasi, kokios visos koalicijos tendencijos, kai  dalis jos problemą ir jos sprendimo būdus mato vienaip, kita – visiškai priešingai.

Seimo Antikorupcijos komisija turėtų apklausti dienraščio „Lietuvos rytas“, kuriame buvo paviešinta slapta informacija apie „lietuviškų bankų puolimą“, vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską. G. Vainauskas kviečiamas į antradienio Antikorupcijos komisijos posėdį. Jame taip pat turėtų dalyvauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, vidaus reikalų ministras R. Palaitis.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Algis Čaplikas teigia, jog nėra jokios galimybės aukoti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį vardan koalicijos išsaugojimo. Anot LiCS pirmininko, skandalas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo turi liautis, mat jis kenkia „Snoro“ bylos tyrimui.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai pradeda rinkti parašus, kad būtų sudaryta laikinoji Seimo komisija Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo istorijai tirti. Anot Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, pagrindinis šios komisijos uždavinys - atsakyti į klausimus, kilusius po FNTT vadovų atleidimo. „Iš pat pradžių FNTT vadovų atleidimo istorija mums kėlė daug klausimų ir įtarimų. Kuo toliau, tuo tokių klausimų atsirado daugiau.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, atleidęs FNTT vadovus, Premjerui Andriui Kubiliui įteikė paaiškinimą. Jame teigiama, kad pareigūnai išsisukinėjo ir vengė tikrintis melo detektoriumi. FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas atleisti aiškinantis aplinkybes, kas galėjo nutekinti slaptą informaciją žiniasklaidai apie bankrutuojantį „Snoro“ banką. „Atsakymas yra grafoje konfidenciali informacija, todėl aš nekomentuosiu konfidencialios informacijos.

Ketvirtadienį posėdžiavusi laikinoji Seimo komisija, tirianti banko SNORAS žlugimą, teigia gavusi daug naudingos ir naujos informacijos. „Iš tiesų mes aiškinomės ir visą kontrolės sistemą, kaip viskas vyko, ir pačio sustabdymo, bankroto, nacionalizavimo visus klausimus. Manau, kad gavome daug naudingos ir naujos informacijos“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Seimo Antikorupcijos komisiją labiausiai nustebino faktas, kad slaptu laikytas lapkričio 14 d. posėdis prokuratūroje dėl padėties „Snoro“ banke nebuvo visiškai slaptas – jis vyko generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio kabinete ir į patalpą galėjo patekti daug žmonių, taip pat egzistavo ir slapto pasiklausymo galimybė. Todėl informaciją nutekinti galėjo daug daugiau žmonių negu manyta, sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis.

Pinigus viliojantys apgavikai keičia amplua – skambindami vis dažniau prisistato nebe avarijas padariusiais anūkais, o finansinių nusikaltimų tyrėjais. Ant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio kriminalinę policiją, Roberto Jagmino stalo – įvykių statistika. Jos skaičiai rodo, kad pernykščiais 2011 metais telefoninių sukčiavimų sumažėjo maždaug perpus.

Keisti dalykai vyksta Lietuvoje. Kas turi būti atvira, čia virsta paslaptimi. O štai, kas normalioje valstybėje būtų slapta, čia nusikalstamai išviešinama. Tačiau visi su tuo susitaiko. Kaltųjų nėra. Arba kaltieji lieka paslaptyje, o apkaltinami tie, kurie kažkam galingam tapo neparankūs ir pavojingi. Naujausia tokio atvirkštinio veikimo iliustracija – šokis aplink melo detektorių Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir viešojoje erdvėje. Įsivaizduokime štai tokį dalyką.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie kapitalizmo krizę. Galima manyti, kad krizė ištiko visą liberaliąją demokratiją. Europos saulėlydį pranašavęs Oswaldas Spengleris beveik po šimto metų susilaukia rimtų šalininkų. Teorijas ima sekti veiksmai. Ar buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje besiformuojančiai Eurazijai vienintele artima Vakarų alternatyva netrukus netaps Eurabija? Ir nesvarbu, kad ji vadinsis Europos Sąjunga.

Lietuviai neskuba prekybos centruose išleisti ar investuoti po „Snoro“ griūties atgautų indėlių, tačiau rinkoje susidaręs pinigų perteklius atpigino paskolas litais, todėl skolintis ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus metas. Sausio 13–osios duomenimis, per SEB banką  „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 3,36 mlrd. litų apdraustų indėlių. Iš šių pinigų 2 mlrd. litų galimai liko SEB banke ar buvo pervesti į kitą tokio pobūdžio įstaigą, o 1,36 mlrd. litų žmonės atsiėmė grynaisiais.

Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteisto dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimą antstolio 43 metų Dariaus Blizniko prašymą. Teisėjų kolegija nutarė patenkinti  Dariaus Blizniko ir jo gynėjo Marijono Greičiaus prašymus ir kviesti į teismą  Antstolių rūmų atstovus, kurie turėtų paaiškinti, kaip privalo elgtis antstoliai skelbiant skolininko paiešką.

Investuotojų asociacijos suvienyti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai kreipėsi į teismą. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui pareiškę 410 smulkiųjų investuotojų prašo grąžinti 8,172 mln. litų. „Po sėkmingai pasibaigusios bylos dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos, pavyko suburti dar didesnę smulkiųjų akcininkų grupę, kuri reikalauja grąžinti deponuotas lėšas už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas.

Nuo 2012 metų pradžios sukčių aukomis jau tapo dvi dešimtys Šiaulių apskrities gyventojų. Didžioji dalis nusikaltimų įvykdyta aferistams telefonu padiktavus savo elektroninės bankininkystės duomenis. Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas, kuruojantis Kriminalinę policiją, Robertas Jagminas sako, kad sukčių išradingumui, kaip ir aukų patiklumui, nėra ribų.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys griežtai atmeta jam viešojoje erdvėje pateiktus įtarimus vilkinant Darbo partijos bylą. Politikas neabejoja, kad reikalavimas leisti jo advokatui susipažinti su bylos medžiaga yra logiškas, pagrįstas ir teisėtas. „Darbo partija ir aš asmeniškai esu suinteresuotas kuo skubiau baigti teismo procesą, kuris jau ne vienerius metus kenkia mano ir visos partijos įvaizdžiui.

Blokuodami parlamentinį „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimą, valdantieji verčia Seimo pirmininkę Ireną Degutienę aiškintis dėl indėlio, neva dengto jos sūnaus įmonės paskolomis, kurio suma viršija valstybės draudžiamą sumą. Dėl valdančiųjų užsispyrimo sugriuvus neeilinei Seimo sesijai, opozicija rodo pirštu į Seimo pirmininkę ir lygina jos sūnaus Gedimino Degučio, kurio įmonės (UAB „Novotersa“) pinigai buvo „Snoro“ banke iki pat bankroto, istoriją su buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus.

Trečiadienį Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus tikrinama viešoje erdvėje paskleista informacija, jog po bankui „Snoras“ iškelto bankroto, šioje bankrutuojančioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.

Esu atsargus žmogus (nepatikėsit?). Tad išgirdęs šokiruojančią žinią, visų pirma pamanau: gal tai gandas? Gal tai tik provokacija, šmeižtas ar šiaip skandalų mėgėjų iš piršto laužta nesąmonė? Gal informacija netrukus bus paneigta? Taip galvojau ir praėjusį gruodį, kai žiniasklaida pranešė apie įtartinus generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros sandorius.

„Snoro“ banko žlugimas atskleidė, kas iš tiesų dedasi gydymo įstaigose. Pasirodo, verkšlenančios dėl finansavimo stygiaus ligoninės, poliklinikos turi susikaupusios milijonus litų, kuriuos skiria ne gydymui, o laiko kaip indėlius. Juos susirenka iš žmonių, negalinčių eilėje laukti mėnesių mėnesius. Jokio nusikaltimo čia nėra, nes tai leidžia įstatymai.

Teisėsaugininkai sulaikė vieną Palangos kredito unijos vadovą, įtariamą su sėbrais organizavus stambias pinigų grobimo aferas. Dingo milijonai „Snoro“ banko griūtis gali būti pirmoji, bet ne vienintelė šios krizės metu griuvusi finansinė kredito įstaiga. Šiuo metu Damoklo kardas pakibęs virš Palangos kredito unijos, kurios vadovai įtariami itin stambiomis aferomis.